Baudžiamoji byla Nr. e1-1150-1138/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14166-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 3 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 24 parų arešto bausme su specialiosios teisės atėmimu 4 metams bei transporto priemonės konfiskavimu, arešto bausmę atlikęs 2020 m. kovo 10 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. R. A. 2022 m. balandžio 24 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame privataus namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,18 prom.), kilus ginčui, tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą A. M., po to A. M. pasilenkus, vieną kartą koja spyrė jam į kaktą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam veido sumušimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą. Šiais veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis R. A. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 19 val., tikslaus laiko neprisimena, jis parašė savo sūnėno draugei N. U. ir paklausė, ar gali atvažiuoti į svečius. N. parašė, kad gali atvažiuoti, jei atvažiuos vienas be draugų. Tuo metu, kai jis rašė N., buvo jau vartojęs alkoholio, tačiau norėjo dar išgerti, o jai sutikus nuvažiavo į N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyvena kartu su mama R. ir jos sugyventiniu A.. N. mamos ir jos sugyventinio jis nepažįsta, tik yra matęs. Nuvažiavus į jų namus, N. jau buvo neblaivi, jos mama R. taip pat matėsi, jog buvo neblaivi, o A. jam atrodė, kad buvo blaivus. Nuvažiavus į jų namus, viename iš kambarių sėdo gerti jo atsivežtą alkoholį – degtinę ir alų. A. gerti alkoholio nenorėjo, tačiau R. jam liepė gerti, todėl A. išgėrė, po to kurį laiką negėrė, po to vėl ateidavo išgerti, bei vėl išeidavo, ištisai su jais nesėdėjo ir negėrė. Konflikto tarp jų su A. kiek prisimena jokio nebuvo, konfliktavo tik R. su A. dėl šeimyninių reikalų. Ar dar kokių asmenų buvo atėję į R. namus, jis nežino, nes neprisimena, prisimena tik, kad, kai jis atvažiavo, namuose buvo N., R. ir A.. Kas įvyko ir dėl kokių priežasčių tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu, kiek supranta, jis sudavė A. M., jis nežino, todėl nurodyti negali, į kurias kūno vietas jam sudavė, neprisimena, kadangi, kaip jau minėjo, buvo labai girtas. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, A. jis atsiprašė tuoj pat po įvykio, jis jam atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 84-87).
3. Kaltinamojo R. A. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus kartu su broliu M. M., R. A., R. U., ko pasėkoje su broliu pradėjo konfliktuoti dėl asmeninių nesutarimų. Konflikto metu brolis jam vieną kartą sudavė ranka į veidą, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, jis iškart išbėgo į lauką. Bėgant iš paskos vijosi brolis M. ir R. A.. R. A. nusivijo iki kaimynės kiemo ir kieme vieną kartą trenkė su dešine ranka į kairįjį skruostą, taip pat jam pasilenkus koja spyrė į priekinę galvos sritį (kaktą). Po smūgių sudavimo ant skruosto liko nubrozdinimas, kaktoje iškilo gumbas, jautė skausmą, svaigo galva. Dabar skausmo beveik nebejaučia, skauda tik palietus. Smūgių davimo metu viską matė kaimynė R. K., tačiau liudyti atsisako. Aplink kitų žmonių, mačiusių konfliktą, nebuvo. Policiją išsikvietė pats po smūgių sudavimo. Atvykus policijos pareigūnai sulaikė R. A.. Iki policijai atvykus brolis M. ir R. buvo iš namų pasišalinę. Dėl sukelto fizinio skausmo pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisako, kadangi pats nepageidauja, prašo vadovautis (duomenys neskelbtini) GMP medikų medicininiais dokumentais, kurie jį apžiūrėjo po smūgių sudavimo. Kiek jam yra žinoma, R. A. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino (b. l. 3-7).
5. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jo sumušimo aplinkybes, jis iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, gali savo duotus parodymus papildyti ir patikslinti. Nori patikslinti, kad jo brolis M. M. jam sudavė vieną smūgį ranka, tiksliau pirštų galais, nes jis spėjo atsitraukti, todėl jam kliuvo labai nežymiai ir visiškai neskaudėjo, jis savo broliui jokių pretenzijų neturi, o R. sudavė du kartus, tai yra viena kartą ranka į skruostą, o jam pasilenkus – vieną kartą koja spyrė į galvą, tiksliau į kaktą, patirtą skausmą vertina 7 balais iš 10. Dar norėtų patikslinti, kad pirminėje savo apklausoje jis buvo nurodęs, kad kartu su jais namuose buvo ir jo sugyventinė R. U., tačiau jos namuose nei įvykio metu, nei prieš tai nebuvo, nes ji į namus grįžo tik vėlai vakare po to, kai jau buvo išvažiavę policijos pareigūnai, medikai ir vaiko teisių specialistės. N. į namus grįžo irgi jau po įvykio, todėl nei R., nei N. to, kas tarp jų įvyko, tikrai nematė. Dar nori patikslinti, kad paskambindamas bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti policijos pareigūnus, jis jiems pasakė, kad jį sumušė brolis M., tačiau kodėl taip pasakė nežino, galbūt dėl to, kad buvo neblaivus ir dėl to, kad buvo sumuštas, buvo labai susijaudinęs, o be to, R. vartojant alkoholinius gėrimus gyrėsi, jog daug metų yra „sėdėjęs kalėjime“, todėl jis jo truputį bijojo, bei galbūt dėl to jo nepaminėjo kviesdamas policijos pareigūnus. Praėjus kuriam laikui R. A. paskambino jo sugyventinei R., bei per ją perdavė atsiprašymą, todėl jis jam atleido, pretenzijų neturi bei civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 104-107).
6. Liudytoja R. U. parodė, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 15.30 val., ji grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose rado alkoholį geriančius savo sugyventinį A. M., jo brolį M. M. ir pažįstamą R. A.. Minėti vyrai buvo stipriai girti, kalbėjo kalėjimo tema, todėl ji nenorėdama jų klausytis išėjo iš namų pas savo draugę, pas kurią prabuvo iki vėlaus vakaro. Apie 22 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną parašė žinutę jos dukra N. U., kuris parašė, kad namuose tarp vyrų įvyko konfliktas, bei A. iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi A. būdamas neblaivus dažnai kviečia policijos pareigūnus, todėl ji nekreipė dėmesio, bei į namus nėjo. Į namus ji grįžo apie 23.30 val., kuriuose sužinojo, kad namuose girtavę vyrai susimušė, tačiau A. pasakė, kad kaip ir kas įvyko neatsimena, o ji jo daugiau apie tai, kas įvyko, neklausinėjo. N. jai pasakojo, kad kai ji grįžo į namus, juose jau pamatė A. kruvinu veidu, po to atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, bei vaiko teisių specialistės. Paties įvykio N. nematė, nes grįžo į namus jau po įvykio. Ji nežino kaip ir kas įvyko tą vakarą tarp vyrų, todėl papasakoti nieko negali. Ji kategoriškai patvirtina, kad su A., M. ir R. alkoholio nevartojo, N. taip pat, nes jos namuose įvykio metu taip pat nebuvo. Po įvykio R. A. jai paskambino, labai gailėjosi dėl to, kas įvyko, per ją perdavė atsiprašymą A., A. jam atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 100-103).
7. Liudytoja R. K. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji būdama savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme esančiame ūkiniame pastate, išgirdo kažkokį triukšmą, kuris, kiek suprato, yra namų kieme. Išėjus iš ūkinio pastato, pamatė kieme tris jaunuolius, iš kurių pažino du, t. y. brolius M. ir A. M., kurie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), bei dar vieną jaunuolį, kurio nepažįsta, matė pirmą kartą. Iš jaunuolių elgesio suprato, kad jie visi buvo vartoję alkoholio, bei kurie konfliktavo, šūkavo. Kiek spėjo pamatyti, vienas buvo lyg kruvinu veidu, kitas lyg buvo kruvina ranka, bei vienais marškinėliais, todėl ji iš to suprato, kad tarp jų buvo kažkas įvykę, galimai kokios grumtynės. Pamačius savo kieme nepageidaujamus asmenis, ji sušuko kad jie dingtų iš kiemo, bei girdėjo, kaip A. M. sušuko, kad skambins policijai. Kas įvyko jos namų kieme ji nežino, todėl nurodyti negali, tik iš vaikinų elgesio suprato, kad galbūt vyko kažkokios grumtynės. Ji pati neišsigando, kadangi, kaip jau minėjo išėjus iš ūkinio pastato, bei juos pamačius tuoj pat sušuko, kad jie dingtų iš jos kiemo, jai jų konfliktas nesukėlė jokio streso, bei jokios baimės, bei tai truko vos keletą sekundžių (b. l. 131-134).
8. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. M. prašo, kad įstatymo numatyta tvarka būtų nubaustas iš matymo pažįstamas R. A., kuris 2022 m. balandžio 24 d., išgertuvių metu, jį sumušė ir jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 3-7).
9. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: matomas dviejų aukštų namas su pilkos spalvos stogo danga. Ant namo yra numeris (duomenys neskelbtini). Namo valda aptverta. Namo pagrindinio įėjimo durys yra tamsiai rudos spalvos. Įėjus pro namo pagrindinio įėjimo duris į koridorių, priešais yra durys į vonios kambarį, po dešine ranka yra rudos spalvos medinės durys į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje yra komoda, už komodos iškart yra durys į miegamąjį. Virtuvės tolimiausiame dešiniajame kampe yra virtuvės baldai, ant kurių tvarkingai sudėti indai. Priešais yra dujinė viryklė ir šalia jos geltonos spalvos kietojo kuro katilas. Tolimiausiame kairiajame virtuvės kampe yra šaldytuvas, prie jo po dešine puse yra įėjimas į svetainę. Kairėje virtuvės pusėje yra langas, virtuvinis sėdėjimo kampas, stalas. Apžiūrint įvykio vietą girtavimo ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų apžiūros metu neaptikta, nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 3-7, 40-45).
10. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: namas yra baltos spalvos, dviejų aukštų su žaliu stogu. Ant namo yra numeris (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta. Kieme yra ūkinis pastatas, priešais jį yra šiltnamis. Kiemo dešinėje pusėje stovi raudonas traktorius. Priešais yra žalia traktoriaus priekaba, šalia mėlynas traktorius, šieno rulonai. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nerasta. Įvykio vietoje niekas nepaimta (b. l. 33-39).
11. Iš asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad asmens sutikimu apžiūrimas nukentėjusiojo A. M. kūnas jo neapnuoginus. Paprašius nukentėjusiojo parodyti skaudamas vietas, šis nurodė galvos sritį. A. M. galvos priekinėje dalyje (kaktoje), per vidurį aptiktas paraudęs gumbas, nufotografuota prie mastelinės liniuotės ir pavaizduota foto lentelėje. Ant nukentėjusiojo veido kairiojo skruosto aptiktas nubrozdinimas, kuris taip pat nufotografuotas ir pavaizduotas foto lentelėje. Apžiūrint nukentėjusiojo kūną, jo neapnuoginus, kitų sužalojimų neaptikta (b. l. 24-28).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 932/2022 (02) nurodoma, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti veido sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimo pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 113-114).
13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo R. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. A. smurtavo A. M. atžvilgiu, t. y. 2022 m. balandžio 24 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame privataus namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,18 prom.), kilus ginčui, tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą A. M., po to A. M. pasilenkus, vieną kartą koja spyrė jam į kaktą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam veido sumušimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą.
16. Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo R. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto bausmę.
18. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 138-144).
19. Teismas, skirdamas R. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirba (b. l. 115-118), teistas, paskutinį kartą 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, teistumas neišnykęs (b. l. 62-76), administracine tvarka nebaustas (b. l. 119), taip pat atsižvelgia į R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė.
21. Į R. A. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 24 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 15.39 val. (viena para) (b. l. 13-14, 18-20).
22. Kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos (b. l. 88-91, 92-95).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. A. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į R. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 24 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 15.39 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad vieną parą arešto bausmės kaltinamasis yra atlikęs.
Kaltinamajam R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Vaidas Kazlauskas