Baudžiamoji byla Nr. 1-1478-1034/2025

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05389-2025-7

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,  

kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Aivarui Giliui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį 148 MGL (7400 Eur) dydžio bauda (baudą sumokėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.  

Teismas   

n u s t a t ė :   

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

 R. P. 2025 m. vasario 11 d., apie 18.58 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,87 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.     

II.       Byloje surinkti įrodymai

        Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 11 d., suprasdamas, kad yra smarkiai apgirtęs, išvažiavo į parduotuvę. Galvojo, kad tokių pasekmių nebus, labai gailisi. Tą dieną vairavo „Toyota Corolla“ automobilį, kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios šį automobilį išsinuomojo. Prieš vairuodamas automobilį vartojo „Starką“, išgėrė apie 0,3 litro. Alkoholį vartojo vienas. Tai jau buvo ne pirma diena, kai vartojo alkoholį, todėl jam nustatė tokį didelį neblaivumo laipsnį. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra teistas už analogišką veiką. Dabar pradėjo ieškoti dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Iki šio įvykio dirbo pagal individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pajamos dabar nedirba.

        Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

        Iš vyr. patrulio J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. vasario 11 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 16).

        Neblaivumo nustatymo aktu R. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesterio duomenimis, pirmuoju tikrinimu 18.58 val. nustatytas 2,87 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.26 val. – 3,15 prom. neblaivumas (b. l. 28-30).

        Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 34).

        Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su  PVM – 14 850 Eur (b. l. 37).

        Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad 2025 m. vasario 11 d. apie 18.32 val. važiuodamas automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). link miesto, pastebėjo priešprieša važiuojanti automobilį „Toyota Corolla“, valst. (duomenys neskelbtini), jis pradėjo perjunginėt automobilio šviesas, norėjo įspėti vairuotoją, kad jis važiuoja priešpriešinė eismo juosta. Tačiau vairuotojas nereagavo, toliau judėjo link jo, dėl ko jis išsuko vairą į dešinę pusę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, automobilis „Toyota“ atsitrenkė į jo automobilio priekinį kairės puses sparną. Jis išlipo iš automobilio, priėjus prie automobilio „Toyota“, vairuotojo pusėje sėdėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, vyras automobilyje buvo vienas. Jis atidarė automobilio durelės ir suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Iškvietė policiją, iki policijos pareigūnų atvykimo asmuo nevartojo alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. P. savo kaltę pripažino ir  parodė, kad 2025 m. vasario 11 d. apie 16.30 val., būdamas vienas namuose, gėrė alkoholį, t. y. trauktinę, kurios išgėrė apie 0,3 litro. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi kaip reikiant girtas, nusprendė nuvažiuoti į maisto prekių parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Suvokdamas, kad yra girtas, sėdo į automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi ir išvažiavo iš savo namų kiemo. Nuvažiavęs apie 1,5 kilometro nepraleido važiuojančio kito automobilio, nors pagal privalėjo tai padaryti ir atsitrenkė į jį. Prisimena, kad vaikinai, kurie buvo kitame automobilyje, iškvietė policiją. Supranta, kad savo veiksmais, kuomet vairavo būdamas visiškai girtas sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Savo veiksmus vertina negatyviai, labai dėl to gailisi (b. l. 71-72).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. P. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

        Kaltinamasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. parodė, kad 2025 m. vasario 11 d., suprasdamas, kad yra smarkiai apgirtęs, išvažiavo į parduotuvę. Galvojo, kad tokių pasekmių nebus, labai gailisi. Tą dieną vairavo „Toyota Corolla“ automobilį, kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios šį automobilį išsinuomojo. Prieš vairuodamas automobilį vartojo „Starką“, išgėrė apie 0,3 litro. Alkoholį vartojo vienas. Tai jau buvo ne pirma diena, kai vartojo alkoholį, todėl jam nustatė tokį didelį neblaivumo laipsnį. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 71-72).

        Be to, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo E. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos įvykių registro išrašas. 

        Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. P. 2025 m. vasario 11 d., apie 18.58 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,87 promilių neblaivumą.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas pašalina iš kaltinimo veikos kvalifikavimui nereikšmingas aplinkybes, t. y. alkotesterio nurodymą, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.  

IV.       Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.  

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką. 

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, tačiau iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, baudos bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą, teismas nenustatė pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Be to, kaltinamasis nedirba, todėl spręstina, jog jokių objektyvių priežasčių atidėti arešto bausmės vykdymą byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.   

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. sunkus girtumo laipsnis, be to, už analogišką veiką teistas anksčiau, spręstina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepasimokė, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų šios priemonės taikymo terminą. Nors gynėjas prašė skirti mažesnį baudžiamosios poveikio priemonės terminą, teismas pakartotinai pažymi, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką veiką, taip pat jam jau buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tokio šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas suponuoja ir atitinkamos pakankamai griežtos atsakomybės taikymą. Priešingu atveju, būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė galėjo žinoti ar neabejotinai žinojo, jog jai priklausančiu automobiliu naudosis neblaivus R. P.

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 14 850 Eur.

V.       Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB Regitra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. areštą 34 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 850 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti AB Regitra.

Išaiškinti R. P., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) R. P. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                            Ramūnas Keidūnas