Civilinė byla Nr. e2A-184-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00996-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ ieškinį atsakovams E. M., V. A. ir V. M. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,LINAVA“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 62 217,40 Eur žalos atlyginimą už permokėtą darbo užmokestį, priteisti solidariai iš atsakovo E. M. ir atsakovo V. A. 96,90 Eur žalos atlyginimą už išmokėtus dienpinigius bei 733,80 Eur apgyvendinimo išlaidas, priteisti solidariai iš atsakovo E. M. ir atsakovo V. M. 598,50 Eur žalos atlyginimą už išmokėtus dienpinigius bei 4 877 Eur apgyvendinimo išlaidas, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė reiškia patikslintą ieškinį ieškovės buvusiam prezidentui E. M. ir buvusiems generaliniams sekretoriams, veikusiems neteisėtų sprendimų priėmimo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 23 d. dėl neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo.
3. Paaiškino, kad atsakovas E. M. nuo 2014 m. gegužės 12 d. buvo aukščiausio ieškovės kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys, o nuo 2015 m. birželio 11 d. – prezidentas. 2014 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nustatytas 2 500 Lt (724,05 Eur) dydžio mėnesinis darbo užmokestis, 8 valandų darbo savaitės trukmė ir darbo vieta Kaune. 2015 m. birželio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas priedas prie 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė pakeisti darbo sutartį, nustatant atsakovo pareigybę – prezidentas, darbo užmokestis padidintas iki 2 461,77 Eur, nustatyta 20 valandų darbo savaitės trukmė. 2017 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria nustatytos E. M. pareigos – prezidentas, 4 000 Eur dydžio darbo užmokestis, 20 valandų per savaitę darbo laikas, darbo vieta – Kaune.
4. Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio ieškovės XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovas E. M. paprašė padidinti jam darbo užmokestį iki 4 000 Eur ir tuo pačiu pažadėjo dirbti visą darbo dieną, tačiau tiek nedirbo, dirbo 20 valandų per savaitę, ir tuo pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarines pareigas. Laiko, kad atsakovas padarė ieškovei žalą gaudamas per daug darbo užmokesčio. Be to, atsakovui E. M. einant ieškovės prezidento pareigas, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 24 d., jis buvo 62 kartus komandiruotas į Vilnių, nors jo darbo vieta ir buvo Vilniuje, šią aplinkybę aiškiai patvirtino pats atsakovas 2019 m. kovo 20 d. atvykęs į prezidiumo posėdį. Įsakymus dėl komandiruočių pasirašė tuo metu ėję generalinio sekretoriaus pareigas V. A. ir V. M.. Tokiu būdu atsakovai padarė ieškovei žalą, nes atsakovas E. M. be pagrindo gavo 718,20 Eur dienpinigių ir 5 610,80 Eur už apgyvendinimo išlaidas.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas E. M. pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kai ieškovės kongreso nutarimu dvigubai padidinamas darbo užmokestis, siekiant suteikti atsakovui E. M. galimybę skirti visą savo laiką ieškovės veiklos plėtrai ir sklaidai, tačiau atsakovas sąmoningai faktiškai dirbo tik pusę privalomo dirbti darbo laiko, taip iš esmės ignoruodamas ir nevykdydamas 2016 m. gegužės 31 d. XXIX pakartotinio kongreso valios bei veikdamas priešingai ieškovės interesams. E. M. elgesys iš esmės neatitiko rūpestingumo ir lojalumo kriterijų, atsakovas savo elgesiu pažeidė įstatyme numatytas fiduciarines pareigas.
6. Ieškovės registruota buveinė nuo 1997 m. kovo 24 d. iki šiol yra Vilniuje, taigi atsakovo E. M., kaip ieškovės prezidento, pagrindinė darbo vieta buvo ieškovės buveinėje, tai pripažino pats atsakovas. Ieškovės teigimu, atsakovo vykimas į darbo vietą, esančią Vilniuje, negali būti laikomas komandiruote. Atitinkamai, atsakovas E. M., dirbtinai įformindamas komandiruotes į Vilnių, savinosi ieškovei priklausančias lėšas, tuo sukeldamas ieškovei žalą bei pažeisdamas savo fiduciarines pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad atsakovai V. M. ir V. A., būdami ieškovės generaliniais sekretoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus savo pasirašytais įsakymais įformindami atsakovo E. M. fiktyvias komandiruotes į Vilnių.
7. Atsakovas E. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad asociacijoje dirbo nuo 2010 metų. Visų prezidiumo narių darbo vietos yra paskirstytos pagal jų regionus. Atsakovo darbo diena trukdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro. Kontroliuoti darbo laiko apskaitą turėjo administracijos vadovas. Jis negavo niekada jokių pastabų dėl darbo laiko. Nėra nustatytos tvarkos, kaip turi dirbti prezidentas. Prezidento darbotvarkė buvo skelbiama ieškovės tinklapyje. Pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kas surašydavo įsakymus dėl komandiruočių, kadangi jis pasirašydavo tik avansines apyskaitas. Daliai ieškinio prašė taikyti ieškinio senatį.
8. Atsakovas V. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įsakymus dėl komandiruočių pasirašydavo tik vadovaudamasis E. M. nurodymais ir nenorėdamas ginčytis su prezidentu. Atsakovo teigimu, solidari atsakomybė kilti negali, nes ne jis savo veiksmais sukėlė žalą.
9. Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės buveinė visada buvo Vilniuje, tačiau pagal darbo sutartį atsakovo E. M. darbo vieta visada buvo Kaune, todėl vykimas į Vilnių laikytinas tarnybine komandiruote. E. M. asociacijos prezidentu išrinko aukščiausiasis organas – kongresas, kuris, be kita ko, įgaliojo asociacijos viceprezidentą R. M. pasirašyti darbo sutarties su E. M. pakeitimus, kuriuose buvo numatyta darbovietė Kaune, todėl jis niekada nekvestionavo kongreso sprendimo ir to daryti negalėjo. Akcentavo, kad įsakymams, priimtiems iki 2017 m. kovo 12 d., taikytina sutrumpinta 3 metų ieškinio senatis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas sprendė, kad E. M. neturėjo pareigos, o ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas E. M. turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi to nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimu pakeistas tik atsakovo E. M. darbo užmokesčio dydis, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas.
12. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo E. M. sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, jog nustatoma 8 valandų darbo savaitė. 2015 m. birželio 11 d. darbo sutarties priedu buvo nustatytas 2 461,77 Eur darbo užmokestis ir 20 valandų (4 valandų per dieną) darbo savaitė. 2016 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir atsakovo E. M. buvo pasirašytas priedas prie darbo sutarties, sudarytos 2014 m. gegužės 12 d., dėl darbo užmokesčio keitimo, kuriuo sutarta nustatyti 4 000 Eur prezidento darbo užmokestį. Kitos darbo sąlygos liko nepakeistos. Tarp Asociacijos ir E. M. 2017 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią E. M. priimtas į prezidento pareigas dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio rinkiminio kongreso arba iki prezidento įgaliojimų pagal įstatymus ir įstatus netekimo dienos. Nurodyta darbo vieta Kaune, (duomenys neskelbtini); darbo užmokestis – 4 000 Eur; darbo laikas – 20 valandų per savaitę.
13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad darbo sutarties projektus rengė pats E. M., jog jis apgaulės būdu ar nesąžiningai įrašė į darbo sutartis, kad jo darbo laikas yra 20 darbo valandų per savaitę. Kongreso nutarimuose aiškiai nurodyta, kuriam asmeniui pavedama pasirašyti darbo sutartį su E. M. Asociacijos vardu. Kaip paaiškino liudytoja V. R., sekretoriato darbuotojas buvo atsakingas už dokumentų, susijusių su personalo kausimais, rengimą ir tas darbuotojas nebuvo pavaldus Asociacijos prezidentui. Darbo sutartys buvo prieinamos Asociacijos administracijai, nėra duomenų, kad jos buvo slepiamos, kad su jomis negalėjo susipažinti generalinis sekretorius ar revizijos komisija.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės įrodinėta aplinkybė, jog atsakovas E. M. nebūdavo savo kabinete 40 darbo valandų per savaitę, neturi reikšmės, kadangi atsakovo pareigų pobūdis nėra būtinai susijęs su buvimu konkrečioje darbo vietoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas E. M. prezidentu buvo išrinktas antrai kadencijai, taigi atsakovo pareigų atlikimas atitiko Asociacijos lūkesčius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas darbo užmokestį gavo pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui E. M. išmokėta 62 217,40 Eur darbo užmokesčio dalis yra žala.
15. Teismas išanalizavęs bylos duomenis nustatė, kad darbo sutartyje su atsakovu buvo individualiai aptarta jo darbo vieta Kaune. Sprendė, kad tokios darbo vietos nurodymas atitiko Asociacijos valią ir tokia prezidento darbo vieta buvo nustatyta tikslingai, siekiant mažinti asmens, einančio prezidento pareigas, asmenines išlaidas darbo funkcijoms atlikti, o šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta G. A.. Prezidento darbo vieta buvo nurodyta Kaune, nes jis atstovavo Kauno regionui ir darbo vietos Kaune klausimas nebuvo kvestionuojamas. Teismas pažymėjo, kad pagal kompetenciją atsakovas net negalėjo priimti sprendimų dėl ieškovės nurodytų kelionių finansavimo. Todėl E. M., būdamas Asociacijos prezidentu, negalėjo pažeisti savo fiduciarinių pareigų Asociacijai gaudamas dienpinigius ir kompensavimą už apgyvendinimą ir komandiruotes, nes jo funkcijų ir pareigų apimtis Asociacijoje nesusijusi su vidaus valdymo sritimis, iš kurių pažeidimų ieškovas kildina žalą.
16. Teismas sprendė, kad darbdavys, sudarydamas darbo sutartis su atsakovu E. M., aiškiai išreiškė savo valią, nustatydamas atsakovo darbo vietą Kaune, todėl atsakovų V. A. ir V. M. veiksmai, priimant įsakymus dėl komandiruočių, ir ta aplinkybė, kad atsakovas E. M. gavo dienpinigius ir kompensavimą už apgyvendinimo išlaidas, nelaikytini atsakovų neteisėtais veiksmais, o Asociacijos patirtos išlaidos nelaikytinos nuostoliais. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas žalą kildina ne iš darbo santykių, o iš atsakovų fiduciarinių pareigų pažeidimo. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytą Asociacijos siekį ir valią tinkamai reprezentuoti asociaciją per jos prezidiumą, į siekį užtikrinti prezidentui tam tikrą darbo sąlygų kokybę ir tokiu būdu siekiant ieškovės tikslų įgyvendinimo, teismas padarė išvadą, kad Asociacijos patirtos kelionės ir nakvynės išlaidos nelaikytinos žala.
17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, pažymėjo, kad žala kildinama tiek iš Asociacijos prezidento, tiek iš generalinio sekretoriaus, kurio funkcija yra vadovauti sekretoriato darbui bei vadovauti patvirtinto biudžeto ribose Asociacijos veiklai, veiksmų. Todėl sprendė, kad ieškinio senaties eiga sietina ne su generalinio sekretoriaus įsakymų priėmimu, t. y. momentu, kada apie įrodinėjamus neteisėtus veiksmus sužinojo asociacijos sekretoriatas, o su duomenų apie Asociacijos finansinių buhalterinių duomenų pateikimu Asociacijos aukščiausiam valdymo organui – kongresui. Teismas, įvertinęs Asociacijos įstatus, sprendė, kad vėliausiai iki 2016 m. gegužės 1 d. aukščiausias ieškovės valdymo organas – kongresas – turėjo sužinoti apie Asociacijos išlaidas, susijusias su atsakovo E. M. komandiruotėmis. Todėl atsakovo E. M. atžvilgiu ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškinio senaties terminas yra suėjęs, taigi taikė ieškinio senatį dėl V. M. solidarios 1 410 Eur dydžio žalos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,LINAVA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1 Teismų praktikoje išaiškinta, kad tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. birželio 29 d. prezidiumo nutarimu Nr. 11-13, (toliau – Aprašas) 3 punktas nurodo, kad tarnybine komandiruote laikomas prezidiumo nario išvykimas tam tikram laikui prezidiumo ar generalinio sekretoriaus siuntimu atlikti įstatuose įtvirtintas pareigas ar vykdyti tarnybinį pavedimą. Taigi būtina sąlyga tarnybinės komandiruotės konstatavimui yra asmens išvykimas, kuris turi būti vykdomas pareigų ar pavedimo vykdymui. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju E. M. tarnybinės komandiruotės buvo vykdomos į Vilnių, t. y. į jo nuolatinio darbo vietą, kur jis turėjo savo darbo kabinetą bei vykdė funkcijas, ir tai negali būti laikoma asmens išvykimu. Tokių išvykų apskaitymas komandiruotėmis neatitiko esminių Asociacijos Aprašo tikslų, susijusių su racionaliniu lėšų panaudojimu.
18.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant su atsakovu E. M. darbo sutartis, būdavo individualiai aptariama atsakovo darbo vieta ir ji į darbo sutartį nebūdavo įrašoma formaliai. Ieškovės teigimu, šiuos teismo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai.
18.3 Asociacijos prezidiumo nariai yra renkami regioninių susirinkimų ir išrinktas prezidiumo narys atstovauja jį išrinkusiam regionui Asociacijos prezidiume. Prezidiumo nariai, kaip Asociacijos regionų atstovai, veikiantys kolegialiame Asociacijos organe, t. y. prezidiume, neturi atskiros darbo vietos Asociacijos būstinėje, t. y. Vilniuje. Į Asociacijos būstinėje vykstančius prezidiumo posėdžius prezidiumo nariai atvyksta iš savo regionų, kuriuose ir veikia. Būtent dėl šios priežasties su prezidiumo nariais sudaromose darbo sutartyse yra nurodomas jų regionas, kuriame prezidiumo narys yra išrinktas, o išvykos į prezidiumo posėdžius, organizuojamus Vilniuje, apskaitomos kaip komandiruotės. Kadangi atsakovas E. M. prezidiumo nariu buvo išrinktas Kauno regiono vežėjų susirinkimo, todėl su juo, kaip prezidiumo nariu, 2014 m. gegužės 12 d. sudarytoje darbo sutartyje darbovietės adresu ir buvo nurodytas Kaunas. Teismo posėdyje liudytojas R. V. patvirtino, kad atsakovas E. M. nurodytu darbo vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), per visą 5 metų laikotarpį buvo atvykęs tik porą kartų. Šiuo atveju liudytojo R. V. parodymai yra svarbūs, kadangi nurodytu adresu yra registruota jo valdoma transporto bendrovė UAB „Jotvainis“.
18.4 Skirtingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, pati 2014 m. gegužės 12 d. sudaryta darbo sutartis savo turiniu nesiskyrė nuo kitų su prezidiumo nariais sudaromų sutarčių turinio, joje nėra jokių išskirtinai individualizuotų darbo sutarties sąlygų.
18.5 Skirtingai nei Asociacijos prezidiumo narys, Asociacijos prezidentas yra ne kažkurio Asociacijos regiono susirinkimo, o viso Asociacijos kongreso išrinktas asmuo (įstatų 10.1 papunktis), kuris organizuoja prezidiumo darbą ir jam vadovauja (įstatų 10.3.2 papunktis), reprezentuoja Asociacijos nuomonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis (įstatų 10.3.1 papunktis). Asociacijos prezidentas, kaip visai Asociacijai atstovaujantis asmuo bei prezidiumo bendro darbo organizatorius, skirtingai nei prezidiumo nariai, turi darbo kabinetą Asociacijos buveinėje, t. y. Vilniuje, Jankiškių g. 41, kur taip pat dirba ir prezidento patarėjas bei yra įsikūręs visas Asociacijos sekretoriatas. Atsakovui E. M. tapus Asociacijos prezidentu ir pradėjus vykdyti Asociacijos prezidento funkcijas, įskaitant nuolatinį darbą Vilniuje, jam, kaip prezidentui, buvo skirtas ir darbo kabinetas. Taigi, nors atsakovas E. M. 2015 m. birželio 11 d. darbo sutarties pakeitimu pradėjo eiti prezidento pareigas, tačiau tik formaliai jo darbo vieta nebuvo pakeista, t. y. išliko nurodyta ta pati, kuri buvo nurodyta pradinėje su atsakovu sudarytoje 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje, kuria atsakovas buvo skirtas eiti ne prezidento, o prezidiumo nario pareigas.
18.6 Aprašo nuostatos patvirtina, kad tarnybinės komandiruotės Asociacijoje buvo įforminamos asmens, norinčio išvykti, prašymu. Aplinkybę, kad pats atsakovas E. M. nurodydavo įforminti komandiruotes, nurodė atsakovas V. A. savo atsiliepime į ieškinį. Taigi tarnybinių komandiruočių įforminimas tiesiogiai priklausė nuo aktyvių atsakovo E. M. veiksmų. Atitinkamai, būtent E. M. būdavo pervedama tariama kompensacija už turėtas tarnybines komandiruotes.
18.7 Atsakovas E. M. kartu su kitais atsakovais, buvusiais generaliniais sekretoriais V. A. ir V. M., laikomi kartu sukėlę žalą Asociacijai neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais fiktyvių komandiruočių į Vilnių organizavimu, įforminimu bei su tuo susijusių Asociacijos išlaidų patyrimu.
18.8 Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, neva atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškinio senaties terminas yra suėjęs. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai Asociacijos sužinojimą apie patirtą žalą siejo su ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. turėjusio įvykti kongreso posėdžio data. Akcentuotina, kad kongresas nenagrinėja atskirų išlaidų pagrįstumo fakto, todėl kongreso įvykimo faktas nėra laikytinas aplinkybe, sąlygojančia senaties termino skaičiavimo pradžią. Aplinkybę, kad atsakovo darbo sutartyje numatyta darbo vieta yra Kaune, ieškovė sužinojo tik po 2018 m. rugsėjo 5 d., kai generalinis sekretorius M. A., susipažinęs su ieškovės dokumentais bei pastebėjęs atsakovo darbo vietą neva esant Kaune, ši klausimą iškėlė artimiausiame ieškovės prezidiumo posėdyje.
18.9 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, neva atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę. Ieškovės įsitikinimu, nurodyta pareiga yra kildinama tiesiogiai iš atsakovo E. M., kaip Asociacijos prezidento, fiduciarinių pareigų, kylančių atsižvelgus į 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovo E. M. pateiktą informaciją. Asociacijos prezidentui E. M. 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu buvo padidintas atlyginimas tik remiantis paties atsakovo E. M. pateikta informacija apie jo faktiškai atliekamo darbo trukmę. Atitinkamai, kongresas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas E. M. toliau dirbs „pilnu pajėgumu“, 8 valandas per darbo dieną.
18.10 Atsakovas E. M. pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kai buvo padidintas darbo užmokestis, siekiant suteikti atsakovui E. M. galimybę skirti visą savo laiką Asociacijos veiklos plėtrai ir sklaidai, sąmoningai faktiškai dirbo tik pusę privalomo dirbti darbo laiko, taip iš esmės ignoruodamas ir nevykdydamas 2016 m. gegužės 31d. XXIX pakartotinio kongreso valios bei veikdamas priešingai ieškovės interesams.
19. Atsakovas E. M. atsiliepime skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Ieškovė iš esmės siekia ne prisiteisti žalos atlyginimą, o nuginčyti kongreso nutarimą, kuriuo atsakovui buvo nustatytas 4 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė siekia išvengti senaties taikymo (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, CK 1.131 straipsnis). Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.19 papunkčiu, kongreso nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl ieškovės reikalavimas ginčijant 2016 m. gegužės 31 d. kongreso nutarimą būtų pareikštas praleidus nustatytą terminą ir vien dėl šios priežasties būtų atmestas.
19.2. Ieškovė tariamu atsakovo E. M. netinkamu veikimu laiko aplinkybę, kad jis nedirbo tiek, kiek kongreso balsavimo metu tikėjosi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas. Taigi atsakovas visiškai sutinka su teismo sprendimo išvada, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas E. M. turi dirbti 40 valandų per savaitę. Tuo labiau, kad ieškovė neįrodė, jog buvo kongreso valia įpareigoti atsakovą dirbti dvigubai ilgiau. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl atsakovo atlyginimas turi būti mažinamas būtent per pusę – nėra įrodyta, kad atsakovas dirbo tik po 4 valandas.
19.3. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas E. M. sąžiningai ir atsakingai atliko jam pavestas pareigas, kurios aiškiai apibrėžtos Asociacijos įstatuose. Ieškovė neįrodė, kad kurios nors iš šių pareigų atsakovas E. M. nevykdė, o 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje į teisėjo klausimą, kurios iš Asociacijos įstatų 10.3 papunktyje nurodytų pareigų atsakovas E. M. nevykdė, ieškovės atstovas negalėjo atsakyti. Taip pat nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad atsakovas E. M. neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas: liudytoja V. R. patvirtino, kad atsakovas E. M. turėdavo daug susitikimų, dirbdavo savo kabinete ir po darbo valandų, liudytoja G. A. patvirtino, kad elektroninius laiškus atsakovas E. M. rašydavo ir po darbo valandų, ir savaitgaliais. Taigi atsakovo darbą pilnu pajėgumu patvirtino liudytojai, taip pat į bylą pateiktas atsakovo darbotvarkės išrašas.
19.4. Darbo sutartyse, sudarytose su atsakovu, jo darbo vieta yra nurodyta Kaune, į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovo E. M. gyvenamoji vieta nuo 2004 m. yra deklaruota Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Taigi teismas priėjo teisingos išvados, kad, sudarant su atsakovu E. M. darbo sutartis, būdavo individualiai aptariama atsakovo darbo vieta, ji į darbo sutartį nebūdavo įrašoma formaliai.
19.5. Iki bylos iškėlimo teisme atsakovo darbo vietos Kaune klausimas niekada nebuvo kvestionuojamas, nors darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos net keletą kartų. Ieškovė neginčijo su atsakovu sudarytos sutarties sąlygų, kuriose jo darbo vieta nustatyta Kaune, todėl komandiruotpinigiai ir kompensacija už nakvynę Vilniuje atsakovui E. M. išmokėti pagal ieškovės patvirtintą tvarką. Be to, į bylą pateikti įsakymai dėl komandiruočių yra priimti ir pasirašyti ankstesnių asociacijos sekretorių ir nėra nuginčyti ar panaikinti, taip pat nėra ginčijami iš šioje civilinėje byloje.
19.6. Iš byloje esančių įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių matyti, jog būtent generaliniai sekretoriai, o ne prezidentas sprendė dėl atsakovo E. M. vykimo į komandiruotes bei šių komandiruočių finansavimo klausimus. Prezidentas yra kolegialaus valdymo organo prezidiumo narys, į kurio kompetenciją nepatenka disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimų priėmimas dėl sandorių sudarymo Asociacijos vardu jos veikloje ar sandorių sudarymas su kitais asmenimis. Kadangi sprendimų dėl nurodytų išmokų atsakovas E. M. pats nepriėmė, todėl nėra jokių jo neteisėtų veiksmų dėl ieškovės nurodomos žalos. Esant priimtiems galiojantiems įsakymams dėl komandiruotpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensavo, nenustačius atsakovo E. M. fiduciarinių pareigų Asociacijai pažeidimo dėl šių išmokų gavimo, teismui nėra pagrindo įpareigoti atsakovą E. M. jas grąžinti. Akivaizdu, kad visos komandiruočių išlaidos buvo patvirtintos ir dėl jų nekilo jokio ginčo.
19.7. Ataskaitoje revizijos komisija dėl šios civilinės bylos pažymėjo, kad: „2018 m. Asociacijos Generalinis sekretorius M. A. savo vienasmenišku sprendimu, negavęs Asociacijos Prezidiumo pritarimo, inicijavo Asociacijos vardu ir lėšomis bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Asociacijos prezidento E. M. dėl Asociacijos Prezidentui išmokėto darbo užmokesčio bei dienpinigių už Asociacijos komandiruotėse būtą laiką per du metus“. Revizijos komisija ataskaitoje nurodė, kad Asociacijos Prezidentui buvo mokamas darbo užmokestis, kuris atitinka Asociacijos kongreso sprendimu nustatytą dydį ir dienpinigius už Asociacijos komandiruotėse būtą laiką Asociacijos kongreso suplanuoto biudžeto ribose. Taip pat pažymėta, kad tik asociacijos kongresas gali nustatyti Asociacijos išrinkto prezidento darbo laiką, kurį prezidento pareigų atlikimui turėtų skirti išrinktas asmuo, taip pat tik Asociacijos kongresas turi teisę nustatinėti atlygio dydį už einamas prezidento pareigas bei to atlygio mokėjimo tvarką. Visi kiti, žemesni Asociacijos valdymo organai, negali savo sprendimais kaip nors bandyti reguliuoti ar bausti savo iniciatyva Asociacijos kongreso išrinkto prezidento už einamų pareigų atlikimo kokybę, nes tokios teisės jiems nesuteikia Asociacijos įstatai. Asociacijos išrinkto prezidento pareigų atlikimo kokybę vertina Asociacijos nariai kongrese, naudodamiesi jiems suteikta balsavimo Asociacijos prezidento rinkimuose teise.
19.8. Generalinis sekretorius veikia be įgaliojimų, kadangi šiai bylai iškelti nėra gautas kongreso pritarimas. Kadangi pritarimas negautas, akivaizdu, kad nėra kongreso valios ginčyti atsakovui nustatytą atlyginimo dydį. Be to, revizijos komisijos ataskaitos 10 puslapyje nurodyta, kad Asociacijos generalinis sekretorius be prezidiumo sutikimo kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Asociacijos prezidentui ir daliai prezidiumo narių, viršijo savo įgaliojimus, kadangi sprendimus kreiptis į teismą priima prezidiumas, prieš tai šiuos klausimus išanalizavus Teisinių ir organizacinių reikalų komitete.
20. Atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartojo, patikslino ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, su apeliaciniu skundu nepateikė jokių teisinių argumentų ar teismų praktikos, įrodančios ginčijamo sprendimo nepagrįstumą. Atsakovo įsitikinimu, teismas priimdamas sprendimą tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20.2. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad į tarnybinę komandiruotę prezidiumo narys, viceprezidentai, prezidentas siunčiami Asociacijos generalinio sekretoriaus sprendimu (įsakymu), kuris vadovaujasi prezidiumo posėdžio protokole priimtu nutarimu. Aprašo 6 punkte lygiai taip pat įtvirtinta, kad sprendimą pagal pateiktą prašymą dėl prezidiumo nario tarnybinės komandiruotės priima prezidiumas nutarimu. Asociacijos generalinis sekretorius, tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vadovaudamasis prezidiumo nutarimu, priima įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės prezidiumo nariui skyrimo. Taigi atsakovas pagal Aprašuose nustatytą tvarką, tikslus bei vadovaudamasis ieškovės prezidiumo nutarimais (o ne pats vienašališkai), priėmė įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių skyrimo atsakovui E. M.. Pažymėtina, jog ieškovės prezidiumo nutarimai nėra nuginčyti, todėl atsakovas visiškai teisėtai vykdė savo pareigas.
20.3. Atsakovas ėjo ieškovės generalinio sekretoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. ir jo atžvilgiu jokių pretenzijų ar skundų nebuvo pareikšta. Atsakovas savo pareigas vykdė sąžiningai, protingai, dėl priimtų nutarimų jokios finansinės naudos negavo, todėl jokių pareigų įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje nepažeidė.
20.4. Į atsakovo pareigas neįėjo komandiruočių organizavimas. Lygiai taip pat į Atsakovo pareigas neįėjo darbo sutarties su atsakovu E. M. sudarymas bei aiškinimasis, kur yra atsakovo nuolatinė darbo vieta. Nustatyta, jog atsakovą Asociacijos prezidentu išrinko aukščiausiasis organas – kongresas, kuris, be kita ko, įgaliojo asociacijos viceprezidentą R. M. pasirašyti darbo sutarties su atsakovu pakeitimus, kuriuose buvo numatyta darbovietė Kaune. Prezidiumas ir kongresas yra aukščiausi ieškovės valdymo organai, kurių priimtų sprendimų atsakovas net negalėjo kvestionuoti bei privalėjo juos vykdyti. Pažymėtina, jog dar iki M. A. paskyrimo generaliniu sekretoriumi, ieškovės valdymo organai ir net nariai ne kartą kėlė klausimą dėl atsakovo E. M. nuolatinės darbo vietos bei komandiruočių, tačiau ieškovė dėl to jokių sprendimų nepriėmė, todėl akivaizdu, jog ieškovė žinojo esamą situaciją ir jai pritarė. Nėra ginčo, kad ieškovė patyrė išlaidų išmokant dienpiniginius bei apgyvendinimo išlaidas, tačiau šios išlaidos buvo patirtos vykdant teisėtus veiksmus – ieškovės prezidiumo nutarimus ir pagal juos priimtus atsakovo įsakymus dėl komandiruočių skyrimo, kurie nėra nuginčyti.
20.5. Pagal Asociacijos įstatų 14.1 papunktį, Asociacijos finansinę veiklą tikrina revizijos komisija, kuri privalo tikrinti Asociacijos metų finansinę atskaitomybę ir su ja susijusius finansinės buhalterinės veiklos dokumentus bei pranešti kongrese arba prezidiumo posėdyje apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Be to, revizijos komisija privalo kongrese raštu pateikti Asociacijos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą (Asociacijos įstatų 14.2.4 papunktis). Duomenų, kad komisija būtų nustačiusi kokius nors pažeidimus, susijusius su prezidento komandiruočių apmokėjimu, byloje nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad apie ginčijamas išlaidas, susijusias su atsakovo komandiruotėmis, ieškovės kongresas žinojo ir joms pritarė. Asociacijos įstatų 7.3 papunktyje numatyta, kad kongresas šaukiamas ne rečiau kaip du kartus per metus: pirmas privalo būti sušauktas iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 1 d. (pavasario kongresas) ir antras – ketvirtą metų ketvirtį (rudens kongresas). Pažymėtina, jog revizijos komisija kongresui pateikdavo visus dokumentus, susijusius su ieškovo patirtomis išlaidomis, inter alia (taip pat), tarnybinių komandiruočių išlaidas, todėl priešingi ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos, padarytos Asociacijos valdymo organų veiksmais, priteisimo. Teisėjų kolegija patikrina šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Atsakovas E. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą, vykusį 2020 m. rugpjūčio mėnesį, elektroniniais laiškais, ir pažymą Nr. 2 Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties apskundimo, ir prašė šiuos įrodymus priimti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad naujai teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo prašymą tenkina ir naujai teikiamus įrodymus priima.
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už atsakovui E. M. išmokėtus dienpinigius bei apgyvendinimo išlaidas
6. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei, o būtent, atsakovas E. M., faktiškai turėdamas darbo vietą Vilniuje, neteisėtai ir nepagrįstai gavo dienpinigius ir jam buvo kompensuotos apgyvendinimo išlaidos 62 komandiruočių į darbo vietą Vilniuje metu, tokiu būdu atsakovas E. M. savinosi ieškovei priklausančias lėšas sukeldamas ieškovei žalą. Ieškovės teigimu, atsakovai V. M. ir V. A., ėję generalinio sekretoriaus pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai atsakovui tokias komandiruotes įformino įsakymais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavys, sudarydamas darbo sutartis su atsakovu E. M., aiškiai išreiškė savo valią, nustatydamas atsakovo darbo vietą Kaune, todėl atsakovų V. A. ir V. M. veiksmai, priimant įsakymus dėl komandiruočių, ir aplinkybė, jog atsakovas E. M. gavo dienpinigius ir kompensavimą už apgyvendinimo išlaidas, nelaikytini atsakovų neteisėtais veiksmais, o Asociacijos patirtos išlaidos nelaikytinos nuostoliais.
7. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas E. M. ėjo Asociacijos prezidento pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1160-464/2019 išaiškinta, kad atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad į prezidento kompetenciją nepatenka asociacijos kasdieninės veiklos organizavimas, disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimai dėl sudaromų sandorių asociacijos vardu jos veikloje ir pan., asociacijos valdymo organo nario – prezidento – atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalies normomis.
8. Atsakovai V. M. ir V. A. ginčo laikotarpiu ėjo generalinio sekretoriaus pareigas. Generalinis sekretorius yra vienasmenis Asociacijos valdymo organas (įstatų 12 punktas), atsakingas už Asociacijos kasdienio darbo organizavimą, turi teisę disponuoti Asociacijos lėšomis ir turtu. Taigi generalinio sekretoriaus, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinė atsakomybė gali kilti jam pažeidus savo, kaip valdymo organo, kompetenciją.
9. Civilinė asociacijos valdymo organo nario atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi valdymo organo narys turi pareigą juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).
10. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
11. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo E. M. darbo vieta darbo sutartyje buvo aptariama individualiai. Ieškovės teigimu, darbo sutartyje darbo vieta Kaune buvo nepakeista nuo to laiko, kai atsakovas buvo išrinktas prezidiumo nariu ir atstovavo Kauno regionui, tačiau, atsakovui tapus prezidentu, jo darbo vieta buvo Vilniuje, kadangi jis atstovavo visai Asociacijai, o darbo sutartis buvo nepakeista tik formaliai. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
12. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad su atsakovu E. M. ieškovė sudarė dvi darbo sutartis: 2014 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis su atsakovu, kaip prezidiumo nariu (Darbo sutarties 1.2 papunktis, 1 t., b. l. 31), vėliau ši darbo sutartis buvo keičiama 2015 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 33) ir 2016 m. gegužės 31 d. (1 t., b. l. 34), nutraukta suėjus darbo sutarties terminui; 2017 m. gegužės 24 d. su atsakovu buvo sudaryta nauja darbo sutartis (1 t., b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su atsakovu sudarytose darbo sutartyse darbo vietos klausimas buvo sprendžiamas skirtingai: darbo sutartyje, sudarytoje 2014 m. gegužės 12 d., atsakovo darbo vieta buvo nurodyta Kaune, (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gegužės 24 d. sudarytoje darbo sutartyje – Kaune, (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovo E. M. darbo vieta darbo sutartyje buvo aptariama individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai darbo sutarties sąlygos, kurioje buvo numatyta atsakovo E. M. darbo vieta Kaune, neturėjo pagrindo vertinti kitaip, nei ji buvo ekspressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta darbo sutartyje. Taigi ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovai laikys, jog atsakovo E. M. darbo vieta de jure (teisiškai) yra Vilniuje.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Asociacijos prezidentas atstovauja visai Asociacijai, o ne konkrečiam regionui, taip pat faktas, kad atsakovas turėjo įrengtą darbo kabinetą Vilniuje, nepaneigia ir negali paneigti teisės darbo sutarties šalims susitarti dėl darbo vietos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog darbo sutarties projektą parengė pats atsakovas, taip pat nebuvo nustatyta ir ieškovė nenurodė aplinkybių, kad darbo sutarties projektas buvo parengtas netinkamai, nesilaikant ieškovės nustatytos darbo sutarčių sudarymo tvarkos ir (ar) kongreso – aukščiausio Asociacijos valdymo organo – nutarimų. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2004 metų buvo deklaruota Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26), teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokia prezidento darbo vieta buvo nustatyta tikslingai, siekiant mažinti asmens, einančio prezidento pareigas, asmenines išlaidas darbo funkcijoms atlikti.
14. Sutiktina su atsakovo E. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad iki bylos iškėlimo teisme atsakovo darbo vietos Kaune klausimas niekada nebuvo kvestionuojamas, nors akivaizdu, kad darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos net keletą kartų. Priešingai nei nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, aplinkybė, kad atsakovo darbo vieta buvo numatyta Kaune, ieškovei buvo žinoma. 2018 m. gruodžio 12 d. vykusio pakartotinio kongreso metu buvo svarstomas klausimas dėl Asociacijos prezidento E. M. atšaukimo. Vienas iš prezidiumo narių, pasisakydamas už prezidento atšaukimą, inter alia paminėjo ir tai, kad prezidento darbo vieta pagal darbo sutartį yra numatyta Kaune, prezidentui yra mokami komandiruotpinigiai, viršyti kuro limitai (2 t., b. l. 113), tačiau po slapto balsavimo nutarta nepritarti prezidento E. M. atšaukimui iš užimamų pareigų (2 t., b. l. 114). Taigi šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad tokios darbo vietos nurodymas atitiko Asociacijos valią.
15. Ieškovei neįrodžius ir nepaneigus aplinkybių, kad atsakovo darbo vieta buvo Kaune, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisę nustatyta tvarka naudotis galimybe gauti dienpinigius ir kompensaciją už apgyvendinimo išlaidas Asociacijos patvirtinta tvarka. Asociacijoje dienpinigiai išmokami pagal Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašą, patvirtintą Asociacijos prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 11-13 (į bylą pateiktas 2020 m. vasario 23 d., DOK-6038, priedas Nr. 2, Nr. 3). Aprašo 3 punkte nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas prezidiumo nario išvykimas tam tikram laikui prezidiumo ar generalinio sekretoriaus siuntimu atlikti įstatuose įvirtintas pareigas ar vykdyti tarnybinį pavedimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vyko į komandiruotes vykdyti būtent įstatuose jam pavestas pareigas (funkcijas), vyko į Vilnių iš darbo sutartyje numatytos darbo vietos Kaune, taigi, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas fiduciarinių pareigų nepažeidė.
16. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, kadangi konstatavo, jog atsakovui E. M. komandiruotės būdavo įforminamos tik išskirtiniais atvejais, t. y. tik kai jis vykdavo į Vilnių kelioms dienoms. Pirma, nors 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymais buvo įformintos komandiruotės į prezidiumo posėdį tik vienai dienai, tačiau iš ieškovės ginčijamų 62 komandiruočių tai buvo tik 4 atvejai, kai atsakovas buvo komandiruojamas į Vilnių vienai dienai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, bendra išmokėta dienpinigių už šias komandiruotes suma atsakovui sudarė 11,40 Eur (1 t., b. l. 115), remiantis bylos duomenimis, jokių papildomų išmokų atsakovas už šias komandiruotes negavo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas ieškovės lėšas naudojo neracionaliai ir veikė prieš ieškovės interesus. Antra, Aprašas nenustatė apribojimų vykti į komandiruotes konkrečiam dienų skaičiui, priešingai, iš byloje esančių duomenų, pavyzdžiui, iš 2019 m. vasario 11 d. įsakymų dėl tarnybinės komandiruotės (pateikti 2020 m. balandžio 20 d. su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, DOK-11257) matyti, kad komandiruotės būdavo forminamos ir vienai dienai. Taigi atsakovai Apraše nustatytos tvarkos nepažeidė.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, prezidento darbo grafike 2016 m. birželio 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir kitomis dienomis buvo numatyti įvairūs susitikimai Vilniuje (2 t., b. l. 31), tačiau 2016 m. birželio mėnesį buvo įformintos tik 3 komandiruotės į Vilnių (lentelės patikslintame ieškinyje 25-27 pozicijos, 7 t., b. l. 71); 2016 m. rugpjūčio 9, 17, 22, 24, 25 dienomis taip pat buvo numatyti įvairūs susitikimai Vilniuje (2 t., b. l. 32), tačiau 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo įforminta tik 1 komandiruotė į Vilnių (lentelės patikslintame ieškinyje 30 pozicija, 7 t., b. l. 71), taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai šiuo aspektu veikė išimtinai ieškovės interesais, racionaliai naudojo ieškovės lėšas, sąmoningai nesiekė sau finansinės naudos ir nesipelnė ieškovės sąskaita.
18. Be to, Asociacijos finansinę veiklos kontrolę vykdo kongreso renkama revizijos komisija (įstatų 14.1 papunktis), kuri, be kita ko, privalo tikrinti asociacijos metų finansinę atskaitomybę ir su ja susijusius finansinės buhalterinės veiklos dokumentus, tikrinti metines ir tarpines finansines ataskaitas, asociacijos lėšų panaudojimo teisingumą ir racionalumą, turi pareigą artimiausiame kongrese ir prezidiumo posėdyje pranešti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (įstatų 14.4 papunktis). Kadangi ieškovė reikalavimą kildina iš atsakovo komandiruočių nuo 2015 metų, labiau tikėtina aplinkybė yra ta, kad ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma apie prezidentui išmokėtus dienpinigius, kompensavimą už apgyvendinimo išlaidas ir ieškovė su tokiu piniginių lėšų panaudojimu sutiko.
19. Ieškovė nepateikė duomenų, kad, atliekant vidinį auditą, būtų nustatytas piktnaudžiavimas ar neracionalus lėšų panaudojimas. Priešingai, iš byloje esančios revizijos komisijos 2018 metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaitos matyti, kad yra atskirai tikrinamos Asociacijos išlaidos, susijusios su darbo santykiais, lėšos, išmokėtos prezidentui, prezidiumui ir sekretoriatui (6 t., b. l. 70-71). Revizijos komisija, reaguodama į užvestą civilinę bylą dėl galimai nepagrįstai įformintų komandiruočių, atliko operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad Asociacijos Prezidentui buvo mokami dienpinigiai už Asociacijos komandiruotėse būtą laiką Asociacijos kongreso suplanuoto biudžeto ribose (6 t., b. l. 66).
20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prezidentas nėra vienasmenis asociacijos valdymo organas, jis yra tik kolegialaus valdymo organo narys, į kurio kompetenciją nepatenka asociacijos kasdieninės veiklos organizavimas, disponavimas asociacijos lėšomis, sprendimai dėl sudaromų sandorių asociacijos vardu jos veikloje ir pan. Nors pagal Asociacijos patvirtintą tvarką Asociacijos prezidentas teikdavo prašymą dėl leidimo vykti į komandiruotę, tačiau būtent generaliniai sekretoriai, o ne prezidentas, sprendė dėl atsakovo vykimo į komandiruotes bei šių komandiruočių finansavimo klausimus. Todėl atsakovas, nepriėmęs sprendimų apmokėti komandiruotes ir su jomis susijusias išlaidas, nedavęs dėl to jokių nurodymų Asociacijos darbuotojams (jokių įrodymų apie tai byloje nėra, CPK 178 straipsnis), negali būti laikomas pažeidusiu fiduciarines pareigas.
21. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad sprendimą pagal pateiktą prašymą dėl prezidiumo nario tarnybinės komandiruotės priima prezidiumas nutarimu. Asociacijos generalinis sekretorius tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vadovaudamasis prezidiumo nutarimu, priima įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės prezidiumo nariui skyrimo. Tais atvejais, kai prezidiumo narys vyksta į iš anksto preziudimo posėdyje neaptartą ir nepatvirtintą tarnybinę komandiruotę, jis teikia prašymą Asociacijos generaliniam sekretoriui, kuris, įvertinęs Asociacijos turimas lėšas, priima sprendimą dėl tarnybinės komandiruotės (Aprašo 7 punktas). Byloje nenustatyta, kad atsakovai – V. A. ir V. M. – būtų pažeidę Aprašo nuostatas. Taigi atsakovai veikė pagal Aprašuose nustatytą tvarką, tikslus bei vadovaudamiesi ieškovės prezidiumo nutarimais, taigi nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės CK 2.87 straipsnio pagrindu.
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su atsakovui E. M. išmokėtu darbo užmokesčiu
22. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovas, eidamas prezidento pareigas, neveikė geriausiais ieškovės interesais, o būtent, atsakovui padidinus darbo užmokestį, jis faktiškai nedirbo visos darbo dienos, nors tai daryti privalėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi tai nebuvo numatyta darbo sutartyje.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad atsakovui buvo padidintas darbo užmokestis būtent dėl to, kad atsakovas galėtų dirbti visas dienas, o tokia atsakovo pareiga yra kildinama tiesiogiai iš atsakovo E. M., kaip Asociacijos prezidento, fiduciarinių pareigų, atsižvelgus į 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovo pateiktą informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje, pagal kurią atsakovas ėjo prezidiumo nario pareigas, 5 punkte buvo nustatyta 8 valandų darbo savaitės trukmė. Vėliau, atsakovui tapus prezidentu, 2015 m. birželio 11 d. susitarimu 5 punktas buvo pakeistas nustatant 20 valandų darbo savaitės trukmę. 2016 m. gegužės 31 d. buvo atliekamas darbo sutarties pakeitimas didinant darbo užmokestį pagal ieškovės minimą 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimą, jame ekspressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta, kad kitos darbo sutarties sąlygos lieka nepakitusios. Taigi darbo sutarties sąlygos, kuriose buvo apibrėžtas atsakovo darbo laikas, taip pat su atsakovu buvo aptariamos ir derinamos individualiai.
25. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pats rengė darbo sutarties projektą, taip pat ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad darbo sutarties projektas buvo parengtas nesilaikant nustatytos tvarkos. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas E. M. tokiu būdu pasinaudojo susiklosčiusia situacija, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė šių savo argumentų nedetalizuoja, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovė šių aplinkybių neginčijo, kad už dokumentų, susijusių su personalo kausimais, rengimą buvo atsakingas sekretoriato darbuotojas ir jis nebuvo pavaldus asociacijos prezidentui. Darbo sutartys buvo prieinamos asociacijos administracijai, nėra duomenų, kad jos buvo slepiamos, kad su jomis negalėjo susipažinti generalinis sekretorius ar revizijos komisija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas E. M. neturėjo pareigos, o ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, jog atsakovas turi dirbti 40 valandų per savaitę, kadangi tai nebuvo numatyta darbo sutartyje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas dirbo mažiau nei 20 valandų per savaitę, taigi nėra pagrindo spręsti, jog atsakovui turėjo būti išmokėtas du kartus mažesnis darbo užmokestis nei buvo faktiškai apskaičiuotas.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2016 m. gegužės 31 d. vykusio XXIX pakartotinio kongreso nutarimu pakeistas tik atsakovo E. M. darbo užmokesčio dydis, kongresas nesvarstė klausimo dėl atsakovo E. M. darbo laiko ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas. Revizijos komisija 2018 m. finansinės veiklos patikrinimo ataskaitoje pabrėžė, kad Asociacijos Prezidentas yra renkamas kongrese, tik kongresas gali nustatyti Asociacijos prezidento darbo laiką, kurį prezidento pareigų atlikimui turėtų skirti išrinktas asmuo. Asociacijos prezidento pareigų atlikimo kokybę vertina Asociacijos nariai kongrese, naudodamiesi jiems suteikta balsavimo teise (6 t., b. l. 66).
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 metų gegužės mėnesį vykusio kongreso metu atsakovas, keldamas klausimą dėl atlyginimo dydžio, nurodė, jog jis dirba visas dienas, kiekvieną dieną važiuoja į Vilnių. Kongreso metu ginčų ar abejonių dėl tokio atsakovo E. M. pareiškimo ir jame nurodytų aplinkybių nebuvo. Atsakovas E. M. 2017 metais prezidentu buvo išrinktas antrai kadencijai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo pareigų atlikimas atitiko asociacijos lūkesčius ir nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, dirbdamas darbo sutartyje nustatytą darbo laiką – 20 valandų per savaitę ir gaudamas už tai kongreso nustatytą darbo užmokestį, pažeidė fiduciarines pareigas ir neveikė geriausiais ieškovės interesais.
28. Be to, tai, kad E. M. apskritai neatvykdavo į savo darbo kabinetą, niekaip nepagrindžia nei ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovas dirbo tik 20 valandų per savaitę, nei kad atsakovas turėtų gauti dvigubai mažesnį darbo užmokestį, nei nustatytas darbo sutartyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo pagrindinės darbo funkcijos buvo reprezentuoti Asociacijos nuomonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taigi atsakovo veikla per se (pati savaime) buvo susijusi su nuolatiniu buvimu komandiruotėse ir susitikimais su trečiaisiais asmenimis. Galiausiai, ieškovės akcentuojamos liudytojos V. R. nurodytos faktinės aplinkybės, kad kartais atsakovo nebūdavo darbo kabinete visą darbo dieną, yra išimtos iš konteksto. Liudytoja būtent tai ir patvirtino, kad jos darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 16 val. 45 min., tačiau jis faktiškai nesutapo su prezidento darbo laiku. Paaiškino, kad atsakovas dalyvaudavo susitikimuose, todėl jis nuolat kabinete nedirbdavo, tačiau kartais būdavo ir priešingai, jog atsakovas likdavo po darbo valandų. Liudytoja aplinkybių, kad atsakovas visai neatvykdavo į darbą, nedetalizavo, tik pažymėjo, kad kartais jai būdavo žinomos konkrečios neatvykimo priežastys, o kartais – ne (2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:33:00 iki 2:36:40).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieškinio senatį atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad faktą, jog atsakovo darbo vieta buvo numatyta Kaune, ji sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 5 d., kai generaliniu sekretoriumi tapo M. A., stokoja teisinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovė negali būti siejama su konkrečiu jai atstovaujančiu asmeniu. Ieškovės veikla nuolat buvo organizuojama vienasmenio valdymo organo – generalinio sekretoriaus, iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio generalinio sekretoriaus pareigas ėjo T. G., vėliau – kiti asmenys, be to, Asociacijos veiklos priežiūrą vykdė revizijos komisija. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėdama pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti savo veiklą, priimamus sprendimus, turėjo ir galėjo apie 2015 m. priimtus įsakymus dėl komandiruočių sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 1 d., kai turėjo būti sušauktas kongreso posėdis. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimams atsakovo V. M. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš jo veiksmų, susijusių su E. M. komandiruotėmis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškinio senaties terminas yra suėjęs, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti kitaip.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės tik kartoja tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė apeliaciniu skundu siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė nepateikė jokių teisinių argumentų ar teismų praktikos, įrodančios ginčijamo sprendimo nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie esminiai argumentai, susiję su materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu.
31. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškinį atsakovų atžvilgiu atmetė.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
33. Atsakovas E. M. prašė priteisti 1 028,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (juridinio asmens kodas 121053434) atsakovui E. M. (asmens kodas 36404110604) 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis