Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė
byla Nr. 2S-46-538/2007
Teisėja A. Mažrimienė Procesinio
sprendimo kategorija 122.4;
128.11; 129.1; 129.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
2007 m. vasario 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės
Griškevičienės ir Julijos Gražinos Vaitulionienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos
O. O. atskirąjį skundą dėl
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutarties civilinėje byloje,
iškeltoje pagal pareiškėjos O. O. skundą
dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Uniokaitė, A. O. , Z. P. .
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėja teismui pateikė skundą dėl antstolės L.
Uniokaitės veiksmų – prašė pripažinti antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04
patvarkymą dėl atsisakymo panaikinti areštą vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01005
neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti antstolę L. Uniokaitę panaikinti
areštą butui, esančiam (duomenys
neskelbtini). Nurodė, kad minėtas
antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes išieškojimas pagal antstolės L.
Uniokaitės 2006-07-17 patvarkymą nutrauktas, išieškotojai Z. P. per antstolės nustatytą terminą nesikreipus
į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis
nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pareiškėjos manymu, nutraukus
išieškojimą iš areštuoto turto, areštas turtui privalo būti panaikintas, nes
išieškojimo nutraukimo sąvoka apima ir arešto turtui panaikinimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutartimi
skundas nebuvo patenkintas. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato priemonių,
kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, panaikinimo nutraukus išieškojimą iš
tam tikro turto. Antstolė aprašė ir areštavo skolininko A. O. ir jo sutuoktinės O. O. santuokoje įgytą turtą.
Kadangi nebuvo nustatytos turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, antstolė
nutraukė išieškojimą iš šio turto, tačiau šiam turtui taikyto arešto
nepanaikino, nes vykdomoji byla nėra užbaigta, teismo sprendimas nėra
įvykdytas, o laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo
įvykdymo. Be to, turtas areštuotas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo
1995-03-15 nutartį, o antstolis gali panaikinti turto areštą tik tuomet, jei
turtas areštuotas paties antstolio.
Atskiruoju skundu pareiškėja O. O. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006-10-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio
veiksmų tenkinti. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys
neskelbtini), kuriam prašoma panaikinti
areštą, buvo areštuotas antstolės, todėl ji turi teisę priimti patvarkymą dėl
arešto minėtam butui panaikinimo. Butas įsigytas po Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 1995-03-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo,
todėl jis areštuotas tik sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančių normų
pagrindu. Apeliantė pažymi, kad įstatymas nustato sankciją išieškotojui,
nepateikusiam prašymo skolininko daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyti, t. y.
įtvirtina nuostatą, jog tokio prašymo nepateikimas sąlygoja išieškojimo iš
skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nutraukimą, kartu
taikant ir apribojimą pakartotinai išieškoti iš šio turto anksčiau nei po
vienerių metų. Vadovaujantis įstatymo analogija, teisingumo ir protingumo
principais, apeliantės manymu, toks išieškojimo iš skolininko turto nutraukimas
sąlygoja ir arešto tam turtui panaikinimą.
Atsiliepimų į
atskirąjį skundą CPK 318, 338 straipsnių nustatyta tvarka negauta.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Šioje byloje
kilęs ginčas yra susijęs su antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04 patvarkymo,
kuriuo buvo atsisakyta panaikinti areštą butui nutraukus išieškojimą iš
areštuoto buto, išieškotojui nesikreipus į teismą dėl skolininkui priklausančio
turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 1
d.), teisėtumu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad areštuotas butas,
esantis (duomenys neskelbtini), skolininkui A. O. priklauso bendrosios
jungtinės nuosavybės teise, nes skolininko sutuoktinė O. O. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jį
įsigijo santuokos su skolininku metu (v. b. l. 1, 6). Pirmosios instancijos
teismas, iš esmės vadovaudamasis CPK 667 straipsnio pirmosios dalies nuostata,
kad nutraukus išieškojimą aprašyto ir areštuoto bendrojo turto arešto
panaikinimas nėra numatytas, antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04 patvarkymą
pripažino teisėtu ir pagrįstu. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
nesutikti nėra pagrindo.
Sprendžiant byloje kilusį ginčą
yra aktualios CPK normos, skirtos arešto panaikinimo pagrindų įstatyminiam
reglamentavimui. Skolininko turtui taikytas areštas panaikinamas nutraukus
vykdomąją bylą (CPK 629 str. 2 d.) arba grąžinus vykdomąjį dokumentą
išieškotojui (CPK 631 str. 4 d.). Bylos
medžiaga nenustatyta, kad antstolės L. Uniokaitės žinioje esanti vykdomoji
byla Nr. 0109/02/01005 būtų
nutraukta (CPK 629 str.) arba vykdomasis dokumentas būtų grąžintas išieškotojui
(CPK 631 str.). Dėl šios
priežasties įstatyminio pagrindo panaikinti areštą, taikytą skolininkui
bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, nėra. Byloje nėra
duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi procesine teise prašyti antstolės
nutraukti vykdomąją bylą arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.
Pažymėtina, kad antstolės L.
Uniokaitės 2006-02-22 patvarkymo (v. b. l. 72) dėl skolininko turto, kuris yra
bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo teisėtumas yra abejotinas. Vykdymo
proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į
turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje
nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad
prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame
skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę
prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių
turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.
3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005).
Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus
nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines
prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės
pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo
pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109
str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio
dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai
yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai
patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi kreditorinės
prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos
dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima
nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar
abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimą iš skirtingo teisinio
režimo turto – iš asmeninio vieno iš sutuoktinių turto, o esant poreikiui ir iš
jo dalies bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda
tik vienam iš sutuoktinių, ar iš bendro abiejų sutuoktinių turto, jei
atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Tuo atveju, kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo
sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d., 3.112 str. 1 d.),
skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 str.) atlikti nereikia. Jeigu
išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas išieškant iš jo
asmeninio turto, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje
nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog,
vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, antstolė būtų nustačiusi
prievolės teisinę prigimtį ir būtų aiškinusis, ar išieškojimas turi būti
vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau,
pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino
teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328, 338
str.), kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio
pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi CPK 290-291 straipsniais, teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Almantas
Padvelskis
Kolegijos teisėjos
Virginija Nijolė Griškevičienė
Julija Gražina Vaitulionienė