Teikimas (Skundas) Nr. TS-9-564/2024

                        Teisminio proceso numeris:

     1-33-1-01011-2011-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 29 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl 2025 m. liepos 21 d. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-590 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Nuteistasis prašo panaikinti 2025 m. liepos 21 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Komisijos motyvai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis nutarimas, nėra aiškūs. Nutarime nurodyti negatyvūs apibūdinimai susiję su praeitimi, t. y. minima, kad nuteistajam buvo būdingas smurtinis elgesys, kriminalinio pobūdžio pasirikimai sprendžiant iškilusius klausimus, teistas kelis kartus. Nuteistojo teigimu, nurodyti duomenys teisingi, tačiau visa tai buvo iki jo nuteisimo 2012 m. balandžio 6 d. Tai reiškia, kad šios aplinkybės buvo aptartos apkaltinamuoju nuosprendžiu, į jas buvo atsižvelgta skiriant galutinę bausmę. Pati komisija nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu yra polinkis į pozityvų elgesį, skatintas 17 kartų, buvusios kelios drausminės nuobaudos negalioja, aktyviai įsitraukęs į psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinius užsiėmimus. Turėtų būti vertinamas elgesio pokytis dabartiniu laikotarpiu. Nuteistojo teigimu, Komisija visiškai neužsiminė apie tai ir niekaip nevertino, kad bausmės atlikimo metu jo kalinimo režimas buvo švelninamas. Iki 2025 m. sausio mėnesio bausmę atliko atviroje kolonijoje, nuo š. m. sausio 13 d. yra (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, tai reiškia, kad jis yra vertas pasitikėjimo, savo pozityviu elgesiu užsitarnavo tokios padėties. Nuteistasis dirba įkalinimo įstaigos ūkio dalies darbininku, gauna 300 eurų atlyginimą. Iš jo išskaičiuojama suma civiliniam ieškiniui padengti, į rankas gauna 200 eurų. Iš jų dar dalį savarankiškai moka padengiant ieškinius. (duomenys neskelbtini)nuteistieji išsilaiko savo lėšomis, todėl nepilnų 200 eurų pragyvenimui tikrai nėra daug. Lygtinio paleidimo atveju jis dirbtų pas aplinkinius ūkininkus (duomenys neskelbtini). Gaunamas atlygis tikrai būtų didesnis, todėl padidėtų galimybė apmokėti civilinius ieškinius.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, prašo nuteistojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, sutiktina, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad nuteistasis K. K. nuteistas 2012 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė 20 metų laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga 2031 m. birželio 29 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už du tyčinius nužudymus. Jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau kaip matyti jis dėl netinkamo savo elgesio išvadų nepadarė, kadangi padarė du naujus labai sunkius nusikaltimus. Nors šios aplinkybės ir yra įvertintos teismo nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, tačiau ši aplinkybė negali būti visiškai sumenkinta ir nevertinama svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo kausimą.

Nuteistasis skunde teigia, jog Komisijos motyvai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis nutarimas, nėra aiškūs. Teismo vertinimu, aiškiai ir nedviprasmiškai Komisijos nutarime išdėstyti motyvai, kurių pagrindu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis ankščiau 8 kartus teistas, jam būdingas smurtinis elgesys, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už du nužudymus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, savanoriškas dengimas minimalus, nėra pateikęs pažymos apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu. Nuteistojo nuostatos susiję su kriminaliniu elgesiu. Nuostatos į priežiūrą ir apribojimus vertinamos dviprasmiškai, kadangi po pirmojo nužudymo nuvežtas į policijos komisariatą iš js pabėgo ir slapstėsi nuo teisėsaugos. Struktūruotoje aplinkoje taip pat yra pažeidęs nustatytą tvarką ir tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuobaudos ir negalioja, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. Nuteistasis daug metų gyveno asocialų gyvenimo būdą, kartojosi nusikalstamos veikos, polinkis elgtis nusikalstamai su asmenimis yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejami kriminogeniniai poreikiai. Nuteistajam buvo būdingas agresyvus elgesys, spręsdavo konfliktus smurtiniu elgesiu, nors struktūruotoje aplinkoje įsitraukia į resocializacijos procesą, siekia pozityvių pokyčių mąstymo ir elgesio srityse, nuo 2025 m. birželio 6 d. pradėjo lankyti „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programą, ją turėtų užbaigti struktūruotoje aplinkoje. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami nuteistojo skunde, teismui nekyla, tačiau teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau šių kriterijų nuteistasis šiuo metu vis dar neatitinka – nuteistajam nustatyta vidutinė pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jog jam išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (ankstesnis agresyvus / kontroliuojantis elgesys, tiesiogiai susijęs su apsvaigimo nuo alkoholio būsena , tų pačių klaidų kartojimas); piktnaudžiavimas alkoholiu (susijęs su nusikalstamu elgesiu), kurie parodo, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra pasirengęs gyventi visuomenėje neizoliuotas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis skunde teigia, kad iki 2025 m. sausio mėnesio bausmę atliko (duomenys neskelbtini), nuo š. m. sausio 13 d. yra (duomenys neskelbtini), tačiau toks palengvintos bausmės atlikimo sąlygų palengvinimas tik patvirtina, kaip jau buvo minėta, besivystančius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, 86 straipsniu, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31, 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Nuteistojo K. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                      Audronė Šiupšinskaitė