Administracinė byla Nr. eI-7316-208/2015
Proceso Nr. 3-61-3-01205-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.13; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjams R. D. ir S. D., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei K. B., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eika“ atstovui (advokatui) V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir S. D. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant UAB „Eika“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai R. D. ir S. D. (toliau – ir pareiškėjai) per elektroninių ryšių sistemą kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2015-01-13 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Eika“ statybų broko (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Atsakymas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2014-12-12 skundą.
Pareiškėjai nurodo, kad jų namas eksploatacijai priduotas 2007 m., tačiau po 1,5 m. išryškėjo namo fasado defektai bei požeminio stovėjimo aikštelės stogelio defektai. Dėl šių problemų pareiškėjai 2009-05-05 kreipėsi į UAB „Eika“, tačiau ji į pareiškėjų prašymą neatsakė, todėl pareiškėjai 2009-07-30 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija 2010-11-25 organizavo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu buvo užfiksuoti visi pareiškėjų nurodyti defektai ir UAB „Eika“ buvo įpareigota surašyti statybų defektų aktą, įvertinti jų priežastis bei organizuoti jų pašalinimą, tačiau UAB „Eika“ jokių veiksmų nesiėmė. 2011-06-13 pareiškėjai išsiuntė UAB „Eika“ užklausą dėl statybos broko sutvarkymo ir tik 2012 m. UAB „Eika“ atliko broko šalinimo darbus, tačiau šie darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl namo gyventojai iš karto kreipėsi į UAB „Eika“, tačiau jokio atsakymo negavo. 2014-09-02 pareiškėjai UAB „Eika“ parašė raštą dėl nepašalintų statybos defektų ir 2014-10-23 gavo atsakymą, jog jų nurodyti trūkumai buvo pašalinti 2012 m.
2015-01-21 pareiškėjai iš atsakovo gavo Atsakymą į jų 2014-12-12 skundą. Šiame Atsakyme atsakovas nurodė, kad vykdant statybos valstybinę priežiūrą, tikrinti ar reikalauti, kad būtų pašalinti garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai atsakovas neprivalo, tačiau pareiškėjai nurodo, kad ši funkcija yra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 str. Pareiškėjai mano, kad atsakovas klaidino juos Atsakyme nurodydamas, kad Inspekcijos paskirtis nurodyta Inspekcijos nuostatų 8 p., tačiau tokia nuostata yra ne 8 p., o 2 p. Pareiškėjai vadovaujasi 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) 45.1–45.3 punktais. Mano, kad nagrinėdama jų prašymą Inspekcija pažeidė Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 9 p. (toliau – ir Taisyklės), nes Atsakyme pareiškėjams tik nurodė, kad pastato administratorius kontroliuoja savivaldybių administracijos, tačiau turimos informacijos pagal kompetenciją Vilniaus savivaldybės administracijai nepersiuntė. Be to, Inspekcija Atsakymu pažeidė Įstatymo 25 str. 10 d., nes iš jo turinio yra neaišku, kokia tvarka ir kam pareiškėjai gali skųsti Atsakymą.
Taigi, pareiškėjų teigimu, Atsakymas yra nepagrįstas, nes Inspekcija nepasinaudojo Inspekcijos nuostatų 11.2.1.5 p. teise organizuoti patikrinimą, neatvyko į vietą pasižiūrėti ir įsitikinti, kad statybos brokai yra naujai atsiradę, neapklausė gyventojų, nepersiuntė turimos informacijos kitai valstybinei institucijai pagal kompetenciją, tinkamai nenurodė, kokia tvarka ir kam galima apskųsti Atsakymą.
Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.678 str. ir mano, kad UAB „Eika“ turėjo kreiptis į statybos defektus šalinusią įmonę, kad ši pakartotinai ir neatlygintinai atliktų ginčo namo fasado tinkavimo darbus ir požeminės stovėjimo aikštelės laiptinės stogelio remonto darbus. Pareiškėjai mano, kad UAB „Eika“ atsakinga ne tik už garantiniu laikotarpiu šalinamus statybos defektus, bet ir kad jie būtų pašalinti kokybiškai ir neatsinaujintų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, jog Inspekcija nekontroliavo kaip vykdomi jos nurodymai, neatliko pakartotinių patikrinimų, todėl atsirado tęstinis brokas ir mano, kad garantinis laikotarpis yra nepraėjęs. Pareiškėjai nurodė, jog skundu siekia, kad būtų atliktas pakartotinis patikrinimas. 2012 m. brokas buvo pašalintas tik kosmetiškai. Pareiškėjai posėdžio metu teigė, kad Inspekcija privalo ginti viešąjį interesą, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Be to, patikslino, jog prašo, kad būtų atkliktas pakartotinis patikrinimas, nustatyti trūkumai ir duoti nurodymai pastato administratoriui tinkamai juos pašalinti. Mano, kad Inspekcija kontroliuoja pastatų administratorius per savivaldybes ir gali per savivaldybę teikti jiems įpareigojimus.
Atsakovas Skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Atsakyme iš tikrųjų nurodė ne tą Inspekcijos nuostatų punktą, tačiau tokiu būdu pareiškėjai nebuvo suklaidinti, nes Atsakyme nurodytas ne tik Inspekcijos nuostatų punkto numeris, bet ir jo turinys. Atsakovas remiasi Įstatymo 8 str., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 36 str., bei Reglamento 45 p. ir teigia, kad pareiškėjų prašomi atlikti darbai nepatenka į Inspekcijos kompetenciją, nes ji gali tik informuoti statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisiją, tačiau teikiant medžiagą, būtina žinoti visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų, ir vadovaujantis eksperto išvada, nustatyti dėl kokių priežasčių atsirado statybos defektai. Atsakovas teigia, kad Atsakymas yra išsamus ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. reikalavimus, o be to, Atsakyme yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ar Atsakymas sukelia pareiškėjams teises, bei pareigas, ir ar gali būti administracinės bylos objektu. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nagrinėjamu atveju klausimą kelia ne dėl atliktų procedūrų galimybės ar teisėtumo, o dėl garantiniu laikotarpiu išryškėjusių statinio defektų.
Posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėjų 2014 m. gruodžio mėn. skunde Skyriui keliami tik klausimai dėl statybos broko ir prašoma imtis visų priemonių, kad esami statybos defektai būtų pašalinti kokybiškai. Inspekcija atsakydama į pareiškėjų argumentus, jog ji privalo surašyti privalomąjį nurodymą dėl statybos defektų pašalinimo pažymėjo, jog ji neturi kompetencijos surašyti privalomųjų nurodymų dėl statybos defektų pašalinimo, o nurodymus Inspekcija gali surašyti tik darant patikrinimą dėl statybos teisėtumo.
Skyrius pakartojo, kad nekontroliuoja pastato administratorių vykdomų veiksmų bei atsakydamas į pareiškėjų klausimą dėl viešojo intereso gynimo nurodė, kad šioje byloje pareiškėjai šio klausimo nekėlė ir nebuvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eika“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Eika“ nurodo, kad Inspekcijai nėra pavesta tikrinti ar reikalauti, kad būtų pašalinti garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai, nes pardavėją ir pirkėją sieja sutartiniai santykiai. Be to, visi pareiškėjų nurodyti trūkumai buvo pašalinti 2012 m. Pašalintų statybos darbų trūkumų priėmimo-perdavimo aktus teismui pateikė patys pareiškėjai, šie aktai nėra nuginčyti, jokių įrodymų, kad trūkumai neištaisyti pareiškėjai nepateikė. UAB „Eika“ pastebi, kad bet kokie reikalavimai jai galėjo būti reiškiami per CK 6.338 str. 2 d. numatytą 2 m. terminą, kuris nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs, Statybos įstatymo 36 str. ir CK 6.698 str. nustatyti garantiniai terminai taip pat yra pasibaigę.
Teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad tai ko buvo prašoma skunde ir tai, ką pareiškėjai nurodė posėdžio metu yra skirtingi reikalavimai. Posėdžio metu pareiškėjai nurodė, jog prašo pakartotinai ištirti ankstesnį skundą. Tuo tarpu skunde Inspekcijai buvo prašoma imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti statybos defektai. Nurodo, jog byloje yra pateikti statybų broko ištaisymo aktai, kurie įrodo, jog defektai buvo sutvarkyti, trūkumai buvo ištaisyti, šie aktai yra nenuginčyti, duomenų, jog pareiškėjai būtų kreipęsi dėl trūkumų šalinimo nėra.
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Atsakymo panaikinimo tuo pagrindu, kad Inspekcija neorganizavo patikrinimo, neatvyko į vietą pasižiūrėti ir įsitikinti, kad statybos brokai yra naujai atsiradę, neapklausė gyventojų, nepersiuntė turimos informacijos kitai valstybinei institucijai pagal kompetenciją, tinkamai nenurodė, kokia tvarka ir kam galima apskųsti Atsakymą
Inspekcijos paskirtis ir veiklos tikslai – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Inspekcijos nuostatų 2 p.); užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (10.2 p.).
Vadovaujantis statybos įstatymo 36 str. 1 ir 2 d., statinio rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio per garantinį terminą nustatytus defektus ir šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai; Reglamento 45.1 p. nurodyta, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jeigu rangovo įgaliotas asmuo neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas; minėto reglamento 45.3 p. nurodyta, kad Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti nustatytus statybos defektus, teikia statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo; jei rangovas nesutinka su nustatytais defektais, gali būti atliekama statinio ekspertizė, kurios metu įvertinama statinio techninė būklė ir atsiradusių defektų kilmė; statinio ekspertizės užsakovas yra naudojamo statinio savininkas (naudotojas); tai yra nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 62.1 p.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.14 p. dalinė statinio ekspertizė – bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies (inžinerinės sistemos) įvertinimas, patikrinant, kaip statinio dalies (inžinerinės sistemos) sprendiniai (techninė būklė) atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, normatyvinę statinio kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų statinio dalių (inžinerinių sistemų) sprendiniais, o statinio dalies (jo inžinerinės sistemos) avarinės būklės ar avarijos atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes; savarankiška (prilyginama bendrajai statinio ekspertizei) vienos statinio dalies (kelių dalių), vienos (kelių) laikančiosios konstrukcijos, vienos (kelių) inžinerinės sistemos ekspertizė, kai neatliekama bendroji statinio ekspertizė. dalinės projekto (statinio) ekspertizės vadovas – fizinis asmuo – specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžnerinį išsimokslinimą ir atitinkantis kitus nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei atestuotas nustatytąja tvarka, kuris organizuoja dalinę projekto (statinio) ekspertizę ir jai vadovauja kaip nepriklausomas bešališkas analitikas, kurio privatūs interesai nesusiję su jo atliekama ekspertizės veikla ir kuris neatstovauja nei vienam statybos dalyviui, įvertina projekto (statinio) dalį, pasirašo ekspertizės aktą ir atsako už projekto (statinio) dalinės ekspertizės kokybę (statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.16 p.).
Iš minėtų teisės aktų normų matyti, jog Inspekcija neatlieka ekspertizių, nėra įgaliota nustatyti per statinio garantinį terminą išryškėjusių defektų priežasčių ir nagrinėti ginčų tarp buvusio statytojo ir rangovo ar pardavėjo ir pirkėjo. Ji vykdo statinio statybos proceso valstybinę priežiūrą iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo.
Atsakyme Inspekcija nurodė, kad negali kreiptis į statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisiją, nes teikiant medžiagą būtina pateikti ir eksperto išvadas dėl ko išryškėjo defektai. Svariais įrodymais, kad statinio garantiniu metu defektai išryškėjo dėl statybos broko, o ne dėl kitų priežasčių (pvz., netinkamų naudojimo sąlygų) laikytina ekspertizė, atlikta statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nustatyta tvarka. Taigi, atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjams, kad Inspekcijai nepriskirta tikrinti ar reikalauti, kad būtų pašalinti garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai. Teismas pažymi, jog klausimai dėl statybos broko yra privatinio pobūdžio, todėl nepriskirtini Inspekcijos kompetencijai.
Pažymėtina, jog pareiškėjai turi teisę savo lėšomis išsikviesti ekspertą, kuris atliktų išsamią ekspertizę ir nustačius, jog statybos defektai atsirado dėl darbų vykdytojo kaltės, patys pašalinti defektus ir kreiptis dėl žalos atlyginimo arba reikalauti, jog defektai būtų ištaisyti.
Statybos įstatymo 36 str. 2 d. nustatyta, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.
Pagal CK 6.327 str. 3 ir 4 dalis, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl daikto trūkumų pašalinimo per garantinį terminą, o kai pardavėjas (statytojas) nereaguoja į pretenziją dėl daikto (buto) trūkumų pašalinimo per garantinį terminą, pirkėjas gali – kreiptis į teismą pagal CK 6.334 str. 1 d. CK 6.363 str. 9 d. nustatyta, jog visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, sutiktina su UAB „Eika“ argumentu, jog ginčo namo pirkėją ir pardavėją sieja sutartiniai santykiai, todėl Inspekcija neturi jokios teisės kištis į privačius santykius. Pažymėtina, jog ginčus, kilusius iš sutartinių teisinių santykių sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.
Pareiškėjai taip pat teigia, jog Atsakyme buvo netinkamai nurodyta kokia tvarka ir kam galima apskųsti jų atsakymą, tačiau su tokiu pareiškėjų argumentu teismas nesutinka.
Atsakyme aiškiai nurodyta, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Įstatymo 25 str. 10 d. nustatyta tvarka. Įstatymo 25 str. 10 p. nustatyta, jog skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Toks apskundimo tvarkos Atsakyme nurodymas teismo laikytinas tinkamu, todėl Atsakymas šiuo pagrindu taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eika“ prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Nagrinėjamu atveju UAB „Eika“ nepateikė jokių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjų R. D. ir S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eika“ prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Donatas Vansevičius