Administracinė byla Nr. eA-943-624/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno technologijų mokymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (skundą padavusios institucijos) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjui viešajai įstaigai „Kauno technologijų mokymo centras“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas (skundą padavusi institucija) viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija arba LAGK) 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 21RE-18 (AG-884/07-2023) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalį dėl pažeidimo; 2) panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Perkančioji organizacija arba Projekto vykdytojas) 2023 m. gruodžio 6 d. skundą „Dėl 2023 m. lapkričio 7 d. priimto sprendimo „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. IT10 panaikinimo“ pilna apimtimi atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001 „Variklinių transporto priemonių remonto praktinio mokymo centro plėtra“ (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą, apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas 2022 m. gruodžio 29 d., pirkimo Nr. 644442 (toliau – ir Pirkimas). Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“ (toliau – ir TED), skelbimo Nr. 2022/S 252-733801.
3. Pirkimo objektas – metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos pirkimas bei jos pristatymas, iškrovimas, sandėliavimas, muitas, draudimas, garantijos, įrangos sumontavimas, paleidimas, išbandymas, funkcijų veikimo pademonstravimas bei personalo apmokymas (Pirkimo sąlygų 2.1 p.) – skaidytas į III (tris) Pirkimo dalis (Pirkimo sąlygų 2.3 p.). Sprendimu nustatytas pažeidimas susijęs su Pirkimo II (antrąja) dalimi, kurios objektas yra „Mobilių robotizuotų ir automatizuotų mokomųjų įrenginių rinkinys“ (Pirkimo sąlygų 2.3.2 p.).
4. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penki tiekėjai, pasiūlymą Pirkimo II daliai pateikė 1 (vienas) dalyvis. Pirkimo II dalies laimėtoju pripažintas UAB „Baltec CNC Technologies“ (toliau – ir Laimėtojas), su kuriuo Perkančioji organizacija 2023 m. kovo 24 d. sudarė Viešojo pirkimo- pardavimo metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos sutartį Nr. 117-36 (toliau – Sutartis), kurios vertė, ir vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su pažeidimu, yra 37 510,00 Eur su PVM.
5. Pareiškėjas 2023 m. birželio 27 d. CVP IS priemonėmis atsakovui pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, kurios metu nustatyta, kad Laimėtojo pateiktame Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente – Draudiko 2023 m. kovo 27 d. išduotame Laidavimo rašte, kuris yra neatsiejama tarp Draudiko ir Laimėtojo 2023 m. kovo 27 d. pasirašyto Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo Nr. 3797908903 (toliau – ir Draudimo liudijimas) sudėtinė dalis, nustatyta Sutarties projekto ir Sutarties 5.2 punkto neatitinkanti sąlyga.
6. CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija, įvertinusi Laidavimo rašto turinį ir nustačiusi, kad Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį, todėl Sutartis neįsigaliojo ir privalėjo siūlyti Sutartį sudaryti kitam pasiūlymų eilėje esančiam (jeigu toks yra) Pirkimo II dalies dalyviui.
7. CPVA įsitikinimu, kadangi pasiūlymą Pirkimo II dalyje pateikė vienas dalyvis, Pirkimo II dalies pasiūlymų eilės nesudarė, Laimėtojui atsisakius sudaryti Sutartį, todėl laikant ją neįsigaliojusia, kartu Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu, o Perkančioji organizacija turėjo skelbti naują pirkimą Pirkimo II dalies objektui įsigyti. To nepadarius Perkančiosios organizacijos neskaidrūs ir pasyvūs veiksmai (neveikimas) užkirto kelią sąžiningai tiekėjų konkurencijai, o toks Perkančiosios organizacijos atliktas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, lemiančiu griežtų poveikio priemonių taikymą.
8. CPVA, įvertinusi visas aplinkybes ir dokumentus, sprendė, kad pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikydamas Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikydamas įsigaliojusia bei leidusi ją Laimėtojui de facto (faktiškai) vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.
9. CPVA, nustačiusi pažeidimą ir vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.1 papunkčio, 2.2 lentelės 17 punkto (pagal analogiją) nuostatomis, 2023 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10, kuriuo pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM).
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti Sprendimą ir jo priedą – 2023 m. spalio 27 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2023-SF/2-431 (toliau – ir GLF). Komisija 2024 m. sausio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Sprendimo dalį dėl pažeidimo, kurioje CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 2023 m. kovo 24 d. Sutarties vertės, tenkančios pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, įgyvendinamam Projektui ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis; 2) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
11. CPVA sutiko su Komisijos Sprendimo dalimi dėl pažeidimo, tačiau nesutiko su dalimi, kurioje Komisija sprendė, kad už nustatytą pažeidimą buvo netinkamai pritaikyta finansinė korekcija (Komisijos Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos).
12. Atsakovo įsitikinimu, Komisija išvadas dėl finansinės korekcijos padarė netinkamai ir savaip interpretuodama finansinių korekcijų taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, netinkamai taikydama ir aiškindama jai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, tenkančių pareigų, susijusių su finansinės korekcijos nustatymu ir galimybe ją mažinti, apimtį (nepagrįstai išplėsdama jai tenkančių teisių apimtį), taip pat nepagrįstai Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kuri nėra aktuali ir nėra niekaip susijusi su ginčo atveju taikytinais, pačios Komisijos analizuojamais ir minėtais finansinį koregavimo mechanizmą reglamentuojančiais teisės aktais bei nukrypo nuo ginčui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, susijusios su Gairių nuostatų aiškinimu ir taikymu bei su identifikuoto pažeidimo sunkumo nustatymu.
13. LAGK nepagrįstai tas pačias faktines aplinkybes vertino skirtingai ir neatsižvelgė į šių aplinkybių tarpusavio ryšį, taip pat dalį faktinių aplinkybių, kuriomis pati rėmėsi skundžiamo Sprendimo dalyje dėl pažeidimo, konstatuodama pareiškėjo pažeidimo padarymo faktą, nepagrįstai panaudojo kaip pagrindą Sprendimu pritaikytos ir Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytos finansinės korekcijos mažinimo galimybei konstatuoti. CPVA vertinimu, Komisijos Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos nurodytų aplinkybių, į kurias neva atsakovas, spręsdamas dėl pažeidimo sunkumo ir finansinės korekcijos dydžio, neatsižvelgė, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su pareiškėjo padarytu ir CPVA Sprendimu nustatytu pažeidimu.
14. Komisija netinkamai aiškino pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą bei, kokiu būdu įgyvendinančioji institucija pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą privalo nustatyti. Dėl šios priežasties, CPVA nuomone, Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos apsiribojo abstrakčiu ir niekuo nepagrįstu teiginiu, jog „Komisijos vertinimu, CPVA neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą“. Pažeidimo pobūdis ir jo sunkumas nustatomas vadovaujantis Gairių nuostatomis, kurios įgyvendinančiosioms institucijoms (šiuo atveju CPVA) yra privalomos. Priimdama Sprendimą ir spręsdama dėl finansinės korekcijos, CPVA vadovavosi Gairių nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjo padarytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“, o jo sunkumą apibrėžė vienintelė ir išimtinai už tokį pažeidimą galima 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant.
15. Komisija nukrypo nuo LVAT nuosekliai formuojamos praktikos, jog vertinant pažeidimo pobūdį, jo sunkumą bei parenkant konkretų pataisos normos dydį, reikia vertinti ne visas PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, bet tik reikšmingas aplinkybes, kai konkrečiam Gairėse numatytam pažeidimui (pažeidimo pobūdžiui) tos pačios Gairės numato kelis alternatyvius finansinių korekcijų dydžius, o konkretaus Gairėse numatyto finansinės korekcijos dydžio parinkimas būtent ir priklauso nuo svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Priešinga situacija yra, kai konkrečiam Gairėse numatytam aprašytam pažeidimui (pažeidimo rūšiai, pobūdžiui) Gairės nenumato jokių alternatyvių pataisos normos dydžių (numato tik vieną konkretų pataisos normos dydį). CPVA teigimu, tokiu atveju visiškai nesvarbu, yra ar nėra nustatyta PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytų, minėtuose punktuose ar kitų aplinkybių, tai pažeidimo sunkumo nustatymui absoliučiai jokios įtakos neturi, kadangi, ar šios aplinkybės būtų nustatytos, ar ne, vis tiek yra galimas tik vieno dydžio finansinės pataisos normos taikymas be jokių alternatyvų. Tokių pažeidimų (kai Gairėse numatytas tik vienas konkretus finansinės pataisos normos dydis be jokių alternatyvų) sudėtys LVAT praktikoje laikomos formaliomis, o kartu LVAT yra išaiškinęs, kad formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Atsakovo manymu, Komisija, visiškai neatsižvelgdama į Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto pažeidimo pobūdžio formalią sudėtį, kuriam nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės, skundžiamo Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos išvardijo eilę Gairių 2.2 lentelės 17 punkte aprašyto pažeidimo pobūdžio ir pažeidimo sunkumo nustatymui nereikšmingų aplinkybių bei priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ji „<...> turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą“.
16. Komisijos Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos 24 puslapio 8 pastraipoje, 25 puslapio 1 ir 2 pastraipose nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir reikšmingos vertinant Gairių 2.2 lentelės 17 punkto aprašyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą. Komisija pati net nenurodo, teisės aktais ir teismų praktika nepagrindžia, koks yra vienokios ar kitokios Komisijos skundžiamo Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos akcentuojamos „svarbios ir reikšmingos“ aplinkybės lyginamasis „svoris“ finansinės korekcijos taikymo mažinimui arba didinimui.
17. Komisijos priimto skundžiamo Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos prieštarauja Europos Komisijos tikslams, kurių siekiant ir buvo priimtos Gairės (Gairių 1.1 papunktis), nes būtent Gairių pagalba tinkamai identifikavus pažeidimo pobūdį, įvertinus konkretaus pažeidimo pobūdį atitinkančio pažeidimo sunkumą per reikšmingų aplinkybių (jeigu jos turi kokios nors įtakos) vertinimą, Gairėse nurodyto dydžio finansinės korekcijos (pataisos normos) pritaikymas viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą pažeidusiam asmeniui padidina valstybių narių teisinį tikrumą ir užtikrina proporcingumo principo laikymąsi.
18. Komisija nepagrįstai sprendė, kad ji turi teisę mažinti Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį savo iniciatyva. CPVA pažymėjo, kad joks galiojantis teisės aktas ir / arba aktuali teismų praktika tokios teisės jai nesuteikia. Galiojantis reglamentavimas įtvirtina, kad teisę taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, ji turi tik tuo atveju, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai (PAFT 7 priedo 13 punktas).
19. Komisija, pasisakydama dėl Gairių apimties ir intensyvumo, nepagrįstai vadovavosi ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wroclaw – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, pateiktais išaiškinimais. Minėta byla ginčui nėra aktuali, kadangi ESTT išaiškinimai buvo priimti dėl ankstesnio laikotarpio Gairių nuostatų aiškinimo ir taikymo.
20. Pareiškėjas VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ prašė CPVA skundą atmesti.
21. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad yra padarytas mažareikšmis pažeidimas. Pripažinti pažeidimą „pažeidimu“ turi būti trys sąlygos: turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.
22. Pirkimo dokumentai, jų formos bei priedai buvo suderinti su CPVA, kuri jokių pastabų neturėjo, todėl Pirkimo dokumentai buvo pateikti organizuojant viešąjį pirkimą. Teikdama paaiškinimus dėl Laidavimo rašto Perkančioji organizacija CPVA nurodė, kad: 1) Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta konkreti Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma, todėl Laimėtojas galėjo pateikti laisvos formos Sutarties įvykdymo užtikrinimą nurodytai sumai; Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas buvo išduotas būtent Sutartyje nurodytai sumai ir buvo skirtas garantuoti visų reikalavimų pagal Sutartį įgyvendinimą bei Pirkimo II dalies objektą sudarančių prekių pristatymą Perkančiajai organizacijai; 2) Laidavimo raštas taip pat buvo besąlyginis ir juo Perkančioji organizacija galėjo pasinaudoti pagal pareikalavimą tiesiog nurodžiusi Laimėtojo padarytą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo spręsti dėl Laidavimo rašto netinkamumo, Tiekėjas ir draudimo kompanija Laidavimo raštą pateikė tokį, kaip suprato, kad iš jų yra reikalaujama (Draudiko rašte nurodoma, kad Pirkimo dokumentuose nesant specifinės laidavimo rašto formos Laidavimo raštas buvo išduotas pagal standartiškai naudojamą formą), todėl Perkančioji organizacija nei tyčia, nei neatsargiai jokio pažeidimo nepadarė, nes elgėsi taip, kaip to reikalavo VPĮ bei jo oficialūs išaiškinimai, komentarai, teismų praktika.
23. CPVA Sprendime neįrodė nei Perkančiosios organizacijos kaltės, nei to, jog buvo padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas visapusiškai atliko funkcijas, kurioms jis buvo skirtas, todėl nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai ir žala ES biudžetui nebuvo padaryta, kadangi Sutartyje, apart draudimo laidavimo, buvo aptarta mokėjimo sulaikymo ir atsiskaitymo tvarka. Komisija Sprendime taip pat konstatavo, jog neįmanoma apskaičiuoti, ar vykdant Sutartį buvo padaryta žala.
24. Pareiškėjas atsiliepime pasisakė dėl laidavimo draudimo sampratos, šių teisinių santykių kvalifikavimo, citavo tai aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigė, kad Laidavimo raštas atitiko visus reikalavimus ir žalos atsiradimo atveju būtų mokama tai, kas buvo nurodyta draudimo taisyklėse, atsižvelgiant į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, įrodytą žalą, o ne tiesioginius ar netiesioginius nuostolius.
25. Pareiškėjo įsitikinimu, CPVA teismui pateiktame skunde visi argumentai yra susieti tik su pakankamai seniai patvirtintomis taisyklėmis, gairėmis ir prasilenkiantys su naujais teisės aktais, ESTT ir LVAT išaiškinimais, todėl neturėtų būti vertinami kaip paneigiantys naujausią teismų praktiką ar imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas sutiko su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kad CPVA, spręsdama klausimą dėl finansinės korekcijos, neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą bei neįvertino aplinkybių, jog: 1) sudarant Sutartį nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos; 2) pareiškėjui priėmus Laidavimo raštą buvo pakeistas tik vienas iš Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytų reikalavimų, t. y. kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, jog jam bus atlyginti visų rūšių nuostoliai, o Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdas, suma, pateikimo ir galiojimo terminas atitiko Pirkimo dokumentų sąlygas; 3) reikalavimai, susiję su Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, kurie laikomi esminėmis sąlygomis, nesudaro pagrindo teigti, kad Sutartis buvo pakeista iš esmės; 4) Sutarties 5.2 papunkčio pakeitimas toje apimtyje, kurioje jis buvo pakeistas pareiškėjui priėmus Pirkimo dokumentų neatitinkantį Laidavimo raštą, nelaikytinas žymiai palankesne Sutarties sąlyga Laimėtojui, nei buvo numatyta Pirkimo dokumentuose; 5) Agentūros Sprendimu nustatytas pažeidimas buvo padarytas po Sutarties pasirašymo; 6) pasirašytos Sutarties sąlygos visiškai atitiko Sutarties projekte nustatytas sąlygas; 7) Laimėtojas nekeitė savo pasiūlymo, todėl negalima teigti, kad padarytas pažeidimas visiškai atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį, už kurią taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjas sutiko su Komisijos vertinimu, kad, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, CPVA Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija už nustatytą pažeidimą yra neproporcinga ir aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti finansinės korekcijos dydį, todėl CPVA turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą.
26. Pareiškėjas citavo Reglamento Nr. 1303/2013 13 straipsnio, PAFT 311 punkto, PAFT 7 priedo 6.2 papunkčio ir 10 punkto, Gairių 1.1, 1.4 ir 2 skirsnio nuostatas ir teigė, kad, vadovaujantis ESTT praktika dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, finansinė korekcija turi būti nustatoma remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio normomis, taikomomis už konkrečias pažeidimų rūšis, o jeigu pažeidimas nepatenka į minėtame skirsnyje nustatytų pažeidimų sąrašą, finansinė korekcija taikoma pagal analogiją su šiame skirsnyje nustatytomis pažeidimų rūšimis. Pareiškėjo įsitikinimu, Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc., ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą, o pažeidimo sunkumas įvertinamas atsižvelgiant į konkurencijos lygį, skaidrumą ir lygiateisiškumą. Vadovaudamasis patikslintame atsiliepime nurodytu reglamentavimu ir teismų praktika, pareiškėjas teigė, kad finansinė korekcija turi būti nustatoma remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio normomis, taikomomis už konkrečias pažeidimų rūšis, o jeigu pažeidimas nepatenka į Gairių 2 skirsnyje nustatytų pažeidimų sąrašą, finansinė korekcija taikoma pagal analogiją su šiame skirsnyje nustatytomis pažeidimų rūšimis, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, net ir nustačius, jog už konkretų pažeidimą Gairėse yra numatyta fiksuota finansinė korekcija, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, taip pat turi būti įvertintos PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos su pažeidimu susijusios aplinkybės, o finansinė korekcija gali būti didinama arba mažinama, vadovaujantis proporcingumo principu.
27. CPVA, priimdama Sprendimą, vadovavosi Gairių nuostatomis ir už nustatytą pažeidimą pagal analogiją pritaikė Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą 25 proc. finansinę korekciją. Komisijos Sprendime pažymėta, jog kai nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su nustatytu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, gali būti vadovaujamasi Gairių 2 skirsnyje nurodytu pažeidimų sąrašu, kas reiškia, kad atsakovas turėjo įvertinti visas svarbias su pažeidimu susijusias aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės sutiko su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kad CPVA neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, t. y. kad sudarant Sutartį nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos ir kt., todėl pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija už nustatytą pažeidimą yra neproporcinga ir yra pagrindas mažinti jos dydį.
28. Pareiškėjo įsitikinimu, CPVA Sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir apibendrindamas darė išvadą, jog CPVA Sprendimu nepagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir nepagrįstai pripažino 38 568,75 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis, todėl CPVA Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
II.
29. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu atsakovo (skundą padavusios institucijos) CPVA skundą tenkino ir panaikino Komisijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 21RE-18 dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT10 dalį, kuria pareiškėjui VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija ir 9 377,50 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti bei grąžintinomis lėšomis; paliko galioti CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10.
30. Teismas nustatė šias aplinkybes:
30.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001 „Variklinių transporto priemonių remonto praktinio mokymo centro plėtra“, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą, apie kurį skelbimas CVP IS buvo paskelbtas 2022 m. gruodžio 29 d., pirkimo Nr. 664442. Pirkimas buvo tarptautinis, todėl skelbimas apie jį buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“, skelbimo Nr. 2022/S 252-733801. Pirkimo objektas – metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos pirkimas bei jos pristatymas, iškrovimas, sandėliavimas, muitas, draudimas, garantijos, įrangos sumontavimas, paleidimas, išbandymas, funkcijų veikimo pademonstravimas bei personalo apmokymas (Pirkimo sąlygų 2.1 p.) – skaidytas į III (tris) Pirkimo dalis (Pirkimo sąlygų 2.3 p.). Įtariamas pažeidimas susijęs su Pirkimo II (antrąja) dalimi, kurios objektas yra „Mobilių robotizuotų ir automatizuotų mokomųjų įrenginių rinkinys (Pirkimo sąlygų 2.3.2 p.).
30.2. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penki tiekėjai, o pasiūlymą Pirkimo II daliai – vienas dalyvis. Pirkimo II dalies laimėtoju pripažintas dalyvis UAB „Baltec CNC Technologies“, su kuriuo Perkančioji organizacija 2023 m. kovo 24 d. sudarė Viešojo pirkimo-pardavimo metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos sutartį Nr. 117-36, kurios vertė, ir vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su įtariamu pažeidimu, sutampa bei siekia 37 510 Eur su PVM.
30.3. Pareiškėjas 2023 m. birželio 27 d. CVP IS priemonėmis pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, kurios metu nustatyta, kad Laimėtojo pateiktame Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente – Draudiko 2023 m. kovo 27 d. išduotame Laidavimo rašte, kuris yra neatsiejama tarp Draudiko ir Laimėtojo 2023 m. kovo 27 d. pasirašyto Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo Nr. 3797908903 sudėtinė dalis, nustatyta Sutarties projekto ir Sutarties 5.2 punkto neatitinkanti sąlyga.
30.4. CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija, įvertinusi Laidavimo rašto turinį ir nustačiusi, kad Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį, todėl Sutartis neįsigaliojo ir privalėjo siūlyti Sutartį sudaryti kitam pasiūlymų eilėje esančiam (jeigu toks yra) Pirkimo II dalies dalyviui. Atsižvelgdama į tai, CPVA paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kurį Projekto vykdytojas pateikė CPVA.
30.5. CPVA parengė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT06, kuriame, be kita ko, nurodė, jog kilo įtarimas, kad pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikydamas Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikydamas įsigaliojusia bei leidusi ją Laimėtojui de facto vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.
30.6. CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM). CPVA Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte nustatyta sąlyga, jog atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, neatitinka Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje išviešintų sąlygų, kad privalo būti atlyginami visi nuostoliai, nepriklausomai nuo nuostolių rūšies, bei padaryta išvada, kad pareiškėjas, priėmęs Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame neva nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, pakeitė esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. CPVA, įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, susirašinėjimo su pareiškėju metu gautus paaiškinimus, įtarimą, pareiškėjo pateiktus pranešimus bei priedus, draudiko viešai skelbiamas pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (redakcija galiojanti nuo 2021 m. gegužės 11 d.) Nr. 036 (toliau – ir Draudimo taisyklės), sprendė, kad pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikė Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikė įsigaliojusia bei leido ją Laimėtojui de facto vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis, nepaisant to, kad Laimėtojas, pateikdamas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės laikytinas atsisakiusiu sudaryti Sutartį, sprendė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustačiusi pažeidimą CPVA, vadovaudamasi Taisyklių, PAFT ir Gairių 1.1 papunkčiu, 2.2 lentelės 17 punkto (pagal analogiją) nuostatomis, pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM).
30.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį panaikinti kaip neproporcingą ir neteisėtą.
30.8. Komisija 2024 m. sausio 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: 1) panaikinti CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT10 dalį, kurioje CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties Nr. 117-36 vertės, tenkančios Projektui 09.1.2-CPVA-V-721-04-0001, ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis; 2) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
30.9. CPVA ginčijo tik tą Komisijos Sprendimo dalį, kurioje LAGK sprendė, kad už nustatytą pažeidimą pareiškėjui buvo netinkamai pritaikyta finansinė korekcija (Komisijos Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos), todėl teismas nevertino ir nepasisakė dėl neskundžiamos Komisijos Sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad CPVA Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, o CPVA nustatytas pareiškėjo pažeidimas atitinka visas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtinto pažeidimo sąvokos sąlygas. Pareiškėjas atsiliepime į CPVA skundą, be kita ko, kvestionavo Komisijos ir CPVA sprendimų dalis dėl pažeidimo konstatavimo, tačiau pareiškėjas su skundu į teismą dėl atitinkamos Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo nesikreipė, todėl teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo atsiliepimo argumentų, susijusių su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas.
31. Nagrinėjamu atveju CPVA nustatė, kad pareiškėjo padarytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“, o jo sudėties sunkumą apibrėžė viena vienintelė ir išimtinai už tokį pažeidimą galima 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui už nustatytą ir Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą pažeidimo pobūdį atitinkantį pažeidimą skyrė galutinę 25 proc. finansinę korekciją.
32. Teismas sutiko su CPVA argumentais, kad Komisija, priimdama skundžiamo Sprendimo dalį, neatsižvelgė į Gairių nuostatas ir jų struktūrą bei privalomumą. CPVA nustatė, o teismas su tuo sutiko, jog pareiškėjo veiksmai pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį.
33. Ginčo atveju aktualiame Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytame pažeidimo aprašymo ir į jį patenkančių arba panašių pažeidimų sudėtys yra vienodo sunkumo, kadangi už į šį Gairių punktą patenkančių pažeidimų sudėtį numatyta viena 25 proc. pataisos norma. Tai reiškia, kad nustačius į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto pažeidimo aprašymą patenkantį arba panašų į jį pažeidimą, negali būti skiriama jokia kita, išskyrus 25 proc. pataisos norma. Nepaisant to, ar egzistuoja ir yra nustatomos PAFT 7 priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės, CPVA tokio pažeidimo atveju yra ribojama skirti ne mažesnę ir ne didesnę, o būtent 25 proc. pataisos normą. Kitaip sakant, tokio pobūdžio pažeidimo nustatymo atveju pažeidimo sunkumas nekinta, o netinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal vieną fiksuotą 25 proc. normą. Taigi, nagrinėjamu atveju CPVA nustačius pareiškėjos padarytą pažeidimą, už kurį pagal Gaires yra galima tik viena fiksuota finansinių išlaidų apskaičiavimo norma, aplinkybių, nurodytų PAFT 7 priedo 10.1 – 10.4 papunkčiuose vertinimas yra perteklinis ir neturintis jokios teisinės reikšmės, nes padaryto pažeidimo sunkumo niekaip nesumažina ir nesušvelnina atsakomybės. Be to, pareiškėjo padarytas pažeidimas yra formalus, o LVAT yra išaiškinęs, kad formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023).
34. Teismo vertinimu, Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį bei jo sunkumą, todėl neva pritaikė neproporcingą finansinę korekciją. Tokios Komisijos padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinkančios PAFT ir Gairių nuostatų, taip pat minėtos LVAT praktikos, kas kartu lemia ir skundžiamo Komisijos Sprendimo dalies dėl finansinės korekcijos neteisėtumą ir nepagrįstumą.
35. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo CPVA nėra gavusi jokios audito institucijos, Europos Komisijos ar Europos Audito Rūmų siūlymų pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju taikyti mažesnę nei Gairių 2.2 lentelės 17 punkte numatytoji 25 proc. finansinės pataisos norma, todėl finansinės korekcijos mažinimas pagal PAFT 7 priedo 13 punktą, priešingai nei nurodė Komisija, šiuo atveju nėra galimas.
36. Priimdama Sprendimą LAGK vadovavosi ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime, byloje Wroclaw – Miasto na prawach powiatu, Nr. C-406/14, pateiktais išaiškinimais, tačiau šiame sprendime buvo nagrinėjamas 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų „Rekomendacijų dėl Komisijos finansinių pataisų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo“ (toliau – ir Ankstesnio periodo gairės) aiškinimo ir taikymo klausimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualios visai kito – vėlesnio periodo Gairės, kurios nėra tapačios Ankstesnio periodo gairėms. Komisijos nurodytame ESTT sprendime nebuvo vertinti naujo periodo Gairių pasikeitimai, jų dar didesnis priartinimas prie proporcingumo principo laikymosi. Taigi, minėti ESTT išaiškinimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Tuo pačiu tai reiškia, kad Komisija Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nepagrįstai remdamasi minėtais teismo išaiškinimais padarė nepagrįstą išvadą, jog CPVA nagrinėjamu atveju turėjo nukrypti nuo Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir taikyti mažesnę finansinę pataisą.
37. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad skundžiama Komisijos Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra pagrindas ją panaikinti, paliekant galioti CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10.
III.
38. Pareiškėjas VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą ir Komisijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
39. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
39.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai individualizavo bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją. Tokią savo poziciją pareiškėjas grindžia LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2025 pateiktais išaiškinimais, kurie iš dalies paremti ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Obshtina Svishtov prieš Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ 2014-2020, C 175/23 pateiktais išaiškinimais.
39.2. Nagrinėjamu atveju, nustačius pažeidimą, buvo pagrindas taikyti mažesnę finansinę korekciją, atsižvelgus į tai, kad dokumentai buvo tvarkingi; visas sutarties vykdymo procesas buvo sklandus; sutartis buvo įvykdyta be jokių sankcijų ar kitų pažeidimų; kitokio pobūdžio laidavimo raštų jokios draudimo bendrovės negalėjo išduoti.
39.3. LVAT praktikoje vertinant finansinės korekcijos pagrįstumą ne kartą buvo pasisakyta dėl visų aplinkybių įvertinimo būtinumo kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1597-821/2023, kt.). Nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo kelerius metus aiškiai suformuotos teismų praktikos, kas leidžia daryti išvadą, kad 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga ir nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo savybes. Todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, neproporcingas ir naikintinas.
39.4. Teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino, kuo taikomos vėlesnės ir ankstesnės gairės keičiasi, kokie vyraujantys taikymo principai, kaip kinta pati teismų praktika dėl gairių taikymo. Šiuo klausimu LVAT net keliose bylose (žr. LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-259-624/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527- 629/2023 išaiškino, jog atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas ir ESTT išaiškinimus, pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y.: pirma, turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.
39.5. Tam, kad byla būtų kuo objektyviau ir iš esmės išnagrinėta, pareiškėjas teismo prašė į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, t. y. atsižvelgiant į tai, jog byloje iškilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su kitomis šalimis bei viešuoju interesu (tinkamu draudimo išduodamų raštų interpretavimu), priimamas sprendimas ar bylos išnagrinėjimas gali turėti tiesioginės įtakos šių šalių teisėms ir pareigoms, į bylą buvo prašoma įtraukti suinteresuotas bylos baigtimi trečiąsias šalis: Laimėtoju pripažintą dalyvį UAB „Baltec CNC Technologies“; draudimo kompaniją ADB „GJENSIDIGE“. Šių asmenų įtraukimas į bylą galėjo prisidėti ir prie bylos teisingo vertinimo įstatymo taikymo aspektu, kadangi byla susijusi su teisingu Draudimo įstatymo gairių vertinimu ir taikymu, ko teismas šioje byloje taip pat netyrė ir šiuo klausimu iš esmės nepasisakė.
39.6. Pirkimo dokumentai, jų formos bei priedai buvo suderinti su CPVA, kuri pirkimo dokumentams jokių pastabų neturėjo. Būtent po suderinimo su CPVA pirkimo dokumentai buvo pateikti organizuojant viešąjį pirkimą.
39.7. Teikiant paaiškinimus dėl Laidavimo rašto Perkančioji organizacija CPVA nurodė, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta konkreti Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma, todėl Laimėtojas galėjo pateikti laisvos formos Sutarties įvykdymo užtikrinimą nurodytai sumai. Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas buvo išduotas būtent Sutartyje nurodytai sumai ir buvo skirtas garantuoti visų reikalavimų pagal Sutartį įgyvendinimą bei Pirkimo II dalies objekto sudarančių prekių pristatymą Perkančiajai organizacijai. Laidavimo raštas taip pat buvo besąlyginis ir juo perkančioji organizacija galėjo pasinaudoti pagal pareikalavimą tiesiog nurodžiusi Laimėtojo padarytą pažeidimą. Taigi, Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo spręsti dėl Laidavimo rašto netinkamumo. Tiekėjas ir draudimo kompanija Laidavimo raštą pateikė tokį, kaip suprato, kad iš jų yra reikalaujama (Draudiko rašte nurodoma, kad pirkimo dokumentuose nesant specifinės laidavimo rašto formos Laidavimo raštas buvo išduotas pagal standartiškai naudojamą formą). Vadinasi, šiuo atveju Perkančioji organizacija nei tyčia, nei neatsargiai, jokio pažeidimo nepadarė.
39.8. Net ir sprendžiant dėl formalaus, mažareikšmio Laidavimo rašto trūkumo, Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas visapusiškai atliko funkcijas, kurioms jis buvo skirtas, todėl šiuo atveju nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai ir nebuvo padaryta žala ES biudžetui.
39.9. Perkančioji organizacija reikalavo palyginti nedidelio Sutarties įvykdymo užtikrinimo – vos 1 proc. nuo Sutarties vertės; nors Laidavimo rašte yra nurodytas tiesioginių nuostolių padengimas, vertinant šios aplinkybės reikšmę Perkančiosios organizacijos teisėms bei teisėtiems interesams reikia atsižvelgti į tai, kad įprastai, visų pirma, atsiranda bei yra atlyginami būtent tiesioginiai nuostoliai, o tik tada – netiesioginiai nuostoliai. Ši aplinkybė CPVA įtariamą pažeidimą daro visiškai formaliu ir mažareikšmiu bei neturinčiu realios įtakos nei Perkančiosios organizacijos interesams, nei ES biudžetui; Perkančiosios organizacijos teisės bei teisėti interesai buvo užtikrinti Laimėtojo pateiktu Laidavimo raštu, jos nebuvo sumenkintos ar kitaip pažeistos. Taip pat Laimėtojas neatsidūrė geresnėje padėtyje nei būtų atsidūrę kiti tiekėjai, nes jis bet kuriuo atveju pateikė Laidavimo raštą ir nepriklausomai nuo Laidavimo rašte galimai netinkamai panaudotos sąvokos „tiesioginiai nuostoliai“ Laimėtojui tokio laidavimo rašto išdavimas kainavo lygiai tiek pat, kiek būtų kainavęs panaikinus žodį „tiesioginiai“. Iškilus poreikiui Perkančiajai organizacijai pasinaudoti Laidavimo raštu, Laimėtojas būtų patyręs lygiai tiek pat išlaidų nepriklausomai nuo to, ar Laidavimo rašte nurodyta „tiesioginiai nuostoliai“ ar tiesiog „nuostoliai“. Sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina priklauso nuo užtikrinimo sumos, bet ne nuo konkretaus užtikrinimo teksto bei nuo fakto, ar tuo užtikrinimu buvo pasinaudota.
39.10. ES biudžetui nekilo ir negalėjo kilti jokia, nei tariama, nei reali žala, kadangi Sutartyje be draudimo laidavimo, buvo aptarta mokėjimo sulaikymo ir atsiskaitymo tvarka, t. y. Sutartyje nustatyta Pirkimo II dalies objekto priėmimo-perdavimo ir atsiskaitymo tvarka visapusiškai užtikrino Perkančiosios organizacijos teises bei teisėtus interesus. Šios nuostatos suteikė galimybę Perkančiajai organizacijai 100 proc. suma už pagal Sutartį pateiktas Pirkimo II dalies objektą sudarančias prekes Laimėtojui sumokėti tik po galutinio prekių perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
39.11. Draudimo laidavimo raštas atitiko visus reikalavimus ir žalos atsiradimo atveju būtų mokama tai, kas buvo nurodyta draudimo taisyklėse atsižvelgiant į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, įrodytą žalą, o ne tiesioginius ar netiesioginius nuostolius. Teismas šių aplinkybių nevertino ir net nesigilino į teisės aktų skirtingą interpretavimą bei susiformavusią teismų praktiką.
39.12. Komisija teisingai priėmė sprendimą, nurodydama, jog atsakovas Sprendimu nepagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir nepagrįstai pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis, todėl Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta bei neatitinkanti VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
40. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priimti jo naujai su atsiliepimu teikiamus įrodymus, kurie gali turėti įtakos administracinės bylos tinkamam išnagrinėjimui, ir kurių vertimus į lietuvių kalbą atsakovas gavo jau po administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos.
41. CPVA atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
41.1. Apeliaciniu skundu yra ignoruojamas Komisijos priimto sprendimo, atsakovo skundo ir teismo sprendimo turinys, tokiu būdu peržengiant ne tik administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribas, bet ir apeliacijos ribas. Komisija sprendimo dalyje dėl pažeidimo konstatavo, kad CPVA Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir šis pažeidimas atitinka visas tris Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintos pažeidimo sąvokos sąlygas. Nei pareiškėjas, nei atsakovas Komisijos sprendimo dalies dėl pažeidimo teismui neskundė. Savo ruožtu atsakovas, skųsdamas tik Komisijos priimto sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos, apibrėžė administracinės bylos nagrinėjimo ribas teisme. Dėl šios priežasties apeliantas apeliacinį skundą galėjo teikti tik paisydamas administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribų.
41.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad CPVA Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, priimdamas Sprendimą ir taikydamas finansinę korekciją, neviršijo savo kompetencijos bei finansinę korekciją pritaikė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika bei Gairėmis. Iš Sprendimo turinio galima matyti, kad taikant finansinę korekciją, buvo užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, nes buvo atsižvelgta į visas reikšmingas pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, sunkumą už tokio pobūdžio pažeidimą taikant mažiausią galimą Gairėse nurodomą finansinę korekciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Administracinėje byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl CPVA 2024 m. sausio 15 d. sprendimo, kuriuo CPVA pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. CPVA Sprendimu, vadovaudamasi PAFT ir Gairių 1.1 p., 2.2 lentelės 17 p. (pagal analogiją) nuostatomis, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (9 377,50 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos (37 510,00 Eur su PVM), kadangi pažeidimo tyrimo metu nustatė VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą dėl to, kad pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nesilaikydamas Pirkimo dokumentų sąlygų, Sutarties nuostatų ir imperatyvių VPĮ nuostatų, t. y. nepagrįstai Sutartį laikęs įsigaliojusia bei leidęs ją Laimėtojui de facto (faktiškai) vykdyti iš esmės pakeistomis, Laimėtojui palankesnėmis Pirkimo dokumentų sąlygomis (Pirkimo sąlygų 11.7 p., 13.4 p., Sutarties projekto 1.6 p., 5.2. p., 5.3 p., 11.1 p.), nepaisant to, kad Laimėtojas, pagal Pirkimo dokumentų sąlygas ir VPĮ nuostatas, pateikdamas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės laikytinas atsisakiusiu sudaryti Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.
44. Komisija 2024 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dalį dėl pažeidimo, kurioje CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 2023 m. kovo 24 d. Sutarties vertės, tenkančios pareiškėjo, kaip Projekto vykdytojo, įgyvendinamam Projektui ir pripažino 9 377,50 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis išlaidomis; 2) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
45. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino skundžiamą Komisijos Sprendimo dalį ir paliko galioti CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintą pažeidimo sąvoką, nepadarė. Pareiškėjas teigia, kad CPVA Sprendimu taikyta finansinė korekcija nei CPVA, nei teismo nebuvo individualizuota.
47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
49. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo Europos Komisijos raštus anglų kalba ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Kadangi pareiškėjui visi dokumentai žinomi, pasirengimo bylą nagrinėti apeliacinėje instancijoje stadijoje išsiųsti kartu su atsakovo atsiliepimu, taigi nėra procesinė staigmena, šie dokumentai pridedami prie bylos.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Komisijos sprendimo, kuris nebuvo jam visiškai palankus (panaikinta tik CPVA Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio motyvavimo trūkumų), neskundė, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl VPĮ nuostatų pažeidimo ir kad šis pažeidimas nelaikytinas pažeidimu Reglamente Nr. 1303/2013 prasme, nenagrinėjami.
51. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Komisijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 21RE-18 dalį, kuria panaikinta CPVA 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT10 dalis, kuria pareiškėjui VšĮ „Kauno technologijų mokymo centras“ buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija ir 9 377,50 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti bei grąžintinomis lėšomis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvadų šiuo aspektu nepagrįstumo.
52. Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius.
53. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).
54. ESTT yra pažymėjęs, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 47–48 p.).
55. CPVA, taikydama pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją, vadovavosi PAFT 311 punktu, PAFT 7 priedo 6 ir 10 punktais ir Gairių 2.2 lentelės 17 punktu.
56. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, jog nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Pagal PAFT 7 priedo 10 punkto nuostatas, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.
57. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte numatyta, kad kai pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis, skiriama 25 proc. pataisos norma.
58. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Vis dėlto, laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų (pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, susiję finansiniai fondų nuostoliai), turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.
59. ESTT, pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties, yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Tai reiškia, kad net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025).
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumą, atsižvelgusi į teismų praktiką dėl finansinės korekcijos taikymo, daro išvadą, jog pareiškėjui CPVA Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nėra proporcinga. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atsižvelgta į nustatyto pažeidimo individualias savybes ir kitas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes: CPVA neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą. Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Sutarties projekto 5.2 papunkčio sąlygos, tačiau, sudarant Sutartį, nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos, tokios kaip Sutarties dalykas, kaina, apmokėjimo sąlygos ir tvarka, sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminas, kurios paprastai laikomos pagrindinėmis sąlygomis, lemiančiomis tiekėjų apsisprendimą dalyvauti pirkime. Be to, pareiškėjui priėmus Laidavimo raštą, buvo pakeistas tik vienas iš Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytų reikalavimų – reikalavimas, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, jog pirkėjui bus atlyginti visų rūšių nuostoliai. Tuo tarpu Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdas, suma, pateikimo ir galiojimo terminas atitiko Pirkimo dokumentų sąlygas; aplinkybė, kad reikalavimai, susiję su Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, Sutartyje laikomi esminėmis sąlygomis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstai sureikšminta: pagal Sutarties projekto V dalies „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“ 5.1–5.2 papunkčio nuostatas, sutarties įvykdymas turi būti užtikrintas banko ar kredito unijos garantija, draudimo bendrovės laidavimo raštu ar piniginiu užstatu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 1 proc. nuo pasiūlyme nurodytos bendros kainos su PVM. Jeigu tiekėjas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų arba vykdo juos netinkamai, pirkėjas įgyja teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Šiame kontekste primintina, kad Sutarties (ir pasiūlymo) kaina – 37 510,00 Eur su PVM, užtikrinimo vertė – 375,10 Eur, dėl ko net sunku įsivaizduoti, kad užtikrinimo sąlygos ir suma galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime, kadangi Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atsiradimo atveju, būtų apribotas 375,10 Eur suma.
61. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad 1 proc. dydžio finansinė korekcija būtų pakankama ir adekvati sankcija pareiškėjui, kuri, be kita ko, būtų suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už pažeidimus, padarytus vykdant viešuosius pirkimus.
62. Atsižvelgiant į visa tai, vertintina, kad 1 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 25 proc. finansinės pataisos ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant taikytą finansinę pataisą nuo 25 proc. iki 1 proc. nuo Sutarties vertės.
63. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno technologijų mokymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 21RE-18.
Sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT10 viešajai įstaigai „Kauno technologijų mokymo centras“ taikytą finansinę pataisą nuo 25 procentų iki 1 procento finansinės pataisos nuo 2023 m. kovo 24 d. sudarytos Viešojo pirkimo-pardavimo metalo apdirbimo staklių operatoriaus programai vykdyti reikalingos įrangos sutarties Nr. 117-36 vertės.“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Arūnas Sutkevičius