Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-737/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00012-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7;

2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Linai Kemežienei,

dalyvaujant prokurorui E. T.,

nuteistojo R. G. gynėjui advokatui A. G. Š,,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                                            Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. G. pripažintas kaltu pagal BK140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, tai yra: 2022 m. lapkričio 24 d. apie 22:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių savo sugyventinei E. G. į veidą bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas dešinėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II.                                            Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi neblaivių žmonių parodymais. Nuteistasis su nukentėjusiąja susipyko, nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis ją sumušė, tačiau to nebuvo. Nukentėjusioji taip padarė, nes bijojo prarasti vaiką, bei iš keršto nuteistajam.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo R. G. apeliacinį skundą negauta.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                                            Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mano, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

6.       BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistojo R. G. veiksmai atitinka jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, sudėties požymius. Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

8.       BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

9.       Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių sugyventinei E. G. į veidą bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai E. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas dešinėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10.       Nuteistasis skundu ginčija savo kaltę. Nurodo, kad inkriminuojamos veikos jis nepadarė, tačiau šie jo argumentai buvo paneigti pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pats nuteistasis R. G. proceso metu nebuvo nuoseklus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. nurodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, vartojo alkoholį, tarp jo ir sugyventinės E. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas su kitu pradėjo stumdytis, ji jam įkando į pirštą bei apdraskė kaklą, todėl supykęs jai ranka keletą kartų sudavė į veido bei galvos sritį, dėl to labai gailisi (2 t., b. l. 64-67). 2023 m. kovo 10 d. R. G. pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sugyventinės E. G. nemušė, iš kur pas E. G. atsirado visi jai konstatuoti sužalojimai nežino (2 t., b. l. 82-84). Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu R. G. kaltu neprisipažino, nurodė, jog įvykio metu gėrė alkoholį, su E. G. dėl kažko susibarė, bet daugiau nieko neatsimena, pareigūnai sakė, kad jis sumušė E. G., apklausiant ikiteisminio tyrimo metu tyrėja klausė, ar galėjo taip būti, kad jis sumušė E. G., jis pasakė, kad galėjo (3 t., b. l. 8). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmos instancijos teisme pagarsinus R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog savo parodymų keitimo priežasties nežino, nurodė, jog parodymų neišsižada, galėjo taip padaryti (3 t., b. l. 8). Nors R. G. iš pradžių pripažinęs savo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, vėliau juos paneigė, vis dėlto, jo veiksmuose egzistuojančius nusikalstamos veikos požymius patvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties nuteistojo, iš dalies nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir patvirtina vieni kitus, sudarydami nuoseklią įrodomąją grandinę. 

11.       Skundo autorius teigia, kad nukentėjusioji jį apklabėjo, dėl to, kad iš jos nebūtų paimtas nepilnametis vaikas. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodžius, kad ją sužalojo R. G., teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė, teigdama, kad susižalojo pati. Nurodė, jog įvykio metu vartojo alkoholį, norėdamas ją paguldyti R. G. gal stumtelėjo ir ji galėjo jį sužaloti lūpas, kurioms sutinus ji išėjo iš buto išsikviesti medikus. Kitą dieną pamatė mėlynes ant smakro ir prie akies, jos galėjo atsirasti taip pat kai pati krito į lovą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi jog ją mušė nuteistasis, dėl girtumo (3 t., b. l. 8-9). Šiuos nukentėjusiosios parodymus duotus pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, laiko nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymai pirmos instancijos teismo buvo išsamiai įvertinti visų įrodymų kontekste. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino, kad teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 100) nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais objektais, galimai užduotyje nurodytu būdu (smūgiuojant). Sužalojimų lokalizacija paneigia pačios nukentėjusiosios nurodytą versiją, kad susižalojo pastumta ir atsitrenkus į minkštos lovos kraštą, nes sužalojimai padaryti skirtingose vietose: galvos sričių paviršiuose, veide, dešinėje rankoje ir patvirtina būtent pirminius parodymus, kad ją sumušė sugyventinis R. G..

12.       Atkreiptinas dėmesys, jog pirminius E. G. ir R. G. parodymus patvirtina ir jų apžiūrų, atliktų iš karto po įvykio, protokoluose konstatuoti tiek R. G., tiek E. G. sužalojimai liudijantys apie įvykusį tarpusavio konfliktą (1 t., b. l. 87-92, 2 t., b. l. 85-90). Taip pat policijos pareigūnų darytuose „body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad R. G. sako, jog jis ją (E. G.) sumušė, kažką jai padarė (2 t., b. l. 177, vaizdo įrašo „2022_1124_234123_217“ laikas nuo 01.54 iki 02.00), nepilnametis D. B. nurodo, jog R. G. jį mušė po mamos (E. G.), mamą mušė, mama išėjo, tada jį mušė (2 t., b. l. 177, vaizdo įrašo „2022_1125_000209_220“ laikas nuo 04.25 iki 04.40). Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats nepilnametis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. D. B. parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi buvo pagarsinti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. D. B. nurodė, jog matė sumuštą mamą E. G. sugrįžus jai ir R. G. iš koridoriaus, mano, jog ją sumušė R. G., kad mušė kumščiu, kad mama dėl nesaugumo buvo išėjusi pas kaimynus, nes nenorėjo būti su R. G. (1 t., b. l. 148-150). Taip pat 2022 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-2204 nurodyta, jog bendraudamas su VTAS specialistais ligoninėje D. B. nurodė, jog R. G. su jo mama E. G. susipyko, tada R. G. mamai iš ,,pliauškos“ mušė per veidą, smakrą, vėliau mano, kad mušė iš kumščio, nors nelabai matė. Prieš mamą R. G. smurtauja jau ne pirmą kartą, tai buvo koks trečias ar ketvirtas kartas (2 t., b. l. 17-21). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios pirminius parodymus, jog ją sužalojo R. G. patvirtina ir visiškai su nukentėjusiąja ir nuteistuoju nesusijusio liudytojo A. K., parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kuris nurodė, jog E. G. prie parduotuvės jo prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji nurodė, jog ją sumušė sugyventinis (3 t., b. l. 24-25). Taip pat iš garo įrašo, kuriame liudytojas A. K. skambina į bendrąjį pagalbos centrą girdima, kad jis klausia E. G., kas ją sumušė, o ši nurodo, jog sugyventinis (2 t., b. l. 178). Liudytojai L. A. ir V. R. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino nukentėjusiosios ir nuteistojo konflikto faktą, nurodydami, kad pas juos atbėgusi nukentėjusioji buvo apsiverkusi, išsigandusi, sakė, kad susipyko su R. G.. V. R. nurodė, jog matė, kad E. G. yra praskelta lūpa, buvo truputį kraujo, suprato, kad ji susipyko su savo draugu, kad jie buvo susimušę, susiginčiję (3 t., b. l. 9-10, 25). 

13.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu įvertinimo kaip nepatikimų. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant nurodytų proceso dalyvių parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Visų pirma, nuteistasis R. G. su nukentėjusiąją E. G. iki šiol veda bendra ūkį, gyvena kartu. Antra, pati nukentėjusioji nurodė pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, jog yra linkusi susitaikyti su nuteistuoju (3 t., b.l. 9). Trečia, kitoje byloje, nagrinėjamoje Marijampolės apylinkės teisme, E. G. kaltinama pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, o R. G. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, dėl nepilnamečio E. G. sūnaus D. B. nugirdymo ir ši aplinkybė gali skatinti nukentėjusiąją palengvinti savo ir savo sugyventinio padėtį duodant švelnesnius parodymus šioje byloje. Be to, vertinant nukentėjusiosios poziciją, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukos paprastai patiria nevienkartinį neigiamą tiek fizinį, tiek ir psichinį poveikį iš kaltininko pusės (kas nustatyta ir šioje byloje, nes E. G. medikams (1 t., b.l. 104-107), o taip pat ir jos sūnus D. B., bendraudamas su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ligoninėje nurodė, kad R. G. nukentėjusios atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą (2t.,b.l. 17-21)) ir bijo, jog patraukus asmenį atsakomybėn gali kilti dar didesnis pyktis, o smurtas kartotis. Be to, tokio smurto aukos paprastai siekia išvengti aplinkinių papildomo susidomėjimo pakitusiais šeimyniniais santykiais, yra veikiamos aplinkinių reakcijos, tame tarpe ir pasmerkimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nevienkartinį nukentėjusiosios patiriamą smurtą iš nuteistojo, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios poziciją ikiteisminio tyrimo metu, kad R. G. ją sužalojo. Nukentėjusiosios elgesys įvykio metu (pasišalinimas iš namų be telefono, ėjimas pas kaimynę, o po to į lauką ir pašalinio asmens prašymas iškviesti pagalbą) aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kad ji jaučia baimę dėl  nuteistojo, nesijaučia saugi. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto atžvilgiu, kaltininko atžvilgiu keitimą sau nepalankia linkme. Taigi, įvertinusi visas šias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiosios, apsaugą nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniško, žiauraus elgesio, teisėjų kolegija konkrečiu atveju netiki nukentėjusiosios duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu, nes jie prieštarauja specialisto išvadai bei kitoms nustatytoms aplinkybėms, ir tiki nevienkartiniais nukentėjusiosios pareiškimais ikiteisminio tyrimo metu, kad ją sužalojo nuteistasis. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik pati apklausiama liudytoju, bet ir surašant tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, medicinos įstaigoje. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas netiki nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais.

14.       Su skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nuteistojo kaltės įrodymais laikė vien neblaivių asmenų parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes bylos duomenys pagrindžia, kad nukentėjusioji ir nuteistasis savo paaiškinimus duotus policijos pareigūnams ir medicinos įstaigoje patvirtino ir apklausiami vėliau. Nuteistasis apklaustas kitą dieną po įvykio – 2022 m. lapkričio 25 d., tuo tarpu nukentėjusioji – 2022 m. lapkričio 29 d. Pastarosios apklausos metu E. G. patvirtino, kad konfliktavo su sugyventiniu, su juo susistumdė, ir nors tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po šio konflikto, jos smakre, paakyje bei kitose kūno vietose atsirado sužalojimų žymės, sprendžia, kad ją sužalojo būtent sugyventinis (1 t., b. l. 84-85, 2 t., b. l. 64-67). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kuria patvirtintas ir galimas sužalojimų susidarymo mechanizmas, t.y. suduotų smūgių pasekoje.

15.       BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šie nusikaltimai padaromi, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors R. G. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, išvadas dėl R. G. tyčios turinio teisėjų kolegija daro įvertinusi visų byloje esančių duomenų visumą, juos vertinant bendrai ir sujungiant į logišką įrodymų grandinę. Kolegija vertina ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kilusio konflikto metu, ne vieno smurtinio veiksmo pasekoje, o penkių, kas pagrindžia nuteistojo siekį E. G. sukelti fizinį skausmą ir ją sužaloti.

16.       Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad R. G. kaltas dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 24 d. apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių savo sugyventinei E. G. į veidą bei galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

17.       Kadangi nuteistasis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pasisakytina ir dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

18.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. G., nurodytų įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad R. G. nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už baigtos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą R. G. paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Teismas taip pat vertino tai, kad nuteistasis baustas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 133-138), teistas 10 kartų (2 t., b. l. 104-132), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 145-147). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, ankščiau aptartas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, dydį parenkant artimą šios bausmės vidurkiui. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo.

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra pagrįsta, jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. G. yra 126,68 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

21.       Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

22.       Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo R. G. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis niekur nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra, jas skirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Giedrius Endriukaitis

                                                                                    Jūratė Petraškienė

                                                                  Valdas Vitunskas