Civilinė byla Nr. 3K-3-296/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00674-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos:129.19.2;114.11 (S)              

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., Danske Bank A/S, S. L., V. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

            Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių tvarką, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. (toliau – antstolis), pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotus vykdomuosius raštus vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos (skolininkės) išieškotojo Danske Bank A/S naudai, 2011 m. gruodžio 28 d. pardavė iš antrųjų varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą: negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui S. L. už 41 600 Lt, komercines patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. S. už 44 100 Lt.

Pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama pripažinti 2011 m. gruodžio 28 d. varžytynes neįvykusiomis, remdamasi tuo, kad: 1) nenustatyta parduodamo iš varžytynių turto apžiūros tvarka (CPK 708 straipsnis); 2) neiškabintas skelbimas ant nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 2 dalis); 3) apie varžytynes nepaskelbta vietiniame laikraštyje. Pareiškėjos teigimu, šie varžytynių tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą prielaidai, kad varžytynėse dalyvavo asmenys, neturintys teisės jose dalyvauti.

Antstolis 2012 m. sausio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir CPK 510 straipsnio pagrindu perdavė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas, remdamasis vykdomosiose bylose pateiktais laikraščio „Alio reklama“, kuris platinamas ir Vilniaus mieste, duomenimis, nustatė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. viešai paskelbta apie pareiškėjai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių vietą ir laiką, todėl sprendė, jog, atsižvelgiant į CPK 706 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apie varžytynes paskelbta tinkamai; pažymėjo, kad tai buvo antrosios varžytynės, nes pirmosiose nedalyvavo nė vienas pirkėjas ir jos buvo pripažintos neįvykusiomis. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog antrosiose varžytynėse ketino dalyvauti daug pirkėjų ir parduodamas turtas buvo toks paklausus, kad buvo būtina pagal CPK 708 straipsnį nustatyti tvarką, skirtą visiems pageidaujantiems asmenims apžiūrėti parduodamą turtą, taip pat iškabinti skelbimą ant nekilnojamojo turto pagal CPK 706 straipsnio       2 dalies nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškojimas iš priverstinai parduodamo turto vyko jau daugiau kaip vieneri metai, pareiškėjai buvo siūloma savarankiškai ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, išieškotojui buvo siūloma perimti turtą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad varžytynėse dalyvavo asmenys, neturintys teisės jose dalyvauti: teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ar šių asmenų artimieji giminaičiai (CPK 709 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad, parduodant nekilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje ir specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos (CPK 706 straipsnio 1 dalis); nustatė, jog antstolis apie turto pardavimą paskelbė interneto tinklalapyje, išspausdino skelbimą turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje. Teismo nuomone, nors įstatyme nustatyta, kad jei yra galimybė, tai skelbimas gali būti iškabinamas ir ant parduodamo nekilnojamojo turto, tačiau, antstoliui to nepadarius, nėra pagrindo konstatuoti, jog apie varžytynes paskelbta netinkamai.

Teismas, remdamasis CPK 708 straipsniu, nurodė, kad iki varžytynių pradžios visi suinteresuoti asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą; pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad antstolis būsimiems pirkėjams būtų neleidęs apžiūrėti parduodamo turto; vienas jų, pateikdamas prašymą leisti dalyvauti varžytynėse, nurodė, jog turtą apžiūrėjo, tai, teismo nuomone, patvirtina aplinkybę kad pirkėjams buvo suteikta tokia galimybė. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog varžytynėse dalyvavo asmenys, neturintys teisės jose dalyvauti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

            Kasaciniu skundu pareiškėja I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d., Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

            1. Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė turto pardavimo iš varžytynių paskelbimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 706 straipsnis). Jos teigimu, turto pardavimo iš varžytynių tvarką reglamentuoja ne tik CPK 706 straipsnio 1 dalis, bet ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Anot kasatorės, tai – specialioji norma CPK 706 straipsnio 1 daliai, taikoma tada, kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas; ji yra imperatyvioji, t. y. jeigu yra galimybė iškabinti skelbimą ant parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto, tai šis įstatymo reikalavimas turi būti vykdomas visais atvejais. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad nebuvo galimybių iškabinti skelbimo ant nekilnojamojo turto (ant   abiejų   parduodamų   objektų). Tai, kasatorės teigimu, reiškia, kad buvo pažeistas imperatyvusis CPK reikalavimas, todėl varžytynės negali būti laikomos teisėtomis. CPK 706 straipsnyje nustatytos paskelbimo apie būsimas varžytynes tvarkos tikslas yra užtikrinti, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, taip padaugėja galimybių, kad turtas bus parduotas kuo didesne kaina. Tai, kasatorės nuomone, atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tikslas kuo greičiau atlikti vykdymo veiksmus savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Antstolis turto pardavimo iš varžytynių procese turi būti aktyvus, imtis visų galimų priemonių, kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina. Kasatorės įsitikinimu, šiuo atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad antstolis, nors ir turėdamas galimybę, nesilaikė visų įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir dėl to varžytynėse dalyvavo mažai pirkėjų – tik po vieną varžantis dėl kiekvieno parduodamo nekilnojamojo turto objekto.

            2. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išaiškindamas, kad CPK 708 straipsnio, įtvirtinančio reikalavimą nustatyti parduodamo iš varžytynių turto apžiūros tvarką, pažeidimas būtų tik tuo atveju, jei antstolis būtų neleidęs pirkėjams apžiūrėti iš varžytynių parduodamo turto, pernelyg siaurai aiškino šią normą. Turto apžiūros tvarkos tikslas – nustatyti, kaip besidomintys turto pirkimu asmenys gali turtą apžiūrėti, nurodant teisingus kontaktinius duomenis, kuriais pirkėjai gali kreiptis, apžiūros laiką ir pan.; taip užtikrinama, kad visiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų aiškios jų teisės ir pareigos, susijusios su parduodamo turto apžiūra. Kasatorės nuomone, nesant nustatytos turto apžiūrėjimo tvarkos, dalis suinteresuotų asmenų galėjo nuspręsti nedalyvauti varžytynėse, taip sumažėjo galimybių parduoti turtą didesne kaina.

            3. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad antstolis, skelbdamas apie ginčo varžytynes, iš esmės nepažeidė CPK nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje pasisakyta, kad imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimą iš varžytynių neteisėtu. Prie tokių pažeidimų priskiriami atvejai, kai pažeidžiama varžytynių organizavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-1130/2002; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Kasatorė pažymėjo, kad šioje byloje antstolis privalėjo atlikti CPK 706 straipsnio 2 dalyje ir 708 straipsnyje nustatytus veiksmus (paskelbti apie varžytynes iškabinant skelbimus ant parduodamo nekilnojamojo turto, nustatyti parduodamo turto apžiūros tvarką); neatlikęs jų, pažeidė nurodytas CPK normas ir šie pažeidimai vertintini kaip esminiai, todėl varžytynės turėjo būti pripažintos neteisėtomis.

            4. Anot kasatorės, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė 2011 m. birželio 21 d. CPK 717 straipsnio 1 punkto, reglamentuojančio varžytynių dalyvių skaičių, redakciją. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas prasidėjo 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d., kai antstolis patvarkymais priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad vykdymo proceso pradžioje galiojo 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 717 straipsnio 1 punktas, kuriame buvo įtvirtinta, jog antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas. Kadangi antrosiose varžytynėse dalyvavo tik po vieną pirkėją, tai, kasatorės teigimu, jos turi būti pripažintos neįvykusiomis.

            5. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas formaliai, vienpusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino bylos faktines aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus, taip pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pirkėjams buvo sudaryta galimybė apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą, vadovavosi tik ta aplinkybe, jog vienas pirkėjas prašyme dalyvauti varžytynėse nurodė, kad apžiūrėjo iš varžytynių parduodamą turtą. Kasatorės teigimu, teismas visiškai nevertino jos paaiškinimų, kad parduodamos patalpos yra užrakintos, jų neįmanoma apžiūrėti, neįėjus į vidų, patalpų raktai visada buvo pas kasatorę, tačiau antstolis į ją nė karto nesikreipė. Be to, kasatorė pažymėjo, kad jos sūnui skambino nepažįstami asmenys, pageidaudami apžiūrėti patalpas ir nurodydami, jog telefono numerį davė antstolis. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad, nepatvirtinus turto pardavimo tvarkos, buvo pažeisti varžytynių organizavimo reikalavimai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. M. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skelbimo apie būsimas varžytynes tvarką. CPK 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio pareiga apie būsimas nekilnojamojo turto varžytynes paskelbti antstolio kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietoje platinamame laikraštyje bei specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo šių imperatyviųjų reikalavimų nepažeidė – varžytynių skelbimai nepraleidus įstatyme nustatyto termino buvo tiek antstolio kontoros skelbimų lentoje, tiek turto buvimo vietos laikraštyje, tiek specialiame interneto tinklalapyje. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad galimybė įvykdyti CPK 706 straipsnio 2 dalies reikalavimus priklauso nuo to, ar skolininkas bendradarbiauja su antstoliu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis neturi realios galimybės iškabinti skelbimų ant kiekvieno parduodamo turto, taip pat nuolat tikrinti ir kontroliuoti, ar šie vis dar kabo, yra nenuplėšti ar nesugadinti; tokią galimybę turėjo kasatorė, kuri, be kita ko, vykdydama CPK 644 straipsnyje įtvirtintą skolininko pareigą būti aktyviam, taip pat vadovaudamasi CPK 706 straipsnio 4 dalimi, kad skolininkas gali imtis priemonių, jog apie parduodamą iš varžytynių turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, galėjo spaudoje ir internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose skelbti įvairaus turinio skelbimus savo nuožiūra, kreiptis į nekilnojamojo turto agentą, kuris padėtų tinkamai išreklamuoti iš varžytynių parduodamą turtą ir padėtų ieškoti būsimo pirkėjo, kuriam būtų galima parduoti turtą be varžytynių (CPK 704 straipsnis). Suinteresuoto asmens nuomone, jeigu iš varžytynių parduoti objektai būtų buvę paklausūs rinkoje, neabejotina, kad kasatorė būtų suradusi pirkėją, kuris būtų juos įsigijęs už kasatorei tinkamą kainą, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog pirkėjo paieškai ji turėjo pakankamai laiko ir galimybių.

2. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, organizuojant varžytynes, buvo pažeisti CPK 708 straipsnio reikalavimai. Varžytynių skelbimuose buvo nurodyta, kad visi suinteresuoti asmenys antstolio kontoroje gali susipažinti su parduodamo iš varžytynių turto įvertinimo ataskaitomis. Vykdomosiose bylose buvo abiejų parduodamų nekilnojamojo turto objektų išsamūs ekspertizės aktai, kuriuose yra ne tik turto aprašymas, bet ir  nuotraukos, Nekilnojamojo turto išrašai (kuriuose yra visi svarbiausi duomenys apie konkretų nekilnojamąjį turtą), turto kadastrinių matavimų bylų kopijos, patalpų išplanavimų schemos. Dėl to, suinteresuoto asmens teigimu, visi asmenys, kuriuos domino parduodamas turtas, pirmiausia kreipėsi į jo kontorą ir galėjo peržiūrėti ekspertizės aktuose esančius dokumentus bei nuotraukas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad asmenims, pareiškusiems norą apžiūrėti turtą, jis davė kasatorės telefono numerį, kad šie su ja susitartų dėl turto apžiūros; kaip nurodyta kasaciniame skunde, kasatorė vienintelė turėjo iš varžytynių parduodamų patalpų raktus ir suinteresuotam asmeniui nei jų, nei turto dokumentų originalų neperdavė. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad susidomėjusiems parduodamu turtu asmenimis jis nurodė tokį telefono numerį, kokį jam pateikė kasatorė.

3. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai taikė netinkamos redakcijos CPK normas, reglamentuojančias varžytynių dalyvių skaičių (CPK 717 straipsnio 1 punktas). CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius proceso įstatymus. Kasatorei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių metu (2011 m. gruodžio 28 d.) buvo taikomos tos teisės normos, kurios galiojo vykstant šioms varžytynėms, t. y. varžytynės yra laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvavo bent vienas dalyvis ir jo pasiūlyta kaina atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas         (2011 m. birželio 21 d. CPK 717 straipsnio 1 punkto redakcija). Dėl to, suinteresuoto asmens nuomone, jis neturėjo teisinio pagrindo paskelbti kasatorei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių neįvykusiu; turto pradinė kaina buvo padidinta pagal CPK 713 straipsnio 4 dalies reikalavimus, varžytynes laimėję dalyviai visą kainą už nupirktą turtą sumokėjo per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat nebuvo duomenų, jog jie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. S. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Sutikdamas su antstolio V. M. atsiliepime pateiktais argumentais, suinteresuotas asmuo papildomai pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog kasatorė pati buvo iškabinusi skelbimus ant parduodamo nekilnojamojo turto ir nurodžiusi juose savo sūnaus telefono numerį, pas ją buvo parduodamų negyvenamųjų patalpų raktai. Tai, suinteresuoto asmens nuomone, reiškia, kad kasatorė pati pasirinko, kaip įgyvendinti CPK 706 straipsnio 2 dalyje ir 708 straipsnių nuostatas. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis kasatorės pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nes skiriasi nurodytų nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

Suinteresuotų asmenų S. L. ir Danske bank A/S atsiliepimus į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkančius CPK 351 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

            Byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Kasatorės nuomone, jai  priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės įvyko, pažeidžiant CPK 706 straipsnio 2 dalies, 708 straipsnio reikalavimus (antstolis neiškabino skelbimo ant iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto, nenustatė turto apžiūros tvarkos). Tai yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

            Dėl paskelbimo apie varžytynes ir teisės apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą

            Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

Vienas sėkmingų varžytynių garantų – tinkamas paskelbimas apie jas ir galimybės visiems norintiems asmenims apžiūrėti parduodamą turtą sudarymas. Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 705–707 straipsniuose (nagrinėjamu atveju aktuali įstatymo, galiojusio iki 2013 m. sausio 1 d., redakcija). CPK 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui (arba likus dvidešimčiai dienų, jeigu turto vertė mažesnė nei šimtas tūkstančių litų) iki varžytynių dienos. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šios normos formuluotę, darytina išvada, kad jos reikalavimai turi būti įgyvendinami ne visais nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių atvejais, tačiau tik tais, kai yra jų įgyvendinimo galimybė. Galimybės uždėti skelbimą ant nekilnojamojo turto turėjimas gali reikšti tiek galėjimą fiziškai prieiti prie objekto, tiek ir laiko bei finansinių išteklių iki jo nuvykti turėjimą, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Antstolis gali neturėti realios galimybės iškabinti skelbimo ant kiekvieno parduodamo nekilnojamojo turto objekto, kaip ir nuolat tikrinti bei kontroliuoti, ar skelbimas ant turto dar yra, ar jis nenuplėštas, nesugadintas ir pan. Įstatyme įtvirtinta, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 straipsnio 4 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtinta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, darytina išvada, kad skolininkas, siekiantis, jog turtas būtų parduotas už geriausią kainą, turi bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam įgyvendinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus, skirtus tam, kad apie parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau pirkėjų, taip pat ieškoti jų savo iniciatyva: gali įdėti skelbimus apie parduodamą turtą į specialius tinklalapius internete, kreiptis į nekilnojamojo turto pardavimo agentus, pasiūlyti antstoliui nuvykti į nekilnojamojo turto buvimo vietą ir uždėti ant jo skelbimą, savarankiškai uždėti skelbimą ir pan.

CPK detaliai nereglamentuojama, kokia yra parduodamo iš varžytynių turto apžiūros tvarka, tačiau įtvirtinama, kad antstolis turi užtikrinti, jog visi pageidaujantys asmenys galėtų turtą apžiūrėti (CPK 708 straipsnio reikalavimus). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta kitokios paskelbimo apie turto pardavimą iš varžytynių tvarkos, kai pirmosios varžytynės pripažįstamos neįvykusiomis ir antstolis organizuoja turto pardavimą iš antrųjų varžytynių.

Remiantis byloje pateiktais ir teismų ištirtais duomenimis, apie kasatorei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, kurios įvyko 2011 m. gruodžio 28 d., antstolis      2011 m. lapkričio 24 d. (nepažeisdamas vieno mėnesio termino) paskelbė Vilniaus mieste platinamame laikraštyje ,,Alio reklama“, specialiame interneto tinklalapyje ir antstolio kontoros skelbimų lentoje. Byloje nėra duomenų, kad apie parduodamą turtą buvo iškabintas skelbimas ant nekilnojamojo turto. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė CPK 706 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos ir antstolio procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, vykdomosiose bylose pateiktus duomenis, antstolis neturėjo realios galimybės jų įgyvendinti. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose pateiktose turto vertinimo ekspertizėse esančių nuotraukų, iš varžytynių parduotas nekilnojamasis turtas yra daugiabučių namų rūsiuose, į kuriuos galima patekti per bendrojo naudojimo patalpas, kurios yra rakinamos, taip pat saugomos nuleidžiamomis grotomis (patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įėjimas iš (duomenys neskelbtini)). Kasaciniame skunde nurodyta, kad patalpų raktai visą laiką iki varžytynių buvo pas kasatorę. Tai reiškia, kad antstolis neturėjo galimybės savarankiškai prieiti prie iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto ir iškabinti ant jo skelbimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju skelbimo ant nekilnojamojo turto iškabinimą būtų galima vertinti kaip savitikslį, nes jį pamatytų tik maža (rūsiuose turinčių patalpas ir ten besilankančių) potencialių pirkėjų dalis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad antstolis įgyvendino CPK 706 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie būtini skelbiant apie būsimas varžytynes, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti varžytynių paskelbimą netinkamu, pažeidžiančiu įstatymo reikalavimus.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl CPK 708 straipsnio pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, CPK 708 straipsnyje nedetalizuojama tiksli parduodamo iš varžytynių turto apžiūros tvarka, jos nustatymas paliktas antstolio kompetencijai. Įstatyme nenustatyta, kad antstolis parduodamo iš varžytynių turto apžiūros tvarką turi nustatyti, priimdamas procesinį dokumentą – patvarkymą; pavyzdinės tokio dokumento formos nepateikta ir teisingumo ministro       2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos bei 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265 išdėstytos nauja redakcija Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte, nustatančiame procesines dokumentų formas, kurias turi naudoti antstolis, vykdydamas teismo sprendimus. Taigi įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja išvadą, kad esminė aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas, spręsdamas, ar nebuvo pažeisti CPK 708 straipsnio reikalavimai, yra ne tai, ar antstolis konkrečiu procesiniu dokumentu buvo nustatęs turto apžiūros tvarką, bet tai, ar, jam paskelbus apie turto pardavimą iš varžytynių, visiems suinteresuotiems asmenims buvo sudarytos galimybės šį apžiūrėti.

Remiantis byloje pateiktais antstolio paaiškinimais ir rašytiniais dokumentais (pirkėjo          S. L. prašymu leisti dalyvauti varžytynėse), darytina išvada, kad visi pageidaujantys apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą asmenys turėjo tokią galimybę. Iš vykdomosiose bylose pateiktų skelbimų apie varžytynes laikraštyje ,,Alio“ matyti, kad juose nurodytas antstolio telefono numeris. Atsižvelgiant į atsiliepime į kasacinį skundą pateiktus antstolio paaiškinimus, šiuo telefonu paskambinusiems ir iš varžytynių parduodamu turtu besidomintiems asmenims buvo siūloma atvykti į antstolio kontorą ir susipažinti su parduodamo nekilnojamojo turto ekspertizės aktais, kuriuose, be kita ko, pateiktos objektų nuotraukos, patalpų išplanavimų schemos ir kt. Asmenims, norėjusiems realiai apžiūrėti turtą, antstolis nurodė kasatorės pateiktą telefono numerį; kasatorė pripažįsta, kad nurodytu numeriu, kuris priklauso jos sūnui, skambino nepažįstami asmenys ir domėjosi parduodamu turtu; antstolis neturėjo galimybės parodyti patalpų, nes neturėjo jų raktų. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti antstolio paaiškinimais, bylą nagrinėję teismai nenustatė. Atsižvelgiant į pateiktus CPK 708 straipsnio išaiškinimus ir teismų byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis visiems suinteresuotiems asmenims sudarė galimybes apžiūrėti parduodamą turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis pažeidė CPK 708 straipsnio reikalavimus.

Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje pasisakyta apie varžytynių organizavimo tvarką, ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ir kt., bylos Nr. 3K-3-1130/2002, taip pat 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. ir kt. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008.

            Teisėjų kolegija, atmesdama šį kasatorės argumentą, pažymi, kad nurodytose nutartyse kasacinis teismas nepasisakė CPK 706, 708 straipsnių aiškinimo ir taikymo klausimais, be to, skiriasi šių nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentais nepagrįsta, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo ginčui spręsti aktualios kasacinio teismo praktikos.

            Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, minėta, skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet ir numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Iš pridėtų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis 2011 m. lapkričio 22 d. patvarkymuose dėl turto realizavimo skolininkei išaiškino ne tik CPK 704 straipsnyje įtvirtintą jos teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, bet ir CPK 706 straipsnio 4 dalies nuostatą, leidžiančią skolininkei ir išieškotojui imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.

            Dėl CPK 717 straipsnio 1 punkto taikymo

            Kasatorės įsitikinimu, viso vykdymo proceso metu turėjo būti taikomos 2002 m. vasario         28 d. redakcijos, o ne varžytynių metu galiojusios 2011 m. birželio 21 d. redakcijos CPK 717 straipsnio 1 punkto normos, todėl varžytynės turi būti pripažintos neįvykusiomis, nes 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 717 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad varžytynės laikomos neįvykusiomis, jei jose dalyvauja tik vienas pirkėjas.

            CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vykdymo procesą, kaip atskirą civilinio proceso stadiją, sudaro savarankiški vykdymo veiksmai, kurie atliekami konkrečioje vykdomojoje byloje siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to vykdymo veiksmų atlikimo metu taikytinos jų atlikimo metu galiojančios teisės normos. Kasatorei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių metu (2011 m. gruodžio 28 d.) buvo taikomos tos teisės normos, kurios galiojo vykstant šioms varžytynėms, t. y. varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvavo bent vienas dalyvis ir jo pasiūlyta kaina atitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

            Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad varžytynės, kuriose dalyvavo pirkėjas V. S. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjas S. L. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo,  įvyko 2011 m. gruodžio 28 d., todėl, vertindami šių varžytynių teisėtumą tuo aspektu, ar juose dalyvavo pakankamas skaičius pirkėjų, pagrįstai vadovavosi 2011 m. birželio 21 d. redakcijos CPK 717 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojusia 2011 m. spalio 1 d., ir pripažino varžytynes įvykusiomis.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas, todėl naikinti ar pakeisti jų nėra teisinio pagrindo (CPK 346, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo V. S. prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad suinteresuotam asmeniui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas M. Gedeikis; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suinteresuotas asmuo sumokėjo 968 Lt, už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo taikymo rengimą – 242 Lt, už atsiliepimo ir prašymo kopijų bylos šalims parengimą, priedų tvirtinimą – 60,50 Lt, pašto išlaidoms atlyginti – 13,47 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo        26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.14, 8.15 punktus, į tai, kad dokumentų kopijų darymo, priedų tvirtinimo ir pašto išlaidų atlyginimas Rekomendacijose nenustatytas, taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių išlaidų už analogiškas teisines paslaugas atlyginimą (Rekomendacijų 10 punktas), daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti suinteresuoto asmens prašymą ir priteisti jam iš kasatorės 1210 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 80,67 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos I. S.          (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 80,67 Lt (aštuoniasdešimt litų 67 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

               Teisėjai                                                                                Birutė Janavičiūtė

                                                                                                           Egidijus Laužikas

                                                                                                           Juozas Šerkšnas