Civilinė byla Nr. e2A-1166-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16249-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.6.1; 3.3.1.19.1.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ ieškinį atsakovams J. K. ir K. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Damita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordstreet“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovų J. K. ir K. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. EJ-7418 (toliau – ir dovanojimo sutartis) bei taikyti restituciją – grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), J. K., nuosavybės teise, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra sutelktinio finansavimo platforma, prižiūrima Lietuvos banko, įtraukta į Lietuvos banko administruojamą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Damita“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2021 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2021/04/21_01, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta 30 000,00 Eur dydžio paskola (toliau – ir paskolos sutartis). Trečiojo asmens teisėms ir interesams atstovavo J. K. (toliau – ir atsakovė), kuri nuo 2021 m. balandžio 2 d. yra trečiojo asmens vadovė (direktorė). Ieškovė, trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė 2021 m. balandžio 21 d. susitarimą dėl vekselio davimo, kuriuo tinkamam paskolos sutarties vykdymui užtikrinti, trečiasis asmuo įsipareigojo išduoti ieškovei vekselį, o atsakovė įsipareigojo laiduoti už vekselio davėją. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas užtikrintas 2021 m. balandžio 21 d. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 45 000,00 Eur sumai (toliau – ir vekselis), kurio tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, todėl ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu pranešė trečiajam asmeniui apie paskolos sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, jog paskolos sutartis nutraukta, trečiasis asmuo ir atsakovė tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis, pateikė trečiajam asmeniui ir atsakovei apmokėti vekselį, jo neapmokėjus, pateikė pranešimus apie vekselio neapmokėjimą, bei kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2021 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356, kuriuo ieškovės naudai iš trečiojo asmens ir atsakovės solidariai išieškoma 45 000,00 Eur skola, 6 procentų įstatyminės palūkanos ir notarinės išlaidos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas antstolės J. Ž. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150. 2021 m. spalio 8 d. antstolė J. Ž. elektroniniu paštu informavo ieškovę apie tai, jog atsakovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutarties Nr. EJ-7418 pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo K. K.. Atsakovė ginčo sandoriu perleido vienintelį jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą, jokio kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, atsakovė neturi. Ieškovės vertinimu atsakovė veikė nesąžiningai, sudarė sandorį, kurio vienintelis tikslas nesąžiningai išvengti prievolės vykdymo ieškovei.
3. Atsakovė J. K. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. sausio 21 d. K. K. ir V. K. J. K. padovanojo 13 000,00 Eur. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojai pageidauja, kad dovanojama pinigų suma būtų panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2015 m. vasario 13 d. J. K. už dovanotas pinigines lėšas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo Butą / Patalpą – Butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nusipirkus šį butą, atsakovė rūpinosi juo daugiau kaip vienerius metus, tačiau vėliau pradėjo bendrauti su netinkamais žmonėmis, nesaikingai vartoti alkoholį, neblaivi vis įkliūdavo policijai, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neprižiūrėjo buto. Tai sužinojęs atsakovės tėvas, norėdamas išsaugoti turtą, iš savo asmeninių lėšų pradėjo mokėti už buto komunalinius mokesčius, daryti buto einamuosius remontus, tačiau visuomet sakė, kad atsakovė privalės visus pinigus grąžinti. Atsakovė netinkamą gyvenimo būdą vedė daugiau kaip penkerius metus, ir visą šį laiką butu kaip savo rūpinosi jos tėvas. Neapsikentęs tokio atsakovės elgesio ir sužinojęs, kad dėl alkoholio vartojimo ji ne kartą buvo bausta policijos, K. K. 2021 m. kovo mėnesį atsakovės pareikalavo iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio grąžinti ne tik visus pinigus sumokėtus už buto mokesčius, darytus einamuosius remontus, bet ir grąžinti dovanotas pinigines lėšas. Atsakovė, žinodama, jog jos tėvas jai labai padėjo ir suprasdama, kad jos elgesys yra amoralus, su tuo sutiko, tačiau pinigų iki numatyto termino negrąžino. Todėl vėliau kartu su tėvu nusprendė, kad ji padovanos tėvui butą, ir taip atlygins jo patirtus nuostolius.
4. Be to, atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesį su J. K. susisiekė tuo metu buvusi UAB „Damita“ direktorė A. N. ir paprašė įsidarbinti UAB „Damita“ direktore. Ji nurodė, kad siekia UAB „Damita“ naudai gauti iš valstybės paramą, kuri skiriama įmonėms nukentėjusioms nuo COVID-19. A. N. paaiškino, kad įmonė pandemijos laikotarpiu negalėjo vykdyti savo veiklos, negavo pajamų ir patyrė nuostolių, dėl to įmonė gali gauti negrąžinamą valstybės paramą. UAB „Damita“ gavusi valstybės paramą galės toliau vykdyti savo veiklą, o gavusi pelno galės atsakovei mokėti atlyginimą. Atsakovė žinodama, kad ji yra skolinga savo tėvui, bei siekdama šią skolą grąžinti, pasitikėdama A. N., kuri tuo metu gyveno su atsakovės broliu, sutiko su jos pasiūlymu. J. K. informavo A. N., kad ji neturi reikiamų žinių įmonės valdymui, apie įmonės valdymą nieko nesupranta ir nemokės užpildyti paraiškų valstybės paramai gauti, tačiau buvusi įmonės direktorė primygtiniai prašė ir sakė, jog visus reikiamus dokumentus ji užpildys ir pateiks atsakingoms institucijos, o atsakovei reikės tik juos pasirašyti. A. N. aiškiai, ne vieną kartą, nurodė, kad šios paramos valstybei grąžinti nereikės. Atsakovė siekdama padėti brolio gyvenimo draugei, bei manydama, kad įmonei pradėjus gauti pajamas, ji gaus atlyginimą ir taip grąžins susidariusią skolą tėvui, sutiko tapti UAB „Damita“ įmonės direktore. Visus įdarbinimo dokumentus sutvarkė buvusi įmonės direktorė, atsakovei nereikėjo nieko daryti ar pasirašyti kokių nors dokumentų. 2021 m. balandžio 21 d. atsakovei paskambino A. N. ir nurodė, kad atvažiuoja ją paimti, kadangi reikia važiuoti į Vilnių pasirašyti dokumentus dėl valstybės paramos UAB „Damita“ naudai gavimo. Atsakovė pasakė, kad negali vykti, kadangi yra visiškai girta. A. N. nurodė, kad būtina vykti pasirašyti dokumentus, nes tai yra paskutinė diena, kuomet galima pateikti paraiškas valstybės paramai gauti. A. N. atvyko su savo drauge A. B. ir jos visos A. B. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią įmonę MB „Investolita“. A. N. paaiškino, kad šį įmonė jai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus valstybės paramai gauti. Atsakovei tik įėjus į kabinetą, MB „Investolita“ darbuotojas S. nurodė, kad reikia greitai pasirašyti dokumentus, kad jis spėtų juos išsiųsti. Atsakovei iškart buvo paduoti dokumentai, neleidžiant net susipažinti su jų turiniu. Tiek A., tiek S., ragino atsakovę greičiau pasirašyti dokumentus. Atsakovė būdama neblaivi, tikėdama A. N. ir MB „Investolita“ darbuotojo S. žodžiais, pasirašė jai pateiktus dokumentus. Vėliau, atsakovė atsidarė sąskaitą banke „Paysera”, į kurią tariamai turėjo būti pervesta valstybės parama. Prisijungimui prie elektroninės bankininkystės buvo sukurta „SMART- ID“ paskyra. Visi prisijungimai buvo nustatomi naudojant A. N. telefono numerį, todėl tik ji galėjo naudoti gautas pinigines lėšas. Atsakovė niekuomet nebuvo prisijungusi prie elektroninės bankininkystės, ji iki šios dienos nežino kur buvo panaudotos gautos piniginės lėšos, o apie tai, kad turi kreditorinių įsipareigojimų ieškovei, sužinojo tik gavusi teismo dokumentus.
5. Atsakovė pažymėjo, kad paskolos sutarties specialiosios sąlygos yra pasirašytos ne atsakovės. Atsakovė niekada nebuvo ieškovės buveinėje, niekada nebendravo su jos darbuotojais, bei niekuomet nepasirašinėjo jokių paskolos sutarčių. Atsakovei nėra suprantama, kaip ieškovė galėjo sudaryti paskolos sutartį, kai paskolos sutartį pasirašė ne ji, kaip įgaliotas įmonės asmuo. Ieškovė nepatikrino pasirašančio asmens tapatybės, taip pat nepatikrino ar tas asmuo turi įgaliojimus pasirašyti tokią sutartį. Atsakovė tiek paskolos sutarties sudarymo, tiek vekselio išdavimo dieną, nebedirbo UAB „Damita“. J. K. UAB „Damita“ buvo įdarbinta 2021 m. balandžio 1 d. ir tą pačią dieną išdarbinta. Atsakovė nežino, kas ir kada pasirašė paskolos sutartį su ieškove. Ieškovė veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad paskolos sutartį pasirašo ne atsakovė, kaip UAB „Damita“ įgaliotas asmuo, todėl prievolės įvykdymas negali būti perkeltas atsakovei. Tuo tarpu nors byloje pateiktas vekselis galimai pasirašytas pačios atsakovės, tačiau atsakovė šį vekselį pasirašė dėl to, kad buvo apgauta, tiek buvusios įmonės direktorės, tiek MB „Investolita“ darbuotojo, o galbūt ir pačios ieškovės. Atsakovei nuvykus į MB „Investolita“, jai buvo pateiktos pasirašyti ne paraiškos valstybės paramai gauti, o vekselis ir susitarimas dėl vekselio davimo. Šiuos dokumentus J. K. pasirašė būdama neblaivi, ne ieškovės buveinėje, o MB „Investolita“, nors vekselyje nurodyta, kad vekselio išrašymo vieta: (duomenys neskelbtini). Atsakovė, pasirašydama vekselį, nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų padarinių ir buvo suklaidinta buvusios UAB „Damita“ įmonės direktorės, bei MB „Investolita“ darbuotojo dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės. Atsakovei aiškiai buvo nurodyta, kad pasirašomi dokumentai yra paraiškos valstybės paramai gauti.
6. Atsakovė tvirtino privalėjusi sudaryti buto dovanojimo sutartį, kadangi ji turėjo kreditorinių įsipareigojimų K. K., dėl to, kad jis daugiau kaip penkerius metus mokėjo už butui suteikiamas komunalines paslaugas, darė einamuosius remontus, be to, dėl netinkamo atsakovės gyvenimo būdo K. K. pareikalavo grąžinti jai buto pirkimui padovanotas pinigines lėšas. Atsakovė sudarydama buto dovanojimo sutartį nežinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovei. Kreditoriniai įsipareigojimai K. K. atsirado ankščiau, nei ieškovei. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, atsakovai sudarant buto dovanojimo sutartį buvo sąžiningi. Atsakovų sąžiningumą pagrindžia tai, kad buto dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai K. K. atsirado anksčiau nei ieškovei, o atsakovė nežinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovei. Šiuo atveju nesąžiningi buvo ne atsakovai, o būtent ieškovė, todėl iš to kylančias teisines pasekmes turėtų prisiimti pati ieškovė, o ne perkelti atsakomybės naštą atsakovei.
7. Atsakovas K. K. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2015 m. sausio 21 d. su V. K. savo dukrai J. K. padovanojo 13 000,00 Eur buto pirkimui. Šiuos pinigus J. K. panaudojo išimtinai tik buto pirkimui. 2015 m. dukra už padovanotus pinigus įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nusipirkus butą ir praėjus keliems metams, dukros aplinkoje atsirado žmonių, siekiančių ja pasinaudoti ir darančių jai blogą įtaką. Ji pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, nemokėti už buto išlaikymą. Sužinojęs apie tai, ir nenorėdamas, kad būtų prarastas šis nekilnojamasis turtas, kurio įsigijimui skyrė savo lėšas, iš savo asmeninių lėšų pradėjo mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, bei darė einamuosius buto remontus. Siekdamas padėti savo dukrai, ne kartą jai siūlė išvykti į užsienio valstybę, tikslu, kad nebūtų toje aplinkoje, kurioje jai daroma bloga įtaka ir nebendrautų su tais žmonėmis, kurie turi priklausomybių, bei siekia ja pasinaudoti. J. K. nesutiko, manė, kad pati gali susitvarkyti savo gyvenimą ir nustoti vartoti alkoholį kada panorėjusi. Praėjus daugiau kaip 5 metams, per kuriuos visą šį laiką iš savo asmeninių lėšų atsakovas mokėjo už dukros vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, dukros įsiskolinimas vis didėjo. Matydamas, kad dukros gyvenimo būdas nesikeičia, 2021 m. kovo mėnesį nusprendė pareikalauti, kad dukra grąžintų susidariusį įsiskolinimą ir dovanotas pinigines lėšas. Apie savo priimtą sprendimą 2021 m. kovo mėnesį pranešė dukrai ir nurodė, kad visus pinigus ji privalo grąžinti iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi dukra neturėjo piniginių lėšų padengti įsiskolinimą, buvo nuspręsta, kad dukra atsakovui padovanos butą ir taip grąžins susidariusią skolą, bei dovanotas pinigines lėšas. Atsakovas pažymėjo, kad apie galimai turimus savo dukros įsiskolinimus nežinojo, todėl sudarant dovanojimo sutartį nebuvo jokio siekio kažką nuslėpti ar sumažinti J. K. mokumą. Sužinojęs apie teisminį ginčą, t. y. gavęs teismo dokumentus, liepė savo dukrai viską paaiškinti. J. K. nurodė, kad apie esamą įsiskolinimą ieškovei sužinojo tik gavusi teismo dokumentus. J. K. galimai buvo apgauta buvusios įmonės direktorės, todėl negalima teigti, kad sudarant dovanojimo sutartį atsakovai buvo nesąžiningi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia tarp atsakovų J. K. ir K. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. EJ-7418 nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją – grąžino butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K. nuosavybės teise priteisė ieškovei iš atsakovų po 2 847,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės 38,15 Eur ir atsakovo K. K. 38,14 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
9. Teismas nurodė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ginčo dovanojimo sandoriu perleido savo tėvui K. K. vienintelį jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą, jokio kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, atsakovė J. K. neturi. Dėl to konstatuotina, kad ginčo dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovės) teises ir skolininkė (atsakovė J. K.) turėjo žinoti ir žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus (ieškovės) teises.
10. Teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo jokios teisinės pareigos ginčijamą dovanojimo sandorį sudaryti. Atsakovai į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus skolas K. K.. Paminėtų aplinkybių buvimą atsakovai įrodinėjo vien tik savo pačių, t. y. bylos išsprendimu savo naudai tiesiogiai suinteresuotų asmenų, paaiškinimais. Todėl konstatuotina, kad atsakovai byloje objektyviais duomenimis neįrodė buvus paminėtas aplinkybes.
11. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2021 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356, kuriuo ieškovės naudai iš trečiojo asmens UAB „Damita“ ir atsakovės J. K. solidariai išieškoma 45 000,00 Eur skola, 6 proc. įstatyminės palūkanos ir notarinės išlaidos. Priverstinis skolos išieškojimas šiuo metu vykdomas antstolės J. Ž. kontoroje vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150. Todėl konstatuotina, kad kreditorius šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę J. K..
12. Nors atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. susitarimą ji sudarė faktiškai suklydusi, nepripažindama jai pareikštų ieškinio reikalavimų tuo pagrindu, kad sudarydama paminėtą susitarimą ji faktiškai suklydo, atsakovė šioje byloje turėjo pareikšti priešieškinį dėl nurodyto susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu išimtinai tiktai pagal klydusios šalies ieškinį (priešieškinį) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nagrinėjamoje byloje to nepadarė, nors visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo atstovaujama kvalifikuotai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nėra nuspręsta dėl nurodyto susitarimo pripažinimo negaliojančiu, priešingai, nuosprendyje nurodomas ir pačios atsakovės J. K. neatidumas ir nerūpestingumas.
13. Atsakovai byloje taip pat iš esmės neginčijo nei aplinkybių, kad actio Pauliana ieškinį ieškovė pareiškė nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino, nei aplinkybių, kad kreditoriaus reikalavimas nagrinėjamu atveju yra nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Atsakovai byloje ginčijo jiems pareikštą ieškinį tuo pagrindu, jog atsakovas K. K. buvo sąžiningas. Šie atsakovų argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio, nes sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant trečiųjų asmenų sąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Visi duomenys patvirtina aplinkybes, kad J. K. tik civilinėje byloje gavusi iš teismo dokumentus sužinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovei, dėl ko savo iniciatyva kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022, kuriuo A. N. buvo pripažino kalta padarius jei inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė pati savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovei nebuvo įteikti jokie dokumentai, kurių pagrindu ji galėjo žinoti, jog turi kreditorinių įsipareigojimų ieškovei. Šį faktą patvirtina ir ieškovės byloje pateikti pašto siuntos išrašai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022 nustatyta, jog A. N. ieškovei pateikė žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos ji pasirašė UAB „Damita“ direktorės J. K. vardu, o būtent 2021 m. balandžio 12 d. susitarimą, 2021 m. balandžio 16 d. paraišką, 2021 m. balandžio 20 d. susitarimą, 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį. Be to, baudžiamojoje byloje ieškovės darbuotoja atpažino A. N., kaip asmenį, kuris atstovavo UAB „Damita“ interesus, todėl ieškovei buvo žinoma apie galimai daromas nusikalstamas veikas, o būtent tai, kad A. N. siekdama gauti pinigines lėšas klastoja dokumentus. Nors pirmosios instancijos teismui buvo žinomi baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau jis jais nesivadovavo ir ex officio nekonstatavo, jog susitarimai, paraiška ir paskolos sutartis yra niekiniai. Atsakovė niekada neginčijo fakto, jog vekselį ir susitarimą dėl vekselio pasirašė pati atsakovė, tačiau nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022 aiškiai nurodyta, jog J. K. pasirašė vekselį ir susitarimą dėl vekselio, kadangi A. N. panaudojo apgaulę, dėl ko J. K. buvo suklaidinta. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovė, pasirašydama vekselį kaip įmonės direktorė ir asmeniškai už jį laiduodama, nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų padarinių ir buvo suklaidinta buvusios UAB „Damita“ įmonės direktorės, bei MB „Investolita“ darbuotojo dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės. Šį faktą baudžiamojoje byloje patvirtino ir MB „Investolita“ darbuotojas. Atsakovei aiškiai buvo nurodyta, kad pasirašomi dokumentai yra paraiškos valstybės paramai gauti.
16. Ieškovė neįrodė, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, kadangi paskolos sutartis teismo turėjo ex officio būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo, o įvertinus tai, kad vekselis ir susitarimas dėl vekselio yra šios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, jie taip pat turėjo būti pripažinta negaliojančiais.
17. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė privalėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį, kadangi ji turėjo kreditorinių įsipareigojimų K. K., dėl to, kad jis daugiau kaip penkerius metus mokėjo už butui suteikiamas komunalines paslaugas, darė einamuosius remontus. Atsakovė negalėjo teismui pateikti dokumentų, pagrindžiančių K. K. atliktus mokėjimus už būsto komunalinius mokesčius, kadangi ne ji tuos mokėjimus atliko. Tuo tarpu faktą, kad atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, byloje pagrindžia pateikti įrodymai: nuosprendžiai, baudžiamieji įsakymai, administracinių nusižengimų protokolai, kuriuose užfiksuota, kad atsakovė nuolatos įkliūdavo teisėsaugos institucijoms būdama neblaivi. Būtent dėl susidariusių įsiskolinimų už būstą, kuriuos padengė atsakovas K. K., netinkamo gyvenimo būdo vedimo, jis ir pareikalavo grąžinti J. K. buto pirkimui padovanotas pinigines lėšas. Kreditoriniai įsipareigojimai K. K. atsirado ankščiau, nei ieškovei.
18. Ieškovė UAB „Nordstreet“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus sandorius privalėjo pripažinti niekiniais. Nuosprendyje nėra konstatuotas nei vieno susitarimo negaliojimas. Atitinkamai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti aukščiau nurodytų sandorių pripažinimo niekiniais, juolab, kad apeliantės nurodomi dokumentai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu dalyje dėl vekselio ir susitarimo dėl vekselio išdavimo, nuosprendyje konstatuota, kad apeliantės dalyvavimas trečiojo asmens valdyme, paskolos gavime ir vekselio išdavime, yra apeliantės nerūpestingumas ir neatsakingumas. Nerūpestingumas nėra pagrindas pripažinti sandorį niekiniu ar negaliojančiu. Be to, apeliantė byloje ne tik nekėlė jokių pretenzijų dėl aukščiau aptariamų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir nereiškė priešieškinio dėl pastarųjų ginčijimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantei nepareiškus savarankiškų reikalavimų sandorį pripažinti negaliojančiu, teismas ex officio neturi pagrindo spręsti dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
5.2. Tam, kad apeliantė įrodytų, jog turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį, turėjo būti pateikti privalėjimą sudarytį sandorį pagrindžiantys įrodymai. Apeliantė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį su atsakovu. Be to, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog atsakovo reikalavimo teisė į apeliantę atsirado anksčiau nei ieškovės. Apeliantė nepateikė nei šalių susitarimų, nei mokėjimų už butą. Maža to, byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog apeliantė tariamai buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovui jai paskolintas pinigines lėšas ir / ar kad šalys būtų sutarusios tokį piniginių lėšų grąžinimą įforminti buto ginčo sandoriu.
5.3. Ginčo sandoris buvo sudarytas tarp apeliantės ir atsakovo, kuris yra apeliantės tėvas. Vadinasi, skolininkas (apeliantė) sudarė ginčo sandorį su fiziniu asmeniu (atsakovu), kuris yra apeliantės tėvas. Taigi, šiuo atveju atsakovo ir apeliantės nesąžiningumas, kuris yra būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga, preziumuojamas. Minėtos prezumpcijos apeliantė nepaneigė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu ir prezumpcija negali būti paneigta vien deklaratyviais teiginiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Ieškovė UAB „Nordstreet“ yra sutelktinio finansavimo platforma, įtraukta į Lietuvos banko administruojamą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Damita“ 2021 m. balandžio 21 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2021/04/21_01, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta 30 000,00 Eur dydžio paskola (el. b. t. 1, l. 10 – 28). Atsakovė J. K. nuo 2021 m. balandžio 2 d. yra paskirta eiti UAB „Damita“ vadovės pareigas (el. b. t. 1, l. 29 – 30). UAB „Damita“ ir atsakovė sudarė 2021 m. balandžio 21 d. susitarimą dėl vekselio davimo, kuriuo tinkamam Paskolos sutarties vykdymui užtikrinti, UAB „Damita“ įsipareigojo išduoti ieškovei vekselį, o atsakovė įsipareigojo laiduoti už vekselio davėją (el. b. t. 1, l. 31 – 32). Prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymas užtikrintas 2021 m. balandžio 21 d. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 45 000,00 Eur sumai, kurio įvykdymą laidavo atsakovė (el. b. t. 1, l. 33). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu informavo UAB „Damita“ apie Paskolos sutarties nutraukimą dėl jos netinkamo vykdymo (el. b. t. 1, l. 34 – 41). UAB „Damita“ ir atsakovei neapmokėjus Vekselio, ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2021 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356 (el. b. t. 1, l. 42 – 44). Antstolė J. Ž. vykdo priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150. J. K. ir K. K. 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. EJ-7418, pagal kurią atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistas atsakovui (el. b. t. 1, l. 48 – 51, 100 – 108). Antstolė J. Ž. informavo ieškovę, kad patikrinus skolininkės turtinę padėtį nustatyta, kad skolininkė nedirba, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, yra netekėjusi (el. b. t. 1, l. 52). Ieškovė kreipiasi į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.
Dėl actio Pauliana sąlygų
23. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).
27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo išvada, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovės) teises ir skolininkė (atsakovė J. K.) turėjo žinoti ir žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus (ieškovės) teises, padaryta nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus. Teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniai faktas ir ex officio nekonstatavo, jog 2021 m. balandžio 12 d. susitarimas, 2021 m. balandžio 16 d. paraiška, 2021 m. balandžio 20 d. susitarimas, 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartis yra niekiniai. Be to, svarbu pabrėžti, kad atsakovė niekada neginčijo fakto, jog vekselį ir susitarimą dėl vekselio pasirašė pati atsakovė, tačiau 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022 aiškiai nurodyta, jog J. K. pasirašė vekselį ir susitarimą dėl vekselio, kadangi A. N. panaudojo apgaulę, dėl ko J. K. buvo suklaidinta.
28. Pagal atsakovės formuluojamus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė siekia paneigti pirmosios actio Pauliana sąlygos (kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę) egzistavimą – pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio pripažinti sandorius, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, niekiniais ir negaliojančiais.
29. Atsakydama į atsakovės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
31. Iš esmės atsakovė laiko, kad sandoriai turėjo būti ex officio pripažinti negaliojančiais CK 1.90 (Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 1.91 (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindais. Šiais pagrindais sandorius pripažinti negaliojančiais galima tik šaliai pareiškus reikalavimą dėl tokių sandorio pripažinimo negaliojančiais, nes jie yra nuginčijami (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais, nors ją pirmosios instancijos teisme atstovavo kvalifikuota teisininkė. Be to, remiantis byloje konstatuotomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje neegzistuoja akivaizdus pagrindas sudarytus sandorius teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekiniais niekinio sandorio negaliojimo pagrindais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimo.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2021 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356 2021 m. balandžio 21 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu (el. b. t. 1, l. 42 – 44). J. K. ir K. K. 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. EJ-7418 (el. b. t. 1, l. 48 – 51, 100 – 108). Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei atsakovei J. K..
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Visais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž. informavo ieškovę, kad patikrinus skolininkės turtinę padėtį nustatyta, kad skolininkė nedirba, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, yra netekėjusi (el. b. t. 1, l. 52). Šalys pirmosios instancijos teisme neginčijo fakto, kad atsakovė perleido savo tėvui K. K. vienintelį jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą, jokio kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, atsakovė J. K. neturi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl savo sunkios turtinės padėties atsakovė buvo atleista ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą (el. b. t. 2, l. 189 – 196). Taigi, ieškovė įrodė, kad dovanojimo sandoris pažeidė jos kaip kreditorės teises.
35. Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).
36. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais būtinumo sudaryti dovanojimo sandorį prasme atsakovės dėstomus argumentus, susijusius su jos prievolės mokėti mokesčius už butą, atlikti einamąjį remontą nevykdymu ir šios prievolės perkėlimu atsakovui tėvui K. K., grąžinti atsakovui padovanotus tėvų pinigus butui įsigyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji CK 6.66 straipsnio prasme turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu K. K.. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys neturi jokios teisinės pareigos dovanojimo sandorį sudaryti.
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
38. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įvirtinta nuostata, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
39. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
40. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Skolininkas laikomas nesąžiningu tik esant pagrindui konstatuoti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.
41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, dėl to ginčo dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovės) teises ir skolininkė (atsakovė J. K.) turėjo žinoti ir žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus (ieškovės) teises.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė tvirtina ir neneigia fakto, jog vekselį ir susitarimą dėl vekselio pasirašė pati, tačiau aiškina, jog pasirašė vekselį ir susitarimą dėl vekselio galvodama, jog tai paraiška valstybės paramai gauti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.
43. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamus sąžiningą elgesį apibūdinančius požymius galima apibendrinti kaip reikalavimą besąlygiškai nepasikliauti kito asmens sukuriamu patikimumo įspūdžiu. Kiekvienu atveju sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi pareigą pasidomėti, kiek to įprastai reikia sandoriui sudaryti, kitos šalies, norinčios perleisti turimas teises, motyvais bei interesais. Dėl tokios pareigos apimties ir vykdymo sąlygų detaliau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-463/2013, ir joje cituojamose anksčiau teismo priimtose nutartyse.
44. Įvertinus į bylą pateikto paprastojo vekselio formą, nustatyta, kad dokumento pavadinimas parašytas didžiosiomis spausdintomis rašytinėmis raidėmis pastorintuoju šriftu (PAPRASTASIS VEKSELIS). Atsakovė pasirašė po tekstu: „Vekselio davėjas UAB Damita“. Taigi, pritaikius minimalius skaitymo gebėjimus, 37 metų amžiaus atsakovė, pasirašiusi kaip davėjas, negalėjo nesuprasti, kad tai nėra paraiška valstybės paramai gauti (nėra tokio teksto) ir ji nėra gavėjas. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga dėl skolininko nesąžiningumo taip pat nustatyta.
45. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos kitos actio Pauliana sąlygos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, dėl kitų šio instituto taikymo sąlygų nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes pagal byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
48. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė – 1 500,00 Eur (DOK-21684, DOK-21729). Ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos prašomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad atsakovas šioje civilinėje byloje neteikė apeliacinio skundo, dėl to prašymas priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliaciniame teisme ir iš atsakovo negali būti tenkinamas, nes atsakovas nėra pralaimėjusi šalis apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordstreet“, juridinio asmens kodas 304565690, iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė