Administracinė byla Nr. I-3-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00053-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Aleksandrui Naujūnui, atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo (Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo)“ patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose Švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1V-498/V-835 redakcija) priedo Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai, ir tiek, kiek jame nenustatyta, kad ekspertinis sprendimas dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra priimamas ištyrus juos chirurgijos stacionare ir po išgijimo, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir asmenų lygybės principams.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą (Nr. A-3184-662/2015) pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu priimta 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo (Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo)“ patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose Švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-291/V-308 redakcija) (toliau – ir Sąvadas, Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas) priedo Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų (toliau – ir Sąvado taikymo paaiškinimai) 36.1 punkto tiek, kiek jame nustatyta, kad nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai, ir tiek, kiek jame nenustatyta, kad ekspertinis sprendimas dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra priimamas ištyrus juos chirurgijos stacionare ir po išgijimo, atitikties konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir asmenų lygybės principams.

2. Motyvuodamas savo abejonę dėl Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto teisėtumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad individualioje administracinėje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. TE-610 ,,Dėl vidaus tarnybos kapitono J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos  statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 56 straipsnio 1 dalį ir 57 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į Sąvado 36.1 punktą, pagal kurį pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, ir III skiltis. Individualioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui 2014 m. gegužės 27 d. buvo atlikta kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Lietuvos Respublikos Vilniaus Universitetinės ligoninės medicinos dokumentų 2014 m. spalio 9 d. išraše Nr. 2014/24778 ligos anamnezėje dėl gydymo / darbo nurodyta, kad šiuo metu pacientas sveikas, gydymas nereikalingas. Pareiškėjo tinkamumo užimtoms pareigoms sveikatos būklės reikalavimai nustatytini pagal Sąvado II skiltį. Sąvado 36 punkte nustatytos kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos ir jų padariniai. Sąvado 36.1 punkte yra įtvirtintos dažnai paūmėjančios arba progresuojančios, su ryškiu funkcijos sutrikimu ligos ir jų padariniai, dėl kurių nauji priimamieji / pareigūnai pagal visas I, II, ir III skiltis pripažįstami netinkamais tarnybai. Sąvado taikymo paaiškinimuose yra išdėstytos Sąvado taikymo ypatybės. Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte aptartos kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos ir jų padariniai; apima lėtines atramos – judėjimo aparato ligas, kilusias dėl ūmių ir lėtinių infekcijų, taip pat osteochondropatijas ir kitus susirgimus. Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte yra numatyta, kad šis punktas apima stambių kaulų ir sąnarių aktyvią, besivystančią tuberkuliozę su slenkančiais abscesais ir fistulėmis, osteomielitą su sekvestrinėmis ertmėmis, sekvestrais, ilgai neužgyjančiomis arba dažnai (1–2 kartus per metus) atsiveriančiomis fistulėmis, šlaunikaulio galvutės osteochondropatiją (Legg – Calve – Perthes liga) su dideliu funkcijos sutrikimu, didžiųjų sąnarių ryškią deformacinę osteoartrozę su dideliais morfologiniais pakitimais ir funkciniais sutrikimais. Ekspertinis sprendimas, ar pareigūnai tinkami vidaus tarnybai, priimamas ištyrus chirurgijos stacionare ir po išgijimo. Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai.

3. Individualią administracinę bylą nagrinėjančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuostata, jog „Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai“ yra įtvirtinta Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte, kuriame išdėstytos Sąvado 36.1 punkte numatyto atvejo „Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos ir jų padariniai: dažnai paūmėjančios arba progresuojančios, su ryškiu funkcijos sutrikimu“ taikymo ypatybės. Kitaip tariant, sąnario endoprotezavimo operacija yra priskiriama prie dažnai paūmėjančių arba progresuojančių, su ryškiu funkcijos sutrikimu kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinių ligų ir jų padarinių. Kaip jau minėta, tuo atveju, kai yra nustatomos Sąvado 36.1 punkte numatytos ligos ir jų padariniai, tiek naujai priimami pareigūnai, tiek einantys pareigas pareigūnai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, ir III skiltis yra pripažįstami netinkamais tarybai. Taigi nuostatai, jog „Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai“ esant įtvirtintai Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte, pareigūnai ar naujai priimami pareigūnai, kuriems yra atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, visais atvejais yra prižįstami netinkamais vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, ir III skiltis.

4. Norminę administracinę bylą inicijavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pastebi, kad iš Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto matyti, jog po vienų judėjimo aparato ligų, kilusių dėl ūmių ir lėtinių infekcijų, taip pat osteochondropatijos ir kitų susirgimų (stambių kaulų ir sąnarių aktyvios, besivystančios tuberkuliozės su slenkančiais abscesais ir fistulėmis, osteomielito su sekvestrinėmis ertmėmis, sekvestrais, ilgai neužgyjančiomis arba dažnai (1–2 kartus per metus) atsiveriančiomis fistulėmis, šlaunikaulio galvutės osteochondropatijos (Legg – Calve – Perthes liga) su dideliu funkcijos sutrikimu, didžiųjų sąnarių ryškios deformacinės osteoartrozės su dideliais morfologiniais pakitimais ir funkciniais sutrikimais), ekspertinis sprendimas dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai yra priimamas, ištyrus juos chirurgijos stacionare ir po išgijimo, tačiau sąnario endoprotezavimo operacijos atveju to nėra numatyta. Todėl nauji priimamieji / pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos galbūt atsiduria blogesnėje padėtyje, nei pareigūnai po judėjimo aparato ligų, kilusių dėl ūmių ir lėtinių infekcijų, taip pat osteochondropatijos ir kitų susirgimų.

5. Pasak Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto teisėtumą kvestionuojančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; nustatant teisinius apribojimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius, privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis Konstitucijos nuostatomis yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Tai – formalios teisinės lygybės principas. Šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).

6. Individualią administracinę bylą nagrinėjančiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kyla abejonių, ar toks reguliavimas, kuriuo nustatyta, jog nauji priimamieji / pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai (Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 p.), taip pat tiek, kiek šis reguliavimas yra įtvirtintas Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte (t. y. sąnario endoprotezavimo operacija yra priskiriama prie dažnai paūmėjančių arba progresuojančių, su ryškiu funkcijos sutrikimu kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinių ligų ir jų padarinių ir tai lemia, jog nauji priimamieji / pareigūnai, kuriems atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, laikomi netinkamais tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, ir III skiltis), ir tiek, kiek nenustatyta, jog ekspertinis sprendimas dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra priimamas, ištyrus juos chirurgijos stacionare ir po išgijimo, kas galbūt lemia, jog kitomis judėjimo aparato ligomis sergantys asmenys atsiduria geresnėje padėtyje nei tie, kuriems atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, proporcingumo ir asmenų lygybės principų.

II.

7. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimas, kuriame teigiama, kad nagrinėjama norminė administracinė byla galėtų būti nutraukiama, nes neliko ginčo dalyko.

8. Grįsdamas savo poziciją atsakovas atsiliepime nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į pareiškėjo pranešimus dėl galimo Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto prieštaravimo Konstitucijai, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą ortopedijos traumatologijos klausimams prof. N. P. su prašymu pateikti nuomonę dėl Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo. Prof. N. P. pateikė išvadas: ,,Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra radikali chirurginio gydymo priemonė, sudaranti prielaidas žmogui pasveikti ir darbingumui atstatyti, tačiau jokiu būdu nėra žmogų luošinanti intervencija, išskyrus tuos atvejus, kuomet paminėta intervencija, kaip ir bet kokia kita mažesnės ar didesnės apimties chirurgija, gali baigtis komplikacijomis ir turi įtakos paciento darbingumui. Iš PSDF Valstybės skiriamos milžiniškos išlaidos sąnarių endoprotezavimo priemonėms ir operacijoms nukreiptoms tam, kad po minėtos chirurginės intervencijos pasveikęs žmogus galėtų būti pilnavertis šalies pilietis, grįžti į darbą bei pamiršti prieš tai buvusias kančias, tačiau ne tam, kad po tokio gydymo būtų pripažintas nedarbingu. Po klubo endoprotezavimo operacijų sąnario funkcija dažniausiai atsistato pilnai, o konkreti paciento pooperacinė klinikinė būklė būtų vertinama individualiai, pagal detalius reikalavimus jo darbiniams poreikiams. Dažnas pacientas po klubo endoprotezavimo operacijos sportuoja, slidinėja kalnuose ar dirba sunkų fizinį darbą, o tai kartais žymiai didesni krūviai operuotam sąnariui nei žmogui, dirbančiam vidaus reikalų sistemoje“. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginių nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-28, 15 punktą, specialistas konsultantas pagal kompetenciją konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus. Sveikatos apsaugos ministerija 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, siūlydama keisti Sąvade įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į atitinkamą vidaus tarnybos darbo pobūdį, fizinį krūvį ir kitus reikšmingus faktorius, su kuriais susiduria pareigas atliekantys pareigūnai.

9. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-291/V-308 (kuriuo pakeistas 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinas Sąvadas) projektas Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateiktas derinti 2011 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgdama į siekiamo nustatyti teisinio reguliavimo specifiką, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vadovus su prašymu pavesti šių asmenų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams specialistams pagal kompetenciją išnagrinėti 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-291/V-308 projektą ir pateikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas ir pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai teikę gydytojai specialistai pastabų dėl Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto nenurodė.

III.

10. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, taip pat gautas atsakovo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimas, kuriame prašoma ginčijamą norminio administracinio akto nuostatą pripažinti teisėta.

11. Atsiliepime nurodoma, kad Vidaus reikalų ministerija gavo Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (1.1.36-421)4-3291, kuriame informuojama, jog profesoriaus N. P. nuomone, ,,klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra radikali chirurginio gydymo priemonė, sudaranti prielaidas žmogui pasveikti ir susigrąžinti darbingumą, tačiau jokiu būdu nėra žmogų luošinanti intervencija, išskyrus atvejus, kai paminėta intervencija baigiasi komplikacijomis ir turi įtakos paciento darbingumui. Po klubo endoprotezavimo operacijų sąnario funkcija dažniausiai visiškai atsikuria, o konkreti paciento pooperacinė klinikinė būklė turėtų būti vertinama individualiai pagal detalius reikalavimus jo darbiniams poreikiams <...>“.

12. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija asmens sveikatos priežiūros srityje veikia tik kaip pareigūnų sveikatos priežiūrą užtikrinanti valstybės institucija, todėl ji neturi kompetencijos vertinti endoprotezavimo operacijų įtakos pareigūnų sveikatai. Vidaus reikalų ministerija šiuo metu rengia Sąvado ir Sąvado taikymo paaiškinimų pakeitimą, kuriame pareigūnai po endoprotezavimo operacijų bus tiriami tretinio lygio ortopedo–traumatologo, ir tik tretinio lygio ortopedui–traumatologui nustačius jų sąnario funkcijos visišką atsistatymą ir pateikus rekomendaciją, kad leidžiamas fizinis krūvis be apribojimų, bus priimamas individualus sprendimas dėl tinkamumo vidaus tarnybai. Nauji priimamieji po sąnario endoprotezavimo operacijos ir toliau bus netinkami vidaus tarnybai pagal I skiltį, pagal II ir III skiltis sprendimas bus priimamas individualiai, įvertinus sąnario funkcijos sutrikimo laipsnį ir buvusį sergamumą.

13. Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad statutiniai valstybės tarnautojai ir civiliai asmenys turi nevienodas fizines apkrovas ir dėl šių akivaizdžiai ne tik didesnių, bet ir specifinių fizinių apkrovų 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-291/V-308 redakcijoje buvo nustatytas draudimas statutiniams valstybės tarnautojams tarnauti po sąnario endoprotezavimo procedūrų. Vidaus tarnybos faktoriai nėra tiesiog sunkus fizinis darbas ar slidinėjimas. Vidaus tarnybos faktoriai, kurie gali neigiamai veikti asmens sveikatą bei endoprotezuoto sąnario protezo susidėvėjimą yra šie: ilgas buvimas šaltyje / karštyje, bėgimas nevienodu greičiu, keičiant trajektorijas, nelygiais paviršiais, laiptais, grūmimosi veiksmai, kurių metu kojos gali būti sukamos tiek į išorę, tiek į vidų, tūpimosi veiksmai, didelių svorių nešimas, didelių svorių tempimas susilenkus, buvimas drėgnose patalpose, šokinėjimas abiejomis ir atskirai kiekviena koja. Visi šie faktoriai gali turėti įtakos endoprotezuoto sąnario funkcijoms, kaip ir greitesniam endoprotezo susidėvėjimui. Statutiniai valstybės tarnautojai ne tik privalo vykdyti savo pareigas pagal pareigybių aprašymus (pvz., pagal III skilčiai priskirtas funkcijas), bet ir laikyti fizinio pasiruošimo normatyvus. Be to, iškilus viešojo saugumo grėsmei, jie privalo užtikrinti reikalingas funkcijas, t. y. sulaikyti pažeidėjus, užkardyti nusikalstamas veikas. Todėl nuostata, kad pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai buvo priimta, siekiant tausoti pareigūno sveikatą, išvengti nepagrįstos rizikos sveikatai, žalos atsiradimo, ginčijama nuostata yra palanki tolesnei gyvenimo kokybei.

14. Vidaus reikalų ministerija taip pat paaiškina, kad šiuo metu rengiamoje Sąvado ir Sąvado taikymo paaiškinimų redakcijoje derinama tokia redakcija: ,,34. Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos ir jų padariniai Artropatijos. Osteopatijos ir chondropatijos. Kitos jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos. Įgimta klubo sąnario deformacija. Įgimtos raumenų ir skeleto sistemos formavimosi ydos bei deformacijos. Persirgtų atramos – judėjimo aparato ligų padariniai. M00-M25, M80-M94; M95-M99; Q65-Q79. 34.3 punktui priskiriami persirgtų atramos – judėjimo aparato ligų padariniai, kai pasibaigęs uždegiminis ir distrofinis procesai, o funkcija truputį sutrikusi. Osteomielitinis procesas laikomas pasibaigusiu, jei per dvejus ir daugiau metų nepasitaiko paūmėjimų ir kai nėra sekvestrinių ertmių bei sekvestrų. 34.3 punktui priskiriamos ir sąnario endoprotezavimo operacijos pasekmės, kai sąnario funkcijos sutrikimas yra lengvas (nedidelis) ar be funkcijos sutrikimo. Nauji priimamieji tinkami, kai sąnario funkcija nesutrikusi“. Sąvado lentelės redakcija siūloma tokia:

15. Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad ji, atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos konsultantų nuomonę, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, planuoja tobulinti teisinį Sąvado reguliavimą ir tikisi ne teismo tvarka pakeisti Sąvado nuostatas, t. y. vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1V-380/V-618 išdėstyti nauja redakcija.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado – priedo Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo teisėtumo.

17. Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas skirtas nustatyti sveikatos būklės reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, pretenduojantys stoti į vidaus tarnybą, pageidaujantys mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, taip pat vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Sąvado taikymo paaiškinimuose, kuriuose įtvirtinta šioje byloje kvestionuojama nuostata, išdėstytos Sąvade nurodytų sveikatos būklės reikalavimų taikymo ypatybės.

18. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 preambulėje nurodyta, kad Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas patvirtintas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Vidaus tarnybos statuto (statuto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje nustatomi reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi, be kita ko, būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai. Taigi Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas patvirtintas, realizuojant Vidaus tarnybos statuto (statuto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą įstatymų leidėjo pavedimą vidaus reikalų ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui nustatyti sveikatos būklės reikalavimus, taikomus inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.

19. Norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas paprastai apibrėžia pareiškėjo pateiktas prašymas, jo apimtis, taip pat šį prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai. Kai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį, į administracinį teismą kreipiasi individualią bylą nagrinėjantis teismas, šio teismo nutartis, kuria prašoma ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumą, yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas. Kadangi tokiais atvejais tyrimas atliekamas dėl norminio administracinio akto teisėtumo, susijusio su individualia byla, tyrimo dalykas ir ribos minėtoje teismo nutartyje turėtų būti apibrėžiamos, atsižvelgiant į individualioje byloje keliamo ginčo dalyką ir ribas.

20. Nagrinėjamu atveju individualioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos pareigūno atleidimo iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos kapitono pareigų teisėtumo. Šios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareigūnas iš vidaus tarnybos buvo atleistas viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. TE-610. Įsakymas priimtas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2014 m. rugsėjo 29 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 3796, kuriame nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM: Z98.8.; H52.1; L90.50; J31.2 ir priimtas sprendimas, kad pagal Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punktą, pareigūnas (pareiškėjas) yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II ir III skiltis. 

21. Kolegialių institucijų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtintas Sąvadas buvo ne kartą keičiamas, be kita ko, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-291/V-308 išdėstant jį nauja redakcija. CMEK sprendimo, kad pareiškėjas individualioje administracinėje byloje nėra tinkamas vidaus tarnybai, priėmimo metu (2014 m. rugsėjo 29 d.) ir pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos metu (2014 m. rugsėjo 30 d.) galiojo Sąvadas, kurio pakeitimai buvo patvirtinti vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1V-498/V-835. Būtent minėtos redakcijos Sąvadas taikytinas, nagrinėjant individualią administracinę bylą, ir yra šios norminės administracinės bylos dalykas.

22. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime išdėstė poziciją, jog nagrinėjama norminė administracinė byla turėtų būti nutraukiama, nes planuojama Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą iš esmės pakeisti, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kai dėl norminio adminsitracinio akto teisėtumo patikros į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi individualią bylą nagrinėjantis teismas, ginčijamo teisinio reguliavimo panaikinimas ar esminis pakeitimas nėra kliūtis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ištirti norminio administracinio akto ar jo dalies, taikytinos konkrečioje individualioje administracinėje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos argumentas, kad nagrinėjamu atveju neliko ginčo dalyko, net jeigu bylos nagrinėjimo metu ir būtų paaiškėję, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra pakitęs (be to, toks faktas byloje nenustatytas), negali būti laikomas pagrįstu.

23. Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte reglamentuojama:

,,36. Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos ir jų padariniai. Apima lėtines atramos – judėjimo aparato ligas, kilusias dėl ūmių ir lėtinių infekcijų, taip pat osteochondropatijas ir kitus susirgimus.

36.1 punktas apima stambių kaulų ir sąnarių aktyvią, besivystančią tuberkuliozę su slenkančiais abscesais ir fistulėmis, osteomielitą su sekvestrinėmis ertmėmis, sekvestrais, ilgai neužgyjančiomis arba dažnai (1–2 kartus per metus) atsiveriančiomis fistulėmis, šlaunikaulio galvutės osteochondropatiją (Legg – Calve – Perthes liga) su dideliu funkcijos sutrikimu, didžiųjų sąnarių ryškią deformacinę osteoartrozę su dideliais morfologiniais pakitimais ir funkciniais sutrikimais. Ekspertinis sprendimas, ar pareigūnai tinkami vidaus tarnybai, priimamas ištyrus chirurgijos stacionare ir po išgijimo.

Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai.

36.2 punktui priskiriama apribota kaulų ir sąnarių tuberkuliozė, chirurginės intervencijos dėl tuberkuliozės padariniai, vidutiniškai sutrikusi funkcija, vidutiniškai pasireiškianti vieno didžiųjų sąnarių deformuojanti osteoartrozė, lydima skausmų ir funkcijos sutrikimo, retai paūmėjantis osteomielitas (vieną kartą per 2 metus ir rečiau). Pirminis lėtinis osteomielitas, besivystanti osteochondropatija. Pasibaigus osteomielitui ir (ar) distrofiniam procesui, ar pareigūnas tinkamas vidaus tarnybai, sprendžiama atsižvelgus į anatominių pakitimų lokalizaciją ir funkcijos sutrikimą.

Esant Osgud – Šliaterio ligai, kai osteodistrofinis procesas pasibaigia blauzdikaulių šiurkštumų osteoporoze arba sekvestracija, taikomas Sąvado 36.2 punktas.

36.3 punktui priskiriami persirgtų atramos – judėjimo aparato ligų padariniai, kai pasibaigęs uždegiminis ir distrofinis procesai, o funkcija truputį sutrikusi. Osteomielitinis procesas laikomas pasibaigusiu, jei per dvejus ir daugiau metų nepasitaiko paūmėjimų ir kai nėra sekvestrinių ertmių bei sekvestrų”.

24. Taigi, kaip matyti, Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte nurodoma, kokios ligos ir kiti susirgimai priklauso kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinių ligų bei jų padarinių kategorijai, priskiriant šias ligas ir jų padarinius atitinkamai prie 36.1, 36.2 arba 36.3 punkto. Nurodytoje nuostatoje taip pat pateikiami paaiškinimai dėl minėtų ligų ar susirgimų, jų padarinių požymių bei kriterijų, siejamų su (ne)tinkamumu vidaus tarnybai.

25. Vertinant tai, kad Sąvado taikymo paaiškinimuose yra išdėstytos Sąvado taikymo ypatybės, ginčijamame Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas neatsiejamai nuo Sąvade, inter alia jo 36 punkte, įtvirtinto teisinio reguliavimo.

26. Sveikatos būklės reikalavimų sąvade vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimai nustatomi, atsižvelgiant į tai, kokias funkcijas naujas priimamasis / pareigūnas siekia atlikti ar atlieka. Pagal tai sveikatos būklės reikalavimai skirstomi į tris (I, II, III) skiltis, kurias paaiškinančios nuostatos pateiktos atitinkamai Sąvado 2, 3 ir 4 išnašose.

27. Sąvado 36 punkte įtvirtinta:

28. Matyti, kad pagal Sąvado 36 punktą, kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių lėtinės ligos bei jų padariniai skiriami į tris nuo ligos ar jos padarinių sunkumo laipsnio priklausančias kategorijas: dažnai paūmėjančias arba progresuojančias, su ryškiu funkcijos sutrikimu (36.1 p.); retai paūmėjančias, vidutiniškai trikdančias funkcijas (36.2 p.); su lengvu (nedideliu) funkcijos sutrikimu ligas ar jų padarinius (36.3 p.). Prie dažnai paūmėjančių arba progresuojančių, su ryškiu funkcijos sutrikimu ligų kategorijos (Sąvado 36.1 p.) nurodyta, kad nauji priimamieji / pareigūnai pagal visas Sąvado skiltis (I, II, III skiltis) yra netinkami vidaus tarnybai. Prie retai paūmėjančių, vidutiniškai trikdančių funkcijas ligų kategorijos (Sąvado 36.2 p.) nurodyta, kad nauji priimamieji pagal visas Sąvado skiltis (I, II, III skiltis) yra netinkami vidaus tarnybai, o pareigūnų tinkamumas yra individualus. Prie lengvus (nedidelius) funkcijos sutrikimus nulemiančių ligų (Sąvado 36.3 p.) nurodyta, kad nauji priimamieji pagal I ir II Sąvado skiltis yra netinkami vidaus tarnybai, pagal III Sąvado skiltį naujo priimamojo tinkamumas vidaus tarnybai vertinamas individualiai, pareigūnų tinkamumas pagal Sąvado I ir II skiltis yra vertinamas individualiai, o pagal Sąvado III skiltį tokie pareigūnai yra pripažįstami tinkamais vidaus tarnybai. Vadinasi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, naujų priimamųjų / pareigūnų, sergančių kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ar sąnarių lėtinėmis ligomis (ar patiriančių šių ligų padarinius), tinkamumas eiti pareigas vidaus tarnyboje priklauso nuo to, kokioms vidaus tarnybos funkcijoms atlikti (pagal kurią Sąvado skiltį) naujų priimamųjų / pareigūnų sveikatos būklė yra tikrinama ir prie kurio Sąvado 36 punkto papunkčio – 36.1, 36.2 ar 36.3 – konkrečiai įvardinta liga ar jos padarinys priskiriamas pagal Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punktą.

29. Nuostata ,,Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai“ įtvirtinta Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkte. Tai reiškia, kad šis atvejis priskiriamas dažnai paūmėjančių arba progresuojančių, su ryškiu funkcijos sutrikimu ligų ar jų padarinių kategorijai. Taigi pagal Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punktą, aiškinamą kartu su Sąvado 36 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, nauji priimamieji / pareigūnai, kuriems yra atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, yra pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II ir III skiltis.

30. Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punktu tiek, kiek jame nustatyta, kad nauji priimamieji / pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai, taip pat tiek, kiek šiame punkte nenustatyta, jog ekspertinis sprendimas dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai po sąnario endoprotezavimo operacijos yra priimamas, ištyrus juos chirurgijos stacionare ir po išgijimo. Iš minėtos nutarties motyvų aišku, kad teisiniu reguliavimu abejojama tuo aspektu, kiek asmens sveikatos būklės tinkamumas vidaus tarnybai tam tikrais atvejais nėra vertinamas individualiai, priklausomai nuo konkrečių vidaus tarnybos funkcijų. Nutartyje taip pat paaiškinta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kyla abejonių, ar teisėtai sąnario endoprotezavimo operacija priskiriama prie Sąvado taikymo paaiškinimų 36.1 punkto. Tai reiškia, kad kvestionuojama, ar šis atvejis neturėtų būti priskiriamas prie Sąvado taikymo paaiškinimų 36.2 arba 36.3 punkto. Todėl, vertinant teisinio reguliavimo, įtvirtinto Sąvado taikymo paaiškinimuose, specifiką (inter alia juridinės technikos požiūriu), tyrimas šioje norminėje administracinėje byloje atliktinas, atsižvelgiant į visą Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punktą. Taigi 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo abejonė traktuotina, kaip kelianti klausimą dėl Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkto teisėtumo tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą, nauji priimamieji / pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos visais atvejais yra pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai.

V.

31. Individualią administracinę bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir asmenų lygybės principams. Vertinant, ar kvestionuojama norminio administracinio akto nuostata atitinka proporcingumo reikalavimus, pažymėtina, kad Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su viena svarbiausių asmens gyvenimo sferų – jo darbine veikla, daugiausiai lemiančia šio asmens socialinę, materialinę padėtį, psichologinę, dvasinę žmogaus savijautą. Nuo Sąvado turinio, t. y. jame įtvirtintų sveikatos būklės reikalavimų priklauso, ar konkretus asmuo įgis galimybę užsiimti šia veikla ir eiti tam tikras pareigas vidaus tarnybos sistemoje.

32. Tiek naujiems priimamiesiems, tiek priimtiems į vidaus tarnybą pareigūnams visą jų tarnybos einant statutines pareigas laikotarpį galioja reikalavimas būti vidaus tarnybai tinkamos sveikatos būklės, t. y. atitikti Sąvade įtvirtintus sveikatos būklės reikalavimus. Vidaus tarnybos statuto (statuto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Pagal Vidaus tarnybos statuto (statuto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad atitikimas sveikatos būklės reikalavimams yra viena iš specialiųjų sąlygų, leidžiančių asmeniui užimti tam tikras pareigas vidaus tarnyboje ir tęsti tarnybą šioje sistemoje. CMEK priėjus prie išvados, kad pareigūno sveikata pagal Sąvade nustatytus reikalavimus nėra tinkama vidaus tarnybai, tai lemia šio asmens teisinio statuso pasikeitimą (perkėlimo į kitas vidaus tarnybos sistemos pareigas atveju) arba neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą (atleidimo iš vidaus tarnybos atveju). Taigi nustatant konkrečius sveikatos būklės reikalavimus, iš esmės yra apibrėžiamos asmens teisės užimti pareigas ir tęsti jas vidaus tarnyboje įgyvendinimo ribos.

33. Oficiali konstitucinė doktrina suponuoja, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje, yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą, numatytos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, atmaina, šios dvi konstitucinės teisės yra susijusios kaip lex specialis su lex generalis (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad ,,kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, reiškia objektyvizuotą (įstatymo laiduojamą) galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Tačiau dirbant sudėtingą darbą, reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesinės žinios ir įgūdžiai, todėl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Taip pat pripažįstama, kad teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Tačiau nustatant tokius specialiuosius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, turi būti paisoma Konstitucijos normų ir principų, aukštesnės galios teisės aktų, tokie reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją specialieji reikalavimai, nagrinėjamu atveju susiję su pareigūno sveikatos būkle, nelaikomi per se prieštaraujančiais žmogaus teisei laisvai pasirinkti darbą, apimančiai ir asmens konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą (inter alia vidaus tarnybą) bei išlaikyti užimamas arba kitas pareigas joje. Tačiau Konstitucija suponuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas ar kitas pagal įstatymą įgaliotas teisėkūros subjektas, nustatydamas konkrečius specialiuosius reikalavimus, inter alia susijusius su asmens sveikata, kurie savo esme yra vienas iš asmenų teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą (taip pat vidaus tarnybą) ir išlaikyti valstybės tarnautojo (taip pat vidaus tarnybos sistemos pareigūno) statusą ribojimų, privalo paisyti reikalavimo, kad tokios asmens konstitucinių teisių įgyvendinimo ribas apibrėžiančios sąlygos būtų konstituciškai pagrįstos.

34. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra nurodęs, jog pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).

35. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką ir sprendžiant, ar konkretus teisėkūros aktas nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, būtina įvertinti, ar įstatyme numatytos priemonės atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, ar šios priemonės yra būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir ar šios priemonės nevaržo asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kt. nutarimai).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose paprastai taip pat vertinama, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Zarb Adami prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02), 72 p., 2010 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02), 83 p.).

37. Proporcingumo principas, nustatant teisinio reguliavimo priemones, laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos teisės imperatyvų, reikalaujančių, kad teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Marks & Spencer plc prieš David Halsey (Her Majesty's Inspector of Taxes), C-446/03, 35 p., 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑176/09, 61 p., 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Melli Bank prieš Tarybą, C‑380/09 P, 52 p.). Kiek tai susiję su tam tikrais profesiniais reikalavimais, pagal Europos Sąjungos teisę tokie reikalavimai taip pat yra vertinami pagal proporcingumo kriterijų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad keliamas reikalavimas yra teisėtas, jeigu dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų toks reikalavimas yra būtinas ir lemiantis profesinis reikalavimas, konkrečiu reikalavimu siekiamas tikslas yra teisėtas, o reikalavimas – proporcingas (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1986 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Marguerite Johnston prieš Chief Constable of the Royal Ulster Constabulary, 222/84, 38 p., 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Tanja Kreil prieš Bundesrepublik Deutschland, C-285/98, 25 p.). Kaip nurodyta byloje Mario Vital Pérez prieš Ayuntamiento de Oviedo, konkrečių fizinių pajėgumų turėjimas gali būti laikomas „esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu“, kaip jis suprantamas pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 4 straipsnio 1 dalį, kadangi fizinis nepasirengimas vykdant kai kurias vietos policijos pareigūnų funkcijas gali lemti reikšmingas pasekmes ne tik patiems policijos pareigūnams ir tretiesiems asmenims, bet ir viešosios tvarkos palaikymui. Siekis užtikrinti policijos tarnybų operatyvumą ir sklandžią veiklą, nustatant tokius reikalavimus, vertinamas kaip teisėtas tikslas pagal minėtą Direktyvą 2000/78, tačiau turi būti tikrinama, ar su konkrečiu asmens amžiumi susijęs reikalavimas yra proporcinga priemonė, t. y. ar konkreti amžiaus riba yra tinkama nustatytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jam įgyvendinti (ar vietos policijos pareigūno funkcijoms vykdyti reikalaujami konkretūs fiziniai pajėgumai neatsiejamai susiję su tam tikra amžiaus grupe ir jų negali turėti vyresni nei tam tikro amžiaus asmenys) (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Mario Vital Pérez prieš Ayuntamiento de Oviedo, C-416/13, 38–48 p.; taip pat žr. 2010 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Colin Wolf prieš Stadt Frankfurt am Main, C-229/08, 35–42 p., 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo byloje Reinhard Prigge ir kt. prieš Deutsche Lufthansa AG, C-447/09, 65–70 p.)

38. Taigi teisėkūros subjektas, reguliuodamas visuomeninius santykius, nagrinėjamu atveju susijusius su specialiais reikalavimais asmenims, siekiantiems eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje, privalo paisyti inter alia reikalavimo parinkti tik proporcingas teisines priemones, t. y. nustatyti tik tokius sveikatos būklės reikalavimus, kurie yra tinkami (atitinka keliamus tikslus ir padeda juos pasiekti), būtini (neviršija to, kas būtina tikslui pasiekti), taip pat nevaržo asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia tikslams pasiekti (yra užtikrinama tinkama (sąžininga) viešųjų ir privačių interesų pusiausvyra).

39. Vidaus tarnybos paskirtis veiksmingai užtikrinti viešojo intereso visuomenės saugumo srityje įgyvendinimą, vidaus tarnybos sistemos įstaigų vykdoma veikla, pareigūnų statusas, be kita ko, suteikiant jiems viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, nustatant sugriežtintos drausmės ir atsakomybės reikalavimus, lemia šių pareigūnų korpuso ypatingą formavimo tvarką ir vidaus tarnybos atlikimo režimą. Todėl vidaus tarnybos sistemai priklausantiems pareigūnams specialiuose jų statusą ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (inter alia Vidaus tarnybos statute) nustatomų specialiųjų reikalavimų tikslas, visų pirma, siejamas su veiksmingos ir efektyvios vidaus tarnybos sistemos institucijos veiklos, inter alia garantuojant viešąjį interesą, užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad norintieji užimti (užimantieji) tam tikras vidaus tarnybos pareigas turi turėti tinkamą (fizinį) pasirengimą atlikti konkrečiai pareigybei priskiriamas funkcijas, kuris gali būti siejamas su sveikatos būklės, leidžiančios eiti šias pareigas, reikalavimais. Taigi ginčijamas reikalavimas atitikti Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte įtvirtintą su vidaus tarnybos pareigūno sveikatos būkle susijusią sąlygą nustatytas, siekiant visuotinai svarbių ir teisėtų tikslų – užtikrinti vidaus tarnybų efektyvią ir sklandžią veiklą. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, ar vidaus tarnybos pareigūno funkcijoms vykdyti reikalaujami fiziniai pajėgumai yra neatsiejamai susiję su atlikta endoprotezavimo operacija ir ar jų tikrai ir visais atvejais (pagal visas Sąvado I, II ir III skiltis) negali turėti asmenys, kuriems tokia operacija yra atlikta.

VI.

40. Atsižvelgiant į ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte, aplinkybė, jog asmeniui yra atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, automatiškai lemia, kad naujas priimamasis / pareigūnas sveikatos būklės reikalavimų požiūriu yra netinkamas vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis (I, II ir III), t. y. toks asmuo pripažįstamas fiziškai nepajėgus vykdyti bet kokias vidaus tarnybos funkcijas.

41. Iš Sąvado 2, 3 ir 4 išnašų, apibrėžiančių Sąvado I, II, III skiltis, matyti, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atliekamos funkcijos savo sudėtingumu ir apimtimi yra labai įvairios: funkcijos, susijusios su organizuotų ginkluotų (specialiųjų) operacijų ne karo metu vykdymu; asmenų saugojimu; mobiliųjų palydovų vykdymu; slaptu asmenų sekimu; patruliavimu; pasienio teisinio režimo kontrolės vykdymu; teisės pažeidėjų paieška, persekiojimu ir sulaikymu ir kt. (I skiltis); funkcijos, susijusios su nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija prižiūrimoje teritorijoje; pastatų, objektų saugojimu; asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, pasienio tikrinimu; budėjimu vidaus postuose; konvojavimu; patruliavimu ir kt. (II skiltis); funkcijos, susijusios su budėjimu patalpose, atliekant informacijos ir operatyvaus valdymo funkcijas; intelektinės žvalgybos ir apsaugos vykdymu; ikiteisminio tyrimo atlikimu, nevykdant kriminalinės žvalgybos; techninės saugos sistemų, priemonių projektavimu, rengimu, eksploatavimu bei jų priežiūra; kriminalinės žvalgybos vykdymu ir kt. (III skiltis). Tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo, reikalavimas – nebūti po sąnario endoprotezavimo operacijos – nediferencijuojamas, priklausomai nuo konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtų uždavinių ir funkcijų sudėtingumo bei apimties.

42. Endoprotezavimo operacijos faktas pagal ginčijamą teisinį reguliavimą taip pat nėra siejamas su tam tikrais aptariamos operacijos nulemtais asmens sveikatos sutrikimais ar kitomis šios operacijos pasekmėmis, kurioms esant asmuo prarastų tam tikrus fizinius pajėgumus tinkamai atlikti konkrečias vidaus tarnybos funkcijas. Tokiu būdu nustatytas ribojimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra siejamas su asmens galimybe (konkrečiais fiziniais pajėgumais) eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje, taip pat nėra atsižvelgiama į tai, ar tikrai šios sąlygos neatitikimas yra objektyvi kliūtis atlikti konkrečiai vidaus tarnybos pareigybei priskirtas funkcijas.

43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje norminėje byloje Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto specialisto konsultanto ortopedijos traumatologijos klausimams prof. N. P. išvadą dėl sąnario endoprotezavimo operacijos įtakos sveikatos būklės tinkamumui užimti ir eiti pareigas vidaus tarnyboje (III t., b. l. 73–74). Specialisto nuomone, po klubo endoprotezavimo operacijos sąnario funkcija dažniausiai atsistato visiškai, o konkreti paciento pooperacinė klinikinė būklė turėtų būti vertinama individualiai. Tai reiškia, kad, specialisto teigimu, sąnario endoprotezavimo operacija ne visais atvejais lemia, kad asmuo yra visiškai netinkamas vidaus tarnybai, ir jo tinkamumas turėtų priklausyti nuo užimamų pareigų pobūdžio. Byloje esant ekspertinėmis žiniomis pagrįstiems duomenims, leidžiantiems pakankamai pagrįstai suabejoti ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumu, viešojo administravimo institucijoms, šiuo atveju veikiančioms administracinio reglamentavimo srityje, tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti, kad nustatytas teisinis reguliavimas atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, inter alia kad nustatytos teisinės priemonės yra tinkamos ir būtinos nustatytiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsakovai jokių specialisto prof. N. P. išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti objektyvių aplinkybių nenurodė. Priešingai, iš procesinių dokumentų aišku, kad atsakovai, sutikdami su minėta specialisto nuomone, ėmėsi iniciatyvos keisti ginčijamą teisinį reguliavimą, iš esmės numatydami, kad asmens sveikatos būklės tinkamumas po sąnario endoprotezavimo operacijos vertintinas individualiai, o tam tikrais atvejais (vykdant Sąvado III skilčiai priskirtas funkcijas) ši operacija net neturėtų įtakos tinkamumui vidaus tarnybai. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, tai parodo ginčijamo teisinio reguliavimo netinkamumo pripažinimą. Dėl to darytina išvada, kad atsakovai nepagrindė, kad aplinkybė, jog asmeniui buvo atlikta sąnario endoprotezavimo operacija, pati savaime lemia, kad asmuo dėl to visais atvejais (pagal visas Sąvado skiltis) yra netinkamas vidaus tarnybai, nepriklausomai nuo to, kokias pasekmes asmens sveikatos būklei ir fiziniams jo pajėgumams atlikti vidaus tarnybos funkcijas ši operacija sukelia ar sukėlė.

44. Atsižvelgiant į nustatytos teisinės priemonės absoliutų pobūdį ir šios priemonės daromą reikšmingą poveikį asmens teisėms, vertintina, kad reikalavimas nebūti po endoprotezavimo operacijos, nesiejant to su tam tikrais aptariamos operacijos nulemtais asmens sveikatos sutrikimais ar kitomis pasekmėmis asmens sveikatai, kurios neleistų tinkamai vykdyti konkrečių funkcijų vidaus tarnybos sistemoje, yra nebūtina ir perteklinė priemonė numatytiems tikslams pasiekti. Teisėtas tikslas – užtikrinti, kad vidaus tarnybos veiktų operatyviai, o darbas būtų sklandus – išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, gali būti pasiektas nustatant ne taip griežtai asmens teises ribojančią teisinę priemonę. Asmens tinkamumas vidaus tarnybai po endoprotezavimo operacijos, paisant iš Konstitucijos išplaukiančio proporcingumo principo, turėtų priklausyti nuo Sąvado taikymo paaiškinimuose apibrėžtų šios operacijos nulemtų asmens sveikatos sutrikimų (jų požymių) ar kitų pasekmių asmens sveikatos būklei. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek reikalavimas naujiems priimamiesiems / pareigūnams nebūti po endoprotezavimo operacijos nėra siejamas su konkrečiais šios operacijos nulemtais asmens sveikatos sutrikimais ar kitokiomis pasekmėmis asmens sveikatai, negali būti vertinamas, kaip pagrindžiantis negalimumą atlikti konkrečius vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, todėl yra neproporcingas.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad kai yra keliamas norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms klausimas, norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-02/2006, 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I261-15/2013). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, nepriklausomai nuo to, keliems aukštesnės galios teisės aktams ar jų dalims prieštarauja ginčijamas norminis administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, šioje norminėje administracinėje byloje pripažinus, jog Sąvado taikymo paaiškinimų 36 punktas pirmiau nurodyta apimtimi prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, tyrimas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam asmenų lygybės principui neatliekamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1V-498/V-835 redakcija) priedo Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų 36 punktas tiek, kiek nuostata ,,Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai“ nėra pagrįsta negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam proporcingumo principui.

Sprendimas neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.

Teisėjai                                                                      Laimutis Alechnavičius

                                                                                    Arūnas Dirvonas

                                                                                    Artūras Drigotas

                                                                                    Irmantas Jarukaitis

                                                                                    Dalia Višinskienė