Civilinė byla Nr. e2-86-1048/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06245-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.6.39.2.5.8.; 2.6.39.2.6.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1.
klaipėdos APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,
sekretoriaujant L. J., V. Ž.,
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K.,
atsakovo UAB „Autovesta“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Autovesta“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, UAB „Vaineta ir partneriai“, UAB „AD REM Transport“.
Teismas
nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo UAB „Autovesta“ 5 541,80 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su draudėju UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ (toliau – draudėjas) sudarė Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-706, kuria remiantis apdraudė draudėjo atsakomybę krovinių ekspedijavimo metu. Remiantis Transporto užsakymu Nr. JTP19-2184, draudėjas susitarė su UAB „Vaineta ir partneriai“, pagal kurį įsipareigojo organizuoti krovinio – granito plokščių pervežimą iš Portugalijos į Lietuvą. Krovinio pervežimui draudėjas pasitelkė vežėją UAB „AD REM Transport“, kuris įsipareigojo pervežti minėtas granito plokštes jūrų transportu. Faktinį pervežimą sausumos transportu atliko atsakovas UAB „Autovesta“, kurio vairuotojas, vairuodamas sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu Klaipėda – Kaunas 2019-07-14 pateko į autoįvykį. Autoįvykio metu sunkvežimis su kroviniu nuvirto, todėl buvo apgadintas. Viso buvo apgadintos 66 granito plokštės – 63 nuskilo kampai, 3 buvo suskaldytos. Dėl šio įvykio ieškovas atlygino draudėjo patirtą žalą ir UAB „Vaineta ir partneriai“ pervedė 5541,80 Eur draudimo išmoką.
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog 2019-08-19 Draudimo išmokos paskaičiavimo rašte 100692-0920_1-001 ieškovas nurodo, kad draudimo išmoka apskaičiuojama pagal Vežamų krovinių metinio draudimo polisą Nr. 710-920-100692, tačiau ieškinyje remiasi su UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ (draudėjas) sudaryta Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 710-934-706. Nurodo, kad ne bet koks draudiko mokėjimas, o tik draudimo sutarties pagrindu išmokėta draudimo išmoka gali sąlygoti reikalavimo teisės perleidimą draudikui pagal CK 6.1015 str. Svarbu ir tai, ar UAB „Vaineta ir partneriai“ realiai patyrė nuostolius dėl krovinio sugadinimo. Tokių duomenų ieškinyje nėra, o tai, kad UAB „Vaineta ir partneriai“ važtaraštyje nurodytas krovinio gavėju, savaime nereiškia, kad jis dėl krovinio sugadinimo patyrė nuostolius – priklausomai nuo krovinio pristatymo sąlygų, juos gali patirti ir krovinio siuntėjas. Nėra duomenų, kad UAB „Vaineta ir partneriai“ atliko mokėjimą už krovinį siuntėjui Portugalijoje. Atsakovas neginčija, kad maršrutu Klaipėda – Kaunas gabeno ginčo objektu esantį krovinį – konteinerį, kuriame buvo sudėtos granito plokštės, vykdydamas UAB „AD REM Transport“ užsakymą. Užsakymas atsakovui buvo pateiktas susirašinėjant elektroniniu paštu, t. y. atsakovui buvo pavesta pristatyti į Klaipėdos uostą jūrų transportu atgabentą konteinerį CXDU14777806 paskutine maršruto dalimi, t. y. iš Klaipėdos į Kauną. Nėra ginčo ir dėl to, kad vežimo metu, 2019-07-14 vakare atsakovo transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), gabenusi minėtą konteinerį CXDU1477806, pateko į eismo įvykį kelio Kaunas – Klaipėda, t. y. važiavimo metu apvirto dėl konteinerio viduje pasislinkusio sunkaus (25 940 kg) krovinio. Nei ankstesniuose vežimo etapuose, nei krovinio sudėjimo į konteinerį metu Portugalijoje atsakovas nedalyvavo ir nebuvo įsipareigojęs atlikti jokių su tuo susijusių veiksmų, išskyrus konteinerio pervežimą galutiniame etape, iš Klaipėdos uosto į Kauną. CMR važtaraštis patvirtina, kad atsakovas krovinį priėmė kaip konteinerį, o ne jame sudėtas prekes (plokštes), todėl CMR Konvencijos 8 straipsnio prasme, neprivalėjo tikrinti plokščių kiekio, numeracijos ir pan., o juo labiau, tokios galimybės ir neturėjo, nes konteinerį pervežimui priėmė plombuotą. Esant krovinio gavėjo atžymai važtaraštyje apie netinkamą krovinio būklę iškrovimo metu, remiantis CMR Konvencijos 17 str. 1 d. bei 30 str. 1 d., vežėjo (atsakovo) kaltė bei neteisėti veiksmai preziumuojami, tačiau reikalavimus reiškiantis asmuo privalo įrodyti nuostolių dydį bei reikalavimo teisės pagrįstumą. Taip pat nurodo, kad nustatant prarasto krovinio vertę, reikia nustatyti, kokia ji buvo toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti (CMR Konvencijos 23 str. 1 d.). Krovinio vertė nustatoma pagal „biržos kainas“ arba pagal „rinkos vertę“ arba pagal „to paties asortimento ir kokybės prekių vertę“ (CMR Konvencijos 23 str. 2 d.). LAT apžvalgoje pasisakyta, kad įrodymus apie tokiu būdu nustatytą prekių vertę turi pateikti ieškovas. Jei biržos ar rinkos vertės įrodymų nėra pateikta, tarptautinėje praktikoje krovinio vertė nustatoma pagal vertę, nurodytą krovinio sąskaitoje-faktūroje, lydinčioje krovinį. Tačiau toks dokumentas su ieškiniu pateiktas nebuvo. Taip pat su ieškiniu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 1915 Eur vežimo užmokesčio išlaidas, 400 Eur krovinio likučių vertę ir t.t. Nuostolių dydį ieškovas įrodinėja tik 2019-08-19 raštu, kuris yra ieškovo vienašališkai surašytas dokumentas, ir jo duomenų šiuo metu nepagrindžia jokie byloje esantys pirminiai dokumentai, todėl mano, kad nuostolių dydžio ieškovas neįrodė. Siekdamas objektyviai įvertinti įvykio bei krovinio sugadinimo priežastis, atsakovas kreipėsi į nepriklausomų siurvejerių kompaniją UAB „Klaipėdos Netas“, kurie įvertino įvykio aplinkybes, krovinio sugadinimo priežastis ir mastą, bei nurodė, kad „transportuojamas krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas konteinerio viduje“. Iš raporte esančių įvykio nuotraukų matyti, kad vilkikas su platforma nuvirto lygiame kelyje, būtent dėl sunkaus krovinio (25 940 kg) pasislinkimo konteineryje. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ypatingos aplinkybės, aktualios šioje byloje, yra išdėstytos CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c) papunktyje, kuris numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.
Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad nesutinka su atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais, mano, kad dėl ginčo įvykio atsakomybė tenka atsakovui, kadangi autoįvykio metu krovinys buvo jo dispozicijoje.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių papildomų dokumentų dėl gavėjo patirtų nuostolių dydžio. Atsakovui nėra žinoma, ar nuostolius dėl krovinio sugadinimo patyrė gavėjas UAB „Vaineta ir partneriai“, ar siuntėjas. Pažymėjo, jog vežėjas atleistinas nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c) papunktį, kadangi krovinį pakrovė ir sudėjo į konteinerį krovinio siuntėjas, o vežėjas vežimui priėmė plombuotą konteinerį.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Vaineta ir partneriai“ buvo apmokėjusi už krovinį siuntėjui Portugalijoje pagal pateiktas sąskaitas, nors apmokėjimo duomenų byloje nepateikta. Krovinys buvo pažeistas būtent atsakovui perėmus krovinį Lietuvoje, todėl atsakomybė kyla vežėjui – atsakovui. Tiek 2019-08-19 draudimo išmokos paskaičiavimo pažymoje, tiek 2019-08-19 mokėjimo nurodyme nurodyta, kad ieškovė išmokėjo žalą pagal nurodytą draudimo poliso numerį 710-920-100692. Duomenų dėl 1915,00 Eur transporto kaštų apmokėjimo, paskaičiuotų draudimo išmokoje, negali pateikti. Remiantis vairuotojo paaiškinimais, krovinys nejudėjo jį vežant, todėl daroma išvadą, kad krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, o vairuotojo veiksmai kelyje lėmė eismo įvykį.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad draudimo išmoką išmokėjo pagal draudimo sutarties sąlygas, ieškovas pirmiau rėmėsi ekspeditoriaus polisu, vėliau – atviro krovinio, tačiau nepateikė atviro krovinio draudimo specialiųjų sąlygų, todėl nėra pagrindo transporto išlaidų kompensavimui, be to, nėra įrodymų, jog UAB „Vaineta ir partneriai“ sumokėjo 1915 Eur transporto išlaidas, t.y. neįrodė, jog transporto išlaidos buvo apdraustos ir, kad patirtos tokios išlaidos. Taip pat ieškovas neįrodė, kad UAB „Vaineta ir partneriai“ apmokėjo už krovinį, pateiktos sąskaitos nepatvirtina apmokėjimo fakto. Ieškovas nepagrindė nei savo pareigos mokėti draudimo išmoką pagal Atviro krovinio draudimo polisą, nei nuostolių dydžio. Byloje nėra pateikta UAB „Vaineta ir partneriai“ ir UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ prašymų, pateiktų draudimo bendrovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovas, kaip draudimo bendrovė, privalo įrodyti, kad draudimo išmoka išmokėta pagal draudimo sutarties sąlygas. Ieškovas neįrodė reikalavimo teisės. Šiuo atveju krovinio gavėjas yra UAB „Vaineta ir partneriai“, krovinys perduotas Portugalijoje, atsakovas krovinį vežė Lietuvoje, tai buvo vietinis vežimas, tačiau atsakovas neginčija tarptautinio pervežimo, kadangi buvo CMR važtaraštis. Nagrinėjamu atveju atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalį (netinkamai pakrautas krovinys), krovinys buvo pakrautas siuntėjo, o Lietuvoje ant atsakovo transporto priemonės platformos buvo pakrautas konteineris. Siuvejerių kompanija Lietuvoje nustatė krovinio sugadinimo priežastis ir pateikė išvadą, kad krovinio sugadinimo priežastis – netinkamas krovinio tvirtinimas, jokių priešingų įrodymų byloje nėra, ieškovas nenurodė išvados trūkumų. Vairuotojas taip pat patvirtino, kad konteinerio viduje šoninių krovinio sutvirtinimų nebuvo. Šiuo atveju vairuoto neteisėtų veiksmų (KET pažeidimų) nenustatyta. Abejoti vairuotojo kompetencija nėra jokio pagrindo, nes vairuotojas turi didelę patirtį gabenat konteinerius, išmano tokio darbo specifiką, vairuotojas eismo įvykių gabenant krovinius nėra turėjęs. Po eismo įvykio ieškovo atstovų nebuvo, aplinkybės nebuvo tiriamos. Iš fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė nuvirto šalia eismo juostos, bet nenuvažiavo nuo kelio.
Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas UAB „Autovesta“ vairuotoju, gavęs iš savo įmonės vadybos dokumentus dėl krovinio paėmimo iš uosto Klaipėdoje, nuvyko į paėmimo vietą, kur buvo pakrautas plombuotas, uždarytas konteineris ir išvyko į pristatymo vietą - Kauną. Kelyje vyko kelio remonto darbai, greičio neviršijo, apvažiuojant remonto darbus ir grįžtant į skirtą važiuojamąją kelio dalį pajuto, kad transporto priemonė svyra ir netrukus nuvirto ant šono. Eismo įvykio metu iškvietė pagalbą, tačiau krovinys tik sekančią dieną, gavus leidimą iš krovinio gavėjo, buvo atplombuotas ir atidarytas bei tame pačiame konteineryje perkrautos granito plokštės iš vienos pusės į kitą, kad išsilygintų konteinerio svoris. Konteinerio perkrovime nedalyvavo nei UAB „Vaineta ir partneriai“, nei UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atstovai. Tik UAB „Autovesta“ mechanikas, pagalbinis kitas asmuo ir pats vežėjas dalyvavo konteinerio perkrovime. Eismo įvykis įvyko, nes konteineryje granito plokštės nebuvo tinkamai pritvirtintos. Krovinio viduje sudėtos pačios paletės nebuvo sutvirtintos, tik ant palečių sudėtos plokštės pritvirtintos. Vilkikas kartu su priekaba nuvirto ant šono lygioje kelio vietoje. Atvykus policijai buvo patikrintas jo blaivumas, nenustatyta jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotuoju dirba virš 40 metų, jokių panašių eismo įvykių nėra turėjęs.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.
Iš 2019-04-03 Atviro krovinio draudimo poliso Nr. 710-920-100692 matyti, kad draudikas Ergo Insurance SE apdraudė granito gaminius (130 konteinerių) naudos gavėjo UAB „Vaineta ir partneriai“ naudai (draudėjas UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, draudimo laikotarpis nuo 2019-04-03 iki 2019-10-01, draudimo sąlygos Nr. 013 galioja nuo 2014-08-01). Iš Priedo Nr. 1 prie vežamų krovinių generalinio draudimo liudijimo (poliso) Nr. 710-920-100692 matyti, kad draudėjas UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ ir draudikas Ergo Insurance SE 2019-07-30 sudarė susitarimą keičiant generalinio draudimo liudijimo (poliso) Nr. 710-920-100692 skyriaus „Draudimo suma“ p. 3.1.: „Draudimo suma laikoma krovinio faktinė (komercinė) vertė jo išsiuntimo vietoje, įskaitant transportavimo išlaidas“ (draudimo sutarties Priedas Nr. 1 įsigalioja nuo 2019-07-31).
Iš 2019-06-27 transporto užsakymo sutarties Nr. JTP19-2184 matyti, kad užsakovas UAB „Vaineta ir partneriai“ su vykdytoju UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ susitarė dėl krovinio pervežimo: krovinys – 20 konteineris, svoris – 26.23 t.; siuntėjo adresas – Alpendurada e Matos, Portugalija, gavėjo adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva; pervežimo kaina – 1915 Eur + 21 proc. PVM; apmokėjimo forma – mokestinis pavedimas.
Iš 2019-06-28 krovinio pervežimo jūrų transportu užsakymo matyti, kad užsakovas UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ su vežėju UAB „AD REM Transport“ sudarė sutartį dėl krovinio (granito ant palečių) pervežimo, siuntėjas – įmonė Pardais Granites, Portugalija, pristatymo adresas - (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva.
Iš 2019-06-28 tarptautinio siuntimo deklaracijos CMR Nr. 71659 matyti, kad siuntėjas įmonė „Construcoes Pardais irmaos Monteiros, Lda“ užpildė ir pasirašė deklaraciją, pagal kurią vežėjas Fumega Lages pristatė į Leixoes uostą krovinį: 14 pakuočių granito luitų, svoris 25.940 kg, vežėjo išlygos ir pastebėjimai: konteineris pakrautas ir užantspauduotas siuntėjo, nepaisau trūkumų ar gedimų.
Iš 2019 m. liepos 8-12 d. susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad UAB „AD REM Transport“ ir UAB „Autovesta“ atstovai susitarė dėl krovinių gabenimo iš Klaipėdos uosto į Kauną. Krovinio (konteinerio) CXDU1477806 gabenimui-pervežimui iš uosto Klaipėdoje į Kauną priskirtas UAB „Autovesta“ dirbantis vairuotojas V. L., transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini).
Iš Tauragės AVPK Šilalės r. PK pažymos apie eismo įvykį matyti, kad 2019-07-14 18.27 val. įvyko eismo įvykis, įvykio vieta A1-K 241 km, transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini).
Iš 2019-07-14 UAB „Autovesta“ vairuotojo V. L. paaiškinimų matyti, kad jis važiavo maršrutu Klaipėda-Kaunas A1-K 241 km apvažiuojant kelio remonto ruožą pajuto, kad vilkiko puspriekabė pasviro į dešinę pusę ir apsivertė su visu vilkiku. Išlipus iš vilkiko, sulaukė policijos ir greitosios pagalbos. Apie įvykį informavo įmonės vadovą.
Iš tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščio CMR matyti, kad krovinio siuntėjas – Portugalijos įmonė, krovinio gavėjas – UAB „Vaineta ir partneriai“, vežėjas – UAB „Autovesta“, vairuotojas V. L. 2019-07-16 sudužusį krovinį pristatė į Kauną.
Iš sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo akto Nr. SC/19/07/0016 matyti, kad apžiūros vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas; apžiūrimas turtas – granito plokštės, 66 vnt. Įvykio aprašymas: transportuojant krovinį, autoįvykio metu pažeistas krovinys, apžiūrimo turto būklė – viso 66 granito plokštės, iš jų 3 suskaldytos, 63 nuskilusiais kampais, briaunomis.
Pateiktas 2019-07-31 apžiūros raportas Nr. V206.19 patvirtina, kad UAB „Autovesta“ užsakymu, siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“ 2019-07-16 atliko krovinio apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis. Apžiūros raporte nustatytos aplinkybės, kad 2019-07-14 vežėjas UAB „Autovesta“ pasiėmė užplombuotą konteinerį ir negavo jokios informacijos apie krovinio sutvirtinimą konteinerio viduje. vežėjas UAB „Autovesta“ su ant vilkiko platformos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pakrautu konteineriu CXDU1477806 važiavo iš Klaipėdos uosto į Kauną. Važiuojant į Kauną vilkikas patyrė avariją, kaip pranešama, vilkikas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Pagal vairuotojo paaiškinimus, važiuojant buvo kelio remonto atkarpa, išvažiuodamas iš apvažiavimo juostos, vairuotojas pajuto, kad vilkikas pasviro į dešinę pusę, ir vilkikas apsivertė ant dešinio šono. Vairuotojas nedelsiant informavo policiją ir UAB „Autovesta“ direktorių. Buvo iškviesta pagalbos kelyje kompanija UAB „Priekabos“, kurios darbuotoja pakėlė apsivertusį sąstatą ir perkrovė krovinį konteineryje. Ta pati platforma su pakrautu konteineriu buvo prikabinta prie kito vilkiko ir išvyko į Kauną. Krovinys buvo iškrautas Kaune, konteineris parvežtas į aikštelę Klaipėdoje. Pagal pateiktas nuotraukas nustatyta, kad transportuojamas krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas konteinerio viduje. Padėklai 120 x 120 cm buvo sustatyti per konteinerio vidurį ir nebuvo jokiu būdu sutvirtinti nuo šoninio pasislinkimo. Tarp pakrauto krovinio ir konteinerio šoninių sienų buvo palikti neužpildyti tušti apie 55 cm pločio tarpai, todėl krovinys galėjo judėti į šonus. Šiuo atveju transporto priemonei išvažiuojant iš apvažiavimo juostos, konteinerio viduje pakrautas krovinys buvo veikiamas inercinių jėgų ir virto į dešinę pusę kartu apverdamas ir vilkiką su platforma.
Iš 2019-08-19 ERGO Insurance SE pažymos (draudimo išmokos) matyti, kad paskaičiuotą draudimo išmoką pagal Vežamų krovinių metinio draudimo polisą Nr. 710-920-100692 sudaro: nuostolio suma 4276,80 Eur, išskaita -250,00 Eur, likučių vertė - 400,00 Eur, frachtas 1915,00 Eur, viso draudimo išmoka – 5541,80 Eur.
UAB „Vaineta ir partneriai“ 2019-08-14 pateikė draudimo įmonei (ieškovui) prašymą dėl draudimo išmokos pervedimo į nurodytą sąskaitą.
Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2019-08-19 ieškovas UAB „Vaineta ir partneriai“ pervedė 5541,80 Eur (unikalus mokėjimo kodas – HAN – 343008, mokėjimo paskirtis – 100692-0920_1-001).
Ieškovas pateikė sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, jog Portugalijos įmonė UAB „Vaineta ir partneriai išrašė sąskaitą apmokėjimui už konteinerį CXDU1477806 4276,80 Eur sumai, apmokėjimas iki 2019-06-28.
Iš 2019-08-14 Citadele banko mokėjimo sąskaitos išrašo nustatyta, kad klientas UAB „Vaineta ir partneriai“ gavėjui UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ pervedė 2317,15 Eur sumą, mokėjimo duomenys - už transporto paslaugas pagal sąskaitą JTP1907083.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Nagrinėjamu atveju draudikas (ieškovas) subrogacjjos pagrindu pareiškė ieškinį atsakovui atlyginti visą atsiradusią žalą už sugadintą krovinį vežėjui, dėl kurio kaltės, ieškovo manymu, buvo sugadintas krovinys.
Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 21, 22, 23, 26, 27 punktais, 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-934-706, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, pagrindu, vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, nurodydamas, jog pareikštą reikalavimą grindžia Atviro krovinio draudimo polisu Nr. 710-920-100692. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pastarasis Atviro krovinio draudimo polisas sudarytas draudėjo UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ gavėjo UAB „Vaineta ir partneriai“ naudai (draudimo dalykas – granito gaminiai (130 konteinerių), teritorinė taikymo sritis – iš Alpendurade e Matos, Portugaliją į Kauną, Lietuvą), polise nurodyta, jog Atviro draudimo sąlygos Nr. 013 galioja nuo 2014-08-01. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, jog ieškovo pateiktas draudimo polisas be specialiųjų draudimo sutarties sąlygų nelaikytinas draudimo sutartimi, tačiau ieškovas į bylą nepateikė Atviro krovinio draudimo sąlygų Nr. 013 bei specialiųjų sąlygų.
Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas, kuriame yra nurodyta draudimo apsaugos apimtis (CK 6.989 str. 2 d.). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas pateikė tik Atviro krovinio draudimo polisą Nr. 710-920-100692, tačiau nepateikė draudimo polise nurodytų draudimo sąlygų Nr. 013 bei specialiųjų sąlygų, kurias yra pagrindas pripažinti draudimo sutarties sudėtine dalimi. Atsakovui nepateikus draudimo sutarties specialiųjų sąlygų, nėra galimybės nustatyti, ar byloje nagrinėjamą įvykį yra pagrindas pripažinti draudžiamuoju, ar ieškovui, kaip draudikui, atsirado pareiga draudimo sutarties pagrindu išmokėti draudimo išmoką, kuriam asmeniui atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką, nėra galimybės nustatyti draudimo prisiimtos rizikos mastą ir kt. Juolab, kad iš byloje ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2019-07-30 šalys susitarė pakeisti Atviro krovinio draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumos, numatant, kad „Draudimo suma laikoma krovinio faktinė (komercinė) vertė jo išsiuntimo vietoje, įskaitant transportavimo išlaidas“ (draudimo sutarties Priedas Nr. 1 įsigalioja nuo 2019-07-31). Taigi, nepateikus draudimo sutarties specialiųjų sąlygų, galiojusių eismo įvykio metu (2019-07-14), nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas, kaip draudikas, pagrįstai apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką atitinkamam asmeniui Atviro krovinio draudimo sutarties pagrindu.
Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Ieškovas krovinio vertę (4276,80 Eur) grindžia Portugalijos įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra UAB „Vaineta ir partneriai“, tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie UAB „Vaineta ir partneriai“ faktinį sumokėjimą už prekes. Be to, atsižvelgiant į aukščiau aptartą draudimo sutarties sąlygos dėl draudimo sumos pakeitimo (įsigaliojusį nuo 2019-07-31), kyla pagrįstų abejonių, ar transporto išlaidos iki 2019-07-31 įėjo į draudimo prisiimtos rizikos mastą. Taip pat byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog tiek draudėjas UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, tiek UAB „Vaineta ir partneriai“, kurios naudai buvo sudaryta draudimo sutartis, ieškovui, kaip draudikui, būtų pateikę pagrįstus prašymus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kartu pateikiant ir įrodymus dėl patirtų nuostolių.
Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2019-06-27 tarp užsakovo UAB „Vaineta ir partneriai“ ir vežėjo UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ buvo sudaryta tarptautinio krovinio pervežimo sutartis, kadangi krovinio (20 konteineris) siuntėjas yra Portugalijoje, o gavėjas – Lietuvoje, pervežant krovinį buvo pildomas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR). 2019-06-28 krovinio pervežimo transporto užsakymas patvirtina, kad vežėjas UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ dėl krovinio (konteinerio tipas 1x20FT) pervežimo susitarė su UAB „AD REM Transport“, kuri įsipareigojo pervežti krovinį (siuntėjas – Pardais Granites, Portugalija, pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas). Iš 2019 m. liepos 8-12 d. susirašinėjimų elektroniniu paštu, teismo posėdžio metu duotų liudytojo V. L. parodymų matyti, kad UAB „AD REM Transport“ ir UAB „Autovesta“ atstovai susitarė dėl krovinių gabenimo iš Klaipėdos uosto į Kauną. Krovinio (konteinerio) CXDU1477806 gabenimui-pervežimui iš uosto Klaipėdoje į Kauną priskirtas UAB „Autovesta“ dirbantis vairuotojas V. L., transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjas buvo Portugalijos įmonė, krovinio gavėjas – UAB „Vaineta ir partneriai“, krovinio susitariantysis vežėjas - UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, kuris pasitelkė kitą krovinio vežėją – UAB „AD REM Transport“, o pastarasis pasitelkė dar kitą vežėją – atsakovą UAB „Autovesta“. Be to, byloje pateikta 2019-06-28 tarptautinio siuntimo deklaracija CMR Nr. 71659 patvirtina, kad Portugalijoje siuntėjas užplombuotą konteinerį iki jūrų uosto pavedė nuvežti Portugalijos vežėjui.
CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovui nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tais atvejais, jeigu krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, pasireiškusios dėl tos priežasties, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: 1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo UAB „Autovesta“ vairuotojas V. L. krovinį faktiškai vežė ant vilkiko platformos pakrautu konteineriu maršrutu iš Klaipėdos uosto į Kauno miestą. Kaip patvirtino liudytojas V. L., konteineris buvo užplombuotas, dėl ko vairuotojas neturėjo galimybės patikrinti į konteinerį pakrauto krovinio (granito plokščių). Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovas. V. L. pervežant krovinį, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė nuvirto ant šono, ko pasekoje buvo sugadintas gabentas krovinys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vairuotojas V. L. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Kaip patvirtino pats V. L., kelyje vyko kelio remonto darbai, jis greičio neviršijo, apvažiuojant remonto darbus ir grįžtant į skirtą važiuojamąją kelio dalį pajuto, kad transporto priemonė svyra ir netrukus nuvirto ant šono. Siurvejerio UAB „Klaipėdos netas“ apžiūros raporte konstatuota, jog iš fotonuotraukų nustatyta, kad transportuojamas krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas konteinerio viduje, t.y. padėklai 120 x 120 cm buvo sustatyti per konteinerio vidurį ir nebuvo jokiu būdu sutvirtinti nuo šoninio pasislinkimo, tarp pakrauto krovinio ir konteinerio šoninių sienų buvo palikti neužpildyti tušti apie 55 cm pločio tarpai, krovinys galėjo judėti į šonus, dėl to transporto priemonei išvažiuojant iš apvažiavimo juostos, konteinerio viduje pakrautas krovinys buvo veikiamas inercinių jėgų ir virto į dešinę pusę kartu apverdamas ir vilkiką su platforma. Teismas pažymi, kad byloje pateiktos fotonuotraukos, darytos eismo įvykio metu, patvirtina, jog konteinerį gabenusi transporto priemonė nėra nuvažiavusi nuo važiuojamosios kelio dalies, transporto priemonė yra nuvirtusi ant šono beveik ant asfaltuotos kelio dalies. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys, apvirto dėl netinkamai konteineryje pakrauto krovinio (granito plokščių). Šiuo atveju atsakovo vairuotojui krovinys buvo perduotas užplombuotame konteineryje, dėl ko vairuotojui nebuvo galimybės patikrinti, ar krovinys tinkamai pakrautas ir sutvirtintas. Byloje pateikta 2019-06-28 tarptautinio siuntimo deklaracija CMR Nr. 71659 patvirtina, kad būtent siuntėjas – Portugalijos įmonė krovinį, t.y. granito plokštes, pakrovė į konteinerį, jį užplombavo ir perdavė Portugalijos vežėjui nuvežti į jūrų uostą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra įrodytos visos sąlygos, būtinos atsakovo vairuotoją atleisti nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2129,60 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 242,00 Eur už UAB „Klaipėdos netas“ raportą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 2371,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų (2129,60 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 242,00 Eur už UAB „Klaipėdos netas“ raportą) atsakovui UAB „Autovesta“, įmonės kodas 300902772.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Aušra Diržienė