Civilinė byla Nr. e2-4668-808/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32388-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.9.; 1.3.7.6.; 1.3.7.8.; 1.3.7.9.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant atsakovui M. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Logerma“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 7063,95 Eur skolą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia transporto, logistikos, perkraustymo bei sandėliavimo paslaugas. Atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, 2017 m gruodžio 12 d. automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė užsakovo UAB „Judisa“ užsakytą krovinių pervežimą. Pervežimo metu, iš atsakovo vairuojamo automobilio, nenustatytomis aplinkybėmis dingo dalis vežamų krovinių. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris dalyje - atsakovo atžvilgiu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarime konstatuota, kad M. S. nesutiko su įtarimu, tačiau sutiko atlyginti žalą. 2017 m.gruodžio 20 d. nutraukta su atsakovu sudaryta Darbo sutartis. Dėl krovinio dingimo atsiradusios žalos atsakovas neatlygino, todėl liko skolingas 7063,95 Eur.
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu, pareikštu neegzistuojančiais pagrindais. Į bylą nepateikti įrodymai apie šalių prievolinį ryšį, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pasirengimą bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad krovinio pervežimo užsakovas UAB „Judisa“ pateikė ieškovei Pretenziją dėl 7063,95 Eur nuostolių, atsiradusių dė nepristatytų ir pradangintų prekių, atlyginimo. Ieškovė užsakovui - UAB „Judisa“, atlygino (dalimis) visą - 7063,95 Eur pradingusių krovinių vertę. Atsakovo padaryta žala yra akivaizdi ir įrodyta, nes ir pats atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo civilinę atsakomybę ir žalos padarymo faktą, tačiau žalos neatlygino.
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad į bylą nepateikti įrodymai jog atsakovas privalėjo saugoti krovinį ir yra materialiai atsakingas už krovinio praradimą. Ieškovė neįrodė atsakovo kaltės.
Teismo posėdžio metu (2020-10-07) ieškovės atstovai Ernestas Mateika ir advokatas Egidijus Matonis iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti dėl 6671,80 Eur sumos, nes antstolis išieškojo dalį skolos. Papildomai nurodė, kad dingo ne tik prekės, bet ir krovinio dokumentai. Atsakovas nepranešė vadovybei apie krovinio trūkumą. Kadangi darbo santykiai nutrūko, o ieškovei žala padaryta atsakovo veiksmais,turinčiais nusikaltimo požymių, todėl šalių santykiai laikytini civiliniais santykiais.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. S. ir jo atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad taikytina ieškinio senatis, nes šalis sieja darbo teisiniai santykiai, kuriems taikomos Darbo kodekso (toliau - DK) 220 straipsnio nuostatos, numatančios, jog dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 3 (tris) mėnesius
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Byloje nustatyta, kad pagal tarp šalių 2017 m. spalio 16 d. pasirašytos Darbo sutarties (Nr.7), 1.2 punktą - atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju, kurio mėnesinis atlyginimas - 380,00 Eur (Sutarties 3 punktas). Atsakovas sutiko sudaryti materialinės atsakomybės sutartį (Sutarties 10 punktas) ir pasirašytinai buvo supažindintas su nurodymais apie jo pareigas (saugaus krovinio transportavimo vykdymą; poilsio, sustojimo ir stovėjimo, išskyrus neišvengiamus ir privalomus sustojimus, atvejus (vietą pasirenkant saugomose stovėjimo aikštelėse arba stacionariuose milicijos postuose); rūpinimąsi automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga). Minėta Darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 20 d., pagal DK 55 straipsnį, Viliaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dalyje - M. S. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. sausio 8 d. UAB „Logerma“ pareiškimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, jog atsakovo vairuotu automobiliu Citroen Jumper, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant krovinių pervežimą maršrutu Vilnius-Ryga, 2017 m.gruodžio 11 d. apie 17.30 val. pasikrovus krovinius, į jų pristatytmo vietą nepristatytos (dingo) dvi dėžės; M. S. nepasirašė už 22 dėžes, nors vaizdo įraše užfiksuota, kad jos visos pakrautos į automobilį; 2017 m. gruodžio 15 d. M. S. vežant krovinį į Rygą dingo 2 dėžės (iš 6 dėžių); jis (atsakovas) nebuvo pasirašęs už vieną iš krovinių, nors sandėlyje pasirašė apie gautą krovinį (buvo pakrauta 60 dėžių);M. S. negalėjo paaiškinti kur dingo 24 dėžės, nors automobilį su kroviniais, naktį laikydavo prie namų; pripažino, kad pagal Darbo sutartį jis (atsakovas) yra atsakingas už prekes, todėl sutiko atlyginti žalą, bet nesutiko su jam pateiktu įtarimu. UAB „Judisa“ su 2018 m. liepos 31d. Pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl nuostolių - 7063,95 Eur suma, už dingusius ir nepristatytus krovinius atlyginimo, kuriuos ieškovė atlygino (mokėjimo nurodymai nuo 2018-09-21 iki 2019-11-11).
Bloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą, padarytą atsakovui vykdant darbines pareigas. Todėl taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimą, juolab,kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė siekia priteisti žalą, kuri kildinama iš darbo teisinių santykių. Nuo 2017 metų liepos 1 d. (išskyrus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir DK 72 straipsnio 2 dalį) Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2016 metų rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas naujasis Darbo kodeksas (LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016-09-14 įstatymo Nr. XII-2603 2 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Tai ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-633/2013). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2014).
Darbo kodekse numatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu atskiriems reikalavimams nenustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnis). DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais,o taip pat ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje yra pasisakyta, jog ieškovė siekia priteisti žalą, kildinamą iš darbo teisinių santykių, nagrinėjamoje byloje šalių santykiams taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė, 2018 m.spalio 16 d. kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl žalos
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip kiekvienos darbo sutarties šalies pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 - 154 straipsniai). Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė gali atsirasti kai: žala padaryta tyčia; kai padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių; padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; ar pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; kai darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis). Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama: į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas ( tiesioginius nuostolius); į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. DK 153 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Taigi, sistemiškai aiškinant DK straipsnių nuostatas, - darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti padarytą visą žalą DK 154 straipsnyje nustatytais atvejais, o visais kitais atvejais darbuotojui gali būti taikoma ribota materialinė atsakomybė (DK 153 straipsnis).
Taigi nagrinėjamoje byloje, vertinant joje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad atsakovui galėtų būti taikoma arba visiška materialinė atsakomybė pagal DK 154 straipsnio 1 punktą (žala padaryta tyčia) arba, nenustačius darbuotojo veiksmuose tyčios, - ribota materialinė atsakomybė pagal DK 153 straipsnį.
Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir lokaliais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) ir asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-180-378/2017, 29 punktas). Siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo, būtent darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, neblaivumą ir kt. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Taigi konkrečiu atveju ieškovė turi įrodyti, kad atsakovas padarė žalą veikdamas sąmoningai, arba sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vežėjo didelis neatsargumas, kuris, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, taip pat tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, taip pat tokie sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127- 378/2015).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas nedalyvavo dėžių krovimo į automobilį metu (nestovėjo ir neskaičiavo), bei į tai, kad automobilį su kroviniais atsakovas naktį palikdavo prie namų, teismas sprendžia,kad toks atsakovo elgesys iš esmės neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartų. Juolab, kad pats atsakovas suprato arba turėjo suprasti savo pareigas, tiek kraunant prekes, tiek jas pakrovus ir tai, kad būtent jis yra atsakingas už prekių saugojimą nuo jų pakrovimo į automobilį iki iškrovimo klientams. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas (o ne kaip tyčia), neišsaugant krovinio (prekių).
Kip minėta, ieškovė turi pareigą įrodyti turtinę žalą, t.y. jos faktą ir dydį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė žalos faktą ir dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurių atsakovas iš esmės neginčijo, todėl žalos faktas ir dydis laikomi įrodytais. Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, nes žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, atsakovo veiksmus (didelis neatsargumas), ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo jo 6 (šešių) VDU dydžio, t.y. 2387,70 Eur ((871,61 Eur/ 46 d.) x 21 d.) x 6) žalos atlyginimą.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2387,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylose, nagrinėjamose Dokumentinio proceso tvarka, mokėtinas žyminis mokestis sudaro pusę sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 10,00 (dešimt) Eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 5 dalis). Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie tokių išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, iš antrosios šalies priteisiamos išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (esant aštu pateiktam prašymui kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu).Atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tokios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 159,00 Eur žyminis mokestis ir 1951,13 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies (35,79 proc.), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 755,22 Eur, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 449,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Logerma“, į.k. 304231057, naudai 2387,70 Eur (du tūkstančius trys šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 70 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2387,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 755,22 Eur (septynis šimtus penkiasdšimt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš iešovės UAB „Logerma“, į.k. 304231057, atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 449,47 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė