Administracinė byla Nr. eI-386-422/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.1; 17.5; 17.6

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei K. R.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. ir V. P. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Kauno departamentas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2) (toliau – ir Raštas, Skundžiamas raštas); 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde, teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog Skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai ir žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas, Pastatas – skerdykla), nuosavybės teise priklausantis V. P., kuri 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartimi, įregistruota viešame registre, šiuo pastatu leido naudotis J. M.. Tvirtino, jog J. M. be pareiškėjo, žemės sklypo savininko, sutikimo, pažeisdamas jo interesus ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išplėtė Ginčo pastato plotą, t. y. statinį rekonstravo. 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašydamas įpareigoti J. M. nugriauti savavališkai pastatytas Pastato – skerdyklos konstrukcijas, atlaisvinti žemės sklypą, tačiau Inspekcija Skundžiamu raštu nurodė, jog skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, motyvuodama tuo, kad padarytas pažeidimas priskirtinas prie mažareikšmių.

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Inspekcija nepagrįstai atliktą statybą vertino kaip naują I grupės nesudėtingųjų statinių statybą. J. M. pastatė ne naujus I grupės nesudėtinguosius statinius, o rekonstravo esamą statinį, t. y. Pastatą – skerdyklą, pristatydamas du naujus priestatus bei išgriaudamas statinio laikančiąsias konstrukcijas ir sujungdamas jį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tūrį ir plotą. Pareiškėjas ir jo atstovė teigė, kad Pastato – skerdyklos rekonstrukciją byloje patvirtina pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, J. M. paaiškinimai. Pažymėjo, jog Pastatas – skerdykla pagal žemės sklypo plano duomenis turėjo tik vieną priestatą. J. M. pristatė du naujus priestatus (vienas iš jų turi įeigą į pagrindinį pastatą per iškirstą laikančiąją namo konstrukciją), o prie plane nurodyto priestato, pažymėto 1p1p, pristatė dar vieną.

Pareiškėjas tvirtino, jog, atlikdamas statinio rekonstrukciją jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, J. M. pagal galiojančius teisės aktus privalėjo gauti statybos leidimą, taip pat gauti pareiškėjo, žemės savininko, sutikimą, tačiau jų negavo, dėl to Inspekcija neturėjo pagrindo pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.5 punktą nutraukti skundo nagrinėjimą, nes padarytas pažeidimas nepriskirtinas prie mažareikšmių, kaip tai reglamentuoja Taisyklių 50 punktas. Inspekcija, vykdydama jos kompetencijai priskirtas statybos priežiūros funkcijas, privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir sustabdyti statybą, o ne nutraukti skundo nagrinėjimą. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Inspekcijos specialistė statybos patikrinimą atliko paviršutiniškai, neobjektyviai, nes neapžiūrėjo ir neįvertino Ginčo pastato statybos vidaus darbų, nepalygino Pastato – skerdyklos rekonstrukcijos pokyčių su viešame registre užfiksuotais pastato duomenimis, tinkamai neužpildė kontrolinio klausimyno, neištyrė reikšmingų aplinkybių dėl statybos rūšies, todėl Skundžiamas raštas panaikintinas, Inspekcija įpareigotina pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. liepos 23 d. gavus pareiškėjo skundą apie galimai savavališkai atliktus statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (toliau – ir Aktas, Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad statytojas J. M. (toliau – ir statytojas) be žemės sklypo savininko sutikimo prie Pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 189,47 kv. m, kurį statytojas naudoja panaudos sutarties pagrindu nuo 2003 m., 2017 m. liepos mėnesį pristatė 2 karkasinius pastatus bei užmūrijo I grupės nesudėtingo statinio – stoginės angą. Vienas iš pristatytų pastatų yra 2,83 m x 2,86 m dydžio, 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio, 3,30 m aukščio (toliau kartu – ir ginčo statiniai). Pagal savo techninius parametrus prie Pastato – skerdyklos pristatyti ginčo statiniai žemės sklype priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Tvirtino, jog statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, todėl statytojas, prieš statydamas ginčo statinius, turėjo gauti pareiškėjo rašytinį sutikimą, o atsižvelgiant į tai, kad statytojas rašytinio sutikimo nepateikė, aktu buvo konstatuotas pažeidimas – ginčo statiniai pastatyti be žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau statybos patikrinimo metu pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nustačius, jog dėl pristatytų ginčo statinių nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos esamo Pastato – skerdyklos laikančiosios konstrukcijos, statytojo atlikti statybos darbai buvo priskirti naujų statinių statybai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalį ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1 punktą priskiriami mažareikšmiams, ir dėl tokio pobūdžio pažeidimų pagal Taisyklių 46.1 ir 46.5 punktus skundo nagrinėjimas nutraukiamas. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 2D-10894-(15.2) informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus, t. y. apie priimtą sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašė skundą atmesti. Tvirtino, jog pareiškėjo teisių nepažeidė, statybos patikrinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Prašė remtis Inspekcijos dėl skundo išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. savo pozicijos dėl skundo nepateikė.

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 2D-10894-(15.2) pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas pažymi, jog teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kuriomis įtvirtinta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos (1 d.). Pagal minėto straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šis įstatymas savavališką statybą apibrėžia kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (2 straipsnio 46 punktas).

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjui A. K. 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 11 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 pagalbinio ūkio pastatai (ūkinis pastatas, viralinė, tvartas) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, tačiau vienas pastatas, t. y. Pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 7P1p, nuosavybės teise priklauso V. P.. Pagal 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartį, įregistruotą viešame registre, Ginčo pastatu naudojasi J. M.. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (2017 m. vasario 7 d., 2018 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai).

Nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog su skundu dėl Ginčo pastato savavališkos statybos į Inspekciją kreipėsi 2018 m. liepos 30 d., tačiau pagal administracinėje byloje esamus duomenis (Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, Inspekcijos 2018 m. liepos 27 d. pranešimą Nr. 2D-10452-(15.2) dėl planuojamo patikrinimo, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes) nustatyta, jog jis su šio pobūdžio skundu (toliau – ir Skundas) į Inspekciją kreipėsi 2018 m. liepos 20 d., kuris Inspekcijoje buvo užregistruotas 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101), todėl skunde teismui nurodyta kita data (2018 m. liepos 30 d.) laikytina rašymo apsirikimu. Skunde pareiškėjas nurodė, jog, Inspekcijai nesiėmus neteisėtos statybos sustabdymo veiksmų pagal ankstesnį jo skundą (2017 m. sausio 30 d.), žemės sklype toliau vykdomi Pastato – skerdyklos savavališkos statybos darbai (padidintas jo užstatymo plotas, pastatas padidintas iš trijų pusių).

Skunde taip pat pareiškėjas nurodė, jog žemės sklype neteisėtai be jo žinios buvo atlikti inventorizuotų statinių 8J1ž, 9J1Ž, jam priklausančio gyvenamojo namo priestato 2a1p, žemės sklypo tvoros griovimo darbai. Skundu prašė konstatuoti faktus apie jam priklausančių inventorizuotų statinių nugriovimą, nedelsiant įpareigoti pastato savininką nugriauti savavališkai pastatytas Pastato – skerdyklos konstrukcijas, nubausti statytoją Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, atlaisvinti jam priklausantį žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai, kad skunde teismui pareiškėjas nekelia pretenzijų dėl inventorizuotų statinių 8J1ž, 9J1Ž bei tvoros griovimo darbų, šios aplinkybės nesvarstytinos kaip neaktualios ginčui. Nagrinėjamos bylos ginčo kontekste reikšmingas skunde teismui nurodytų aplinkybių, susijusių su Pastato – skerdyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkos statybos darbais pagal Inspekcijai jo pateiktą 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101) skundą, nustatymas.

Statybos valstybinę priežiūrą, savavališkos statybos ir jos sustabdymo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ, Priežiūros įstatymas) nuostatos. Priežiūros įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) III skirsnyje, reglamentuojančiame statybos valstybinę priežiūrą, įtvirtinta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (8 str. 1 d.). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (9 p.), kurį reglamentuoja Priežiūros įstatymo V skirsnio nuostatos. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, tarp jų atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija, to paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas.

Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką reglamentuoja Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Taisyklių 9 punkte apibrėžta, jog mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – tai teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte. Mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą (50.1 p.), išskyrus atvejus, kai: statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje (50.1.1 p.); rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (50.1.2 p.); įvyko ar gresia statinio avarija (50.1.3 p.); tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.) (50.1.4 p.); atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan. (50.2 p.).

Taisyklių 46 punkte įtvirtinti skundų ir pranešimų nenagrinėjimo pagrindai, prie kurių priskirtas ir 46.5 punkte numatytas atvejis, kai skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės, skundo nagrinėjimas nutraukiamas (48.1 p.).

Iš Skundžiamo rašto matyti, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas Taisyklių 46.6, 48.1 ir 50 punktų pagrindu, statybos patikrinimo metu paaiškėjus, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, nurodant, jog statiniai priskiriami nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalingas statybos projektas ir neprivalomas statybos leidimas.

Pareiškėjas ginčija Raštą, tvirtindamas, jog Inspekcija nepagrįstai J. M. atliktą statybą vertino kaip naują I grupės nesudėtingų statinių statybą, nes pastarasis pastatė ne naujus I grupės nesudėtingus statinius, o rekonstravo esamą statinį Pastatą – skerdyklą, pristatydamas du naujus priestatus bei išgriaudamas statinio laikančiąsias konstrukcijas, sujungdamas statinį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tūrį ir plotą. Akcentavo, jog statybos patikrinimas buvo vykdomas paviršutiniškai, neobjektyviai, nesilaikant patikrinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Skundžiamas raštas neišsamus, neaiškus.

Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 7 d.) (Aprašo 2 p.), nuostatomis. Aprašu patvirtintos ir Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo aktų (kontrolinių klausimynų) rekvizitų ir Anketos apie patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) formos bei jų pildymo tvarka.

Aprašo 9 punktas numato, jog statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami surašant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus). Naudojantis šiais klausimynais, patikrinama, ar statyba vykdoma teisėtai ir ar ūkio subjektai, veikdami statybos srityje, laikosi Statybos įstatymo [11.2] ir kitų teisės aktų reikalavimų. Aprašo 41 punkte įtvirtinta, jog klausimynas pildomas atsižvelgiant į statinio statybos stadiją (atliktų statybos darbų mastą), apžiūrint statomą statinį (konstrukcijų išdėstymą, laikančiųjų konstrukcijų atrėmimo mazgus, pastebimus neatitikimus, atitvarų konstrukcijas, šilumos, garso bei drėgmės izoliacijai naudojamų statybos produktų ženklinimą ir pan.). Jeigu patikrinimo metu pagal atliktų darbų mastą negalima patikrinti kai kurių statybos proceso aspektų, tai šį aspektą atitinkantis klausimyno klausimas pažymimas kaip netikrintas. Klausimyno klausimas žymimas neaktualiu, kai įvertinus statybos darbų mastą patikrinimo metu tikrinamą aspektą patikrinti nebūtina. Tikrinantis statybą pareigūnas privalo gauti ir išnagrinėti Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jame esančius nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos (37.2 p.).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog, gavus pareiškėjo skundą, 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas statybos patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (kontrolinis klausimynas), kuriame užfiksuota, jog prie Pastato – skerdyklos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos mėnesį buvo pristatyti 2 karkasiniai OSB plokščių pastatai, kurie pagal savo techninius parametrus priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, ir užmūryta I grupės nesudėtingojo statinio – stoginės anga. Prie Akto pridėta situacijos schema, kurioje užfiksuoti 2 pristatytų statinių matmenų duomenys (vienas – 2,83 m x 2,86 m dydžio ir 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio ir 3,30 m aukščio) bei stoginės užmūrijimo vieta.

Šalys dėl Akte nurodytų statinių pastatymo, jų matmenų, stoginės užmūrijimo byloje ginčo nekelia, tačiau pareiškėjas tvirtino, kad, be šių statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo, dėl to buvo neteisingai nustatyta statybos rūšis (turėjo būti nurodyta ne naujų I grupės nesudėtingųjų statinių statyba, o rekonstrukcija).

Byloje taip pat nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. Akte nurodytus statybos darbus atliko neturėdamas žemės savininko A. K. sutikimo, todėl vykdant Akte nurodytus statybos darbus buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Kad buvo padarytas pažeidimas, pripažįsta ir Inspekcija, tik, jos teigimu, minėtas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl pareiškėjas dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (CK 1.138 str.).

Statybos įstatymas naujo statinio statybos sąvoką apibrėžia kaip statybą, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (2 str. 26 p.). Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 str. 30 p.). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 str. 72 p.).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 3 priedo 1 punkte įtvirtinti atvejai naujo nesudėtingojo statinio statybai, kai yra privalomas statybos leidimas (kultūros paveldo objekto teritorijoje, kurortuose, valstybiniuose parkuose ir pan.), tačiau ginčo žemės sklypas nėra priskiriamas šio pobūdžio teritorijoms.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui yra reikalingas leidimas. Ši nuostata įtvirtinta ir STR 1.05.01:2017 11 punkte.

Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), nuostatos. Minėto reglamento 7 punkte yra nurodytos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas; statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas; statinio griovimas. Prie naujo statinio statybos tikslų yra priskiriama ne tik pastatyti naują statinį (8.1 p.); bet ir pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų (8.2 p.).

Statinio rekonstravimo tikslai ir sąvoka yra apibrėžti STR 1.01.08:2002 VI skyriaus 9 punkte, kuriame nurodyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Pareiga objektyviai atlikti statybos darbų patikrinimą, tinkamai ištirti skunde nurodytas aplinkybes, nustatyti statybos rūšį dėl tinkamo statybos teisinių santykių kvalifikavimo pagal kompetenciją įstatymo yra priskirta Inspekcijai.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis, yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Iš byloje esamų duomenų matyti, jog atsakovė pristatytus 2 priestatus, stoginės užmūrijimą šių darbų atitikties nesudėtingos statybos požiūriu vertino pagal jų ilgio, pločio, aukščio matmenis, tačiau nevertino, ar dėl priestatų pristatymo, dėl stoginės užmūrijimo buvo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 9.5 p.), ar buvo pakeistos, įrengtos naujos, pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:2002 9.6 p.).

Byloje surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog, be Patikrinimo akte nurodytų statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo. J. M. teismo posėdžių metu pripažino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu išgriovė stiklinę pertvarą ir dalį Ginčo pastato sienos („per 3 plytas“), jungiančią Ginčo pastato 1-3 patalpą su stogine (stoginės buvimas užfiksuotas Inspekcijos 2017 m. vasario 24 d. Statybos patikrinimo akte Nr. SPA-182-(15.2) pagal ankstesnį 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundą Inspekcijai), taip pat neginčijo, jog atliko pakeitimus patalpos, plane pažymėtos 1-2, vienoje iš išorinių sienų, kuri ribojasi su stogine, iš pietinės pusės įrengdamas vartus į garažą. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pateiktos fotonuotraukos, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės.

Taip pat J. M. teismo posėdžio metu pripažino pastatęs stoginę, mūrinį priestatą iš rytinės pusės su įvaža į rūsį, kuris vėliau buvo užmūrytas, įstačius duris, tačiau nurodė, jog minėti statybos darbai jau buvo Inspekcijos įvertinti, atliekant ankstesnį patikrinimą.

Atsakovės atstovė ir patikrinimą vietoje atlikusi šioje byloje liudytoja apklausta Inspekcijos pareigūnė N. B. dėl Ginčo pastato dalies sienos išgriovimo teismo posėdžio metu paaiškino, jog šie darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nurodė, jog dalis statybos darbų jau buvo įvertinti atliekant ankstesnį patikrinimą, tačiau pažymėtina, jog nei Skundžiamame rašte, nei Patikrinimo akte, nei užpildant Klausimyną šios aplinkybės nenurodytos ir dėl jų nebuvo Inspekcijos pateiktas nei faktinis, nei teisinis įvertinimas. Teismas pažymi, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą.

Iš bylos duomenų akivaizdu, jog pastato laikančiosios konstrukcijos, priestatų pastatymas pastato laikančiųjų konstrukcijų sąsajų požiūriu Inspekcijos nebuvo tikrintas ir vertintas, nenurodytos atsisakymo tikrinti šias aplinkybes priežastys, nors iš Skundo turinio Inspekcijai matyti, jog tokio pobūdžio prašymas buvo išreikštas. Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog Ginčo pastatas buvo tikrintas tik iš išorės, nepatenkant į vidų, neturint jo kadastro bylos duomenų (planinės medžiagos), todėl akivaizdu, jog atliekant patikrinimą buvo pažeistos Aprašo 37.2 ir 41 punktų nuostatos.

Pareiškėjas teisme akcentavo, jog Ginčo pastatas buvo padidintas iš trijų pusių (šios aplinkybės nurodomos ir pareiškėjo skunde Inspekcijai), tvirtindamas, be kita ko, jog statybos patikrinimo metu nebuvo tikrintas priestatas, pastatytas prie priestato 1p1p (esantis iš dešinės pusės prie patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-4), neįvertinti jo statybos darbai Ginčo pastato laikančiųjų konstrukcijų požiūriu. Atsakovė nurodė, jog šis priestatas buvo tikrintas pagal ankstesnį pareiškėjo skundą (2017 m. sausio 30 d.). Jos teigimu, tai patvirtina prie ankstesnio skundo pateiktos fotonuotraukos ir 2017 m. sausio 30 d. Inspekcijos sprendimas Nr. 2D-27-59-(15.2), kuris nėra nuginčytas, todėl pakartotinai tikrinti ir vertinti nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Iš 2017 m. sausio 30 d. Inspekcijos sprendimo Nr. 2D-27-59-(15.2) matyti, jog apžiūrėjus pastatą buvo nustatyta, kad pakeisti keli langai, durys, dalies stogo danga, dalyje patalpų paklotos naujos grindys, perdažytos sienos ir lubos. Sprendime nurodyta, jog tokie statybos darbai, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalies nuostatas, priskirtini paprastojo remonto darbams. Konstatuota, jog tikrinimo metu naujos statybos bei rekonstrukcijos darbų neužfiksuota, padaryta išvada, jog visi pastatai ir inžineriniai statiniai pastatyti iki pareiškėjui tampant žemės sklypo bei dalies jame esančių statinių savininku.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog po 2017 m. vasario 24 d. Inspekcijos patikrinimo 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundo pagrindu ir toliau buvo vykdomi Ginčo pastato statybos darbai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, teismo vertinimu, atriboti konkrečiai, kurie statybos darbai buvo atlikti iki ankstesnio patikrinimo ir po to, atliekant patikrinimą 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101) pagrindu, privalėjo Inspekcija, pagrįsdama atitinkamais statybos patikrinimo tvarką reglamentuojančiais aktais ir įrodymais, tačiau Skundžiamame sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta, o pareiškėjui ginčijant statybos patikrinimo procedūrų teisėtumą ir nesutinkant su Inspekcijos pozicija dėl statybos darbų kvalifikavimo, jų apimties, ši pareiga tenka viešojo administravimo subjektui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-147/2013 konstatavo, jog Inspekcija yra veikiantis pagal savo nuostatus viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetenciją) taikyti atitinkamas poveikio priemones. Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra Inspekcijos diskrecija. Todėl kaip viešojo administravimo subjektas Inspekcija, bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galimai savavališką statybą, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatyta tvarka.

Konkrečiu atveju administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcijos nurodyta išvada dėl mažareikšmių pažeidimų buvo padaryta, neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl Skundžiamas raštas negali būti laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu. Kadangi viešojo administravimo subjektas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konkrečiu atveju neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, minėti procedūriniai pažeidimai pripažintini esminiais, sudarančiais pagrindą pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2) ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundą, gautą 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101), išnagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju savavališkos statybos fakto nustatymas ir konstatavimas yra Inspekcijos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su statybos rūšies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai), yra išankstinio pobūdžio ir dėl jų nepasisakytina, dėl nurodytų priežasčių nevertinama kaip įrodymas šioje byloje pateikta 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas.

Pareiškėjo atstovė advokatė K. R. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovės 1990,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas, už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatyta, kad byloje pareiškėjui atstovavo advokatė K. R..

Į bylą pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas byloje advokatei K. R. sumokėjo 960 Eur, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą – 302,50 Eur bei už eksperto išvados parengimą UAB „Įrąža“ – 726 Eur.

Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Pareiškėjo atstovė prašo priteisti 270 Eur už skundo teismui parengimą.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. rugsėjo 3 d.) gali būti priteistina maksimali 2238 Eur suma (895,20 Eur (2018 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p. nustatytas koeficientas už skundo parengimą). Pareiškėjo atstovės už skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos.

Pareiškėjo atstovė prašo priteisti 60 Eur už trijų prašymų dėl įrodymų pridėjimo parengimą, 562,50 Eur už pasirengimą 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiams bei atstovavimą juose ir 127,50 Eur už susipažinimą su nekilnojamojo turto registro byla.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas 0,1 koeficientas.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovė rengė 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 13 d. prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kiek laiko užtruko šių prašymų rengimas, nenurodė, todėl, atsižvelgiant į prašymų turinį, spręstina, kad tokių prašymų rengimas užtruko apie 1 valandą, todėl maksimali priteistina suma už tokių prašymų surašymą yra 93,57 Eur (935,7 Eur (2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.2 p. nustatytas koeficientas už skundo parengimą).

Pareiškėjo atstovė prašo teismą priteisti 562,50 Eur už pasirengimą bylai (truko 3,5 val.) ir atstovavimą 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiuose.

Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad taikant 0,1 koeficientą gali būti priteisiamos išlaidos už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisiniu, valandą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis truko 1 val. 5 min., pasirengimas šiam posėdžiui – 1 val., 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdis truko 1 val. 20 min., 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdis truko 1 val. 56 min., pasirengimas šiems posėdžiams – 2,5 val. Maksimali priteistina suma už pasirengimą ir dalyvavimą 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje yra 185,34 Eur (926,7 Eur (2018 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 2 val.), už pasirengimą ir dalyvavimą 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžiuose – 514,64 Eur (935,7 Eur (2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 5,5 val.). Iš viso už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose galima maksimali priteistina suma yra 699,98 Eur.

Pareiškėjo atstovė prašo priteisti 127,50 Eur už susipažinimą su nekilnojamojo turto registro byla, kuris užtruko 1,5 val. Prašyme nenurodyta, kada pareiškėjo atstovė susipažino su nekilnojamojo turto registro byla, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Žemės sklypo ir nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos teismui buvo pateiktos 2018 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad su jomis advokatė K. R. susipažino 2018 m. lapkričio mėn., todėl už susipažinimą su Žemės sklypo ir nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylomis pareiškėjui priteistina maksimali suma yra 139 Eur (926,7 Eur (2018 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p. nustatytas koeficientas) x 1,5 val.).

Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas koeficientas – 0,1.

Pareiškėjas prašo priteisti 302,50 Eur, sumokėtų antstoliui S. U. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 127 ir 2019 m. sausio 23 d. Nr. 11) parengimą, bei 726 Eur, sumokėtus UAB „Įrąža“ už 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvados Nr. 19-01/08 parengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką bylose, ne kartą yra pažymėjęs, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-1055/2014). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimdamas sprendimą (žr. LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais įrodinėjo aplinkybę, kad, be Patikrinimo akte nurodytų statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo, šiais dokumentais buvo įrodinėjamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas, vienu iš jų vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, todėl spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl antstolio S. U. surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 127 ir 2019 m. sausio 23 d. Nr. 11), priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir priteistinos pareiškėjui.

Kaip minėta, pareiškėjo 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimu įrodinėjamos aplinkybės dėl statybos rūšies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai) yra išankstinio pobūdžio, perteklinės, todėl nuspręsta dėl jų nepasisakyti ir nevertinti kaip įrodymų byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patirtos išlaidos už jų parengimą nepriteistinos pareiškėjui nagrinėjamoje byloje.

Pirmiau nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu, įvertinus bylos pobūdį, jos sudėtingumą, pareiškėjui priteistina 1262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija 

n u s p r e n d ž i a :

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2).

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101) skundą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1262,50 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos                                        Jolanta Medvedevienė

Janina Vitunskienė

Natalja Zelionkienė