Civilinė byla Nr. e2A-288-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01585-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.20.4.; 2.6.11.6.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovui D. P. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 21 780,00 Eur skolos, 653,40 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2016 m. birželio 9 d. su atsakovu D. P. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016.06.09-1 ATR VHAN KP, pagal kurią įsipareigojo ieškoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Atsakovas pageidavo turto pardavimą skatinti be viešos reklamos, todėl 2016 m. lapkričio 14 d. el. laišku pateikė atsakovui potencialių turto pirkėjų sąrašą, kuriems buvo pateikta išsami informacija apie parduodamą turtą. Iš viso buvo informuoti 27 potencialūs pirkėjai. Tačiau, nors ir buvo susidomėjusių parduodamu turtu, potencialiems pirkėjams netiko pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovas informavo, kad pardavimai stabdomi, siekiant parengti techninį projektą bei gauti leidimą statybai. Prie šio, kaip dabar paaiškėjo, sėkmingo strateginio sprendimo prisidėjo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas tarpininkas, suteikęs tikrą ir svarbią komercinės paskirties sklypo paklausos informaciją. 2018 m. kovo mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl tolimesnio turto pardavimo skatinimo pagal 2016 m. birželio 9 d. sudarytos sutarties sąlygas. 2018 m. gegužės 2 d. informavo atsakovą apie tai, kokiems potencialiems pirkėjams buvo pateiktas pasiūlymas įsigyti turtą. Investicinis projektas buvo pristatytas ir UAB „Rinvest“ investuotojui E. R., kuris jau turėjo turtinių interesų sklypo lokacijos vietovėje, todėl buvo išreiškęs susidomėjimą šiuo vystomu projektu. 2018 m. spalio 2 d. iš potencialaus pirkėjo, kuriam pateikė pasiūlymą įsigyti turtą, sužinojo, kad turtas jau yra parduotas, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Groupinvest“. Ši įmonė yra tiesiogiai susijusi su potencialiu pirkėju UAB „Rinvest“, kuriai ieškovė teikė pasiūlymą įsigyti turtą tiek 2016 m., tiek 2018 m. Iš šių aplinkybių matyti, kad sėkmingas kontaktas ir pirkėjo duomenys buvo surasti būtent UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas dėka. Pažymėtina, kad tarpininkavimo paslaugų įkainis rinkoje yra nusistovėjęs ir sudaro apie 3 proc. sėkmės atveju, t. y. šalys buvo susitarę įprastomis sąlygomis. Sutarties 12 p. nustatyta, kad jeigu Tarpininkas surado pirkėją ir pranešė apie jį Klientui iki Sutarties galiojimo pabaigos ar iki Kliento pranešimo dėl šios Sutarties nutraukimo, ir jei Turtas parduodamas minėtam potencialiam pirkėjui ar su juo susijusiam asmeniui, Klientas privalo vykdyti aukščiau nustatytus įsipareigojimus dėl komisinių sumokėjimo. Esamu atveju atsakovas sutarties nenutraukė, Turtas buvo parduotas su surastu potencialiu pirkėju UAB „Rinvest“ susijusiam asmeniui UAB „Groupinvest“, todėl ieškovei priklauso Sutarties 7 punkte nematytas atlyginimas už ieškovės paslaugas, kuris yra 3 procentai nuo Turto kainos plius taikytinas PVM. Sutarties 6 punkte numatyta, kad Turto pardavimo kaina yra 600 000,00 Eur + PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi ieškovei sumokėti 21 780,00 Eur komisinių.
2. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad tarpininkavimo paslaugų sutartimi ieškovė, be kita ko, buvo įsipareigojusi ieškoti, surasti ir nurodyti atsakovui konkretų turto pirkėją ir jo siūlomas sąlygas, užtikrinti, kad su šiuo pirkėju būtų sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis (Sutarties 1, 10, 11, 12 punktai), tačiau tokių savo pareigų pagal sutartį neįvykdė. Per 2 metus nuo Sutarties sudarymo atsakovui yra pateikusi tik kelis elektroninius laiškus su bendro pobūdžio teiginiais ir tariamų asmenų, kurie, anot ieškovės, galbūt galėtų įsigyti turtą, sąrašą, o ne konkrečią informaciją apie konkretų potencialų pirkėją ir jo siūlymą pirkti turtą. 2018 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas atsakovui patvirtina, kad jokių konkrečių potencialių turto pirkėjų ir su tuo susijusios informacijos nėra. Ieškovė ir/ar jos atstovai taip niekada jokios konkrečios informacijos dėl turto pardavimo atsakovui ir nepateikė, juo labiau apie konkretų pirkėją – UAB „Groupinvest“. Po 2018 m. gegužės 2 d. elektroninio laiško su atsakovu susisiekė tik po savarankiškai atsakovo su kitų asmenų pagalba įvykdyto turto pardavimo sandorio ir pradėjo neteisėtai ir nesąžiningai reikalauti iš atsakovo didelių piniginių sumų. Sutarties 9 punktas aiškiai nurodo, kad sutartimi ieškovei nėra suteikiamos išimtinės teisės ieškoti pirkėjų. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2016 m. lapkričio 14 d. elektroninio laiško taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas jau tada savarankiškai vykdė turto pardavimą ir pirkėjų paieškas. Atsakovas, kaip pardavėjas, ir UAB „Groupinvest“, kaip pirkėjas, dėl turto pirkimo – pardavimo buvo suvesti ne ieškovės, o tarpininko A. G.. Visą turto pirkimo – pardavimo procesą nuo pradžių iki pabaigos vedė pats atsakovas, UAB „Groupinvest“ ir A. G.. Turto pirkime – pardavime niekaip niekada nedalyvavo ieškovė, ji niekaip nėra susijusi su pardavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2087,25 Eur atsakovo D. P. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 9 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2016.06.09-1 ATR VHAN KP, kurios 1 punktu tarpininkas (ieškovė) įsipareigojo pagal sutartyje nurodytas sąlygas ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – turtas), pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas Sutartyje, o klientas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas.
5. Atsakovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per ieškovę parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovui priklausantį turtą. Taigi ieškovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovės pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovo tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovas, pasinaudodamas ieškovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą.
6. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė neturėjo jokių konkrečių duomenų apie potencialų turto pirkėją (sutarties 11-12 punktai). Po 2018 m. gegužės 2 d. el. laiško atsakovas gavo ieškovės 2018 m. gruodžio 17 d. pretenziją. Todėl, atsižvelgęs ir į liudytojo A. T. nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės (CPK 178 straipsnis), kad ji surado atsakovo turtui potencialų pirkėją ir apie jį informavo klientą.
7. Skundžiamame sprendime taip pat sprendžiama, kad ieškovė neįrodė, jog apie parduodamą objektą liudytojas E. R. sužinojo išimtinai iš ieškovės teikiamos informacijos ir duomenų. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2016 m. išviešino savo iniciatyva turto pardavimo skelbimą www.aruodas.lt, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad E. R. yra ieškovės surastas pirkėjas. Be to, nurodyti įrodymai patvirtina faktą, kad pirminis šaltinis, iš kurio UAB „Groupinvest“ sužinojo apie parduodamą atsakovo turtą buvo www.aruodas.lt skelbimas 2016 m., o ne ieškovės 2018 m. gegužės 2 d. el. laiškas.
8. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju vien bendro pobūdžio elektroninių laiškų išsiuntimas UAB „Reinvest“, nesant duomenų apie tai, kad nurodytas juridinis asmuo akceptavo ieškovės ofertą (CK 6.173 straipsnis. 6.720 straipsnio 3 dalis), taip pat nesant duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi kitus veiksmus (bendravęs su nurodytais juridiniais asmenimis dėl turto pardavimo sąlygų) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, dėl kurių surado pirkėją ir ieškovės rastas pirkėjas įsigijo turtą. Bendro pobūdžio el. laiškų išsiuntimas negali būti vertinamas kaip conditio sine qua non (būtina sąlyga), be kurios nebūtų įvykęs turto pardavimo sandoris. Tuo tarpu liudytojas E. R. ir A. G. paaiškino, kad jie vysto projektus gretimuose objektuose, šalia atsakovo turto. Todėl neišvengiamai turto pardavimo aplinkybės buvo žinomos dėl kaimynystėje esamo sklypo, o ne dėl ieškovės atliktų veiksmų.
9. Sprendime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nuosekliai siūlė mažinti parduodamo turto kainą, tačiau atsakovas pardavė turtą už 726 000,00 Eur kainą, prie kurios nustatymo ir kitų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų nustatymo/derinimo ieškovė neprisidėjo. Taigi atsakovas pardavė turtą už didesnę kainą, nei buvo sutarta tarpininkavimo paslaugų sutarties 6 punkte (570 000,00 Eur). Aplinkybę, kad ieškovės tarpininkavimo sutartis nebuvo veiksminga, patvirtina ir šalių paaiškinta aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jog atsakovas buvo sudaręs turto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Eriadu“, t. y. ne ieškovės rastu juridiniu asmeniu, su kuriuo sutartį nutraukė dėl UAB „Groupinvest“ pasiūlymo.
10. Be to, atsakovo nuoseklūs veiksmai dar iki tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo 2016 m. birželio 9 d. rodo, kad sprendimus dėl žemės naudojimo būdo, statybos projekto rengimo atsakovas buvo priėmęs iki tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo su ieškove, taip pat iki ieškovės rengtos vertinimo ataskaitos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tarpininkavimo sutarties esmė yra potencialių pirkėjų kontaktų paieška ir perdavimas užsakovui, o ne garantijos dėl paties pirkimo – pardavimo įvykimo. Atsiskaitymo sąlyga gali būti sandorio, pasinaudojant kontaktais, sudarymas, tačiau tai nėra tarpininkavimo paslaugos esmė, o tik atsiskaitymo sąlyga. Šiuo atveju teismas klaidingai tarpininkavimo sutartį sutapatino su atstovavimo sutartimi su garantija realizuoti turtą, tačiau tokios sutarties sudaryta nebuvo.
11.2. Tarpininkavimo paslaugų sutarties objektas yra turto pardavimo visokeriopas rėmimas, o ne garantija, kad turto pardavimas įvyks tokiomis sąlygomis, kokias benustatytų klientas. Turto sėkmingo pardavimo aplinkybė yra tik sąlyga užmokesčiui skaičiuoti ir mokėti, tačiau pats pardavimas yra įrodymas, jog pardavimo skatinimo prievolė įvykdyta tinkamai.
11.3. Dėl nesąžiningos atsakovo veiklos, kuomet jis neinformavo, kad vyksta derybos su pirkėju, neinformavo, kad sutartis jau sudaryta, negalėjo tęsti visų paslaugų (pagalbos sudarant sutartį) suteikimo, tačiau kadangi tai įvyko dėl paties atsakovo nesąžiningumo ir kaltų veiksmų, jis negali remtis šia aplinkybe savo paties naudai, kad derybas užbaigė jis pats.
11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pirminis šaltinis, iš kurio UAB ,,Groupinvest“ sužinojo apie parduodamą atsakovo turtą buvo nebegaliojantis, dviejų metų senumo 2016 m. spalio mėnesio www.aruodas.lt skelbimas. Taigi, nors potencialus pirkėjas gal ir galėjo matyti skelbimą internete, tai nebuvo pirminis šaltinis, iš kurio E. R. sužinojo apie parduodamą žemės sklypą. Pirminis šaltinis buvo 2016 m. birželio 22 d. siųstas pasiūlymas UAB ,,Rinvest“. Be to, sunkiai įtikima, kad dviejų metų pasenusių duomenų skelbimas būtų priežastis pirkėjui susisiekti su pardavėju ir iš karto pasiūlyti „pasiūlymą, kurio negalės atmesti“.
11.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo atsakovo viešo skelbimo paskutinio redagavimo 2016 m. lapkričio 11 d. iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo keitėsi pardavimo projektas ir sąlygos. Be to, ne atsakovai susirado E. R., o E. R. surado pardavėjus ir iš karto jiems pateikė siūlymą, o iš bylos duomenų matyti, kad tiek tiesiogiai E. R., tiek jo žmona, tiek jų valdomos įmonės apie parduodamą projektą gavo siūlymus tiesiogiai iš Ober Haus tarpininko bent tris kartus ir susitikimų metu.
11.6. Vien ta aplinkybė, jog pirkėjas vykdo nekilnojamojo turto vystymo veiklą toje pačioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nepatvirtina fakto, jog pirkėjas žinojo visas detales apie parduodamą sklypą.
11.7. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovė nei vieno iš subjektų, t. y. UAB ,,Rinvest“ ar UAB ,,Groupinvest“ nenurodė atsakovui kaip potencialaus pirkėjo. Ieškovė, tiesiog nebuvo informuota apie tai, kad E. R., gavęs iš ieškovės visą informaciją apie parduodamą turtą, pats susirado atsakovo draugą A. G. ir suderinę susitikimą su atsakovu, aptarė sandorio sąlygas.
11.8. Teismas klaidingai įvertino ieškovės el. paštu siųstus pasiūlymus kaip ofertą, kadangi, tarpininkavimo sutarties 5 punkte aiškiai nurodyta, jog Tarpininkas nelaikomas Kliento atstovu, o laikomas paslaugų teikėju.
11.9. Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes teismas pateisino visišką atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir sudarė sąlygas atsakovui nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų dėka išvengti prievolės. Ne atsakovas informavo ieškovę, jog turtas yra parduotas, kas yra atsakovo pareiga, tačiau ieškovė tai sužinojo iš trečiųjų asmenų. Be to, atsakovas ieškovės neinformavo ne tik apie tai, kad turtas yra parduotas, bet ir dėl preliminarios sutarties sudarymo su UAB ,,Eriadu“.
11.10. Dėl UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas tinkamai atliktų paslaugų pagal sutartį, nupirktas atsakovo turtą, sandoris tinkamai įregistruotas viešajame registre, už turtą pervesta visa suma, todėl apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti atlyginimą už tinkamai suteiktas paslaugas.
12. Atsakovas D. P. atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Šalių sudaryta sutartis - paslaugų (tarpininkavimo) sutartis - yra rizikos sutartis, o ieškovė siekia gauti naudą neįvykus (neįvykdžius) naudos gavimo sąlygoms. Ieškovė jokios informacijos dėl žemės sklypo pardavimo, juo labiau dėl konkretaus potencialaus pirkėjo, atsakovui niekada nepateikė, iškaitant ir informacijos apie žemės sklypą įsigijusią UAB „Groupinvest“ ir jos susidomėjimą žemės sklypu. Atitinkamai, ieškovė net teoriškai negalėjo užtikrinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Groupinvest“ sudarymo.
12.2. Sutarties 9 punkte expressis verbis buvo susitarta, kad sutartimi ieškovei nebuvo suteiktos jokios išimtinės teisės, susijusios su žemės sklypo pardavimu.
12.3. Atsakovas ar kiti asmenys buvo atlikęs svarbius veiksmus, kuriuos kaip savo nuopelnus bando prisiimti ieškovė. Dar 2014 m. gegužės 22 d. A. G. buvo gavęs UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S" Žemės sklypo užstatymo brėžinius, dar 2016 m. UAB „ATELIER IR KO“ buvo parengusi projektinius brėžinius, inter alia daugiabučio gyvenamojo namo projektinius pasiūlymus.
12.4. Iš pirkėjo UAB „Groupinvest“ patvirtinimo matyti, kad ieškovė niekaip neprisidėjo nei prie pirkėjo suradimo, nei prie pardavimo proceso įvykdymo. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir A. G. patvirtinimas. Žemės sklypą įsigijo ne UAB „Rinvest“, kuriai buvo nusiųstas ieškovės el. laiškas, o UAB „Groupinvest“. Šie juridiniai asmenys yra atskiri ir savarankiški teisinių santykių dalyviai, kurie negali būti tapatinami.
12.5. E. R., UAB „Groupinvest“ direktorius, yra aktyvus nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) plėtotojas, todėl objektyviai domisi ir žino potencialiais įsigijimais (duomenys neskelbtini) rajone. Žemės sklypo projektinių pasiūlymų viešinimas, kaip įprasta, buvo viešas, todėl E. R., būdamas aktyvus nekilnojamojo turto plėtotojas, neabejotinai žinojo apie viešus procesus, susijusius su jo kaimynystėje esančiu žemės sklypu. Be to, ieškovės atstovas el. laišku pripažino, kad apie žemės sklypo pardavimą UAB „Groupinvest“ direktoriui jau yra žinoma „Projektą puikiai žinote, jis greta Jūsų sklypų ir visos peripetijos Jums yra žinomos. Bet mano reikalas yra pasiūlyti, niekad nežinia gal sudomins“.
12.6. Ieškovė net teoriškai negalėjo įgyti teisės į sėkmės mokestį, nes atsakovas turtą pardavė už 600 000 Eur be PVM, o ieškovė, būdama nekilnojamojo turto srities profesionale, buvo sutikusi ieškoti pirkėjų žemės sklypui tik už 570 000,00 Eur sumą (sutarties 6 p.), o sutarties galiojimo metu net ir įkalbinėjo atsakovą reikšmingai mažinti siūlomą kainą.
12.7. Ieškovės neveikimas negali būti prielaida sėkmės mokesčiui pagal sutartį gauti. Sėkmės mokesčio nustatymas yra priemonė paskatinti subjektą pasiekti konkretaus rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Priešingai nei samprotaujama apeliaciniame skunde, tarpininkavimo sutarties esmė yra realus turto pardavimas.
12.8. Liudytoju apklaustas ieškovės atstovas (atsakingas už sutarties vykdymą) A. T. pripažino, kad per visus dvejus metus įvyko tik vienas susitikimas, susijęs su žemės sklypo pardavimu, taip pat A. T. negalėjo įvardinti ir konkrečiai suteiktų paslaugų. Be to, į bylą pateiktame el. laiške yra sąrašas juridinių asmenų, kuriems ieškovė neva pasiūlė žemės sklypą. Neabejotina, kad tai viso labo masiškai, o ne tikslinei auditorijai išsiųstas el. laiškas, kadangi, pavyzdžiui, „Aurum apartamentai“ nuo 2017 m. bankrutuoja, subjektų tiksliai tokiais pavadinimais „Catella“, „Kenova“, „PRO KAPITAL VILNIUS“, „Selvaag“ Juridinių asmenų registre nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir atsakovo D. P. 2016 m. birželio 9 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2016.06.09-1 ATR VHAN KP (toliau – sutartis, tarpininkavo sutartis arba tarpininkavimo paslaugų sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nurodytas sąlygas ieškoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pirkėjų (toliau – turtas ar nekilnojamasis turtas), skatinti tokį pardavimą, suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas D. P. 2018 m. rugsėjo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė UAB „Groupinvest“. Vis dėlto, šalys skirtingai vertina tiek tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas, tiek aplinkybes, lėmusias žemės sklypo pardavimą būtent UAB „Groupinvest“, o tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už paslaugas pagal aptariamą sutartį.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
17. Aiškinant aptariamas civilinio kodekso nuostatas, kuomet šalys susitaria dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą, svarbi kasacinio teismo praktika. Atsakovo nurodomoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014, kurioje kasacinį skundą teikė būtent UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas) teigiama, jog nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovo, kaip profesionalo, paslaugos surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudodama jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad ieškovas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, ieškovas turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovo teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.
18. Šioje nutartyje teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika kitoje civilinėje byloje, be kita ko pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad tarpininkavimo sutarties esmė yra potencialių pirkėjų kontaktų paieška ir perdavimas užsakovui, o ne garantijos dėl pirkimo – pardavimo įvykimo, tačiau tokia ieškovo pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kur yra aiškiai nurodyta, kad ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas, o traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. B. v. UAB JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nagrinėjamu atveju analizuojant tarp šalių sudarytos 2016 m. birželio 9 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2016.06.09-1 ATR VHAN KP sąlygas matyti, kad ieškovė pagal sutartį įsipareigojo ieškoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje pirkėjų, skatinti tokį pardavimą, suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas (1 punktas). Kita vertus, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris bus 3 proc. nuo turto pardavimo kainos plius pridėtinės vertės mokestis (7 punktas), detalizuojama, kad tarpininko komisiniai skaičiuojami nuo visos turto pardavimo kainos (8 punktas). Pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 11 punktą, sutartis yra laikoma įvykdyta nuo potencialaus pirkėjo suradimo ir nurodymo klientui momento, išskyrus atvejį, kai klientas atsisako parduoti turtą tuo pagrindu, kad klientas turi pagrįstų abejonių dėl potencialaus pirkėjo mokumo, taip pat šis punktas numato ir atsakovo pareigą mokėti komisinius atsisakius parduoti turtą be pagrindo arba ne dėl pirkėjo ar tarpininko kaltės. Tuo tarpu pagal sutarties 12 punktą, jeigu tarpininkas surado pirkėją ir pranešė apie jį klientui iki sutarties galiojimo pabaigos ar iki kliento pranešimo dėl šios sutarties nutraukimo, ir jei turtas parduodamas minėtam potencialiam pirkėjui ar su juo susijusiam asmeniui, klientas privalo vykdyti aukščiau nustatytus įsipareigojimus dėl komisinių sumokėjimo.
20. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.195 straipsnį jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimais ir vertinant aptartas tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas matyti, kad atlyginimas už paslaugas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas siejamas išimtinai su rezultato pasiekimu, o komisiniai skaičiuojami nuo turto pardavimo kainos. Sutartyje nėra numatyta jokia atlyginimo už suteiktas paslaugas tvarka tuo atveju, jeigu turtas nėra parduodamas nesuradus pirkėjo (nenurodoma nei fiksuota tokiu atveju už suteiktas paslaugas mokama suma, nei procentinė apeliantei mokamų komisinių išraiška). Taigi, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad tarpininkavimo sutarties objektas yra ne įsipareigojimas ar garantija parduoti turtą ar pasiekti pardavimo rezultatą, o įsipareigojimas tokį pardavimą skatinti, t. y. įsipareigojimas dėl reklamos, informacijos viešinimo, turto pristatymo, derybų su potencialiais pirkėjais, pagalbos sandorio pasirengimui ir sudarymui, tačiau toks argumentas nėra pagrįstas, kadangi, kaip jau aptarta, tarpininkavimo paslaugų sutartyje nebuvo numatytas atlyginimas vien už pardavimo skatinimą, o tik už konkretaus rezultato pasiekimą – atsakovo turto pardavimą. Iš sutarties sąlygų akivaizdu, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės mokėti už suteiktas paslaugas nesant realaus turto pardavimo, taip pat tuo atveju jeigu turtas parduodamas ne dėl apeliantės teiktų paslaugų (pardavimo skatinimo), atitinkamai ir atsakovas šiuo atveju neturi prievolės mokėti už suteiktas paslaugas, kadangi sutarties šalys nebuvo išreiškusios valios sudaryti tokio pobūdžio susitarimą. Tokios valios nebuvimą, be kita ko, patvirtina ir paties atsakovo aktyvūs veiksmai parduodant nekilnojamąjį turtą.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitaip aiškinti sutarties sąlygas nebūtų protinga ir sąžininga, kadangi šalių suderinta apeliantės UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas teiktų paslaugų apimtis, susitariant neviešinti pardavimo, informuoti tik potencialius investuotojus, iš esmės apsiribojant konsultacijomis ir susitikimais su pačiu atsakovu, nėra didelė, todėl vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus įprastai nesutiktų su 3 proc. dydžio komisiniais už tokį pardavimo skatinimą net ir neparduodant nekilnojamojo turto (nepasiekus rezultato), ypač kai parduodamo nekilnojamo turto vertė tokia didelė (sutarties 6 punkte atsakovas sutiko parduoti turtą už 570 000,00 Eur plius PVM kainą).
23. Atlyginimas tik už pardavimų skatinimą negalėtų būti laikomas sąžiningu ir tuo aspektu, kad apeliantė apskritai rekomendavo mažinti turto pardavimo kainą, kas iš esmės nereikalauja jokių apeliantės pastangų, nelemia intelektualinių UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas darbuotojų resursų aktyviau ieškant turto pirkėjų, bet sudaro sąlygas parduoti turtą greičiau bei prielaidas apeliantei gauti atlyginimą už paslaugas, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turtą pardavė netgi už didesnę kainą nei buvo aptarta šalių sudarytoje tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartyje.
24. Įvertinus aptariamas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad nors sutartyje konkrečiai neįvardyta pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovo tikslais bei lūkesčiais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovas, pasinaudodamas ieškovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp šalių sudarytos sutarties esmė buvo tik potencialių pirkėjų kontaktų paieška ir perdavimas užsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis turi būti laikoma rizikos sutartimi.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar būtent dėl apeliantės UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliktų veiksmų turtas buvo parduotas, itin detaliai ir išsamiai išanalizavo apeliantės atliktus veiksmus skatinant turto pardavimą, paties atsakovo D. P. atliktus veiksmus ieškant turto pirkėjo, liudytojų nurodytas aplinkybes bei kita reikšmingas aplinkybes, kurioms esant turtas buvo parduotas, o teismo padarytoms išvadoms nepritarti nėra pagrindo.
26. Pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 9 punktą apeliantei nebuvo suteiktos išimtinės teisės ieškoti turto pirkėjų. Tai reiškia, kad pirkėjų savo iniciatyva galėjo ieškoti ir atsakovas. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas savo pastangomis buvo suradęs nekilnojamo turto pirkėją UAB „Eriadas“, su kuriuo sudarė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. pats dėjo pastangas parduoti nekilnojamąjį turtą, ir šiam pirkėjui turto nepardavė tik gavęs geresnį UAB „Groupinvest“ pasiūlymą.
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo D. P. elgesys siekiant surasti turto pirkėją, vėliau sudarant pirkimo – pardavimo sutartį taip pat negali būti laikomas nesąžiningu ar kaltu, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, kadangi tokią teisę atsakovui suteikė tarp šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuri be kita ko neįpareigojo atsakovo turto pardavimą vykdyti tik tarpininkaujant UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas. Juolab, kad bylos duomenimis pati apeliantė nedėjo pakankamai pastangų nei pardavinėjant atsakovo turtą, nei su juo bendraujant, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėjęs teismas, po 2018 m. gegužės 2 d. el. laiško atsakovas gavo ieškovės 2018 m. gruodžio 17 d. pretenziją dėl tarpininkavimo sutarties įsipareigojimų vykdymo, o toks tarpininkavimo paslaugų teikimas negali būti laikomas atitinkančio atsakovo interesų.
28. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės veiksmai skatinant turto pardavimą iš tiesų nebuvo itin aktyvūs. Nustatyta, kad turtas nebuvo parduodamas daugiau nei du metus, tuo tarpu UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas paslaugų suteikimas iš esmės apsiribojo tik elektroninių laiškų išsiuntimu potencialiems pirkėjams, žodinėmis atsakovo konsultacijomis, raginimais sumažinti parduodamo turto kainą. Apeliantė atsakovui taip ir nepateikė jokių konkrečių duomenų apie galimą turto pirkėją, tarpininkaujant apeliantei turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas neįrodė ir kad jos bendro pobūdžio elektroninių laiškų išsiuntimas buvo conditio sine qua non (būtina sąlyga), be kurios turto pardavimo sandoris nebūtų įvykęs.
30. Pirmiausiai šiuo klausimu pažymėtina, kad nors visiškai sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad tiek UAB „Groupinvest“, tiek UAB „Reinvest“ yra susijusios įmonės, tačiau nėra pagrindo teigti, kad apie atsakovo parduodamą nekilnojamojo turto objektą UAB „Groupinvest“ akcininkas ir vadovas E. R. sužinojo išimtinai iš UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas teiktos informacijos ir duomenų, kad pateikta informacija lėmė apsisprendimą pirkti turtą. Pati apeliantė pateikė teismui 2018 m. gegužės 2 d. el. laišką, siųstą E. R., kuriame nurodė „projektą puikiai žinote, jis greta Jūsų sklypų ir visos peripetijos yra žinomos. Bet mano reikalas yra pasiūlyti, niekad nežinai, gal sudomins“, o į šį apeliantės pasiūlymą E. R. neatsakė. Jau vien šis siųstas elektroninis laiškas patvirtina aplinkybę, kad pati apeliantė pripažino, kad E. R. apie parduodamą nekilnojamojo turto objektą buvo puikiai žinoma ir be apeliantės atliekamo pardavimo skatinimo.
31. Antra, bylos duomenys ir liudytojo A. T. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl turto pardavimo nebuvo organizuojami susitikimai nei su UAB „Groupinvest“, nei su UAB „Reinvest“ (byloje nėra duomenų, kad šios įmonės atsakovui buvo nurodytos kaip potencialios turto pirkėjos, tokia buvo nurodyta tik UAB „Citus“), o su E. R. bendrauta tik dėl pastarajam priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų, esančių šalia atsakovo parduoto žemės sklypo) pardavimo 2016 metų pabaigoje. Tuo tarpu tiek liudytojas A. G., tiek ir pats E. R. patvirtino, kad apie atsakovo parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinota būtent iš A. G., o ne iš apeliantės siųsto elektroninio laiško. Byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad E. R. buvo kreipęsis į apeliantę dėl atsakovo turto pirkimo, o, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame sprendime, 2018 m. gegužės 2 d. apeliantė el. laišku informavo atsakovą, kad apie parduodamą atsakovo turtą yra informuoti el. laiške nurodyti potencialūs pirkėjai bei „Kol kas nieko konkretaus nėra. Keletas padėkojo, nagrinės susisieks. Kai bus kažkas konkretesnio, informuosiu“, t. y. iš esmės pripažino, kad pirkėjo atsakovo turtui nepavyko surasti.
32. Be to, bylos duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad dar 2016 m. pats atsakovas savo iniciatyva išviešino turto pardavimo skelbimą portale www.aruodas.lt, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti laikoma ženkliai efektyvesne priemone nekilnojamojo turto pardavimo skatinimui, nei pasiūlymų el. paštu siuntimas potencialiems pirkėjams, kadangi skelbimas gali pasiekti platesnį potencialių pirkėjų ratą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiame sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad E. R. toje pačioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje vysto nekilnojamojo turto projektus, todėl aplinkybės apie teritorijoje parduodamus nekilnojamojo turto objektus jam žinomos ir be ieškovės veiksmų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtinto ir pats E. R., be to, tokia situacija yra itin tikėtina, kadangi nekilnojamojo turto projektų vystytojai, statytojai įprastai domisi kaimynystėje esančia nekilnojamojo turto situacija, vykstančiomis (ar galinčiomis vykti) statybomis ir pan.
33. Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad turtas apskritai buvo parduotas už didesnę kainą, nei atsakovo turtą siūlė parduoti apeliantė ir buvo sutarta tarpininkavimo paslaugų sutartyje. Apeliantės atstovas, pastebėjęs nekilnojamojo turto portaluose nurodytą 550 000,00 Eur kainą apskritai laikė, kad „tiek sumažinta kaina nelabai kažką pakeis“ (turto kaina apeliantės atstovo vertinimu buvo per aukšta), todėl E. R. būtų turėjęs didesnį suinteresuotumą naudotis būtent UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas paslaugomis, o ne turtą pirkti už didesnę kainą, bendraujant tik su atsakovu. Įvertinus šį aspektą taip pat nėra pagrindo spręsti, kad turto pirkimo – pardavimo sutarties šalys turtą siekė turtą įsigyti tikslingai apeinant apeliantę (siekiant išvengti komisinių mokesčių mokėjimo apeliantei), todėl ir atsakovo D. P. elgesys šioje situacijoje negali būti laikomas nesąžiningu.
34. Trečia, nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad UAB „Groupinvest“ „pasiūlymas, kurio negalima atmesti“ negalėjo būti nulemtas vien skelbimo patalpinimo nekilnojamojo turto pardavimo portale 2016 metais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, turto pardavimą už daug aukštesnę nei siūlė parduoti apeliantė kainą neabejotinai lėmė būtent preliminarios sutarties dėl turto pardavimo sudarymas su UAB „Eriadu“ (šiam pirkėjui pasiūlymų pirkti apeliantė apskritai nesiuntė, jis surastas būtent paties D. P. pastangomis) bei UAB „Groupinvest“ didelis noras įsigyti parduodamą turtą, nors atsakovas jau ir buvo gavęs rankpinigius. Taigi labiausiai pardavimą paskatino būtent atsakovo, o ne apeliantės veiksmai (pažymėtina, kad turto pardavimo UAB „Eriadas“ atveju teisminio ginčo apskritai galėjo ir nebūti).
35. Ketvirta, apeliantės argumentai, kad Vertinimo ataskaitos rengimas, atsakovui teiktos konsultacijos lėmė atsakovo apsisprendimą, kaip panaudoti turtą, o vėliau sudarė sąlygas tą turtą parduoti taip pat nėra pagrįsti. Dar 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1849 buvo nustatytas atsakovo turto naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 22 d. A. G. buvo gavęs UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S" Žemės sklypo užstatymo brėžinius, 2016 m. UAB „ATELIER IR KO“ parengė projektinius brėžinius, inter alia daugiabučio gyvenamojo namo projektinius pasiūlymus, todėl visiškai sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad sprendimus dėl žemės naudojimo būdo, statybos projekto rengimo atsakovas buvo priėmęs iki tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo su ieškove, taip pat iki ieškovės rengtos Vertinimo ataskaitos.
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
37. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas D. P. turėjo 1179,75 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir teisines konsultacijas apeliaciniame procese. Nurodytos išlaidos yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui iš UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, juridinio asmens kodas 111645042, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas
Renata Volodko