Civilinė byla Nr. e2-527-925/2023

             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02705-2022-9

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3;

2.6.8.11.1; 2.6.18.2; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Albert Barkovski,

atsakovės A. K. individualios įmonės atstovams – įmonės savininkui A. K. ir advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir sumokėto avanso priteisimo ir pagal atsakovės A. K. individualios įmonės priešieškinį ieškovui A. K. dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. K. pareikštu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (2022-06-28, DOK-113110) prašė teismo priteisti iš atsakovės A. K. individualios įmonės 1000 eurų negrąžinto avanso, 7 679,60 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinį grindė šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovo A. K. IĮ (toliau – atsakovė) 2020 m. vasario mėn. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medinių laiptų ieškovo rąstiniam gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas) pagaminimo ir montavimo. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Šiam sandoriui patvirtinti ieškovas atsakovui sumokėjo 1 000 Eur dydžio avansą. Tačiau laiptai ieškovui taip ir nebuvo pagaminti.

2.2.       Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas dar vienas žodinis susitarimas dėl langų gyvenamajam namui pagaminimo ir jų sumontavimo. Rašytinė sutartis tarp šalių šiuo atveju taip pat nebuvo sudaryta. Ieškovas atsakovei už langų pagaminimą ir montavimą sumokėjo 4500 Eur. Mokėjimai buvo atliekami grynais. Atsakovė kasos pajamų orderius išdavė tik dviem ieškovo atliktoms piniginėms operacijoms patvirtinti, t. y. 2020-09-24 800 Eur ir 2021-04-19 700 Eur, iš viso 1500 Eur sumai. 3000 Eur sumai pinigų gavimo operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas atsakovės ieškovui išrašytas nebuvo.

2.3.       Atsakovei ieškovo gyvenamajame name sumontavus langus ieškovas po tam tikro laiko pastebėjo, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti langai yra nekokybiški, t. y. prastai atsidarė bei užsidarė, tam tiktos langų dalys atrodė neestetiškai, tarp langų ir sienų buvo likę tarpai, pro kuriuos šaltuoju metu laiku galimai bus patiriamas šilumos nuostolis. Siekdamas nustatyti jam sumontuotų langų kokybę, ieškovas kreipėsi į statybų ekspertą Darių Kalibatą, kuris nustatė, kad langai yra pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai. D. Kalibato pastaboms fiksuoti buvo iškviestas antstolis Donatas Kisielius. Atlikus sumontuotų langų apžiūrą buvo surašytas D. Kalibato vertinimo aktas Nr. A-21-06-1206. D. Kalibato nustatyti pažeidimai taip pat buvo užfiksuoti antstolio D. Kisieliaus 2021-06-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/21/053. D. Kalibatas, atlikęs atsakovės sumontuotų langų apžiūrą, nustatė, kad langai yra nekokybiški: langų rėmai yra kreivi ir su tarpais, sudurti iš gabaliukų, langai neatsidaro, iš lauko ne visur užtaisyta hermetiku, stiklo paketai yra įstatyti kreivai, lango rėmai priveržti teisiai prie sienų. Nurodyti pažeidimai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 78 straipsnio reikalavimų: „Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšvietimo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai“. Nepašalinius nurodytų defektų pastatas praras daugiau šilumos energijos ir bus didesni šilumos nuostoliai. 

2.4.       Statybų ekspertas savo akte yra nurodęs, kad jo nustatytiems ir nurodytiems trūkumams pašalinti reikia gyvenamajame name sumontuotus langus visiškai perdaryti, t. y. pagaminti iš naujo. Nurodytų trūkumų pašalinimui yra būtina demontuoti atsakovo jau sumontuotus langus prieš tai demontuojant terasą ir kitus jau įrengtus apdailos elementu, trukdančius šiuos langus demontuoti. Nurodytų darbų, t. y. sudėtų langų, bei juos išimti trukdančių apdailos elementų demontavimo ir sumontavimo, taip pat naujų langų pagaminimo kaina statybų eksperto yra įvertinta 6 041,84 Eur suma, kurią ekspertas perskaičiavo remdamasis aktualiomis, 2022 m. kainomis, ir nustatė, kad ieškovui atsakovės padarytos žalos dydis dėl netinkamai sumontuotų langų padidėjo ir sudaro 7 679,70 Eur.

2.5.       Ieškovas, gavęs specialisto patvirtinimą apie tai, kad atsakovės pagaminti ir gyvenamajame name sumontuoti langai yra nekokybiški, kreipėsi į atsakovę su 2021-08-06 pretenzija, kuria nutraukė tarp jo ir atsakovės sudarytus susitarimus dėl langų bei dėl laiptų pagaminimo ir montavimo. Nutraukus sutartis ieškovas pareikalavo atsakovės atstatyti iki sandorių sudarymo buvusią padėtį, t. y. grąžinti už laiptus sumokėtą 1 000 Eur avansą, už langus sumokėtą 4 500 Eur sumą bei pačiam išmontuoti sumontuotus langus arba atlyginti langų demontavimo išlaidas, t. y. 6 042 Eur sumą. Atsakovė pateikė 2021-08-20 atsakymą, kuriame pripažino, kad iš ieškovo gavo 4500 Eur sumą už langų gamybą ir montavimą, tačiau su ieškovo pretenzija kategoriškai nesutiko bei ją tenkinti atsisakė. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, ieškovas, kaip vartotojas, kreipėsi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo iš atsakovės priteisti 1 000 Eur sumokėto avanso ir atlyginti 7 679,60 Eur nuostolių sumą už netinkamai pagamintus ir sumontuotus langus.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškovo reikalavimais grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.        Atsakovė neneigė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medinių langų pagaminimo ir sumontavimo ieškovo rąstiniame name bei dėl medinių laiptų pagaminimo ir sumontavimo tame pačiame name. Pagal šiuos susitarimus atsakovė įsipareigojo pagaminti individualiai ieškovo namui pritaikytus medinius langus bei medinius laiptus ir juos sumontuoti. Nurodė, jog atsakovė gamina medinius langų rėmus, tačiau negamina stiklo paketų – jie yra perkami iš kito gamintojo. Dėl šios priežasties ieškovas 2020-09-24 sumokėjo atsakovei 800 Eur už stiklo paketus, kas ir yra įvardinta tos pačios datos kasos pajamų orderyje. Tuo tarpu kita suma – 700 Eur – buvo sumokėti daug vėliau, jau praėjus kuriam laikui po langų sumontavimo ir naudojimo – 2021-04-19. Atkreipė dėmesį, kad jei 2020-09-24 kasos pajamų orderyje nurodyta „užstatas už stiklo paketus“, tai 2021-04-19 kasos pajamų orderyje nurodyta „paketų keitimas“. Po langų sumontavimo ieškovui pradėjus juos eksploatuoti, langų paketai pradėjo „verkti“, t. y. ant jų pradėjo formuotis taškeliai. To priežastis atsakovei nebuvo žinoma, kadangi ji negamino langų paketų, tačiau, siekdama bendradarbiauti su ieškovu, atsakovė sutiko pakeisti langų stiklo paketus savo sąskaita. Kadangi stiklo paketams vėlgi reikėjo pinigų, šalys susitarė, kad ieškovas sumokės už naujus stiklo paketus, o vėliau ši suma bus išminusuota iš galutinės langų kainos. Taigi tokiu būdu ieškovas už langus yra sumokėjęs 1500 Eur. Tuo tarpu atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas yra sumokėjęs dar papildomai 3000 Eur langus. Atsakovė nurodė, kad ieškovas po langų sumontavimo pradėjo akivaizdžiai kabinėtis prie atsakovės atliktų darbų rezultato, taip siekdamas nebemokėti likusios darbų kainos arba ją ženkliai sumažinti, dėl ko likusi darbų kaina iš ieškovo pusės nebebuvo mokama. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi atsakovės atsakymu į ieškovo pretenziją, kuriame neva atsakovė pripažino gavusi 4500 Eur. Atsakymą į pretenziją rengė teisininkė (kas yra įvardinta ir pačiame atsakyme), o atsakovės savininkas, nebūdamas teisininku ir su tokia situacija per visą savo praktiką susidūręs pirmą kartą bei apimtas streso, atsakymo turinio iki galo nesuprato ir pasitikėdamas teisininke jį pasirašė. Be to, ieškovas ne vieną kartą grasino atsakovės vadovą nužudysiąs ir pakarsiąs, dėl ko atsakovės vadovas ir buvo apimtas didelio streso ir įtampos (atsakovės vadovas nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi, pirma, neturėjo tvirtų įrodymų, antra, vylėsi, kad tokie ieškovo grasinimai vis dėlto yra tik perdėto spaudimo priemonė). Pažymėjo, kad atsakovė visais atvejais gaudama lėšas tai įformina atitinkamais kasos pajamų orderiais, kas matyti ir šiuo atveju – atsakovė ieškovui yra išrašiusi net tris kasos pajamų orderius skirtingomis datomis, kas rodo, jog kiekvieną kartą gaunant lėšas tai buvo įforminama oficialiai.

3.2.        Dėl šalių susitarimo dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo atsakovė nurodė, jog šalys nebuvo įvardinusios konkretaus laiptų pagaminimo termino. Šalys buvo sutarusios, jog mediniai laiptai bus baigti gaminti ir montuoti po to, kai bus užbaigti ir sumontuoti langai (ir tai yra visiškai logiška, kadangi vidaus įrengimo darbų negalima vykdyti nesant langų, o laiptų nebuvimas netrukdo pradėti įrengimo darbus), kas ir paaiškina susitarimo dėl konkretaus termino nebuvimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas sutartį dėl laiptų pagaminimo ir montavimo nutraukė nesilaikydamas CK reikalavimų. CK 6.217 str. 3 d. numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. CK 6.218 str. 1 d. numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Aukščiau paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti aiškią išvadą, kad ieškovas, norėdamas nutraukti sutartį, turėjo atsakovei nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, o atsakovei nesilaikant ir papildomo termino – apie sutarties nutraukimą įspėti mažiausiai prieš 30 dienų. Atsakovės atsakyme į ieškovo pretenziją yra aiškiai nurodyta, kad nesutinkama su sutarties nutraukimu. Atsakovė pažymėjo, kad laiptai yra pagaminti ir paruošti montavimui ieškovo pastate.

3.3.        Atsakovė nesutinka ir laiko, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės pagaminti langai yra nekokybiški. Būtina įvertinti tai, kad mediniai langai buvo montuojami rąstiniame, t. y. mediniame name. Pažymėjo, kad naujas pastatas ir taip natūraliai „juda“ jį pastačius – turi „susitupėti“ pamatai, atsiranda naujos apkrovos ir t.t. Tokie procesai vyksta bet kokiame pastate, tačiau šiuo atveju tokie procesai vyksta dar didesniu mastu, kadangi rąstai yra mediniai, o medis kaip statybinė medžiaga yra „gyvas“, t. y. jį daug labiau nei betoną ar mūrą veikia drėgmė, temperatūriniai pokyčiai ir kitos sąlygos. Taigi medinis namas itin stipriai „vaikšto“. Tuo tarpu mediniai langai taip pat yra daromi iš medžio, dėl ko gamyba iš šios medžiagos reikalauja kitokių sprendimų nei gaminant ir montuojant plastikinius langus. Kadangi šiuo atveju namas buvo rąstinis, langų rėmas nebuvo tvirtinamas prie namo sienų (priešingai nei teigia D. Kalibatas). Tarp namo sienos ir lango rėmo prieš tai buvo dedama lango stakta. Tačiau ši stakta yra tvirtinama ne tiesiai prie namo sienos (rąstų galų), o prie sienoje esančių šliaužiklių, kurie padeda sumažinti „judančių“ rastų poveikį. Taigi D. Kalibato išvada, kad lango rėmai priveržti tiesiai prie sienų, rodo, jog šis specialistas neturi reikiamų žinių ir patirties įvertinti medinių langų gamybos ir montavimo ypatumų, o pati išvada yra parengta tokia, kokios pageidavo ieškovas. Kadangi mediniai langai yra gaminami iš medžio, t. y. „gyvos ir vaikštančios“ medžiagos, tą reikia įvertinti ir gaminant pačius langų rėmus. Dėl šios priežasties lango rėmas negali būti vienas vientisas medžio gabalas. Tuo tikslu lango rėmai yra gaminami iš atskirų dalių. Todėl yra technologiškai nepagrįsta kaip trūkumą pateikti faktą, jog langų rėmai sudurti iš gabaliukų. Kaip tik lango rėmas būtų nekokybiškas, jei būtų pagamintas iš vientiso medžio gabalo. Atsakovės teigimu, niekuo nepagrįstas ir kaltinimas, kad langi yra ištepti – tai nėra lango defektas, kadangi išteptas vietas tiesiog reikia elementariai nuvalyti nuo silikono. Taip pat būtinybės keisti visus langus neįrodo ir „išbėgusios tarpinės“ – net jei tai ir būtų stiklo paketo gamintojo brokas, užtektų pakeisti stiklo paketą. Jokios būtinybės keisti rėmą ir staktą nėra ir jos ieškovas nepagrindė, lygiai kaip ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja stiklo paketo brokas (deklaratyvus teiginys nėra defekto įrodymas). Taip pat niekuo nepagrįstas kaltinimas dėl neva kreivų ir su tarpais rėmų. Kaip jau minėjo, tiek namas, tiek langų rėmai yra „gyvi ir judantys“, ypač iš karto po statybos užbaigimo, todėl natūralu, kad gali atsirasti tam tikri tarpai. Tačiau tokie tarpai yra visiškai lengvai pašalinami, įkalant atitinkamas medines dalis (techniniu žargonu vadinami „klynais“). Taip pat ieškovas nepagrįstai kaip atsakovės darbo broką nurodo, kad ne visur užtaisyta hermetiku. Atsakovė nurodė, jog paprastai langai yra hermetizuojami iš vidaus, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas kategoriškai reikalavo hermetiką dėti iš namo išorės. Tačiau kadangi dėl to tepėsi stiklas, šie darbai nebuvo užbaigti, o vėliau ieškovas nebeleido užbaigti darbų bei atsisakė mokėti už langus. Atsakovė nesutinka ir su kaltinimu, kad stiklo paketai įstatyti kreivai. Montuojant medinius langus turi būti paliekami 5-7 mm plyšeliai tarp rėmo ir paketo, todėl kreivai įstatyti stiklo paketo neįmanoma. Kaip jau minėta, juda ne tik langų rėmas, bet ir namas, todėl atsakovė negali būti atsakinga už poveikį langams, jei tokį sukėlė pernelyg didelis namo judėjimas. Atsakovė taip pat nepriima kaip defekto ir langų neatsidarymo. Dar kartą akcentuoja, jog naujas namas, ypač medinis, juda, todėl būtina reguliariai reguliuoti langus (net ir plastikinius), todėl langų neatsidarymo priežastis yra netinkama langų priežiūra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad langų nepavyko sureguliuoti įprastomis priemonėmis. Be to, ieškovas neįrodė, jog tariami defektai yra nepašalinami ir kad dėl to būtina pakeisti visus langus, todėl laiko, jog ieškovas pasirinko neadekvatų savo interesų gynimo būdą, o ieškinys tėra siekis „nubausti“ atsakovę finansiškai. Atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad tariami defektai atsirado „po tam tikro laiko“, kas rodo, kad visa tai buvo nulemta jau aukščiau aptartų priežasčių dėl medžio kaip statybinės medžiagos savybių. Taip pat tokia ieškovo pripažįstama aplinkybė reiškia ir tai, kad ieškovas faktiškai priėmė darbų rezultatą ir jį naudojo, todėl nepagrįsta ieškovo pozicija, kad jis nėra priėmęs darbų rezultato.

4.       Atsakovė byloje taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo: 1) pripažinti ieškovo atliktą šalių sutarties dėl langų pagaminimo ir sumontavimo nutraukimą neteisėtu ir priteisti atsakovei iš ieškovo 3000 Eur skolą už pagamintus ir sumontuotus langus; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; 3) pripažinti ieškovo atliktą šalių sutarties dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo nutraukimą neteisėtu; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Ieškovas šioje byloje teigia, jog susitarimą dėl medinių langų pagaminimo ir sumontavimo jis nutraukė dėl to, jog langai pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai, ir tokių trūkumų neįmanoma pašalinti, dėl ko langus reikia gaminti ir montuoti iš naujo, t. y. ieškovas remiasi CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodytu rangos sutarties nutraukimo pagrindu. Atsakovė laiko, jog ieškovas neįrodė langų trūkumų, todėl darytina išvada, kad sutartis tarp šalių dėl langų pagaminimo ir sumontavimo ieškovo vienašališkai nutraukta neteisėtai, kadangi neegzistuoja pagrindas, kuriuo rėmėsi ieškovas nutraukdamas sutartį. Kadangi ieškovas atsakovės atliktus darbus naudoja, jų nedemontavo, t. y. faktiškai naudojasi atsakovės darbo rezultatu, atitinkamai darytina išvada, jog ieškovas turi atsiskaityti už gautą ir naudojamą rezultatą. Atsakovės teigimu, ieškovas už langų pagaminimą ir sumontavimą atsakovei yra sumokėjęs 1500 Eur. Kadangi šalių suderinta kaina už langų pagaminimą ir sumontavimą buvo 4500 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistina suma sudaro 3000 Eur.

4.2.       Dėl laiptų pagaminimo susitarimo nutraukimo neteisėtumo atsakovė pažymėjo, jog ieškovas, norėdamas nutraukti sutartį, turėjo atsakovei nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, o atsakovei nesilaikant ir papildomo termino – apie sutarties nutraukimą įspėti mažiausiai prieš 30 dienų. Ieškovas byloje neįrodinėja, kad jis savo pretenzijoje buvo nustatęs papildomą terminą sutarčiai dėl laiptų įvykdyti. Atsakovė pažymėjo, kad laiptai yra pagaminti ir paruošti montavimui ieškovo pastate. Kadangi ieškovas byloje neįrodinėja, kad laiptus jo pastatui jau yra pagaminęs ir sumontavęs koks nors kitas gamintojas, teismui pripažinus sutarties dėl laiptų gaminimo ir montavimo nutraukimą neteisėtu, atsakovė baigs vykdyti sutartį, t. y. sumontuos laiptus, kai tik ieškovas sudarys tam sąlygas.

5.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Ieškovo nesutikimas su priešieškiniu grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:

5.1.       Ieškovas laiko, jog atsakovės teiginiai, kad pagaminti ir sumontuoti langai buvo kokybiški, yra nepagrįsti. Atsakovės pagamintų langų trūkumai yra nustatyti D. Kalibato vertinimo akte ir užfiksuoti antstolio D. Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis sumokėjęs atsakovei už langus visą 4 500 Eur sumą ir ne kartą prašė tiek atsakovo vadovo A. K., tiek jo sutuoktinės – atsakovo buhalterės, kad jam būtų išrašyti apskaitos dokumentai, patvirtinantys šių pinigų sumokėjimo faktą, tačiau apskaitos dokumentai buvo išrašyti tik 1 500 Eur sumai. Likusiai ieškovo sumokėtai 3000 Eur sumai dokumentai taip ir nebuvo išrašyti. Šias aplinkybes taip pat pagrindžia padaryti ir į bylą pateikti telefono pokalbių tarp jo ir atsakovo vadovo A. K. garso įrašai (2021 m. gegužės ir birželio mėn.) bei jų išklotinė, išverstą į lietuvių kalbą. Tarp šalių vykusiose pokalbiuose yra girdima, kad ieškovas ne kartą prašė atsakovo išrašyti jam apskaitos dokumentus jo sumokėtai 3000 Eur sumai. Atsakovės vadovas pokalbių metu neneigė fakto, kad ieškovas jam yra sumokėjęs 3000 Eur sumą, taip pat nuolat žadėjo jam išrašyti apskaitos dokumentus šiai sumai, tačiau taip jų ir neišrašė, o gavęs procesinius dokumentus iš teismo pradėjo teigti, kad atsakovė iš viso iš ieškovo šios 3000 Eur sumos negavo, nors aplinkybę dėl 4500 Eur sumos iš ieškovo gavimo atsakovė yra pripažinusi 2021-08-20 atsakyme į ieškovo pretenziją. 

5.2.       Ieškovas nurodė, kad šalims tariantis dėl laiptų pagaminimo, atsakovė pareiškė ir patikino, kad laiptai bus pagaminti per 2 mėnesius. Atsižvelgiant, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas 2020 m. vasario mėn., tačiau ne vėliau kaip 2020-02-27, ką patvirtina kasos pajamų orderis, laiptai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iki 2020-04-27. Tačiau laiptai iš viso nebuvo sumontuoti, dėl to ieškovas 2021-08-06 pranešimu, t. y. praėjus pusantrų metų nuo susitarimo sudarymo dienos, nutraukė su ieškovu sudarytą susitarimą dėl laiptų gamybos ir montavimo. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovės nepagrįstas delsimas vykdyti susitarimą yra laikomas akivaizdžiu ir esminiu susitarimo pažeidimu, kadangi laiptai ieškovo name nebuvo sumontuoti per pusantrų metų laikotarpį ir netgi ieškovui pareiškus apie susitarimo nutraukimą atsakovė neapreiškė noro ir pageidavimo vykdyti sutartį. Šiuo atveju akivaizdu, kad pusantrų metų terminas laiptų gamybai iš esmės yra pripažįstamas neprotingu ir nepagrįstu terminu, kas yra laikoma esminiu susitarimo pažeidimu. Dėl to ieškovas susitarimą su atsakove nutraukė. Nutraukus sutartį viena šalis turi grąžinti kitai šaliai viską, ką ji iš tos šalies yra gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas laiko, kad jis teisėtai ir pagrįstai nutraukė susitarimą dėl laiptų pagaminimo ir reikalauja iš atsakovės jo naudai priteisti 1000 Eur dydžio avansą.

5.3.       Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad laiptai į ieškovo namą atsakovės yra pagaminti ir paruošti montavimui, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė yra pateikusi į bylą per pusę perpjautų rąstų nuotraukas. Pareiga įrodyti, kad nuotraukoje pavaizduoti elementai iš viso yra laiptai, o ne malkos, o juo labiau, kad tai yra laiptai, skirti ieškovo namui, tenka būtent atsakovei, tačiau atsakovė šios jos atsiliepime nurodytos aplinkybės neįrodė. Ieškovo teigimu, šalys tarėsi dėl kitokių laiptų konstrukcijos ir elementų, dėl to nuotraukoje pavaizduoti rąstai negali būti laikomi į ieškovo namą paruoštais montuoti laiptais.

5.4.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė byloje priešieškinį su reikalavimu priteisti jos naudai iš ieškovo neva negautą 3000 Eur skolą už langų gamybą ir montavimą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji iš ieškovo 3000 Eur sumos negavo. Tokie atsakovės teiginiai bei reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ieškovas su atsakove už langų gamybą ir montavimą yra atsiskaitęs visiškai, tačiau pati atsakovė neišrašė ieškovui apskaitos dokumentų pagrindžiančių grynųjų pinigų priėmimo faktą, t. y. šiuo atveju atsakovė jos neteisėtus veiksmus – grynųjų pinigų priėmimo ir apskaitos tvarkos nesilaikymą, šioje byloje siekia paversti į jo tariamą teisę iš ieškovo reikalauti neva negautą 3000 Eur sumą. Ieškovo įsitikinimu, tokie akivaizdžiai nesąžiningi atsakovės veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl to ieškovas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašo teismo skirti atsakovei 5000 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovo naudai.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, prašė juo tenkinti, o atsakovės priešieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmesti.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė patikslintą ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį remiantis į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Patikslintas ieškinys tenkintinas, civilinė byla dalyje pagal priešieškinio reikalavimą dėl susitarimo dėl laiptų pagaminimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nutrauktina, likusioje dalyje priešieškinis atmestinas

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti sutarties dėl laiptų gamybos ir montavimo nutraukimą neteisėtu ir ieškinio reikalavimo grąžinti pagal šį susitarimą sumokėtą avansą

8.       Šalys byloje neginčijo ir patvirtino, kad 2020 m. vasario mėn. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medinių laiptų ieškovo rąstiniam gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas) pagaminimo ir montavimo. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Pagal šį susitarimą ieškovas atsakovei sumokėjo 1 000 Eur dydžio avansą. Ieškovas teigė, kad atsakovė laiptus turėjo pagaminti ir sumontuoti per 2 mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepagrįstai delsė ir nesumontavo ieškovui laiptų net per pusantrų metų, ieškovas 2021-08-06 pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą susitarimą dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo bei pareikštu ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 1000 Eur dydžio ieškovo atsakovei sumokėtą ir atsakovės negrąžintą avansą. Tuo tarpu atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu (dėl avanso grąžinimo) nesutiko ir priešieškiniu reikalauja sutarties dėl laiptų gamybos ir montavimo nutraukimą iš ieškovo pusės pripažinti neteisėtu, laiko, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus laiptų pagaminimo termino, laiptai turėjo būti gaminami ir montuojami po to, kai name bus sumontuoti langai; ieškovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, nesilaikė CK reikalavimų, nenustatė atsakovei papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Atsakovės teigimu, ieškovas laiptus rinkosi iš atsakovės internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) esančių fotonuotraukų, jose labai aiškiai matyti, kokius laiptus, kokios konstrukcijos ir elementų rinkosi ieškovas. Atsakovė kartu su tripliku pateikė fotonuotraukas, kurios, atsakovės teigimu, atitinka ieškovo užsakymą. Atsakovės teigimu, šiose fotonuotraukose esančius laiptus sulyginus su jau byloje esančiomis atsakovės ieškovui pagamintų laiptų fotonuotraukomis, akivaizdu, kad atsakovės pagaminti laiptų elementai yra tapatūs, analogiški internetiniame puslapyje esantiems. Atsakovė paaiškino, kad su atsiliepimu į ieškinį pateiktose fotonuotraukose matyti pagaminti laiptai (pakopos), kurios montuojasi ant kreipiamųjų (laiptasijų), tokie laiptai (pakopos) yra montuojami objekto vietoje, prieš tai objekto vietoje jas nušlifavus. Tuomet nušlifuotos pakopos taip pat objekto vietoje dengiamos užsakovo pageidaujama spalva. Taigi, atsakovės teigimu, su atsiliepimu teiktose fotonuotraukose yra matomi pagaminti laiptai (pakopos), kurie yra paruošti montavimui ieškovo objekte.

9.       Teismas pažymi, kad šalių paaiškinimai dėl sutarto termino laiptams pagaminti ir sumontuoti yra prieštaringi, tuo tarpu rašytinio susitarimo, kuriuo būtų nustatytas konkretus terminas laiptams pagaminti ir sumontuoti šalys nebuvo sudariusios. Nustatyta, kad 2021-08-06 pretenzija ieškovas nurodė nutraukiantis 2020 m. vasario mėn. su atsakove sudarytą susitarimą dėl nepagrįstai ilgo sutarties vykdymo termino ir prašė atsakovės grąžinti ieškovo už laiptų gamybą ir montavimą sumokėtą 1000 eurų avansą. Atsakovė byloje neginčijo, kad minėtos pretenzijos surašymo metu laiptai nebuvo pagaminti. Atsakovė 2021-08-20 atsakyme į šią ieškovo pretenziją dėl laiptų pagaminimo nurodo, kad užsakymas yra vykdomas ir prašo duoti 30 dienų terminą laiptų pagaminimo sutarčiai įvykdyti. Nustatyta, kad ieškovas į teismą su ieškiniu, kurio vienas reikalavimų yra grąžinti 1000 eurų avansą, sumokėtą pagal laiptų gamybos sutartį, kreipėsi 2022 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus pusei metų nuo minėtos pretenzijos surašymo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu būtų informavusi ieškovą, kad laiptai yra pagaminti, apie būtinybę suderinti pagamintų laiptų montavimo datą ieškovo name ar duomenų apie aplinkybes, trukdančias atlikti laiptų montavimo darbus ieškovo name. Atsakovė tik kartu su atsiliepimu pateikė fotonuotraukas, kuriose teigia, jog jose yra matyti pagaminti laiptai (pakopos), kurios skirtos montuoti ieškovo name pagal jo pateiktą užsakymą. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose pateikti laiptų ruošiniai neatitinka jo užsakymo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas – A. K. individualios įmonės savininkas A. K. paaiškino, kad fotonuotraukose pagamintos laiptų pakopos yra laiptų ruošinys, apdirbamas ir pritaikomas montuojant vietoje, paruošti laiptai gali būti pritaikomi ir montuojami ir kituose objektuose, t. y. ne tik ieškovo name. Taigi tiek iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, tiek iš atsakovės atstovo paaiškinimų nėra jokio pagrindo išvadai, kad šiose fotonuotraukose užfiksuotos laiptų pakopos yra skirtos ir pritaikytos išimtinai ieškovo namui. Be to, nustatyta, kad atsakovė nebuvo parengusi ir pateikusi ieškovui individualaus laiptų techninio ar kitokio projekto, kuriuo remiantis turėjo būti vykdomas ieškovo užsakymas. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad atsakovės fotonuotraukose pateikti laiptai atitinka jo užsakymą. Esant tokioms šalių pozicijoms, byloje nesant pateikto su ieškovu (vartotoju) suderinto laiptų projekto, pagal kurį turėjo būti gaminami laiptai ieškovo namui, teismas daro išvadą, kad negalima nustatyti šalių susitarimo dalyko, t. y. kokį užsakymą buvo pateikęs ieškovas ir kokį darbų rezultatą turėjo pasiekti atsakovė. Susitarimo dalykas yra esminė sutarties sąlyga, kurios nesant, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.162, 6.672 straipsniai). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas šalių sutartį dėl laiptų pagaminimo ir montavimo pripažįsta nesudaryta, nes iš bylos medžiagos negalima nustatyti ir apibrėžti šalių susitarimo dalyko. Tokiu atveju tampa nebeaktualus atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl sutarties dėl laiptų pagaminimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėjimas, nes nutraukta gali būti tik galiojanti (sudaryta) sutartis, taigi tokio reikalavimo išsprendimas negali sukelti atsakovei jos norimų teisinių pasekmių – tolesnio sutarties vykdymo, todėl civilinė byla šioje priešieškinio dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, to teismas papildomai pažymi ir tai, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį (CK 6.673 straipsnio 2 dalis), taip pat CK 6.674 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ir netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sumokėto 1000 eurų avanso už laiptų gamybą ir montavimą grąžinimo, todėl atsakovei avanso iki šiol negrąžinus, 1000 eurų avansas priteistinas ieškovui iš atsakovės (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).   

              Dėl apmokėjimo už langų gamybos ir montavimo darbus, atliktų darbų kokybės, sutarties dėl langų gamybos ir montavimo nutraukimo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių – atsakovės (rangovės) ir ieškovo (užsakovo, vartotojo) - susiklostė sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl langų gamybos bei jų sumontavimo, t. y. atsakovė įsipareigojo pagal vartotojo (ieškovo) individualų užsakymą atlikti tam tikrus darbus (pagaminti ir sumontuoti langus), skirtus buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas - priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, kas atitinka CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nors rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl medinių langų pagaminimo ir sumontavimo jam priklausančiame name, o atsakovė patvirtino sutinkanti pagaminti medinius langus, individualiai pritaikytus ieškovo namui.  Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės pagamintų langų atitikimo kokybės reikalavimams, taip pat dėl šalių sutartos kainos už atliktus darbus sumokėjimo (galutinio atsiskaitymo), t. y. iš esmės ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo.

12.       CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).

13.       CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

14.       Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagų) ir kt. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

15.       Reikalavimus daikto kokybei, be kita ko, reglamentuoja CK 6.363straipsnio 1-3 dalys, pagal kurias kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatytas nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynybos būdą. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

16.       Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis). Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę. Nagrinėjamu atveju vartotojas (ieškovas) pasirinko ginti savo teises, nutraukdamas sutartį ir reikalaudamas atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

17.       Ieškovas atsakovės pagamintų langų defektus įrodinėja į bylą pateiktu antstolio D. Kisieliaus 2021-06-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/21/053 ir eksperto D. Kalibato vertinimo aktu Nr. A-21-06-1206. Ekspertas D. Kalibatas, atlikęs atsakovės sumontuotų langų apžiūrą, nustatė tokius langų montavimo darbų defektus: iš gabaliukų sudurti rėmai; ištepti langai; langai neatsidaro; tarpinės išbėgusios; kreivi bei su tarpais rėmai; iš lauko ne visur užtaisyta hermetiku; stiklo paketai įstatyti kreivai; lango rėmai tiesiai priveržti prie sienų. Minėtame akte langų apžiūrą vietoje atlikęs ekspertas padarė išvadą, kad nustatyti defektai (iš gabaliukų sudurti rėmai, langai neatsidaro, kreivi bei su tarpais rėmai, iš lauko ne visur užtaisyta hermetiku, stiklo paketai įstatyti kreivai, lango rėmai tiesiai priveržti prie sienų) neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 78 straipsnio reikalavimų: „Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšvietimo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai“. Nepašalinius nurodytų defektų pastatas praras daugiau šilumos energijos, bus didesni šilumos nuostoliai. Esamiems defektams ištaisyti reikia atlikti darbų už 6042 Eur sumą. 2022-05-12 vertinimo akto papildymu Nr. A-21-0008 ekspertas D. Kalibatas atliko nustatytų defektų perskaičiavimą pagal 2022 metų kainas ir nustatė, kad anksčiau konstatuotiems langų defektams ištaisyti reikalinga 7 679,60 Eur suma.

18.       Teismas pažymi, kad nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog visus langų pagaminimo ir montavimo darbus ji atliko kokybiškai, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovės savininkas A. K., duodamas paaiškinimus teisme, pripažino, jog tam tikri defektai egzistuoja. Visgi atsakovė šiuos defektus vertina kaip mažareikšmius, kurie gali būti nesunkiai pašalinami. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kiek kainuotų pašalinti atsakovės pripažįstamus atskirus defektus. Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovė byloje teigė, kad jos pagaminti langai yra kokybiški, tačiau langų kokybę grindė iš esmės tik pačio atsakovės savininko A. K. paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju, esant ieškovo pateiktai specialisto išvadai dėl langų netinkamos kokybės, negali būti pripažintini tinkamais ir pakankamais įrodymais pagamintų langų kokybei patvirtinti. Atsakovė pateikė į bylą MB „Laupetra“ specialisto vertinimo išvadą, kuri, kaip matyti iš jos turinio, nėra skirta defektų nustatymui. Iš minėtos išvados turinio matyti, kad ja buvo siekta įvertinti antstolio faktinių aplinkybių protokole ir eksperto D. Kalibato vertinimo akte padarytas išvadas, todėl minėtos išvados nėra pagrindo vertinti kaip patvirtinančios atsakovės pagamintų ir sumontuotų langų kokybę ar savaime paneigiančios D. Kalibato padarytas išvadas. Atsakovė teigė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo namas, kuriame atsakovė atliko langų montavimo darbus, yra gyvenamasis, todėl ekspertas D. Kalibatas nepagrįstai vertinimo akte vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nuostatomis, nes minėtas reglamentas netaikomas poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Visgi teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju medinius langus atsakovė turėjo pagaminti pagal individualų ieškovo užsakymą. MB „Laupreta“ išvadoje pažymėta, kad neaišku, kokios kokybės gaminių pagaminimas buvo aptartas sudarant žodinį susitarimą tarp šalių. CK 6.674 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis.  

19.       Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pagamintų langų atitikimo kokybės reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo reikalinga nustatyti šalių susitarimo turinį ir kaip susitarimas buvo (ar buvo) įgyvendintas. Atsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės pagamintų ir sumontuotų langų kainą, privalėjo įrodyti, kad tarp šalių sudarytą susitarimą įvykdė tinkamai, t. y. pagal šalių aptartą susitarimą laiku ir kokybiškai pagamino langus ir juos sumontavo, o ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimais ir reikalaudamas atlyginti nuostolius, privalėjo įrodyti, jog atsakovės pagaminti ir sumontuoti langai neatitinka šalių aptarto susitarimo ir yra netinkamos kokybės bei įrodyti nuostoli faktą ir dydį (CPK 178 straipsnis).

20.       Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Civilinio kodekso 6.663 straipsnio 1, 2 dalys).

21.       Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalims sudarant žodinį susitarimą tarp šalių buvo aptarta ir patvirtinta langų specifikacija, jų savybės, montavimo būdas ir montavimui bei savybėms keliami reikalavimai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė būtų paaiškinusi ir pateikusi ieškovui konkrečią informaciją apie langų gaminimo technologiją, t. y. kad langai bus pagaminti iš gabaliukų. Ieškovas nurodė, kad jo statomas namas bus gyvenamasis, tačiau, kol neužbaigtas, jis nėra įregistruotas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis langus užsakė kaip gyvenamajam namui. Teismas pažymi, kad atsakovei, kaip verslininkei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi atsakovė turėjo išsiaiškinti, kokių savybių langų pagaminimo tikisi ieškovas (vartotojas) ir suteikti vartotojui visą informaciją, turinčią įtakos atsakovės atliekamo darbo kokybei. Tai yra atsakovė turėjo įsitikinti, kokio tiksliai darbų rezultato siekia ieškovas bei siekdama išvengti dėl to galinčių kilti ginčų raštu apibrėžti sutartą rezultatą, tačiau to padaryta nebuvo, todėl pareiga įrodyti, kad atliktų darbų rezultatas atitiko ieškovo užsakymą tenka atsakovei.

22.       Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, norėdama paneigti ieškovo iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl netinkamos langų kokybės - eksperto atliktos ekspertizės, kaip rašytinio įrodymo, išvadas, turėjo galimybę pati inicijuoti analogišką tyrimą, siekti surinkti jos pačios teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė kvestionavo ieškovo pateiktas eksperto išvadas dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų ir įrodymų dėl kitokių, nei nurodyta eksperto D. Kalibato vertinimo akte ir jo papildyme trūkumų (jų nebuvimo) ir sumos, reikalingos nustatytiems langų trūkumams pašalinti (savo/pasitelktų profesionalių rangovų šioje srityje lokalinių sąmatų, skaičiavimų, pasiūlymų, defektams pašalinti reikalingų medžiagų ir darbų kainų), neprašė teismo skirti ekspertizės darbų defektams bei jų kainai nustatyti.

24.       Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, kuriems pašalinti reikalinga 7 679,60 Eur suma, nes atsakovė, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl langų trūkumų ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų dydžio paneigiančių įrodymų ir galinčių patvirtinti mažesnį nei prašo ieškovas trūkumų šalinimo išlaidų dydį, nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyta bei jo pateiktais rašytiniais įrodymai įrodyta atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina vertintina kaip galimas ir objektyvus kriterijus nuostolių dydžiui apskaičiuoti.  

25.       Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovės argumentai, jog visi atlikti rangos darbai buvo iš esmės atlikti tinkamai, pagamintus ir sumontuotus langus galima naudoti pagal tikslinę paskirtį be jokių apribojimų yra nepagrįsti, atsakovė neįrodė, kad jos pagaminti langai atitinka šalių sutartą rezultatą ir yra tinkamos kokybės (CPK 178, 185 straipsniai).

26.       Teismui nustačius, kad atsakovės atlikti darbai turi kokybės trūkumų, ieškovas turi teisę pasinaudoti vienu iš įstatymų nustatytų jo pažeistų teisių gynybos būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistų teisių gynybos būdu pasirinko sutarties nutraukimą ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl netinkamos kokybės langų pagaminimo ir montavimo padarytus nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip sumą, reikalingą langų defektams ištaisyti. Teismas dėl atsakovės argumentų, jog pagamintų langų trūkumai yra mažareikšmiai, pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir ne visai esminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas trūkumų nepašalina ir užsakovas neturi pagrindo manyti, jog jis tuos trūkumus pašalins. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovas jau buvo sudaręs galimybę atsakovei pašalinti trūkumus, tačiau nors atsakovė keitė stiklo paketus, tačiau trūkumų pašalinti nepavyko, tai patvirtina eksperto D. Kalibato vertinimo aktas. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovo pasirinktas jo teisių gynybos būdas yra neproporcingas ir negalimas esamoje situacijoje, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl langų pagaminimo ir sumontavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina, kaip pagrįsta ir įrodyta, 7679,60 Eur nuostolių suma.

27.       Teismas pažymi, kad vien tai, jog buvo konstatuota, kad darbai atlikti su trūkumais, nereiškia, jog rangovas praranda teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Užsakovas savo teises dėl netinkamos darbų kokybės gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą (jos nemokėti), arba atlyginti nuostolius (šie užsakovo teisių gynybos būdai yra alternatyūs). Kaip matyti, ieškovas byloje nereiškė atsakovei reikalavimų dėl sumokėtos darbų kainos sumažinimo. Tačiau ieškovas byloje teigė, jog jis už atliktus darbus su atsakove yra visiškai atsiskaitęs, t. y. sumokėjo atsakovei visą sutartą darbų kainą – 4500 eurų. Tuo tarpu atsakovė byloje teigė, jog iš ieškovo yra gavusi už darbus tik 1500 eurų sumą, todėl pareikštu priešieškiniu reikalavo likusios – 3000 eurų sumos – už darbus priteisimo iš ieškovo.

28.       Pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).

29.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021-08-06 pretenzijoje atsakovei nurodė, jog už langų pagaminimą ir sumontavimą yra sumokėjęs 4500 eurų bei nurodė, jog langai pagaminti ir sumontuoti netinkamai, dėl to prašė atsakovės arba grąžinti sumokėtą 4500 eurų sumą ir atlyginti kitas išlaidas, įvertintas 1000 eurų suma, arba kaip alternatyvų variantą nurodė, kad atsakovės netinkamai sumontuotus langus gali demontuoti bei vėliau vėl sudėti ieškovo pasamdyta įmonė, tokiu atveju atsakovė turėtų atlyginti tokių darbų kainą, kuri, vadovaujantis eksperto skaičiavimais, yra 6 042 Eur. 2021-08-20 atsakyme į šią pretenziją, atsakovė net kelis kartus patvirtino, kad ieškovas rangovei (atsakovei) už darbus yra sumokėjęs sutartą 4500 Eur kainą. Nors atsakovės savininkas ir nurodė, kad minėtą pretenziją ruošė teisininkė, tačiau pretenzijoje nurodyta aplinkybė dėl atlygio už darbus gavimo yra faktinio pobūdžio aplinkybė, kurią teisininkė galėjo sužinoti ir į paruoštą atsakymą įrašyti tik iš pačios ginčo šalies, nagrinėjamu atveju – iš A. K., kuris teisininkės paruoštą atsakymą yra pasirašęs ant kiekvieno šio atsakymo lapo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės savininkas A. K. nagrinėjant bylą dalyvavo teismo posėdžiuose be vertėjo, paaiškinimus davė lietuvių kalba, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad 2021-08-20 teisininkės ruoštas atsakovės atsakymas nebuvo suderintas su atsakove, neatitiko atsakovės (jos savininko) valios ar jame galėjo būti nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Teismo vertinimu, 2021-08-20 atsakovės atsakyme pateiktos informacijos, ieškovo pateiktų telefoninių pokalbių turinio, iš kurių nustatyta, kad ieškovas prašė atsakovės išrašyti jam dokumentus, patvirtinančius 3000 Eur sumos sumokėjimą, taip pat atsakovės elgesio, kuomet ji, gavusi ieškovo pretenziją ir su ja nesutikdama, laikydama, jog darbai atlikti kokybiškai ir ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs už darbus, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar reikalavimų sumokėti likusį įsiskolinimą, ir pradėjo teigti, kad ieškovas yra neatsiskaitęs su atsakove tik gavusi ieškovo teisme pareikštą ieškinį, pakanka įrodyti, kad ieškovas su atsakove už langus yra atsiskaitęs visiškai, t. y. sumokėjęs 4500 Eur sumą, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo iš ieškovo atmestinas (CPK 185 straipsnis). 

30.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 195 Eur žyminio mokesčio ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos – 2178,00 Eur pagal į bylą pateiktus šių bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus, iš viso 2 373,00 Eur.

        Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

32.       Ieškovas atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto reikalavimo dėl 3000 eurų skolos už darbus priteisimo, kai nurodytą sumą ieškovas buvo sumokėjęs, pareiškimą – prašė skirti 5000 eurų baudą. Teismas laiko, kad atsakovės veiksmus pareiškiant šį priešieškinio reikalavimą galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (atsakovė, žinodama, jog nėra ieškovui išdavusi 3000 Eur sumos sumokėjimą patvirtinančio dokumento, bandė įrodyti, jog šios sumos iš ieškovo nėra gavusi). Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinio reikalavimų atmetimu yra apgintos ieškovo teisės ir nėra pakankamo pagrindo papildomai atsakovei už jos procesinį elgesį (nepagrįstą priešieškinį) skirti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

       Teismas, vadovaudamasis CPK 270-271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) avanso, 7 679,60 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 60 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 679,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 373,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini). 

Civilinę bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimą dėl sutarties dėl laiptų pagaminimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nutraukti, likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Ieškovo prašymą dėl baudos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                     Jorūnė Pukinskienė