Civilinė byla Nr. e2-394-538/2020

                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00694-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.12; 2.6.9.2; 2.6.10.9; 3.2.6.1

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

    S P R E N D I M A S

                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. vasario 24 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui V. Š., advokatui G. Š., atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei advokatei E. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lampe & Schwartze K.G. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė Lampe & Schwartze K. G. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė) 785 000 JAV dolerių nuostolių atlyginimą; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2015 m. pavasarį laivas (duomenys neskelbtini) (toliau – Laivas) išplaukė iš Indijos į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) ir Kanados uostus su kroviniu, priklausančiu bendrovei S. M., ir apdraustu pas ieškovą. Dėl įsiskolinimų kuro tiekimo bendrovei Laivas buvo areštuotas Kamdeno mieste (Naujasis Džersis, JAV). AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ neturėjo finansinių galimybių padengti Laivo skolas, todėl ieškovas, veikdamas kartu su S. M., AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ prašymu ir vardu, apmokėjo jos skolas, kurių bendra suma yra 785 000 JAV dolerių ir taip išsaugojo Laivą nuo pardavimo aukcione. Taip pat nurodo, kad atlikdamas mokėjimus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vardu ieškovas buvo įsitikinęs, kad mokėjimai atliekami ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesais, nes Laivas buvo jai įkeistas, todėl ieškovas mano, kad solidarią pareigą atsiskaityti su ja turi ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teigia, kad šios pareigos egzistavimą patvirtina 2015 m. rugsėjo 1 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliktas 25 000 JAV dolerių pavedimas už LJL Ocean Marine Pte Ltd bei kitos aplinkybės. Pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje LJL, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ieškovė, veikdamos per savo atstovus, susitarė, kad 785 000 JAV dolerių suma ieškovei bus išmokėta pardavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkeistą Laivą. Mainais už atsakovų pažadus ieškovas nesiėmė veiksmų įgyvendinant savo teises ir nesiekė Laivo arešto Kanados uoste, o garantavo Laivo agentams ir uosto valdytojui visų išlaidų, kol Laivas paliks Kanados vandenis, apmokėjimą, apmokėjo kuro pylimo metu įvykusio kuro išpylimo išvalymo išlaidas, įgulos maitinimą, būtinų reikmenų ir kuro įsigijimą, tačiau po to AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti susidariusias išlaidas. Ieškovas teigia, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai praturtėjo ir nurodo naujas aplinkybes, kad buvo išsaugotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkeistas Laivas, o vėliau bankroto procedūros eigoje Laivas buvo parduotas už 1 600 000 JAV dolerių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ hipotekos turėtoja gavo pinigines lėšas. Ieškovas Laivui gelbėti išleido pinigines lėšas, kurias prašoma priteisti ieškiniu, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ šia suma gavo turtinę naudą. Dėl ieškovo turto sumažėjimo buvo išsaugotas Laivas, išsaugota Laivo klasė, Laivas nebuvo parduotas Šiaurės Amerikoje, t. y. hipotekos turėtojo turtas nebuvo sunaikintas.

3.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutinka.

4.       Nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, šalis, todėl jai negali būti taikoma sutartinė atsakomybė pagal šią sutartį. Tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. rugsėjo 1 d. atliko 25 000 JAV dolerių dydžio apmokėjimą Oceanconnect Marine Pte Ltd naudai, nepatvirtina ieškovės teiginio, kad šiuo veiksmu AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo vykdyti už AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ieškovo naudai prisiimtą įsipareigojimą pagal Atsiskaitymo sutartį. Mokėjimas buvo atliktas pagal 2015 m. rugpjūčio 6 d. tarp atsakovų ir SEB banko pasirašytą trišalį susitarimą dėl 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties vykdymo ir nieko bendro neturi su 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutartimi. Būtent Paskolos sutartyje buvo aiškiai nustatytas tikslinės paskolos išmokėjimo mechanizmas, kuriame faktiškai dalyvavo trys subjektai – AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, teikė rašytinę paraišką, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir SEB bankas prižiūrėjo, kad paraiška atitiktų paskolos tikslą ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, suderinęs su SEB banku, paraišką apmokėdavo. Laivo finansavimą vykdė ne tik ieškovas, bet ir atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, abu buvo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriai. Ieškovo atstovo iniciatyva 2015 m. rugsėjo 16 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo finansininko pavaduotojas ir Teisės skyriaus viršininkė susitiko su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  ir ieškovo atstovu. Ieškovo atstovo tikslas buvo gauti bent kokį raštišką patvirtinimą apie galimybę tikėtis suteikto finansavimo atgavimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ neprieštaravo, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, ieškovui apmokėjimą pagal Atsiskaitymo sutartį atliktų iš pinigų, gautų už laivo (duomenys neskelbtini) pardavimą, buvo paruoštas Priedas prie atsiskaitymo sutarties, tačiau ieškovui netiko jame buvusi formuluotė, kad Priedas įsigalioja informavus AB „Lietuvos geležinkeliai“  valdybą ir negavus iš jos prieštaravimų, todėl ieškovas Priedo nepasirašė, nepasirašė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teigia, kad tai, jog Priedą pasirašė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovas nedaro jo galiojančio nesant ieškovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų parašų. Taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė neteisėtų AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų, kurie galėtų sudaryti pagrindą taikyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ deliktinę atsakomybę. Ieškinyje nurodyti tik tariami atsakovių neteisėti veiksmai, pasireiškiantys tuo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ skolino lėšas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir vykdė atliekamų užsienio kreditoriams mokėjimų kontrolę bei vykdė neformalų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valdymą, tačiau jokių įrodymų nepateikta. Ieškovas reikalauja atlyginti jam 785 000 JAV dolerių nuostolius, kuriuos ji patyrė 2015 m. rugpjūčio 25 d. sumokėdamas W. F. Services Europe Ltd, W. F. Services Europe Inc., Oceanconnect Marine Inc ir Oceanconnect Marine Pte Ltd. Tuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ net nebuvo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkas, o tik vienas iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditorių, su ieškovu nebuvo nei susitikę, nei bendravę. Kad Laivas iš JAV pasiektų Kanadą, iškrautų ten ieškovo apdraustą krovinį, o po to išplauktų iš Kanados uosto, ieškovas buvo suinteresuota pats, todėl savo iniciatyva ir rizika sumokėjo Laivo skolas, tuo pačiu prisiimdamas ir su tokių veiksmų atlikimu susijusias rizikas. Ieškovas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi po to, kai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ iki 2015 m. rugsėjo 8 d. nepervedė į jo sąskaitą 250 000 JAV dolerių, o ieškinį dėl solidaraus nuostolių atlyginimo pareiškė po to, kai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ buvo iškelta bankroto byla.

Teismas

k o n s t a t u o ja:

Ieškinys atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Faktinės aplinkybės.

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  priklausantis Laivas buvo įkeistas AB SEB bankui už piniginius įsipareigojimus, kylančius iš 2008 m. vasario 28 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. pavasarį Laivas išplaukė iš Indijos į JAV ir Kanados uostus su kroviniu, priklausančiu ieškovo apdraustai bendrovei S. M.. 2015 m. gegužės 13 d. AB „Smiltynės perkėla“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  sudarė paskolos sutartį, pagal kurią AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  buvo suteikta 500 000 Eur paskola. 2015 m. rugpjūčio 5 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  sudarė paskolos sutartį, pagal kurią AB „Lietuvos geležinkeliai suteikė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 3 000 000 Eur tikslinę paskolą, šios sutarties 6.1 punktu AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  įsipareigojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai įkeisti Laivą. 2015 m. rugpjūčio 6 d. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB „Lietuvos geležinkeliai ir AB SEB bankas sudarė trišalį susitarimą dėl 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties vykdymo, pagal kurį AB SEB bankas buvo įtrauktas į AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ paraiškų atitikimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos paskolos tikslui peržiūrėjimo ir mokėjimų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriams vykdymo procesą. 2015 m. rugpjūčio 6 d. AB SEB bankas AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai atsisakė Laivo pirminio įkeitimo. 2015 m. rugsėjo 2 d. Lampe & Schwartze K.G. ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė Atsiskaitymo sutartį, pagal kurią AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patvirtino, kad S. M. (vėliau reikalavimo teises iš jos perėmė ieškovas) įvykdė atitinkamus mokėjimus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreditoriams, kad būtų užtikrinta Laivo eksploatacija ir areštų nuėmimas bei įsipareigojo atlyginti 650 000 JAV dolerių sumą Atsiskaitymo sutartyje numatytais terminais ir tvarka: 250 000 JAV dolerių sumokant iki 2015 m. rugsėjo 8 d., o 400 000 JAV dolerių iki 2015 m. spalio 30 d. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, 2015 m. rugsėjo 4 d. Laivui įregistruota hipoteka AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai. 2015 m. spalio 26 d. Laivas antriniu įkeitimu įkeistas AB „Smiltynės perkėla“. 2015 m. rugsėjo 16 d. įvyko Lampe & Schwartze K.G. atstovo jūrų krovinių vadovo D. R. T. J., AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vadovo S. D. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“  atstovo vyriausiojo finansininko pavaduotojo A. G. susitikimas, po kurio buvo paruoštas Priedas prie 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsiskaitymo sutarties, tačiau šį Priedą pasirašė tik AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovas. 2015 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė Akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią Susisiekimo ministerija perdavė turimas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“  iškelta bankroto byla. 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų Lampe & Schwartze K.G. finansinis reikalavimas 985 164,61 Eur sumai.

Dėl ginčo esmės

6.       Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ grindžia sutartine pastarosios atsakomybe, kurią kildina iš, kaip teigia ieškovas, 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu sudaryto žodinio susitarimo dėl ieškovės patirtų išlaidų gelbėjant ginčo Laivą atlyginimo. Taip pat ieškovas prašo taikyti deliktinę atsakovės atsakomybę, nurodydama, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – nesąžiningai derėjosi 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikimo metu, sąmoningai į rašytinį Priedo prie Atsiskaitymo sutarties projektą įtraukė neaptartą sąlygą dėl valdybos pritarimo, nevykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos susirinkimą tokiam pritarimui gauti, t. y. vilkino 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimo (toliau – Susitarimo) procedūrą, klaidino ieškovą.

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė,

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007). Taigi, nors ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą, šalis prieš ikisutartines prievoles pažeidusią kitą šalį teisme gali gintis reikalaudama iš teismo taikyti ikisutartinę civilinę atsakomybę ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 2 dalys, 6.165 straipsnio 4, 5 dalys; UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 2.15 straipsnio 1, 2 dalys; Europos sutarčių teisės principų 2.301 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008). Pažymėtina, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

9.       CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016, 22 punktas). Pažymėtina, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

10.       Ieškovas tvirtina, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. finansininko pavaduotojas A. G. turėjo teisę derėtis su ieškove dėl Susitarimo sudarymo. Atsakovė taip pat nurodo, kad A. G., būdamas vyriausiojo finansininko pavaduotojas, turėjo teisę derėtis ir patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikime su ieškovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovavo tam įgaliojimus turtintis AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. finansininko pavaduotojas A. G., kuris pagal savo kompetenciją turėjo teisę atstovauti AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl nebuvo jokio tariamo atstovavimo. Šias aplinkybes patvirtina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Finansų departamento nuostatai, kurių 15 punkte numatyta, jog departamento darbuotojai pagal savo kompetenciją turi teisę atstovauti bendrovei santykiuose su kitais Lietuvos ir užsienio subjektais ir (ar) institucijomis (15.12 punktas). Šiomis teisėmis departamento vardu naudojasi departamento vyr. finansininkas ir departamento darbuotojai, kurių pareiginiuose nuostatuose atitinkamos teisės yra suteiktos (16 punktas). Tai pat Finansų departamento vyr. finansininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 10.23 punkte numatyta, kad vyr. finansininko pavaduotojas atstovauja bendrovei valstybės institucijose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, gina teisėtus interesus. Šių nuostatų 11.5 punkte taip pat numatyta, kad vyr. finansininko pavaduotojas pagal savo kompetenciją turi teisę atstovauti bendrovei valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose ir organizacijose, santykiuose su fiziniais ir kitais juridiniais asmenimis.

11.       Taigi tarp šalių nėra ginčo, kad minėtose derybose su ieškovu A. G. galėjo atstovauti AB „Lietuvos geležinkeliai“.

12.       Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo A. G. neturėjo teisės pasirašyti Susitarimo su ieškovu.

13.       Ieškovas pripažįsta, kad derybų metu dėl Susitarimo, A. G. buvo išėjęs susitikti su atsakovės vadovu ir gauti jų sutikimą aptartais klausimais. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Susitarimo projekte kaip pasirašantis asmuo buvo nurodytas ne A. G., o atsakovės gen. direktoriaus pavaduotojas, ir ieškovo atstovas dėl šių aplinkybių jokių prieštaravimų nereiškė. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. negalėjo pasirašyti Susitarimo, neturėjo įgaliojimų tokio Susitarimo pasirašymui ir ieškovui tai buvo žinoma.

14.       Taigi nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikime nebuvo tariamo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. finansininko pavaduotojo A. G. atstovavimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. finansininko pavaduotojas pagal savo pareiginius nuostatus 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikime turėjo teisę atstovauti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 2015 m. rugsėjo 16 d. susitikime savo įgaliojimų neviršijo.

15.       Ieškovas nurodo, kad Susitarimo nepasirašė todėl, kad į Susitarimą buvo įtrauktas 4 punktas, tai yra, sutarties sąlyga, kurioje nurodyta, kad šalys susitaria, jog šis Priedas įsigalioja po to, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba (toliau – Valdyba) yra informuojama apie tokį pasirašymą ir iš Valdybos nėra gaunama prieštaravimų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigoja informuoti Valdybą kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 28 d. ir nedelsiant informuoti Lampe & Schwartze, jeigu prieštaravimas yra pareiškiamas. Teigia, kad šis Susitarimo punktas vertintinas kaip siurprizinė sąlyga, nes apie šią sąlygą tariantis ieškovas nebuvo informuotas.

16.       Pažymėtina, kad viešai skelbiamuose  AB „Lietuvos geležinkeliai“ įstatuose (toliau – Įstatai) numatyta, kad teisę sudaryti sandorius, taigi ir pasirašyti sutartis AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu, turi tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktorius, o įstatų 42 punkte nustatytus sandorius gen. direktorius gali sudaryti tik su AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos sprendimu (Įstatų 62 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nesutikdamas su Susitarimo sąlyga dėl Valdybos sutikimo, ieškovas nenurodo, kaip ši sąlyga gali pažeisti jo teises ir interesus.

17.       Teismo posėdžio metu liudytojas R. D. nurodė, kad sąlyga dėl Valdybos pritarimo susitikimo metu nebuvo aptarinėjama, todėl kitą dieną gavęs sutarties tekstą jis prieštaravo šios sąlygos atsiradimui. Liudytojas S. D. neprisiminė, kad susitikimo metu būtų aptarinėjama sąlyga, jog Susitarimas gali būti pasirašomas tik po Valdybos pritarimo. Liudytojas A. G. minėtų liudytojų aplinkybių dėl Valdybos informavimo nepatvirtino. Teismo posėdžio metu apklausta AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisininkė nurodė, kad į Susitarimą įtraukė sąlygą dėl Valdybos pritarimo, nes tai yra numatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ įstatuose. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybė dėl Valdybos pritarimo būtinumo nėra pagrindas išvadai, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ tokiam Susitarimui nepritarė. Pažymėtina, kad į Valdybą nebuvo kreiptasi ne dėl to, kad atsakovė prieštaravo Susitarimui, o todėl, kad ieškovas atsisakė pasirašyti Susitarimą, taigi akivaizdu, kad į Valdybą kreiptis dėl pritarimo nebebuvo prasmės.

18.       Ieškovo atstovai patvirtino, kad į Susitarimą buvo įtraukti visi punktai dėl kurių šalys susitarė, todėl daryti išvadą, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai nėra pagrindo. Teismo vertinimu, sąlygos dėl Valdybos pritarimo įtraukimas į Susitarimą negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, nes kaip minėta, tokia nuostata yra įtvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ įstatuose.

19.       Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neprieštarauja, kad LJL (AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“) bendrovei „Lampe & Schwardtze“ apmokėjimą pagal Atsiskaitymų susitarimą atliktų iš pinigų, gautų pardavus laivą „Venta“. Taigi iš šio susitarimo punkto matyti, kad ieškovo atstovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakys Laivo hipotekos, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. G., kad dėl hipotekos atsisakymo tartasi nebuvo. Taigi jokių nesąžiningų ikisutartinių veiksmų nebuvo, ieškovo atstovas patvirtino, kad Susitarimas atitiko jų žodinį susitarimą, tačiau šiuo susitarimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ neatsisakė Laivo hipotekos, nesutiko sumokėti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ skolų ir neįsipareigojo sumokėti ieškovui atitinkamas sumas.

20.       Pažymėtina, kad 650 000 JAV dolerių ieškovas buvo sumokėjęs iki derybų su atsakove pradžios, taigi atsakovės veiksmai neturėjo įtakos atitinkamų sumų sumokėjimui. Kitas sumas ieškovė sumokėjo po 2015 m. rugsėjo 17 d. Kadangi Susitarimas nebuvo pasirašytas, darytina išvada, kad ieškovas nurodytas sumas sumokėjo savo rizika ir būtent šias sumas ieškovas įgijo teisę reikalauti iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, ką ir padarė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankroto byloje.

21.       Taigi byloje nenustačius egzistuojant nesąžiningus AB „Lietuvos geležinkeliai“  veiksmus, deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, taip pat nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

22.       Ieškovė teigia, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai praturtėjo ir nurodo naujas aplinkybes, kad buvo išsaugotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkeistas Laivas, o vėliau bankroto procedūros eigoje Laivas buvo parduotas už 1 600 000 JAV dolerių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ hipotekos turėtojas gavo pinigines lėšas. Ieškovas Laivui gelbėti išleido pinigines lėšas, kurias prašoma priteisti ieškiniu, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ šia suma gavo turtinę naudą. Dėl ieškovo turto sumažėjimo buvo išsaugotas Laivas, išsaugota Laivo klasė, Laivas nebuvo parduotas Šiaurės Amerikoje, t. y. hipotekos turėtojo turtas nebuvo sunaikintas. 

23.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016, 42 punktas). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

24.       Teismas pažymi, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo suteikusi 3 mln. Eur paskolą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, taip pat buvo įkeistas Laivas, taigi atitinkamą pinigų sumą AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavo paskolos sutarties ir Laivo hipotekos pagrindu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai praturtėjo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteikusi paskolą ir turėdama Laivo hipoteką jokiu būdu neįsipareigojo apmokėti išlaidų, susijusių su Laivo išsaugojimu. Pažymėtina, kad išlaidas susijusias su Laivo išsaugojimu turėjo pareigą apmokėti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, taigi minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, atgaudama tik dalį sumokėtos paskolos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, nepraturtėjo ieškovo sąskaita.

25.       Esant nurodytoms aplinkybės, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimui pagrįstumo AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Kaip byloje nustatyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir grąžino bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir grąžino šį klausimą Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

28.       Kasacinis teismas grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

29.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylą nagrinėjant 1 kartą pirmosios instancijos teisme patyrė 17 569,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame teisme patyrė 1 494,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant 2 kartą pirmosios instancijos teisme patyrė 8 837,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 28 026,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30.       Kadangi visi atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu reikšti reikalavimai teismo buvo atmesti, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymuose pateiktos sumos už teisines paslaugas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius, todėl atsižvelgus į bylos apimtį bei sudėtingumą, atsakovės atstovų ruoštų procesinių dokumentų kiekį bei teismo posėdžių kiekį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovams bylos aplinkybės jau buvo žinomos, 2 kartą byla buvo nagrinėjama iš esmės tik dėl 1 reikalavimo, ieškinio patikslinimas buvo susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių parašyti atsikirtimą nereikia specialių teisinių žinių, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš ieškovo priteistina 16 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

31.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 17 135 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu iš esmės konstatavus esant pagrįstam vienam iš ieškovo reikalavimų, tai yra, reikalavimui pareikštam AB „Smiltynės perkėla“, ir nustačius, kad Rekomendacijas bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkanti suma yra 12 600 Eur, tai pat atsižvelgiant į tai, kad už šį reikalavimą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB „Smiltynės perkėla“ lygiomis dalimis, iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ ieškovui priteistina 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ pirmosios instancijos teisme patyrė 4 525,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi jai byloje buvo reikštas vienas reikalavimas, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo patenkintas, tai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi bylą nagrinėjant 2 kartą pirmosios instancijos teisme jokie atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ materialiniai teisiniai reikalavimai nebuvo pareikšti, atsakovė nebuvo pašalinta iš proceso tik dėl to, kad nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant 2 kartą pirmosios instancijos teisme AB „Smiltynės perkėla“ neatlygintinos.

33.       Netenkinus ieškovės reikalavimo, pašto išlaidos ir vertimo išlaidos priteistinos iš ieškovo Valstybei (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo Lampe & Schwartze K.G. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) iš ieškovo Lampe & Schwartze K. G., kurio buveinė yra Herrlichkeit 5-6, 28199, Bremenas, Vokietija, 16 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui Lampe & Schwartze K. G., kurios buveinė yra Herrlichkeit 5-6, 28199, Bremenas, Vokietija, iš atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ (į. k. 140285526) 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Valstybei iš ieškovo Lampe & Schwartze K. G., kurios buveinė yra Herrlichkeit 5-6, 28199, Bremenas, Vokietija, 7,36 Eur pašto išlaidų ir 91,96 Eur vertimo išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                  Almantas Padvelskis