Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1424-640-2013].doc
Bylos nr.: 2S-1424-640/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 atsakovas
VILNIAUS BALTARUSIŲ JAUNIMO SĄJUNGA 193045866 Ieškovas
VILNIAUS BALTARUSIŲ JAUNIMO SĄJUNGA 193045866 pareiškėjas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

 

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-1424-640/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19103-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus Baltarusių Jaunimo Sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus Baltarusių Jaunimo Sąjungos ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

 

Ieškovas Vilniaus Baltarusių Jaunimo Sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) pripažinus atsakovų veiksmus nepagrįstais, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. kovo 21 d. aktą Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761; 2) įpareigoti atsakovą įvykdyti savo pareigas pagal kompetenciją ir išmokėti pareiškėjai įsiskolinimą už O. A. – iš viso 4 000 Lt, šią sumą indeksuojant; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjai 1 000 Lt turtinę žalą ir 1 000 Lt neturtinę žalą, taip pat skirti minimalų mokestį, klausimą dėl mokesčio spręsti kai bus priimtas sprendimas iš esmės (b.l. 1-5).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi (b.l. 7-9) atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad šia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl 2013 m. kovo 21 d. rašto Nr. (28.8.-08-4)-RNA-11761 panaikinimo, jo tenkinimo atveju neturės įtakos pareiškėjos pažeistų ar ginčijamų teisių gynimui, nenustatys, nepakeis ir nepanaikins jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, nes skolos išieškojimo iš mirusiojo asmens palikto turto klausimai gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštų matyti, kad mokesčių inspekcija nėra mirusiojo O. A. palikimo paveldėtoja (jai nėra išduotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, turtas nepaveldėtas) dėl ko, ji neturi pareigos atsiskaityti su mirusiojo palikėjo kreditoriais. Taip pat nurodė, kad reikalavimai atlyginti žalą yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų, todėl atsisakius priimti pirmus du reikalavimus, negali būti priimti ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Ieškovas Vilniaus Baltarusių Jaunimo Sąjunga atskiruoju skundu (b.l. 11-12) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui peržiūrėjimui iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra absurdiški, juridiškai supainioti. Nurodo, kad faktas, jog atsakovas iki šios dienos nepriėmė skolininko turto iki šios dienos tik sustiprina jo atsakomybę, nes jau praėjo visi įstatymo numatyti terminai, kuriuos atsakovas pažeidė. Nurodo, kad jeigu ieškinyje yra trūkumų ar kažkas tiesiog neaišku, teismas turėjo nustatyti terminą šiuos trūkumus panaikinti. Nurodo, kad iš skundo esmės žala yra aiškiai matoma.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus,  t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, jei teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Tačiau pažymėtina, tai, jog įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo pareiga yra ne tik tai, ar pateiktas ieškinys atitinka ieškinio formos ir turtinio reikalavimus, tačiau ir nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir jo reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme, t.y. ar ieškovo pareikštas reikalavimas sukurs objektyvias teisines pasekmes. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio (pareiškimo) priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2013-06-03 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme. Teismas nustatė, kad ieškovas jau yra kreipęsis su analogišku ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundo reikalavimą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. akto Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų. Šia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas dėl turtinės žalos gali pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, pareiškėjo vadovas kaip fizinis asmuo dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Apeliantas kreipdamasis į bendros kompetencijos teismą pareiškė tą patį reikalavimą, dėl kurio jau buvo pasisakyta administracinio teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais ir ieškinio nepriėmė dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos aktą. Įvertinus tai, jog dėl šio reikalavimo yra pasisakę administraciniai teismai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti. Tokiu atveju, ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad iš pareiškėjo pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštų matyti, kad mokesčių inspekcija nėra mirusiojo O. A. palikimo paveldėtoja (jai nėra išduotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, turtas nepaveldėtas) dėl ko, ji neturi pareigos atsiskaityti su mirusiojo kreditoriais. Todėl nurodė, jog ieškovo nurodytas atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nėra tinkamas atsakovas, dėl ko ieškovas jam negali reikšti reikalavimo išmokėti O. A. įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai atlyginti žalą yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų, todėl atsisakius priimti pirmus du reikalavimus, negali būti priimti ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013). Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog netinkamo atsakovo nurodymas nesudaro pagrindo ieškinio nepriimti, nes netinkamos šalies pakeitimas tinkama gali būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu (CPK 45 str.). Todėl remiantis šia aplinkybe, teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti ieškinio.

Tačiau pažymėtina, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas vertindamas kitų ieškovo reikalavimų, t.y. dėl turtinės ir neturtinės žalos priėmimo klausimą, turėjo vertinti jų atitikimą CPK 135 str. nuostatoms ir esant procesinių dokumentų trūkumams pasinaudoti CPK 115 str., 138 str. numatyta teise nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų ieškovo reikalavimų atitikimo procesinių dokumentų turiniui bei formai, o tik pasisakė dėl jų nepriimtinumo kaip išvestinių iš pirmojo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia argumentacija. Ieškovo reikalavimas dėl 4000 Lt skolos išmokėjimo nelaikytinas išvestiniu reikalavimu ir vien tai, jog ieškovas nurodo aplinkybes,  kurias sieja su prašomu panaikinti aktu, nesudaro pagrindo teigti, jog jo reikalavimai dėl skolos išmokėjimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai ir negali būti atsiejamai nagrinėjami be pirmojo reikalavimo dėl akto panaikinimo.

Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo reikalavimus dalyje dėl skolos bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama, ieškinio priėmimo klausimas šioje dalyje yra perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. aktą Nr. (28.8-08-4)-RNA-11761, palikti nepakeistą.

Nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimai dėl 4000 Lt skolos išmokėjimo bei 1000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

 

Teisėja                                                              Rūta Veniulytė-Jankūnienė


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK
  • CPK 230 str. Parengiamojo teismo posėdžio eiga
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 2-1323/2013
  • CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 138 str. Ieškinio trūkumų šalinimas