Administracinė byla Nr. eA-1290-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03766-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.19
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sileda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Sileda“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas patikrino Bendrovę ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-8, kuriame nurodyta, jog pateikti klaidingi duomenys Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2017 m. deklaracijoje FR0524. Bendrovės apskaityti apmokestinamosios pakuotės kiekiai nesutampa su apmokestinamosios pakuotės kiekiais, pateiktais mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje. 2017 m. deklaruoti mažesni pakuotės kiekiai. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2016 m. mokestinį laikotarpį nepateikta iki nustatytų terminų (2017 m. vasario 15 d.). Pareiškėjas nedeklaravo (nuslėpė) į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekių: 2016 m. 1,407 t plastikinės, 0,066 t metalinės ir 0,459 t popierinės/kartoninės pakuotės; 2017 m. 1,5211 t plastikinės, 0,214 t popierinės/kartoninės pakuotės, todėl jam paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu ir sudaro 4 739 Eur.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad nėra jokių duomenų, kad jis sąmoningai tyčia siekė nuslėpti apmokestinamųjų gaminių kiekius, tokiu būdu išvengdamas pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Bendrovės darbuotojai už 2016 metus bei už 2017 metus neteisingai pateikė informaciją apie išleistų į rinką plastikinių pakuočių kiekius. Per klaidą buvo skaičiuojama, kad plastikinio maišelio svoris yra ne 6 g, o 60 g. Departamentas Sprendimu iš dalies patvirtino patikrinimo aktą. Sprendime nurodoma, kad perskaičiuota pareiškėjui mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius 2016–2017 m. mokestiniu laikotarpiu 3 587 Eur suma.
4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog jis neva nuslėpė į vidaus rinkai tiektą gaminių pripildytą pakuotę. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų taikymui ir apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei apgaulingo apskaitos tvarkymo, nei apskaitos dokumentų klastojimo, trukdymo mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. Pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu bendradarbiavo su atsakovu, teikė visą būtiną dokumentaciją, vykdė nurodymus, o neatlikta pareiga laiku deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius įvyko dėl darbuotojų klaidos.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atskirus mokestinius laikotarpius: 2016 m. 1,202 t plastikinės, 0,066 t metalinės ir 0,459 t popierinės/kartoninės; 2017 m. 0,989 t plastikinės, 0,214 t popierinės/kartoninės. Ūkinėje veikloje įmonė, vadovaudamasi atsakomybės principu, privalo teisingai ir nustatyta tvarka vertinti bei apskaityti kiek ir kokių atliekų susidaro įmonėje, kiek išleidžiama į vidaus rinką apmokestinamųjų pakuočių, kurios išpakavus gaminius taps atliekomis, kaip finansuos jų sutvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsniu bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka vesti pakuočių apskaitą, mokėti mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkto nuostatas mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis teisingumas tikrinamas lyginant pakuočių apskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų, forma FR0524 (toliau – ir deklaracija), pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai iki mokestinio patikrinimo pradžios duomenis.
7. Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu Nr. (MAKS)-D2-1314 Bendrovė privalėjo patikrinimui pateikti reikalingus duomenis bei paskirti atsakingą darbuotoją. 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė 2016–2018 m. pakuočių apskaitos suvestinius duomenis. Iki mokestinio patikrinimo pradžios įmonėje nebuvo vykdyta gaminiams pakuoti panaudotos pakuotės apskaita, netinkamai vykdyta importuotos ir į vidaus rinką išleistos gaminiais pripildytos pakuotės apskaita. Šį faktą patvirtina 2018 m. gegužės 17 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte fiksuota informacija apie neapskaitytus gaminiams pakuoti įsigytus tuščios pakuotės kiekius bei įmonės pateikti pakuočių apskaitos duomenys, kurie nesutampa su valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis. Vykdomo patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2016 m. laikotarpį nepateikta, mokestis nesumokėtas, o duomenys pateikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje už 2017 m. laikotarpį yra klaidingi, deklaruoti mažesni pakuotės kiekiai. Su nustatytais pažeidimais pareiškėjo vadovas sutiko, baudą sumokėjo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sileda“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad buvo atliktas pareiškėjo patikrinimas ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. K-8 nustatyta, kad pateikti klaidingi duomenys Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2017 m. deklaracijoje FR0524. Įmonės apskaityti apmokestinamosios pakuotės kiekiai nesutampa su apmokestinamosios pakuotės kiekiais, pateiktais mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje. 2017 m. deklaruoti mažesni pakuotės kiekiai. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2016 m. mokestinį laikotarpį nepateikta iki nustatytų terminų (2017 m. vasario 15 d.). Pareiškėjas nedeklaravo (nuslėpė) į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekių: 2016 m. 1,407 t plastikinės, 0,066 t metalinės ir 0,459 t popierinės/kartoninės pakuotės; 2017 m. 1,521 t plastikinės, 0,214 t popierinės/kartoninės pakuotės. 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. AD4-6421 ir 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. AD4-6584 UAB „Sileda“ pateikė rašytines pastabas. Pareiškėjas nurodė, kad nesiekė išleistų į aplinką pakuočių nuslėpti, pateikti duomenys yra klaidingi dėl darbuotojų klaidos, tačiau pareiškėjas geranoriškai siekė ištaisyti deklaracijose padarytas klaidas. Paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad pareiškėjas buvo klaidingai nurodęs išleistų į rinką maišelių svorius, taigi ir klaidingai apskaičiavęs bendrą į rinką išleisto plastiko kiekį. Buvo nurodyta, kad vienas plastikinis maišelis sveria 60 g, tačiau tikrasis jo svoris yra 6,45 g. Departamentas 2018 m. spalio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 113, kuriuo iš dalies patvirtino 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą Nr. K-8. Sprendime nurodyta, kad UAB „Sileda” nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius: 2016 m. 1,202 t plastikinės, 0,066 t metalinės ir 0,459 t popierinės/kartoninės pakuotės; 2017 m. 0,989 t plastikinės, 0,214 t popierinės/kartoninės pakuotės.
10. Teismas, įvertinęs Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1–4, 6 dalyse, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte, 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad teisės aktai įtvirtina pareigą ūkio subjektui vesti pakuočių bei pakuočių atliekų apskaitą tinkamai bei nurodant teisingus duomenis.
11. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nepateikė deklaracijos už 2016 m., taigi už 2016 m. nustatytas nedeklaruotas plastikinės pakuotės kiekis pagal patikrinimo duomenis sudaro 1,407 t, metalinės pakuotės 0,066 t, popierinės/kartotinės pakuotės 0,459 t kiekis. 2017 m. deklaracijoje pareiškėjas nurodė, kad į vidaus rinką išleido 0,441 t plastikinės pakuotės, 0,051 t metalinės pakuotės ir 0,195 t popierinės/kartotinės pakuotės. Departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad iš viso įmonės išleisti į vidaus rinką pakuotės kiekiai yra didesni, taigi už 2017 m. nustatytas toks nedeklaruotas pakuotės kiekis: 1,521 t plastikinės pakuotės ir 0,214 t popierinės/kartotinės pakuotės. Byloje ginčo nėra dėl to, jog pareiškėjas teisės aktuose nurodytu terminu nepateikė deklaracijos už 2016 m., taip pat neneigia ir tos aplinkybės, jog suklydo deklaruodamas plastikinę pakuotę (neteisingai deklaravus jos svorį). Pareiškėjas nurodė, jog ši klaida įvyko dėl darbuotojų kaltės, tačiau nenurodė tokios klaidos priežasčių.
12. Teismas, vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo sampratos, pažymėjo, kad nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo, nes UAB „Sileda” teiginiai dėl tikslo nuslėpti apmokestinamos pakuotės kiekį neturėjimo negali paneigti aplinkybės, jog pareiškėjo darbuotojai turi maksimaliai laikytis teisės aktuose įtvirtintos pareigos deklaruodami duomenis bei vesdami pakuočių apskaitą tą atlikti tiksliai ir teisingai, kad nebūtų paneigta ūkio subjektui įtvirtinta atsakomybė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog buvo siekiama geranoriškai bendradarbiauti su Departamentu, nepaneigia pareiškėjui teisės aktuose įtvirtintos pareigos tinkamai apskaityti išleidžiamas į vidaus rinką pakuotes.
13. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės atsižvelgti į tai, kad subjektas nesiekė nuslėpti į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekio. Mokesčių mokėtojas turi pareigą būti atidžiu, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti pakuotės kiekį, tačiau dėl įsivėlusios darbuotojų klaidos deklaracijoje nurodė netinkamą plastikinės pakuotės svorį, neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintos pareigos tinkamai ir laiku deklaruoti teisingus duomenis. Pareiškėjo atsakomybės bei pareigos tinkamai identifikuoti bei deklaruoti į rinką išleidžiamas pakuotes nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu ir teikė visą reikalingą informaciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui paskirta sankcija turėtų būti mažinama.
14. Teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Departamentas pagrįstai apskaičiavo mokestį padidintu tarifu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
III.
15. Pareiškėjas UAB „Sileda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą Departamento Sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas teigia, kad teismo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamosios pakuotės kiekio nuslėpimo, yra nepagristas, prieštarauja protingumo principui, elementariai logikai. Pareiškėjas, akcentuodamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte, Aprašo 10 ir 12 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „nuslėpta“ pagal Lietuvos kalbos žodyne pateiktas reikšmes reiškia sąmoningą, tyčini veiksmą kažko neatskleisti. O tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos kontekste svarbu nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminiu kiekio nuslėpimo.
17. Pareiškėjas paaiškina, kad netikslus informacijos pateikimas įvyko dėl pareiškėjo darbuotojų skaičiavimo klaidos nurodant plastikinio maišelio svorį. Pareiškėjas nesiekė sąmoningai nuslėpti išleistų į rinką pakuočių kiekius. Teisėtų lūkesčių principas, vertinant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją, neleidžia išplėsti nustatytų draudimų, taisyklių ribas bei turinį ir aiškinti, kad „apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas“ yra tas pats kas „nepateikimas deklaracijos ir nesumokėjimas mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir terminais“.
18. Pareiškėjas pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 ir 2018 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018 pateiktais išaiškinimais.
19. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis vykdė taršos apskaitą, tikrinimo metu teikė visą reikalingą informaciją, bendradarbiavo su atsakovu, byloje nėra duomenų, kad būtų apgaulingai tvarkęs taršos apskaitą, būtų klastojęs apskaitos dokumentus, trukdęs atsakovui atlikti jam pavestas mokesčio administravimo funkcijas, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas sąmoningai tyčia siekė nuslėpti apmokestinamųjų gaminių kiekius, tokiu būdu išvengdamas pareigos mokėti mokestį. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai.
20. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidė plečiamojo viešosios teisės normą aiškinimo ribojimą.
21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu atsiliepime į skundą nurodytais analogiškais argumentais ir papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
23. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės: 2016–2017 m. nevykdyta gaminiams pakuoti įsigytos tuščios pakuotės apskaita; netinkamai vykdyta 2016–2017 m. pakuočių apskaita, neteisingai įvertinti ir apskaityti visų rūšių (plastikinės, metalinės, popierinės) pakuotės kiekiai; dėl klaidingai vykdytos pakuočių apskaitos Bendrovė nepateikė deklaracijos už 2016 m. mokestinį laikotarpį, galimai dėl neteisėtai pritaikytos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatytos mokestinės lengvatos. Todėl, įvertinus šias faktines aplinkybes, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalis taikyta teisėtai ir pagrįstai.
24. Atsakovas pabrėžia, kad dėl bylose esančių skirtingų aplinkybių, pareiškėjas klaidingai ir nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015, nes šioje byloje buvo nagrinėjama specifinė bylos faktinė ir teisinė situacija dėl konkretaus ūkio subjekto.
25. Atsakovas paaiškina, kad neteisingai apskaityti apmokestinamosios pakuotės kiekiai vertinti pagal pareiškėjo 2016–2017 m. laikotarpių pateiktus pakuočių suvestinius duomenis ir iki patikrinimo pradžios pateiktų deklaracijų duomenis. Pareiškėjas nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atskirus mokestinius laikotarpius, todėl jam pagrįstai, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo ir Aprašo nuostatomis paskaičiuotas 3 587 Eur mokestis didesniu tarifu už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. K-8, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Bylos duomenimis, Departamento tarnautojai, planinio patikrinimo metu patikrinę UAB „Sileda“ mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą 2016–2017 m. mokestiniais laikotarpiais, 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. K-8, be kita ko, nustatę, kad pareiškėjas, nustatytu terminu nepateikęs mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2016 m., o 2017 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje pateikęs klaidingus duomenis, nes 2017 m. mokestiniu laikotarpiu jo apskaityti apmokestinamosios pakuotės kiekiai nesutampa su apmokestinamosios pakuotės kiekiais, nurodytais deklaracijoje, nedeklaravo (nuslėpė) į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekius (2016 m. – 1,407 t plastikinės, 0,066 t metalinės, 0,459 popierinės/kartoninės pakuotės; 2017 m. – 1,521 t plastikinės ir 0,459 popierinės/kartoninės pakuotės) ir tuo pažeidė MUATĮ 8 straipsnio 4 ir 6 dalis, dėl ko jam apskaičiavo jam mokestį – 4736 Eur – 2016-2017 m. mokestiniu laikotarpiu už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, taikydami didesnį tarifą (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p., Aprašo 12 p.). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius, įvertinęs pareiškėjo pastabas, perskaičiavo pareiškėjui nustatytą prievolę už į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius 2016–2017 m. mokestiniais laikotarpiais ir, iš dalies patvirtinęs 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą Nr. K-8, patvirtino 3587 Eur mokesčio sumą.
28. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas, nesutikdamas su sąlygų apskaičiuoti jam mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis taikant didesnį tarifą buvimu, Departamento 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato–apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo, nes UAB „Sileda” teiginiai dėl tikslo nuslėpti apmokestinamos pakuotės kiekį neturėjimo negali paneigti aplinkybės, jog pareiškėjos darbuotojai turi maksimaliai laikytis teisės aktuose įtvirtintos pareigos deklaruodami duomenis bei vesdami pakuočių apskaitą tą atlikti tiksliai ir teisingai, kad nebūtų paneigta ūkio subjektui įtvirtinta atsakomybė, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog buvo siekiama geranoriškai bendradarbiauti su Departamentu, nepaneigia pareiškėjui teisės aktuose įtvirtintos pareigos tinkamai apskaityti išleidžiamas į vidaus rinką pakuotes.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, be kita ko, kad šiuo atveju nebuvo jo tyčios nuslėpti pakuočių išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką.
30. MUATĮ, kiek tai susiję yra su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustatyta: mokesčio objektas – pripildyta pakuotė – nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 3 str. 3 p.); mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 str. 3 d.); gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (MUATĮ 5 str. 6 d.); apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 6 str. 8 d.); fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (MUATĮ 8 str. 1 ir 2 d.); mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (MUATĮ 8 str. 4 d.); mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis (MUATĮ 8 str. 6 d.); Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą (MUATĮ 9 str. 1 d.); už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (MUATĮ 9 str. 3 d.); mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą, apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p.).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl mokesčio už aplinkos teršimą aiškinama, kad pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į aplinką išmesto teršalų kiekio neįvykdymas negali automatiškai lemti apmokestinamųjų gaminių nuslėpimo. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019; 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015).
32. Nors nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką (šios nutarties 31 p.), nesutinka su atsakovo aiškinimui, kuriam skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, dėl sąlygų MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymui buvimo („<...> nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus rezultato – apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo <...>“), t. y. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo, byloje pateikta įrodymų visumą – laiku neįvykdyta pareiga deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius 2016 metų mokestiniu laikotarpiu, iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip teigiama, klaidos, teikiant mokesčio už aplinkos teršimą 2017 metų laikotarpiu deklaraciją, priežastis nenurodymas ir nepateikimas – buvo pakankami priimti ginčijamą sprendimą: pareiškėjas, iki planinio patikrinimo, baigto 2018 m. rugpjūčio mėn., nepateikęs mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2016 m., nepaaiškino, kodėl tokios deklaracijos nepateikė bent 2018 metais, kada teikė 2017 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją; pareiškėjas nenurodė, kokios priežastys (pavyzdžiui, dėl darbuotojų, atsakingų už deklaracijos pildymą ir pateikimą, kaitos buvusi patirties stoka, tiekėjų pateiktų duomenų apie pakuočių medžiagiškumą klaidingumas ir pan.) apsprendė 2017 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje klaidingų duomenų nurodymą. Šiuo aspektų pažymėtina, kad į aiškią klaidą, susijusi su pakuočių svorio nurodymu, buvo atsižvelgta ginčijamų sprendimu iš dalies tvirtinant patikrinimo aktą.
33. Atsižvelgiant į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą aplikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė