Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-937-318/2011 Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03555-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teisėjų Lauretos Ulbienės, Vladislavo Lenčiko,
sekretoriaujant Mariui Frejeriui,
dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,
gynėjai adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,
nuteistajam R. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p „a“ p.p., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. paskirta 20 parų arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-12-28 iki 2010-12-30 (2 paros).
Iš R. S. priteista 280 Lt žalos atlyginimo R. G. naudai.
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
n u s t a t ė:
R. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2010-12-28 apie 10.20 val. Eišiškių pl. Vilniuje, sėdėdamas nukentėjusiojo R. G. automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia automobilį vairavusio nukentėjusiojo, pastarajam matant, iš prie pavarų dėžės gulėjusios nukentėjusiojo piniginės paėmė 280 Lt. Tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą – R. G. – 280 Lt vertės turtą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar kt.
Nuteistasis tvirtina, jog dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, gyvena kartu su žmona, nors oficialiai yra išsiskyręs. Teigia, jog žada pakeisti savo gyvenimo būdą, nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje ir gauna pašalpą. Mano, jog apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis R. S. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu R. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes pastarasis atvirai pagrobė svetimą turtą.
Skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. S. pirmą kartą apklaustas įtariamuoju iš viso neigė pagrobęs nukentėjusiajam priklausančius pinigus, tvirtino, jog R. G. pats jam davė 200 Lt ir paprašė tabore nupirkti „žolės“ (b.l. 56). Vėlesnių apklausų, taip pat akistatos su nukentėjusiuoju R. G., metu ir teisme R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, tvirtindamas, jog iš nukentėjusiojo pagrobė tik 200 Lt, kuriuos po to jį besivejančiam nukentėjusiajam grąžino, jo akivaizdoje padėdamas pinigus ant tvoros rėmo (b.l. 58, 67-68). Taigi R. S. bylos proceso metu keitė savo parodymus, pripažino mažesnę pagrobtų pinigų sumą, nei nustatyta byloje, nepagrįstai tvirtino, kad pagrobtus pinigus nukentėjusiajam grąžino. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. S., duodamas parodymus, stengėsi sušvelninti savo teisinę padėtį ir nebuvo iki galo nuoširdus. Kaltinamasis po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesiėmė jokių priemonių, kad atlygintų bent dalį pastarajam padarytos turtinės žalos. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai R. S. dalinio prisipažinimo ir pareiškimo, kad nuoširdžiai gailisi, nepripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistojo R. S. prašymas paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog R. S. inkriminuotą nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 200-213), todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostata, parinko kaltininkui baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.
Bylos duomenimis, R. S. daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei (b.l. 82-88), baustas administracine tvarka (b.l. 77-80), niekur nedirbo (b.l. 81), vartojo narkotikus (b.l.175). Kaip jau minėta, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.
R. S. nurodytos aplinkybės, kad jis turi du mažamečius vaikus, registruojasi Darbo biržoje ir planuoja keisti savo gyvenimo būdą, nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Juolab, kad mažamečiai vaikai nesutrukdė nuteistajam daryti nusikalstamas veikas.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl R. S. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Regina Pocienė
Teisėjai Laureta Ulbienė
Vladislavas Lenčikas