Byla Nr. 1A-598-626/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32321-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lauretos Ulbienės,
sekretoriaujant Jolitai Žylienei,
dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,
nuteistajam J. B. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme, BK 149 straipsnio 1 dalį - keturių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
- Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
J. B. nuteistas dėl išžaginimo ir pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą prieš kito žmogaus valią oraliniu būdu, o būtent už tai, kad jis, 2016-07-10, apie 18.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir lytiškai santykiauti su R. B. prieš jos valią, priėjo prie tuo metu kambaryje ant sofos gulinčios R. B. ir, naudodamas fizinį smurtą, jėga pradėjo plėšti pastarosios drabužius, o nukentėjusiajai pradėjus klausinėti, ką jis daro, bei prašyti, kad prie jos nelįstų, jis ranka spausdamas nukentėjusiosios burną, kad ši nerėktų, tempdamas žemyn suplėšė jos tampres ir apatines kelnaites, o po to nukentėjusiąją apžergęs, ranka užspausdamas jai burną, o kita ranka ją smaugdamas, atsisėdęs jai ant krūtinės ir keliais spausdamas jos pečius, taip atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, išsitraukęs savo lytinį organą bandė jį įvesti nukentėjusiajai į burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji R. B. priešindamasi rankomis jo lytinį organą nustūmė.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja R. B. oraliniu būdu prieš jos valią, naudodamas fizinį smurtą, t. y. apžergęs nukentėjusiąją R. B. bei užgulęs ją savo kūnu, taip atimdamas galimybę pastarajai priešintis, užspaudęs jos burną ranka, išsitraukęs savo lytinį organą įvedė jį į nukentėjusios R. B. makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją R. B. natūraliu būdu prieš jos valią.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. B. naudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs rankomis nukentėjusiąją R. B. už jos rankos ir kojos, patraukė ją į save ir tokiu būdu išvertė ją iš sofos, rankomis apkabinęs nukentėjusiąją R. B. per juosmenį, būdamas jai už nugaros, ją nunešė – nutempė į virtuvę, kur paguldė ją nugara ant grindų, po to atsisėdęs nukentėjusiajai ant krūtinės, keliais spausdamas jos pečius bei prispaudęs ją ranka, taip atimdamas galimybę pastarajai priešintis, išsitraukęs savo lytinį organą bandė įvesti nukentėjusiajai į burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji R. B. priešinosi besigindama rankomis.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja R. B. oraliniu būdu prieš jos valią, jis naudodamas fizinį smurtą, t. y. ranka užspaudęs nukentėjusiajai burną, keliu spausdamas jos krūtinę bei kaklą, ir tokiu būdu ją smaugdamas, apžergęs nukentėjusiąją R. B. ir užgulęs ją savo kūnu, išsitraukęs savo lytinį organą, viena ranka tebespausdamas nukentėjusiosios burną, o kita ranka laikydamas, spausdamas jos rankas sudėtas ant krūtinės, taip atimdamas galimybę pastarajai priešintis, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją R. B. natūraliu būdu prieš jos valią.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai atliko prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąją R. B. prieš jos valią, jis naudodamas fizinį smurtą, t. y. kambaryje, permetęs nukentėjusiąją per kambaryje stovintį fotelį, sudavė jai rankomis į veido sritį, padarydamas jai sužalojimus, t. y., poodines kraujosruvas veide, burnos gleivinės nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą kakle, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą krūtinėje, kas visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė galimybę pastarajai priešintis, po ko paguldė ją ant lovos ir atsisėdęs nukentėjusiajai ant krūtinės, keliais spausdamas jos pečius bei ranka prispaudęs jos burną, išsitraukęs savo lytinį organą bandė įvesti nukentėjusiajai į burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji R. B. priešinosi besigindama rankomis.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su R. B. oraliniu būdu prieš jos valią, jis naudodamas fizinį smurtą, apžergęs nukentėjusiąją ir užgulęs ją savo kūnu, taip atimdamas galimybę pastarajai priešintis, užspaudęs jos burną ranka, išsitraukęs savo lytinį organą, pakartotinai siekė atlikti lytinį aktą natūraliu būdu su nukentėjusiąja R. B., tačiau lytinio akto atlikti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
- Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas atliko kaltinime nurodytus lytinės prievartos veiksmus prieš nukentėjusiąją. Apeliantas mano, kad ši išvada nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, kadangi byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad nukentėjusios patirti kūno sužalojimai yra susiję su apelianto lytinės prievartos veiksmais ir atsirado tik kaip pasekmė būtent tokių veiksmų. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio faktinių aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kai tuo tarpu apelianto nurodyta įvykių versija nebuvo tiriama ir nebuvo paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą ar bent pakankamai pagrįstą prielaidą dėl nukentėjusiosios suinteresuotumo apklabėti kaltinamą asmenį, tačiau tuo pačiu teismas pripažino, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus duotus pirmos apklausos metu ir pripažino, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs arba juos paneigia kita bylos medžiaga. Nurodo, kad teismas nukentėjusiosios prieštaringus parodymus vertindamas kaip sąžiningą klydimą, padarė tikėtiną prielaidą, kad nukentėjusioji neturėjo motyvo jo apkalbėti, todėl darydamas išvadas suteikė nukentėjusiosios parodymams pranašumą, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o apelianto nurodytas faktines aplinkybes dėl inkriminuoto nusikaltimo nepagrįstai atmetė.
Remdamasis nukentėjusios, apelianto, liudytojų D. K., I. M., D. O. parodymais, apeliantas teigia, jog galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji pati nebuvo ramaus charakterio, nevengdavo sukelti konfliktų tiek su broliu R., tiek su apeliantu, tačiau dėl apelianto elgesio niekad nesikreipė į policiją, o ir teisme patvirtino, kad tam nebuvo pagrindo. Visuma aplinkybių patvirtina, kad apeliantas nebuvo konfliktiškas ir agresyvus, o nukentėjusioji užėmė vadovaujančias pozicijas jų šeimoje, todėl nukentėjusios nurodyta aplinkybė, kad apeliantas prabudęs nei iš šio nei iš to ją užpuolė ir pradėjo plėšti nuo jos rūbus be jokios tam priežasties ir prievartauti, pirmos instancijos teismui šį aplinkybė nesukėlė jokių abejonių, nukentėjusios parodymus vertinat kaip įrodymus, o apelianto parodymus atmetant kaip neįrodytus.
Pasak apelianto, aplinkybę, kad nukentėjusiajai galimai įvykio metu ir po įvykio iš nosies tekėjo kraujas paneigia liudytojos G. B. parodymai, pasak kurios: pas ją atėjusi nukentėjusioji pasakė, jog susimušė su vyru ir paprašė leisti telefonu iškviesti policiją bei medikus, o apie lytinę prievartą nieko nekalbėjo; akivaizdžių sužalojimų nukentėjusiosios veide nematė. Akivaizdžių sužalojimų nukentėjusiosios veide nematė ir atvykę į įvykio vietą pareigūnai V. M. bei E. P.. Apie galimą kraujo tekėjimą greitosios pagalbos medicinos automobilyje nenurodė ir liudytoja A. O., kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją iš karto po įvykio.
Nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog santuokos metu sutuoktiniai turėjo lytinių santykių, neturėtų įtakos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimui, nes anot teismo, toks faktas nei patvirtina, nei paneigia kaltinamo asmens nurodytą versiją. Nurodo, jog esant nustatytai šiai aplinkybei, būtų paneigti nukentėjusiosios parodymai, jog ji su apeliantu lytinių santykių neturėjo nuo 2015-06-15, nuo dukters gimimo ir miegojo skirtingose lovose. Pasak apelianto, priešingai nei teigia apeliantė jie turėjo reguliariai lytinius santykius, iki įvykio panašiai 2-3 kartus per savaitę ir abu miegojo vienoje lovoje. Paskutinius lytinius santykius turėjo 2016-07-08 kaime, pas močiutę, kur miegojo vienoje lovoje atskirai nuo kitų. Nurodo, kad tokius jo parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. S 317/2016(01) (t. 1, b. l. 93), jog ant nuoplovų nuo apelianto varpos rasta nukentėjusiosios DNR, šių pėdsakų ribos neviršija 4 parų. Aplinkybę, kad jie miegojo atskirai paneigia ir liudytojo D. K. parodymai, kad nukentėjusioji visą laiką miegojo vienoje lovoje su apeliantu.
Grįsdamas nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą, pastebi, kad paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu nukentėjusioji vienareikšmiškai nenurodė, kad buvo išprievartauta. Nurodė, kad buvo užversta už lovos ir buvo bandoma ją išprievartauti, o nuėjusi į (duomenys neskelbtini) butą pas kaimynę G. B. prašyti pagalbos, nukentėjusioji iš viso nenurodė, kad buvo vyro išprievartauta, nurodydama, kad susimušė su vyru. Po įvykio apklausiama policijoje nurodė, kad kaimynei pasakė, jog buvo išprievartauta, tačiau jos parodymus iš dalies paneigė liudytoja G. B., nurodydama, kad nukentėjusioji nesakė apie lytinę prievartą, o nurodė, kad susimušė su vyru. Nukentėjusios parodymus, jog apie išprievartavimą sakė ir atvykusiai GMP medikei A. O., paneigė policijoje ir teisme liudytoja apklausta A. O., nurodžiusi, kad nukentėjusioji skundėsi tik dėl patirto fizinio smurto iš vyro pusės, apie išprievartavimą jai nieko nesakė. Liudytoja I. M. 2017 m. gegužės 11 d. teisme nurodė, kad 2017 m. birželio 10 d vakare jai paskambino brolio žmona R. B. ir pati jai pasakė, kad ją išprievartavo apeliantas bei nurodė, kad apeliantas buvo išėjęs į balkoną ir šaukė, kad išprievartavo žmoną, todėl kaimynai iškvietė policiją. Tą aplinkybę patvirtino ir kita liudytoja D. O., kuri 2017 m. gegužės 11 d. teisme taip pat nurodė, kad jai paskambinusi nukentėjusioji pasakė, kad policiją kvietė ne nukentėjusioji, o kaimynai. Be to, apklausiama 2016 m. liepos 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji nurodė, kad niekam nesakė apie tai, kad vyras prieš ją panaudojo lytinę prievartą, apie tai pasakė tik policijos pareigūnams, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingą situaciją. Pasak liudytojo D. K., nukentėjusioji kitą rytą po įvykio jam parašė sms, kad ją nuskriaudė vyras, o atvažiavusi papasakojo, kad nuskriaudė fiziškai ir lytiškai, bet minėjo tik oralinį seksą. Apeliantas mano, kad šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, vieniems nurodydama vieną įvykių versiją, kitiems kitą, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus. Nurodo, kad šių nukentėjusiosios, apelianto ir liudytojų parodymų prieštaravimų teismas neanalizavo ir nevertino, nurodydamas, kad jie yra neesminiai, o tai turėjo įtakos daromoms išvadoms.
Apeliantas nesutinka su nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad atvykus GMP medikams, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, ji jautėsi labai blogai, skaudėjo lytinius organus ir buvo skausmai krūtinėje, vežant į ligoninę jai buvo statoma lašelinė. Nurodo, kad šiuos jos parodymus paneigia GMP medikų 2016 m. liepos 10 d. užpildyta kvietimo kortelė, GMP medikės A. O. teisme duoti paaiškinimai bei VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 1416/970553, iš kurių matyti, jog po įvykio nukentėjusiosios sveikatos būklė buvo stabili, ji buvo adekvati ir kontaktiška, gal kiek susijaudinusi, tad jokio medikamentinio gydymo jai nebuvo skirta ir jokių vidinių kūno sužalojimų ar sužalojimų lytinių organų srityje nebuvo nustatyta, kas sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusioji taip pat davė neteisingus parodymus dėl patirtų sužalojimų masto ir lokalizacijos, neteisingai nurodydama esmines aplinkybes ir taip klaidindama ikiteisminį tyrimą ir teismą. Šių aplinkybių neištyrė ir apylinkės teismas.
Skunde detaliai analizuodamas nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, mano, kad iš karto po įvykio nukentėjusios sveikatos būklė buvo stabili, ji buvo kontaktiška ir adekvati, elgėsi normaliai, jokio medikamentinio gydymo jai nereikėjo, ką patvirtina liudytojos A. O., G. B., E. P., V. M. parodymai, specialistų išvados ir GMP fiksuoti apžiūros rezultatai, todėl 2016-06-10, apie 23.24 val. nukentėjusioji duodama parodymus policijoje, jau buvo apžiūrėta medikų ir jokių sunkių sužalojimų jai nebuvo nustatyta, jos elgesys buvo normalus, todėl duodama tyrėjai parodymus jau davė neteisingus parodymus, nurodydama, kad apie patirtą lytinę prievartą pasakė kaimynei G. B., taip pat sunkiai tikėtina, kad duodama parodymus policijoje ji tiksliai neprisiminė esminių įvykio aplinkybių kaip buvo perkeliama iš kambario į kambarį, kiek kartų buvo bandoma ją prievartauti oralinių būdu ir kiek buvo atlikta lytinių aktų, kokio epizodo metu jai buvo suduoti smūgiai ir į kurias kūno dalis, nes būtent, duodama parodymus policijoje nurodė tik vieną bandymą oraliniu būdu ir atliktus visus tris kartus natūraliu būdu lytinius aktus, o būtent, kad 3-iame epizode apeliantas atliko paskutinį kartą lytinį aktą, kai vėliau ji pakeitė šiuos parodymus, o atliekant parodymų patikrinimą vietoje 2016-07-29 nenurodė aplinkybių, kada apeliantas jai sudavė smūgius, kiek ir į kurias kūno dalis.
Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai taip pat prieštaringi dėl aplinkybių, susijusių su galimybe ištrūkti iš buto, nes teisme duoti parodymai, paneigia jos ikiteisminio tyrimo metu, 2016-07-20 duotus parodymus apie tai, kad apeliantas jai iš buto ištrūkti neleido. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, 2016-07-10, 2016-07-20 ir 2016-07-29 nukentėjusioji nurodė, kad nuo jos kūno apeliantas nuplėšė visus rūbus, kuriuos sumetė į virtuvės šiukšlių dėžę, todėl ji eidama pas kaimynę kviestis pagalbos chalatą užsidėjo ant nuogo kūno. 2017-03-15 duodama parodymus teisme nukentėjusioji pakeitė šiuo parodymus, nurodydama, kad eidama pas kaimynę kviestis pagalbos chalatą užsidėjo ant suplėšytų rūbų, kurie dar tebebuvo ant jos kūno, t. y. ji tebevilkėjo maikutes ir liemenuką, kuriuos ji vėliau padėjo bute ant kėdės, kai persirenginėjo ruošiantis važiuoti su pareigūnais į ligoninę.
Remdamasis nukentėjusios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolais, apeliantas teigia, jog tai patvirtina, kad kambaryje prie lovos ant rudos spalvos spintelės maišelyje buvo rasta perplėšta liemenėlė, suplėšytos moteriškos apatinės kelnaitės ir įplėštos tamprės, t. y. nurodyti apatiniai rūbai iš karto po įvykio policijos pareigūnų buvo rasti ne virtuvės šiukšlių dėžėje, kaip nurodė nukentėjusioji, o rasti kambaryje. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje nukentėjusioji nenurodė aplinkybių, kada apeliantas sumetė į virtuvės šiukšliadėžę jos suplėšytus rūbus ir kokie tai buvo rūbai bei kaip suplėšyti rūbai - apatinės kelnaitės ir tamprės - atsirado kambaryje ant spintelės prie lovos, o tarp jų ir perplėštas liemenukas, kurį nukentėjusioji nusiėmė pati su maikutėmis ir padėjo kambaryje ant kėdės, kai ruošėsi važiuoti į ligoninę. Tai atitinka bylos duomenis: esančio 2016-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 23, 29-30). Nurodo, kad aplinkybė, kaip perplėštas liemenukas atsidūrė kartu su apatinėmis kelnaitėmis ir tamprėmis maišelyje kambaryje, nebuvo nustatinėjama, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog prieštaravimai dėl esminių įvykio aplinkybių teisme nebuvo išsamiai ištirti ir pašalinti, todėl pirmos instancijos teismas padarė išvadas neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei nepašalinęs esminių prieštaravimų.
Apeliantas mano, kad teismas darydamas šias išvadas rėmėsi prielaidomis ir spėliojo, kiek gi realiai apeliantas galėjo užtrukti laiko, kol atliko kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. kada pradėjo ir kada baigė įkaltintas veikas bei kiek laiko užtruko nukentėjusioji po apelianto nusikalstamų veiksmų pabaigos iki skambučio į BPC, todėl, anot apelianto, teismas negalėjo pagrįstai konstatuoti aplinkybės - ar apeliantas objektyviai galėjo padaryti nusikalstamas veikas per kaltinime nurodytą laiką ir ar to laiko pakako visiems nukentėjusios nurodytiems apelianto ir jos veiksmas atlikti iki skambučio į BPC. Nurodo, kad teismas, analizuodamas gynybos versiją ar apeliantas turėjo galimybę per kaltinime nurodytą laiką nuo 18.30 iki 19.09 val., padarė prielaidą nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją galėjo būti pradėti ir anksčiau nei 18.30 val. Su šia teismo versija nesutinka, nes, apelianto manymu, ji padaryta nepašalinus esminių prieštaravimų. Remiasi nukentėjusiosios parodymais, duotais teisme 2017-03-15, iš kurių matyti kad: iš kaimo, kur vyko močiutės vyro jubiliejus, ją su apeliantu ir dukra iki Pilaitės pavežė I. M. savo automobiliu ir kelionė užtruko apie 30 min.; vėliau iš Pilaitės ji su šeima grįžo viešuoju transportu - autobusu ir troleibusu iki (duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių troleibuso žiedo iš kur pėsčiomis ėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, apie 1 km ar kiek didesniu atstumu; nukentėjusioji pati nurodė, kad kelionė namo užtruko apie 1,5 val., nes teko ilgai laukti autobuso. Remiantis nukentėjusios ir liudytojų parodymais, daro labai tikėtiną prielaidą, kad iš kaimo nukentėjusioji su šeima tikrai išvažiavo apie 17 val., tad namo grįžo tikrai ne anksčiau 18.30 val.. Todėl aplinkybė, kad nukentėjusioji paskambinusi BPC telefonu nurodė, kad nusikalstamos veikos prieš ją buvo atliktos prieš valandą, t. y. 18.09 val., turi būti pripažinta nepagrįsta patikimais bylos duomenimis. Taip pat apeliantas kelia abejones dėl konstatuotos nusikalstamų veikų padarymo pabaigos laiko, kuris nurodytas 19.09 val. sutampa su skambučiu bendrajam pagalbos centrui, tuo tarpu liko neįvertintos aplinkybės: remiantis nukentėjusios ir liudytojos G. B. parodymais, apeliantui atlikus paskutinius nusikalstamus veiksmus, jis nuėjo ir atsigulęs ant čiužinio užmigo, o nukentėjusioji tuo metu palaukė dar kol vyras užmigs, paėmusi ant rankų nuramino vaiką, nuėjo į virtuvę, pamaitino vaiką ir pakeitė sauskelnes, nusiramino pati ir įsitikinusi, kad apeliantas miega, užrakino kambario, kuriame miegojo apeliantas, duris ir užsidėjusi chalatą ant nuogo kūno išėjo pas kaimynę, kuriai atidarius buto duris pasakojo kas atsitiko, gavo stiklinę vandens ir telefoną, kad išsikviesti medicinos pagalbą ir policiją ir kt.. Nurodo, kad nesant duomenų apie sugaištą laiką atliekant nurodytus nukentėjusios parodymuose veiksmus, turi būti pripažinta, kad šios bylos aplinkybės nepagrįstos patikimais ir neginčytinais įrodymais, dėl ko šių aplinkybių vertinimas laiko atžvilgiu yra spekuliatyvus, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl kaltinime nurodytos nusikalstamų veiksmų pradžios ir pabaigos bei inkriminuotų nusikalstamų veikų trukmės yra paremtos prielaidomis ir spėlionėmis.
Pastebi, kad apeliantas pateikė konkrečius argumentus bei nurodė aplinkybes, prieštaraujančias nukentėjusios duotiems parodymams dėl tarpusavio lytinių santykių egzistavimo iki įvykio, t. p. apeliantas nurodė, kad nenaudojo lytinės prievartos, o išprovokuotas pačios nukentėjusios sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai bei pastūmė, po ko nuėjo miegoti ir užmigo, o prabudo tik atvykus policijai. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai šešiais trauminiais poveikiais, iš kurių penki galėjo būti padaryti smūgių sudavimo metu tiek stovint, tiek gulint, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat tai, kad nukentėjusios burnos ir makšties mėginiuose nebuvo rasta apelianto spermos patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2090/2016(01)18 bei eksperto J. P. parodymai teisme, kas neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantas atliko seksualinės prievartos ir žaginimo veiksmus prieš nukentėjusiąją ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apelianto nurodyta įvykių versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių pagrindas - nukentėjusios parodymai, kutrių nepatvirtina kiti bylos duomenys.
Nurodo, kad 2016-09-01 specialisto išvada taip pat nepatvirtina jo kaltės, nes jos duomenimis, ant bute išimtos paklodės ir nukentėjusiosios rūbų rasta kraujo ir spermos pėdsakų, tačiau nebuvo identifikuota jų priklausomybė konkrečiam asmeniui; nebuvo nurodytas ant tiriamų objektų aptikto kraujo ir spermos senumas. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu 2017-06-22, nukentėjusioji negalėjo paaiškinti kada ir kaip ant paklodės ir rūbų galėjo atsirasti kraujo ir spermos.
Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė į gynybą, nes: prokuratūra, pažeisdama jo teises, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu netenkino apelianto gynėjo prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo prašant atlikti papildomus procesinius veiksmus dėl reikšmingų tyrimui įrodymų ir faktinių aplinkybių nustatymo; prokuratūra 2016 m. rugsėjo 2 dienos nutarimu atmetė jo gynėjo prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kai jis buvo suimtas (t. 1, b. l. 131-133). Apeliantas mano, kad prokuratūra atmesdama gynėjo prašymą surinkti papildomus įrodymus bei juos ištirti, neatliko Konstitucijos 118 straipsniu jam deleguotų pareigų tinkamai organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą. Tai rodo, kad prokuratūra turėjo išankstinę nuomonę. Apeliantas mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas vienpusiškai ir tendencingai, nebuvo siekiama išsamiai ir visapusiškai patikrinti nukentėjusios nurodytų aplinkybių objektyvumo ir pagrįstumo, nors duodama skirtingu metu parodymus dėl tų pačių aplinkybių, nukentėjusioji aplinkybes nurodydavo skirtingai.
Apeliantas atkreipia dėmesį į teismo padarytą rašymo apsirikimą dėl nepasitvirtinusių kaltinimo aplinkybių, teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad šalinama kaltinime esančio 3-io epizodo aplinkybė, nors ši aplinkybė nurodyta I-ame kaltinimo epizode.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltei pagrįsti rėmėsi informacija apie ankstesnius apelianto teistumus ir negalėjo šių aplinkybių pagrindu daryti išvadų konkrečioje byloje dėl apelianto kaltės, kadangi asmens kaltumas konkrečioje byloje negali būti grindžiamas kitose bylose nustatytais duomenimis.
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Teismo posėdžio metu J. B. ir jo gynėjas advokatas A. S. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atitinkamai lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šios nusikalstamos veikos yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
Nuteistasis J. B., nesutikdamas su teismo išvada, kad jis padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes suteikė prioritetą nenuosekliems nukentėjusiosios parodymams, juos neteisingai įvertino, nepašalino liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas J. B. kaltu, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina specialisto išvada Nr. G 2090/2016(01) ir eksperto J. P. duoti paaiškinimai teisme, Bendrojo pagalbos centro duomenys bei skambučio garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, specialisto išvados Nr. S 317/2016(01), 140-(3821)-IS1-4605, liudytojų parodymai.
Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kurių metu ji teigė buvusi išprievartauta sutuoktinio ir tai, kad sutuoktinis bandė tenkinti lytinę aistrą su ja oraliniu būdu, nurodė pagrindinius smurtinius veiksmus, atliktus jos pasipriešinimui įveikti. Pirmoji nukentėjusiosios apklausa atlikta praėjus kelioms valandoms po įvykio, todėl apylinkės teisėjas vertindamas šios apklausos išsamumą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji buvo patyrusi didelį stresą ir išgąstį. Tai patvirtina daugelio liudytojų parodymai: greitosios medicinos pagalbos gydytojos A. A., į įvykio vietą atvykusių pareigūnų V. M. bei E. P., kaimynės G. B., kaltininko sesers D. O., nukentėjusiosios brolio D. K. parodymai bei eksperto J. P. paaiškinimai, kad su nukentėjusiąja buvo sunku šnekėti, nes ji buvo dideliame strese, šoko būsenoje. Tuo tarpu vėliau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, iš esmės sutampa su parodymai duotais teisme. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu, šalinant abejones, nukentėjusioji patikslino užfiksuotus duomenis parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuo pagrindu buvo pašalinta aplinkybė dėl bandymo prievarta įkišti lytinį organą jai į burną prieš ją nutempiant į virtuvę. Taip pat patikslino duomenis dėl pirmo išžaginimo, nurodydama, kad J. B. pirmą kartą savo lytinį organą jai buvo įkišęs į makštį, tačiau varpa nebuvo sustandėjusi, todėl jam nieko nepavyko padaryti. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad 2016-10-10 jai ir J. B. grįžus iš šio močiutės jubiliejaus šventės, jai būnant ant lovos, ją užpuolė kaltinamasis, kuris vartojo prieš ją fizinį smurtą, bandė per prievartą įkišti savo lytinį organą jai į burną, tačiau į burną jo neįkišo, kadangi ji nuo tokio kaltinamojo veiksmo apsigynė, tuomet J. B., naudodamas prievartą, savo lytinį organą įkišo jai į makštį. Po to J. B. ją per prievartą nutempė į virtuvę, kur vėl atliko tokius pat veiksmus kaip ir kambaryje, t. y. per prievartą bandė įkišti savo lytinį organą jai į burną, o to padaryti nepavykus, nes nukentėjusiajai pavyko pasipriešinti, per prievartą su ja lytiškai santykiavo. Vėliau jai ir J. B. vėl būnant kambaryje, J. B. vėl bandė savo lytinį organą jai įkišti į burną bei bandė lytiškai santykiauti, tačiau jam pabaigti savo veiksmų nepavyko dėl jo fizinės būklės. Byloje duomenų, kad nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių būtų linkusi apklabėti J. B. nėra, jų nėra pateikta ir su apeliaciniu skundu. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė tokių aplinkybių, kurios leistų teigti ar daryti bent prielaidą, kad J. B. gali būti apkalbamas, siekiant atkeršyti už buvusius konfliktus, netinkamą elgesį ar pan.. Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl atliktų prieš ją smurtinių veiksmų: smaugimo, smūgių sudavimo į veidą; rūbų (liemenėlės, apatinių kelnaičių, tamprių, marškinėlių) suplėšymo, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, eksperto J. P. paaiškinimai. Apžiūrint įvykio vietą buvo rasta per pus perplėšta liemenėlė, suplėšytos kelnaitės ir tamprės (įplėštos per priekinę dalį). Specialisto išvados Nr. G 2090/2016(01) duomenimis, R. B. apžiūros metu nustatyti sužalojimai galimai buvo padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius į veidą, esant užpuolikui iš priekio, spaudžiant kaklą rankomis ar kojomis, suduodant smūgį į krūtinę bei plėšiant drabužius, padarant nubrozdinimus krūtinėje, galimai nukentėjusiajai ginantis nuo smūgių buvo apdarytos kraujosruvos dešiniajame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-07-10. Teisme apklausiamas ekspertas J. P. paaiškino, kad pas nukentėjusiąją buvo rastos trys kraujosruvos veide, viena kakle, viena krūtinės srityje, dvi –dilbyje, sužalojimų lytiniuose organuose nerasta. Paaiškino, kad paprastai sužalojimų lytinių organų srityje, net ir atliekant prievartinius lytinius santykius, nebūna, o be to, įvertinus nukentėjusiosios fiziologinę būseną po gimdymo bei kaltinamojo higieną (dėl nesilaikymo higienos, aplink jo organą buvo visokių gleivių), sužalojimai nukentėjusiajai lytinių organų sityje, net ir esant prievartiniams lytiniams santykiams, galėjo neatsirasti. Todėl aplinkybė, jog nukentėjusiosios lytinių organų srityje nebuvo rasta sužalojimų, kurie būtų galėję atsirasti 2016-17-10, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad su ja buvo lytiškai santykiaujama pieš jos valią. Taip pat iš eksperto paaiškinimų matyti, kad trys kraujosruvos veide galėjo būti padarytos smūgio sudavimo metu, kakle – smūgiuojant ar spaudžiant, krūtinėje – būdingos smūgio sudavimui, dilbyje – smūgio sudavimo metu ar ginantis; nubrozdinimai krūtinės srityje galėjo būti padaryti tempiant liemenėlę iš priešingos pusės, liemenėlei įsiręžiant į odą. Nors ekspertas neatmetė galimybės, kad sužalojimai galėtų būti padaryti ir griūnant, tačiau nurodė, kad jiems atsirasti reikėtų griuvinėti, nes jie padaryti skirtingose vietose. Tuo tarpu duomenų, kad nukentėjusioji griuvinėjo, nėra, įvykio dieną ji buvo blaivi. Taip pat ekspertas nurodė, kad iš nukentėjusiosios nosies galėjo tekėti kraujas, nes nosyje buvo sužalojimas. Nurodė, kad paminėti sužalojimai galėjo būti maksimaliai iki pusantros paros senumo. Byloje duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti iki nagrinėjamo įvykio, nenustatyta. Pastebėtina, kad iš karto po įvykio ją apžiūrėjusi Greitosios medicinos pagalbos gydytoja A. O. nurodė, kad kraujosruvų, mėlynių ant nukentėjusiosios kūno nematė, nes joms buvo dar per anksti. Matė tik paraudimus prie kaklo ir ant kojų. Nors medikei apie patirtus prievartinius lytinius santykius nieko nesakė, bet apie juos iš karto pranešė bendrajam pagalbos centrui bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tai patvirtina garso įrašas ir BIRT žiūryklė, pareigūnė, liudytoja V. M.. Taip pat apie patirtą išžaginimą, nukentėjusioji pasakė paskambinusi iš ligoninės J. B. seseriai D. O. (šias aplinkybes patvirtino J. B. sesuo I. M.). Vėliau tokias pačias aplinkybes nurodė ir savo broliui D. K.. Tai, kad J. B. ir R. B. turėjo lytinių santykių ne vėliau nei keturios paros iki mėginių tyrimui atlikti paėmimo, patvirtina ir specialisto išvada Nr. S 317/2016(01).
Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai nevertino to, ar J. B. ir nukentėjusioji santuokos metu turėjo lytinių santykių, kadangi ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybė, kad sutuoktiniai santuokos metu turėjo lytinių santykių, neturėtų įtakos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimui, nes toks faktas nei patvirtintų J. B. nurodomą įvykio versiją, nei paneigtų nukentėjusiosios teiginius apie 2016-07-10 įvykius.
Apylinkės teismas prieštaravimus nukentėjusiosios parodymuose dėl aplinkybių kam ji pasisakė apie panaudotą prievartinius lytinius santykius iš karto po įvykio, vertino kaip sąžiningą klydimą dėl neesminių įvykio aplinkybių ir nurodė, kad jie galėjo atsirasti dėl patirto streso bei praėjusio laiko tarpo. Šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas visiškai pritaria. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad iš esmės ji apie prievartinius lytinius santykius pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu, kai prašė iškviesti medikus ir policiją bei jos ir sutuoktinio artimiesiems. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, aplinkybės, kad nukentėjusioji suklydo nurodydama, kad kaimynei ir atvykusiai medikei pasakė ne tik apie fizinį smurtą, bet ir apie išprievartavimą; suklydo nurodydama, kad broliui pasakė tik apie patirtą fizinį smurtą, tuo tarpu nurodė ir apie išprievartavimą; kad galimai jai greitosios pagalbos automobilyje buvo statoma lašelinė, buvo duodami vaistai ir matuojamas spaudimas (medikės parodymais buvo matuojamas pulsas, vaistai nebuvo duodami), kur tiksliai buvo padėti suplėšyti rūbai ir pan., nėra pakankamas pagrindas abejoti R. B. parodymais dėl esminių aplinkybių, nes atsižvelgiant į patirtą prievartą, jos būseną po jos, akivaizdu, kad šie neatitikimai galėjo atsirasti dėl patirto streso.
Tuo tarpu paties J. B. parodymai apie įvykio aplinkybes nuolat keitėsi, keitėsi net duodant parodymus teisme. Tai detaliai išanalizavo apylinkės teismas. Kolegija apylinkės teismo argumentams pritaria ir jų nekartoja. J. B. versija, kad jis prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą naudojo reaguodamas į jos panaudotą prieš jį fizinį smurtą, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis bei paneigta aptartais surinktais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji linkusi smurtauti. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, J. B. yra teistas tiek už smurto panaudojimą, tiek už seksualinio pobūdžio smurtą.
Nuteistasis teigia, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį jis negalėjo atlikti nukentėjusiosios nurodomų veiksmų. Kaltinime nurodyta, kad pirmi J. B. nusikalstami veiksmai pradėti apie 18.30 val.. Byloje nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui nukentėjusioji paskambino 19.09 val.. Pasak nukentėjusiosios nusikalstami veiksmai prieš ją pradėti neužilgo po to, kai parvyko namo. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veika yra tęstinio pobūdžio ir susideda iš trijų epizodų, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai galėjo užtrukti ir trumpiau nei pusę valandos. Ši išvada daroma atsižvelgus į atliktų veiksmų intensyvumą bei į nukentėjusiosios parodymus: kad J. B. varpa sustandėjo tik vieną kartą (antrą kartą), atliekant prievartinius lytinius santykius virtuvėje; pirmą kartą lytinis organas tik buvo įkištas į makštį; trečią kartą – J. B. nepavyko atlikti prievartinių lytinių santykių dėl fizinės nuteistojo būklės; tris kartus tik pasikėsinta tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nepavyko, nes nukentėjusioji nustumdavo lytinį organą besipriešindama. Pirmą ir antrą kartą veiksmai galima sakyti vyko iš esmės nepertraukiamai, prieš trečią kartą nuteistasis trumpam buvo išėjęs į balkoną.
Be to, pritartina ir apylinkės teismo išvadai, kad J. B. su šeima namuose galėjo būti apie 18 val.. Nukentėjusioji BPC telefonu nurodė, kad nusikalstamos veikos prieš ją buvo atliktos prieš valandą, t. y. 18.09 val.. Nei iš vieno liudytojo parodymų nėra galimybės nustatyti itin tikslaus išvykimo iš jubiliejaus laiko, nurodomas tik apytikslis – apie 17 val.. Nuteistasis išvykimo iš jubiliejaus laiko neprisimena. Nustatyta, kad kelionė namo galėjo užtrukti apie 1-1,30 val.. Šios aplinkybės nuteistasis neginčija. Byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną, sekmadienį, Vilniuje buvo automobilių spūstys ar pan., tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojos. Apylinkės teismas, įvertinęs liudytojų J. G., I. M., D. O. parodymus, galimą kelionės laiką, įvertinęs atstumą nuo vietos, kurioje buvo švenčiamas J. B. močiutės jubiliejus, važiavimo lengvuoju automobiliu iki Pilaitės laiką (apie 30 min.) ir viešuoju transportu iki nusikaltimų padarymo vietos laiką, išsamiai argumentavo, kodėl nėra paneigta aplinkybė, kad J. B. su šeima namuose galėjo būti apie 18 val.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją apytikslis laikas nustatytas tinkamai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, o ne išskiriant atskirus įrodymus, kaip tai daro apeliantas.
Apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai bei tendencingai. Šis apelianto argumentas deklaratyvus, jokių pastabų ar prašymų atliekant ikiteisminį tyrimą J. B. neteikė ir nėra duomenų, kad jam buvo ribojama ši teisė, todėl šie argumentai vertinami tik kaip subjektyvi, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nuomonė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra nepagrįsti skundo argumentai, jog byloje nėra jokių patikimų nuteistojo J. B. kaltumą padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų patvirtinančių įrodymų, kad nuosprendis pagrįstas neobjektyviais ir prieštaringais įrodymais, kurių jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje faktiniai bylos duomenys buvo tiesiogiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinti kaip įrodymų visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. patikrinus BPK numatytais proceso veiksmais, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus iškilusius prieštaravimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Audrius Cininas
Vitalija Norkūnaitė
Laureta Ulbienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Vitalija Norkūnaitė