Administracinė byla Nr. AS492-499/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00402-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos 63.3.1; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame pareiškė tris materialinius teisinius reikalavimus: 1) panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Specialiųjų tyrimų tarnyba) rašte Nr. 4-01-1532 priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją; 2) pripažinti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją; 3) iš atsakovo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (I t., b. l. 23–24) nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją, kaip nenagrinėtiną teismų, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus: panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-1532 priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją bei iš atsakovo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priėmė nagrinėti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų, yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu, o tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, nes reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kuriuo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
II.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaiškiai suformulavo skundo dalies nepriėmimo priežastį – pareiškėjui nėra suprantama, ar skundo dalį buvo atsakyta priimti dėl netinkamos formuluotės, ar dėl to, kad nepersiuntimas, teismo nuomone, nėra neteisėtas aktas / veiksmas. Dėl pastarosios aplinkybės paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 3 dalimi, aktas yra apibrėžiamas ir kaip fizinis aktas. Pareiškėjas mano, kad skundo nepersiuntimas yra neteisėtas atsakovo veiksmas, kuris nėra išreikštas kokiu nors administraciniu aktu ir prilyginamas neteisėtam neveikimui. Pareiškėjas nurodo, kad jei skundo dalį buvo atsisakyta priimti dėl netinkamos reikalavimo formuluotės, teismas tokiu atveju turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatos numato pareigą priimtą skundą persiųsti pagal kompetenciją ir subsidiarumą. Nurodo, kad turi teisę patikslinti skundo reikalavimą taip: „panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-1532 priimtą sprendimą nepersiųsti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją“.
Atsakovas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dėl pareiškėjo skunde Specialiųjų tyrimu tarnybai minimų 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 28–29 d., 2008 m. gegužės 30 d., 2009 m. gegužės 2 d. įvykių kompetentingos institucijos jau yra priėmusios atitinkamus procesinius sprendimus (pradėti/nepradėti ikiteisminiai tyrimai, medžiaga perduota tirti pagal kompetenciją). Pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją 2010 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2010 m. gruodžio 20 d. gautą skundą. Nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą, todėl papildomas prašymas konstatuoti tam tikrą faktą, o ne spręsti administracinį ginčą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo, nepagrįstas. Mano, kad ginčijama teismo nutartis neužkirto galimybės tolimesnei bylos eigai pagal pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundo reikalavimą – pripažinti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (pvz. 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A16-1185/2007).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1 (11), 2007, psl. 206–213).
Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-757/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-738/2010).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas negali kelti reikalavimo pripažinti, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją, kadangi nurodytų faktų (skundo nepersiuntimo neteisėtumas) pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas iš esmės ginčija Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo teisėtumą (prašo jį panaikinti). Tokiu būdu pareiškėjo teiginys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo pagal kompetenciją vertintinas kaip papildomas motyvas, sprendžiant pareiškėjo ginčijamo akto teisėtumo klausimą. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą, todėl teisėjų kolegija pastebi, kad vertinant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, taip pat vertinamas atitinkamų veiksmų bei aktų, iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žalą, teisėtumas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą – pripažinti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neteisėtai nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kai spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti – t. y., kai skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 (skundo (prašymo) forma ir turinys), 24 (skundo (prašymo) priedai) ir 39 (žyminio mokesčio dydis) straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija vertina, kad teismuose nenagrinėtino reikalavimo pareiškimas, nelaikytinas skundo trūkumu, kadangi ši aplinkybė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta kaip atsisakymo priimti skundą pagrindas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pareiškėjui nustatyti termino skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde patikslina savo skundo dalyką – pareiškia naują reikalavimą – prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-1532 priimtą sprendimą nepersiųsti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimo ar jo dalių nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje sprendžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, pagrįstumo klausimą, tad patikslinto skundo priėmimo klausimas šioje bylos stadijoje sprendžiamas negali būti. Pažymėtina, kad ABTĮ 52 straipsnyje yra nustatyta pareiškėjo teisė bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką. Todėl pareiškėjas, siekdamas patikslinti skundą, turi teisę vadovaudamasis nurodyta teisės norma kreiptis į jo bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą su patikslintu skundu. Tokio patikslinto skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, tad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Audrius Bakaveckas |
| Arūnas Sutkevičius |
| Virginija Volskienė |