Baudžiamoji byla Nr. 1-582-1100/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39212-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.2.4.6.1

                                        (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

kaltinamajam G. K. (G. K.), jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

nukentėjusiajai N. S.,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje bei per visą nustatytą laisvės apribojimo laiką nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į galvos ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdą ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad sutiko N. S. ir užėjo pas ją vakare. Pasak kaltinamojo, jei būtų triukšmas, tai kaimynai girdėtų ir iškviestų pareigūnus, nes ten yra bendrabutis. Viskas buvo ramu. Jie išsimiegojo, apie 10.00 val. atsikėlęs išėjo į parduotuvę. Grįžęs pas N. S., ji gulėjo toje vietoje, kur jis prieš tai gulėjo ant grindų. Pamatė, kad ji guli, ir pamanė, kad tegu guli, juk šeimininkė. Atėjęs kartu su ja, išgėrė degtinės ir alaus. Kaltinamojo teigimu, ji norėjo atsistoti, bet pamatė, kad nukrito ir susitrenkė veidą kairėje pusėje. Ji nugriuvo ant spintos, nukrito ir gulėjo. Tada jai pradėjo bėgti kraujas. Jis, paėmęs šilto vandens, su skuduru norėjo sutvarkyti jai veidą. Sutvarkęs išėjo išpilti vandens. Atėjus N. S. jau nebuvo, pradėjo jos ieškoti. Pagalvojo, kad ji nuėjo į gatvę, bet nematė jos. Užėjęs į parduotuvę, paklausė pardavėjos, ar ji matė N. S.. Pardavėjai atsakius, kad nebuvo, išėjo atgal į butą. Norėjo pasiimti savo rankos protezą, dar turėjo savo drabužių, bet jų nepaėmė. Lauke stovėjo pareigūnai, priėjus prie jų, šie paklausė jo asmens duomenų ir nuvežė į komisariatą. Įvykis įvyko praeitais metais. Įvykio metu su N. S. santykiai buvo geri, bet ji nebuvo jam šeimos narys. Tuo metu jis gyveno nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o pas N. S. negyveno. Tik anksčiau yra gyvenęs pas ją. Įvykio metu su N. S. negyveno kaip vyras ir žmona. Kaltinamojo teigimu, jis nejautė jai šiltų jausmų, buvo pažįstami. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu iš ryto kartu išgėrė alkoholio. N. S. susitrenkė į spintą ir nukrito, jai bėgo kraujas. Ji blogai vaikšto, nes po avarijos buvo sulaužytos jos kojos. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,80 promilių girtumo laipsnis, bet gal buvo per didelis laipsnis nustatytas. Kai išėjo ieškoti N. S., manė, kad ji ten nuėjo, bet jos neradęs, ten dar truputį išgėrė ir ėjo atgal pas N. S., kur sutiko pareigūnus. Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „vakar, t. y. rugsėjo 30 d. aš su N. S. ryte, tikslios valandos pasakyti negaliu, gėrėme degtinę ir alų“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. paaiškino, kad jis nuėjo į parduotuvę apie 10.00 val. Atėjus pas N. S., kartu išgėrė. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, N. S. neturėjo sužalojimų ant matomų vietų, veido, rankų. Pasak kaltinamojo, jis matė, kaip N. S. nukrito ir trenkėsi į spintą, į vieną pusę. Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „kažkuriuo momentu N. nukrito ant grindų kambaryje, ar į ką atsitrenkė, aš neatsimenu“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. parodė, kad ji sėdėjo, tada pamatė, kad ji nukrito, jai kraujas bėgo. Gal ji atsitrenkė į spintą, nes spinta buvo kraujuota. Jis mano, kad ji atsitrenkė į spintą. Norėdamas greičiau jai padėti pats, įpylė vandens, po to ji kažkur išėjo. Galvojo kviesti greitąją pagalbą N. S., bet nekvietė, nes ji išėjo. Po to, pareigūnai stovėjo prie bendrabučio, bet su jais N. S. nebuvo. Teismui pacitavus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „tada po kiek laiko N. užėjo į butą su policijos pareigūnais, pareigūnai mane sulaikė ir išvežė į policijos įstaigą. Ką N. jiems sakė, aš nežinau“ (1 t., b. l. 103), kaltinamasis G. K. parodė, kad niekas neužėjo į butą, pareigūnai buvo lauke. Jis norėjo surasti N. S.. Išėjo, jos nesuradęs grįžo atgal ir jau buvo pareigūnai, kurie paklausė jo duomenų ir viskas, daugiau N. S. jis nematė. Kaltinamojo teigimu, jis buvo lauke, kai jį paėmė policijos pareigūnai. Kodėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis nežino. Po to pareigūnai pasakė, kodėl jį sulaikė, nes buvo tyrėjos apklaustas. Jis niekada nesmurtavo, nei prieš vieną žmogų. N. S. ne pirmą kartą sako, kad prieš ją smurtauja, ji – nesveikas žmogus. Jei ir nebuvo įvykio, ji sakys, kad buvo. Pavyzdžiui, užėjus į jos namus, ji sako atiduoti aktus, nors raktai guli ant stalo. 2016 m. buvo nuteistas už smurtą prieš N. S.. Neturėjo rakto nuo N. S. buto įvykio metu. Tą kartą jie kartu užėjo pas ją. Po to, kai išėjęs į parduotuvę grįžo, buto durys buvo jau atrakintos. Nuo išėjo iki grįžimo iš parduotuvės, praėjo apie pusvalandis. Po parduotuvės užėjus pas N. S., jie kartu išgėrė tai, ką jis atnešė – degtinę ir alų. Paskui ji trenkėsi kažkur, jos veidas buvo sumuštas. Kai jis išėjo į parduotuvę, N. S. gulėjo ant grindų. Grįžus ji gulėjo toje pačioje vietoje ant grindų. Pagalvojo, kodėl ji guli jo vietoje. Po to jie išgėrė. N. S. norėjo gal atsikelti ir nukrito. Nežino, kodėl pas ją sužalotos rankos ir kojos. Jis jos niekada nemušė.

Nukentėjusioji N. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta G. K. 10 metų, jį matė seniai, galbūt prieš 3 mėnesius. Anksčiau G. K. gyveno pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pats neturėjo buto. G. K. buvo galvą jai sudaužęs ir praeitais metais dar nugarą sužeidė. Tai įvyko kaip visada, G. K. suduoda kumščiais ar su kokiu daiktu per galvą. Tą kartą buvo policija atvažiavusi, dėl galvos sumušimo gulėjo ligoninėje Žalgirio gatvėje, darė galvos operaciją. Tada G. K. negyveno pas ją. Dėl galvos sumušimo jau anksčiau buvo teismas, galva buvo sumušta anksčiau. Šį kartą G. K. mušė į kojas. Tą dieną su G. K. nieko negėrė. G. K. visada sako, kad tai ji pati nugriuvo, bet pati negali taip nugriūti. Nukentėjusios teigimu, kai G. K. išgeria, nori ją mušti, jis ją mušė nuolat. Teismui parodžius kruvinos galvos fotonuotrauką, nukentėjusioji parodė, kad tie sumušimai galvoje buvo padaryti seniai, kuomet darė operaciją. Kadangi jis daug kartų ją mušė, visko neprisiminsi iš kur kraujas ant galvos. Teismui priminus, kad, apklausta policijos pareigūnės, ji nurodė, kad buvo sumušta galva, nukentėjusioji N. S. parodė, kad praeitais metais ją mušė. G. K. mušė ją pastoviai. Teismui paklausus, ar pamena, kad apžiūrėjus medicinos darbuotojams, jai buvo nustatyta sumuštos kojos ir žaizda galvoje, nukentėjusioji N. S. parodė, kad daug kartų buvo, visko neatsimins. Teismas pagarsino dalį nukentėjusios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 29). Nukentėjusioji N. S. parodė, kad G. K. buvo nuteistas ir vėl pradėjo tą patį daryti. Pasak nukentėjusios, ji jo bijo, nori, kad jis nelystų prie jos.

Liudytoja V. Š., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad G. K. gyvena tame pačiame name. Tai buvo rytas apie 10.00 val., ji grįžo iš parduotuvės ir matė, kad kaimynė N. S. sėdėjo prie balkono. Galvojo, kad jie gėrė ir G. K. jos neįleidžia namo ar kažkur išėjęs ir ji tiesiog sėdi, laukia. N. S. priėjus prie jos pamatė, kad ji visa kruvina, kraujas jau buvo sukrešėjęs, ji prašė iškviesti policiją. Tada ji nuėjo pas J. S., buvo iškviesta policija ir greitoji. Kai matė N. S. iš vakaro, ji nebuvo sumušta. Tada policija G. K. išsivežė, o N. S. išvežė į Lazdynų ligoninę. Liudytojos teigimu, tikrai G. K. mušė ir girdė N. S., kadangi ji šalia, tame pačiame aukšte gyvena N. S. ir tai jau ne pirmas kartas, kuomet buvo pakelta ranka prieš ją. Tą kartą N. S. sėdėjo prie savo buto durų, bet nieko nesakė, o ji nukentėjusiosios nieko ir neklausė. Kai įėjo į namus, N. S. paprašė iškviesti policiją, nes G. K. užsirakino ir neįleido jos į namus. Pirmą kartą N. S. pamatė koridoriuje, ji buvo visa sumušta, kraujas jai buvo sukrešėjęs. Liudytojos teigimu, ji nežino, kada N. S. buvo sumušta. N. S. buvo pagiriota, gal iš vakaro ir buvo gėrusi, bet kai ją matė vakare apie 20.00 val., ji buvo blaivi ir nesumušta. N. S. pakėlė kojas ir parodė, kad ją sumušė, spardė. Ji, kai yra išgėrusi, kalba labai nerišliai, bet tada ji kalbėjo aiškiai. N. S. pasakė, kad ją sumušė G. K., kurį ji vadino „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė G. K. koridoriuje prie N. S. buto durų, kai atvykę pareigūnai jį išvedė iš buto, jis buvo neblaivus. Tuo metu N. S. buvo koridoriuje, nes jis buvo užsirakinęs, kai atvyko pareigūnai, tada jis atidarė duris. Ji N. S. pažįsta apie 15–16 metų. Liudytojos teigimu, N. S. kaip žmogus nebloga, visada sako tiesa, bet išgėrusi ieško konfliktų. O G. K. prisiplakėlis, buto nuomininkas, kuris nieko nenorėjo mokėti, turėdavo kur išsimiegoti, nusiprausti, gerdavo, bardavosi dažnai. N. S., kai anksčiau turėjo jėgų, su juo kovodavo, o jis vis tiek belsdavosi į duris, kad jį įleistų. Bet kai jos sveikata nusilpo, jis darė, ką norėjo. Ji naktį girdėdavo N. S. klyksmus, nežino, jis mušdavo ją ar ką darydavo. Vasarą jis nešdavo alkoholį ir girdydavo N. S.. G. K. nebuvo jos sugyventinis. Tą diena ji negirdėjo jokių riksmų. G. K. buvo labai nepatenkintas, kai atvyko pareigūnai. Tuo metu jis buvo girtas. Tuo metu N. S. ryte buvo blaivi, bet nuo jos sklido nestiprus alkoholio kvapas. Buvo prie jos arti, per žingsnį. Negali pasakyti, ar ji gėrė naktį. Liudytojos teigimu, N. S. iki įvykio nebuvo sumušta, ji neturėjo kitų vyrų, pas ją niekas daugiau nevaikščiojo. Sūnus niekada nemušė mamos.

Liudytoja J. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta G. K., jis gyveno šalia su N. S., kuri yra jos kaimynė, gyvena tame pačiame koridoriuje per vieną butą. Tą dieną, būdama mieste, pirmoje dienos pusėje sulaukė skambučio iš V. Š.. Grįžus namo po 5–7 minučių, V. Š. papasakojo, kad G. K. sumušė N. S.. N. S. skundėsi, kad G. K. neįleidžia jos į kambarį. Jos abi iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Ji paties įvykio nematė, tik matė, kad buvo sumuštas N. S. kūnas, kojos mėlynos, praskelta galva. Iš vakaro viskas su N. S. buvo tvarkoje. Laukiant greitosios pagalbos, bandė išsiaiškinti, kada G. K. sumušė ją. Kadangi N. S. turi sveikatos problemų, tai painiojosi, tačiau kiek suprato, kad įvykis įvyko naktį ar paryčiais. N. S. buvo pagiringa, bet tuo momentu ji buvo blaivi. Matė N. S. kūno sužalojimus, buvo sužalotos jos kojos blauzdų vietose, galva buvo praskelta ir sukrešėję kraujai. N. S. pasakė, kad ją sumušė G. K.. Liudytojos teigimu, ji negirdėjo triukšmo iš N. S. buto. Ji pažįsta N. S. apie 9 metus. Prieš kelis metus N. S. buvo labai agresyvi ir gerianti, tačiau šiai dienai ji nėra agresyvi. Kaip supranta, ji rami dėl sveikatos pablogėjimo, tik išgeria. G. K. taip pat pažįsta 9 metus. Kiek jai teko matyti, G. K. – agresyvus žmogus, smurtaujantis, bandė pakelti prieš ją (J. S.) ranką, moka įbauginti vaikus. Jei būtų galimybė, tai G. K. norėtų būti name lyderiu, bet jam tokia galimybė nesuteikta. Įvykio dieną, kai atvyko pareigūnai, ji matė G. K.. Pareigūnai jį išvedė iš N. S. kambario. G. K. buvo įbaugintas, bandė įrodyti savo teisybę, teisintis ir teigė, kad N. S. nelietė, kad ji pati griuvo. Pasak liudytojos, ji matė N. S. iš vakaro, apie 18.00–19.00 val. G. K. nematė, bet girdėjo jį kalbant N. S. kambaryje. Jis jau kelias dienas buvo pas N. S., jie abu gerdavo. Jų niekas nesiejo, jie vienas kitam sugėrovai. Kurį laiką jie vedė bendrą ūkį, bet paskui G. K. buvo nuteistas, jam buvo uždrausta lankytis pas N. S.. Tačiau G. K. vis tiek ateidavo ir įsibraudavo pas ją į namus. N. S. nepageidavo, kad jis būtų bute. Iki atvažiuojant greitajai N. S. tai sėdėjo koridoriuje, ant spintelės, tai eidavo į balkoną, o, G. K. tuo metu buvo kambaryje, bandė manipuliuoti. Buto durys buvo atidarytos, girdėjo jo balsą iš kambario.

Liudytojas Š. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad į jo pareigas įeina viešojo patruliavimo funkcijos, konfliktai. Nepamena įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes daug būna įvykių toje gatvėje. Vyrą be vienos rankos, atsimena. Atvykus dėl konflikto, laiptinėje rado buto savininkę, senyvo amžiaus moterį, kurios galva buvo visa kraujuota, pati lyg buvo sumušta, kai kurios kraujo dėmės neatrodė šviežios. Pati moteris pasakė, kad tai kelių dienų mėlynės. Ji taip pat pasakė, kad buto viduje yra vyras, kuris ją sumušė. Įėjus į vidų rado tą vyrą, kuris neįgalus, be vienos rankos, abu stipriai neblaivūs, asocialūs, nes butas irgi toks, kur gyvena asocialus žmogus. Pasak liudytojo, tas asmuo negalėjo nieko paaiškinti dėl savo girtumo, tik kaip pati moteris paaiškino, kad ją sumušė šis vyras. Kai atvyko medicinos darbuotojai, jie patikino, kad dauguma žaizdų yra senos, dalis žaizdų buvo ir šviežios. Yra padarytos nuotraukos bute, kuriame buvo kelios kraujo balos, sudžiūvęs kraujas, gal kelių dienų. Buvo požymiai, kad buvo vartojamas alkoholis. Pats butas buvo kaip landynė, pilna tarakonų. Pabendravus su kaimynais, šie sakė, kad nuolat vyksta tokie dalykai. Atvykus tas vyras buvo bute, o moteris buvo prie buto durų. Kiek pamena, buvo atrakinta, nes be vargo pateko į butą. Bendraudamas vyras nebuvo agresyvus, tik dėl didelio girtumo nesuprato, kas vyksta. Jis nei paaiškinti galėjo kas įvyko, nei priešinosi. Liudytojo teigimu, nukentėjusiosios galvoje lyg ir buvo šviežia žaizda, o dėl mėlynių negali pasakyti. Kojos jau tikrai buvo mėlynos, mėlynės neatsiranda per valandą, o raudonumo lyg ir buvo. Kraujas dar buvo šviežias galvoje, šalia sukrešėjusio. Pašnekėjus su medicinos darbuotojais, jie sakė, kad yra dalis senų žaizdų, bet yra ir šviežios. Nepamena, ką pasakė moteris apie smurtą, jei pasakė, turėjo užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Pasak liudytojo, įvykio metu nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „taip pat noriu pasakyti, kad N. S. girta nebuvo, nuo jos nesijautė alkoholio kvapo. Taip pat kaimynai aiškino, kad ji jau kelias dienas negeria“ (1 t., b. l. 40), liudytojas Š. M. paaiškino, kad šiuo metu negali tiksliai pasakyti dėl nukentėjusios girtumo, jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad girta nebuvo, tai reikėtų vadovautis ankstesniais parodymais. Dėl kito įvykio anksčiau nėra matęs nukentėjusios ir kaltinamojo, juos matė pirmą kartą. Teismui pacitavus dalį liudytojo parodymų apie tai, kad „nukentėjusioji moteris, kaip vėliau buvo nustatyta, tai N. S.. Jos paklausius kas nutiko, N. S. paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis G. K., tai yra jis ją parvertė ant žemės ir kojomis spardė į galvą, pilvą ir kojas. Daugiau N. S. nieko nepaaiškino, buvo stipriai susijaudinusi. Matėsi akivaizdžiai, kad N. S. yra sužalota, tai yra visa galva kruvina (kraujas sukrešėjęs), ant kojų didelės mėlynės, ant rankų irgi buvo mėlynės. Taip pat užėjus į butą, ant grindų matėsi kraujas, kraujas irgi buvo sukrešėjęs, bute netvarka, matėsi, kad vyko išgertuvės. Pabendravus su N. S. kaimynais, jie paaiškino, kad girdėjo grumtynių garsus, vakar, tai yra 2020 m. rugsėjo 29 d. N. S. dar nebuvo sužalota galva. Pabendravus su G. K., kuris buvo bute, jis nieko beveik nepaaiškino, buvo stipriai neblaivus, trumpai paaiškino, kad jos nemušė“ (1 t., b. l. 40), liudytojas Š. M. juos patvirtino. 

Specialistas O. Petkelis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad yra teismo medicinos gydytojas, ekspertas. Žino, dėl kokios specialisto išvados bus apklaustas. Tiesiogiai nebuvo nukentėjusiosios apžiūrėjęs. Remdamasis medicinos dokumentais, negali pasakyti, kada sužalojimai padaryti, ten tik nurodyti sužalojimai, bet nėra jų morfologinio aprašymo, kuris leistų nustatyti sužalojimo padarymo laiką. Todėl parašė specialisto išvadoje, kad nustatytas sužalojimas ir tą dieną kreipėsi į medicinos įstaigą ir jie buvo užfiksuoti, bet kada jie buvo padaryti, atsakyti negali. Specialisto teigimu, sužalojimai galėjo būti padaryti anksčiau. Tai paties nukentėjusiojo suteikiama informacija gydytojams. Vizualiai kraujosruvos atsiranda nuo kelių valandų, išryškėti jos gali iki paros ar dviejų laiko, būna melsvos ar ryškiai violetinės spalvos. Virš dviejų parų atsiranda žaliuojantys kraštai, nuo dviejų iki penkių parų gali turėti žalsvus pakraščius ir tik vėliau kraujosruva pradeda geltonuoti ir nykti, atsiranda gelsvumas, rusva spalva. Priklausomai nuo jos dydžio, storio, kraujosruvos gali išlikti matomos iki dviejų savaičių, kartais ir ilgiau. Jis matė nuotraukas, galima teigti, kad nuotraukoje Nr. 5 matomos poodinės kraujosruvos, joms virš paros laiko. Tačiau negali pasakyti, kokio yra senumo, dviejų ar trijų parų, nes nuotraukos labai neryškios. Pagal intensyvumą, tai kraujosruvos tikrai įgytos nenaujai, o yra senesnės. Nuotraukoje Nr. 6 galvos kairė pusė sutepta, apdžiūvusi tamsiai raudonu skysčiu, bet pačios žaizdos nesimato. Kraujas pradeda krešėti labai greitai, po keliasdešimties sekundžių, priklauso nuo žaizdos dydžio ir kokio stambumo kraujagyslės pažeidžiamos. Mažos žaizdos iš karto pradeda krešėti, kraujo spalva nekinta, jis tik kietėją, po to kartu su odos raginiu sluoksniu atsisluoksniuoja. Specialisto teigimu, nors yra parašyta, kad tai dauginės hematomos, tačiau kiek jų, žinoti negali, tai labai nekonkretu. Gali išskirti, kad galvos žaizda yra vienas trauminis poveikis, dar abi blauzdos ir tai mažiausiai jau trys trauminiai poveikiai. Šiuo metu yra mažiausiai trys trauminiai poveikiai, bet jų galėjo būti daugiau. Pasak specialisto, negalima nustatyti, kokiu tiksliai būdu padaryti sužalojimai, nes gydytojų įrašuose nėra nurodytos lokalizacijos, ar tai būdinga griuvimui, ar smūgio sudavimui. Taigi sužalojimai galėtų būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant, griūnant. Būtų mažai tikėtina, kad sužalojimai ar mėlynės padaryti valandos, dviejų valandų bėgyje. Specialisto teigimu, kraujosruvos senesnės nei paros laiko. Dėl žaizdos pasakyti negali, nes reikia matyti tą žaizdą ir sukrešusį kraują. Svarbu, kas darosi po sukrešėjusiu krauju, ar formuojasi šašas žaizdos kraštuose, dėl to apie žaizdą negali nieko pasakyti. Žaizda galėjo būti padaryta tiek tą pačią dieną, tiek anksčiau, o kraujosruvos kojose panašu, kad padarytos anksčiau, negu įvykis užduotyje. Tai daugiau spėliojimas dėl kraujosruvų, nes nuotraukos neryškios, negali konkrečiai pasakyti. Jis išvadą daro iš nuotraukos. Dėl žaizdos irgi spėlionė, nes pačios žaizdos nematė, todėl negali pasakyti. Negali pasakyti dėl žaizdos galvoje, nes nemato kokioje konkrečioje vietoje yra žaizda. Jis mato tik sukrešėjusį kraują. Jei žaizda nebuvo siūta ir moteris pati griuvo, tai galėjo pradėti bėgti kraujas iš žaizdos griūnant.

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11.10 val. Bendrajame pagalbos centre privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis, kuriam yra apribojimai artintis, sumušė N. S., jai sumušta galva, veidas, apdžiūvęs kraujas. Sugyventinis užsirakino bute, kambaryje (1 t., b. l. 4–10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 3361/2020 (01) nustatyta, kad, remiantis N. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo skyrių 2020 m. rugsėjo 30 d. N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose. Pateiktuose medicinos dokumentuose tiksli nustatytų kūno sužalojimų lokalizacija nėra nurodyta. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateikta išsami nustatytų kūno sužalojimų lokalizacija bei sužalojimų skaičius, todėl nėra ir galimybės pasisakyti apie tikslesnį trauminių poveikių skaičių. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai įprastai pavojaus gyvybei nesukelia. Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai kietais bukais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateikta tiksli nustatytų kūno sužalojimų lokalizacijas bei jų makromorfologinis aprašymas, nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą (1 t., b. l. 55–57).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje 2020 m. rugsėjo 30 d. fiksuota, kad N. S. skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, teigia, kad iš vakaro sumušė sugyventinis, preliminari diagnozė: galvos žaizda, sritis nepatikslinta (1 t., b. l. 62–63).

VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės medicinos dokumentų 2020 m. spalio 1 d. išraše nurodyta, kad pacientė N. S. skundžiasi abiejų kelių, šlaunų, dešinės blauzdos, dešinės čiurnos skausmu, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val. ją sumušė nepažįstamas asmuo. Užfiksuota specialioji būklė: stebima galvos apie 1 cm žaizda, dauginės hematomos abiejų kojų srityse, skausminga abiejų kelių, šlaunikaulių, dešinės blauzdos, dešinės čiurnos palpacija (1 t., b. l. 70–73).

Kitų objektų apžiūros 2020 m. spalio 29 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kurį apžiūrėjus, nustatyta, kad pagalbos telefonu 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.05 val. pranešėja, prisistačiusi kaimyne, prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sumušta brandaus amžiaus moteris N. S., yra atėjęs jos buvęs sugyventinis, kuriam uždrausta artintis prie jos. Vyriškis sėdi pas ją bute užsirakinęs ir neįleidžia į kambarį, visą ją sudaužė. Pranešėja nurodo, kad sumuštas moters veidas, sumušta galva. Paklausus pranešėjos, ar niekur nekraujuoja, pranešėja nurodo, kad yra apdžiūvę (1 t., b. l. 72–75).

Kitų objektų apžiūros 2020 m. spalio 30 d. protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš „Bodycam 1705“. Vaizdo įraše „2020_0930_111922_001.MP4“ užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai kalbasi su moterimi (J. S.), kuri nurodo, kad vyrui yra uždrausta artintis prie jos. Pareigūnas 1: bet čia dabar jis sumušė? J. S.: vakar ji buvo normali, tikrai arba naktį, arba vėlai vakare buvo viskas. Pareigūnas 1: nu tikrai ne dabar, sukrešėję. Pareigūnas 1: kas nutiko čia dabar papasakokite? N. S.: nesigirdi ką sako. Pareigūnas 1: kada, kada mušėsi? N. S.: visada. Pareigūnas 1: o dabar kaip čia nutiko su ta galva? N. S.: tyli. Kaimynai: nelabai ką ir pasakys, ji nevisai viską atsimena. Toliau kaimynai šneka tarpusavyje. Pareigūnas 1: kas čia jums atsitiko su ta galva? N. S.: nu ką, sumušė mane. Pareigūnas 1: sumušė, kas sumušė? N. S.: šitas. Pareigūnas 2: sugyventinis jūsų? vyras? N. S.: Čigonas. Pareigūnas 1: o jis jums kas yra, draugas? N. S.: neaišku ką sako. Pareigūnas 1: kartu gyvenate? jis čia gyvena? N. S.: tyli. J. S.: jis ateina čia žinokite, jam uždrausta čia ateiti, bet jis ateina, jis vadovauja (toliau neaiškiai kalba). Pareigūnas 1: bet jie kas, jie sugyventiniai? Pareigūnas 2: jie kartu gyvena? J. S.: anksčiau jie kartu gyvendavo, bet kadangi pradėjo rašyti vieną po kito pareiškimą, jam buvo teismas, uždraudė pas ją lankytis, bet jis ateina. Ne per seniausiai ją pastūmė ir įėjo. Jis užsirakina iš vidaus, ją neįleidžia. Bet dabar atrakinta, jisai viduje. Pareigūnas 1: labas. G. K.: laba diena. Pareigūnas 1: kas įvyko čia. G. K.: nieko čia neįvyko. Pareigūnas 1: o kodėl kruvina moteris? G. K.: aš nežinau, buvo.. Pareigūnas 1: kas buvo? G. K.: va nukrito. Pareigūnas 1: pati nukrito? G. K.: nu. Pareigūnas 1: ar tu padėjai nukristi? G. K.: ne, nepadėjau...aš atėjau...Pareigūnas 1: o teismo sprendimas yra toks , kad tu čia negali būti? ar nėra? G. K.: viskas gerai čia. Pareigūnas 2: nieko gero čia nėra, jei policija atvažiavo tai nieko gero. G. K.: neaišku ką sako. Pareigūnas 2: nieko gero žinokite. G. K.: aš žinau...nukrito., idi siuda N.. Pareigūnas 1 (rusiškiai) dakument svoi poišči. Pareigūnas 1: o jis jums su ranka sudavė? Su rankom mušė ar su kojom? N. S.: su kojom. Pareigūnas 1: su kojom? spardė? N. S.: taip, taip. Pareigūnas 1: buvote nukritusi ant žemės? N. S.: nieko nesako, pakraipė galvą. Pareigūnas 1: stovėjote ar nukritusi ant žemės buvote? N. S.: ant žemės buvau, va visa kraujo. Vaizdo įraše „2020_0930_112422_002.MP4“ užfiksuota: Pareigūnas 1: aha, supratau. N. S.: kraujuotas kambarys. Toliau pareigūnai toliau kalba tarpusavyje, kad viską užfiksuos, nufotografuos, tada toliau filmuoja, fotografuoja, taip pat bendrauja su GMP. Pareigūnas 1: dokumentą turite kokį nors? dakument kakoj nebud imejete? N.S.: nežinau...tuojau...pasižiūrėsiu. GMP: palaukite, temperatūrą pamatuosime pirmiausia ir galite dokumentą paieškoti. Pareigūnas 1: pasakykite kur yra gal rasiu. Toliau pareigūnai šneka tarpusavyje, taip pat su kaimynais. Pareigūnas 1: a siniki atkuda? N. S.: jisai muša. Pareigūnas 1: jisai muša? N. S.: taip. Toliau pareigūnas fiksuoja N.S. sumušimus (fotografuoja). Taip pat vyksta diskusija kas toliau ką darys. Pareigūnas 1: idiom, paiščite dokument. Toliau N. S. bute ieško dokumento, tikrinamos yra G. K. kišenės, ką jose turi (1 t., b. l.78–82).

2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra N. S., užfiksuoti sužalojimai: patinimas, kraujosruva, pažymėtos sužalojimų vietos rankoje, kojoje, galvos srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo – G. K.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu, sugyventinis, jam nustatytas 2,820 promilės neblaivumas. Nukentėjusioji N. S. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11.00 val. ją sumušė sugyventinis G. K., kuris parvertė ant žemės ir kojomis spardė į galvą, pilvą, kojas. Vyriausiasis patrulis Š. M. pažymėjo, kad daugiau aplinkybių N. S. nenurodė, nes buvo stipriai susijaudinusi, sužalota, galva gausiai kraujuota, sukrešėjusiu krauju. Kaimynai paliudijo, kad girdėjo grumtynių garsus ir vakar N. S. dar nebuvo sužalota galva. Nurodoma, kad butas netvarkingas, jame buvo kraujo ant grindų. Pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 86–94).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.54 val. nustatytas 2,80 neblaivumas (1 t., b. l. 141).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai N. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – 2020 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. G 3361/2020 (01), kurioje nustatyta, kad N. S. nustatyta galvos žaizda bei dauginės poodinės kraujosruvos abiejose kojose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo skyrių 2020 m. rugsėjo 30 d. N. S. padaryti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55–57). G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad N. S. krisdama atsitrenkė į spintą, kuri po to tapo kruvina, susižeidė galvą ir nukrito ant grindų. Kita vertus, G. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nukentėjusioji krito ant spintos, todėl susižeidė. Kaltinamasis teigė, kad N. S. tiesiog nukrito ant grindų (1 t., b. l. 103). Prie 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pridėtose nuotraukose nebuvo užfiksuota, kad ant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčios spintos būtų kokių nors pėdsakų, panašių į kraują (1 t., b. l. 86–94). G. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad po N. S. nukritimo jis padėjo jai susitvarkyti veidą (skuduru su šiltu vandeniu plovė veidą), po to, išėjo išpilti vandens, tačiau grįžęs neberado nukentėjusiosios. Kaltinamasis išėjo į lauką, užėjo į parduotuvę, kur ieškojo N. S.; neradęs jos bandė grįžti į butą, tačiau lauke stovėjo policijos pareigūnai, kurie sulaikė G. K.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių minėtų aplinkybių. Priešingai, pasak G. K., kažkuriuo momentu N. S. išėjo į koridorių, o po tam tikro laiko ji grįžo su policijos pareigūnais, kurie sulaikė jį (1 t., b. l. 103). Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti bylą nagrinėjant teisme, matyti, kad policijos pareigūnai pirmą kartą bendravo su G. K. būtent N. S. gyvenamojoje vietoje. Taigi G. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, tiek dėl N. S. atsiradusio sužalojimo galvos srityje, tiek dėl jo vėlesnių veiksmų prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir kitai bylos medžiagai.

G. K. gynėja akcentavo, kad N. S. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti kelias dienas prieš nagrinėjamą įvykį. Visų pirma, teismas pastebi, kad bylą nagrinėjant teisme liudytojos V. Š. ir J. S. patvirtino, kad dieną prieš nagrinėjamą įvykį, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. vakare, jos matė, jog N. S. nebuvo sumušta. Šios liudytojos nurodė analogišką aplinkybę apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35–38, 44–46). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos V. Š. ir J. S. būtų suinteresuotos duoti melagingus parodymus. Iš byloje esančių vaizdo įrašų ir nuotraukos (1 t., b. l. 93) aiškiai matyti, kad N. S. ant kairės veido pusės yra sukrešėjusio kraujo. Akivaizdu, kad liudytojos V. Š. ir J. S., 2020 m. rugsėjo 29 d. vakare matydamos N. S., būtų pastebėjusios tokią aplinkybę. Kita vertus, minėtos liudytojos baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad ant nukentėjusiosios veido buvo kokių nors sužalojimo požymių. Teismas neabejoja, kad liudytojos V. Š. ir J. S., dar iki nagrinėjamo įvykio pamačiusios kokius nors N. S. akivaizdžius sužalojimus, būtų iškvietusios greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai. Bylos medžiagoje iš tiesų yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad N. S. nustatyta dešinės blauzdos sumušimas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, dešinės čiurnos sumušimas; traumos data ir laikas – 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val. (2 t., b. l. 70). Kita vertus, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a), kuri užpildyta 2020 m. rugsėjo 30 d., nurodyta, kad N. S. nustatyti galvos ir veido sumušimas, apdžiūvęs kraujas. N. S. skundėsi galvos skausmu, svaigimu, ji teigė, kad ją iš vakaro sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 63–64). Be to, teismas papildomai kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iš kurios gauta duomenų, jog šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje N. S. apžiūra buvo nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 12.49 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 13.25 val., t. y. po nagrinėjamo įvykio. Duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2020 m. rugsėjo 27, negauta. Visi tyrimo su N. S. sveikata atlikti 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 100–101). Specialistas O. Petkelis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kraujas pradeda krešėti labai greitai, po keliasdešimties sekundžių, priklauso nuo žaizdos dydžio ir kokio stambumo kraujagyslės pažeidžiamos. Taigi teigti, kad N. S. ant veido sukrešėjęs kraujas negalėjo atsirasti praėjus neilgam laikui nuo patirto sužalojimo, nėra pagrindo. Teismas taip pat abejoja, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga, apžiūrėjusi N. S. iki nagrinėjamo įvykio, paleistų ją neaptvarsčius ar kitaip nesutvarkius galvos (veido) (pavyzdžiui, nenuplovusi jos). Teismo vertinimu, vien medicinos dokumentuose užfiksuota konkreti N. S. traumos data ir laikas – 2020 m. rugsėjo 27 d. 14 val., įvertinus visas byloje surinktus įrodymus, savaime neįrodo, kad ji patyrė sužalojimus būtent šiuo laiku. Šiame kontekste teismas pastebi ir tai, kad, apklausiant N. S., ji sunkiai orientuojasi laike ir ne itin tiksliai prisimena praeityje įvykusius įvykius, todėl neatmestina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai sužinojo minėtą traumos datą ir laiką būtent iš nukentėjusiosios, kuri juolab po nagrinėjamo įvykio buvo sutrikusi.

Liudytojai V. Š., J. S. ir Š. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji teigė, jog byloje nustatytus sužalojimus padarė būtent G. K. suduodamas smūgius kojomis. Tokią aplinkybę, kuri užfiksuota ir vaizdo įraše, ji nurodė ir policijos pareigūnams, atvykusiems į nagrinėjamo įvykio vietą. Byloje nesurinkta duomenų, kad N. S. nustatyti sužalojimai būtų atsiradę iki nagrinėjamo įvykio, kad nukentėjusioji bendravo su kokiu nors kitu asmeniu, kuris galėtų jai padaryti sužalojimus. Teismas taip pat nenustatė, kad nukentėjusioji sąmoningai siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. G. K. teisiamojo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad N. S. turi problemų su psichika, todėl ji gali išsigalvoti aplinkybes, laikytinas tik subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, G. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, teigė, kad jis matė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į spintą, taip pat ji krito ant grindų, jai bėgo kraujas. Kita vertus, kaltinamojo elgesys, kai jis nekvietė N. S. greitosios medicinos pagalbos, yra nelogiškas, juolab nukentėjusiajai galėjo atsirasti sunkių padarinių sveikatai. G. K. gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat abejojo, ar nukentėjusioji buvo blaivi. Teismo vertinimu, šiuo atveju N. S. fiziologinė būsena nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės. Teismas, įvertinęs byloje N. S. nustatytus sužalojimus, netiki, kad nukentėjusiajai sužalojimai būtų atsiradę savarankiškai nukritus ar kitaip dėl savo paties elgesio. Šiame kontekste pasakytina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas O. Petkelis teigė, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, bet jų galėjo būti daugiau. Taigi versija, kad N. S. galėjo pati susižaloti, atmestina.

G. K. pareikštas kaltinimas, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į galvos, pilvo ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdą ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, susijusias su N. S. sužalojimais, pastebi, kad G. K. nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau, nei 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val., nes į nagrinėjamo įvykio vietą policijos pareigūnai buvo iškviesti tos dienos apie 11.10 val. (1 t., b. l. 4). Kita vertus, pastebėtina, kad G. K. nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apytikslis, t. y. jis nėra kaltinamas panaudojęs fizinį smurtą būtent 2020 m. rugsėjo 30 d. 11 val. G. K. galėjo nusikalsti ir anksčiau tą dieną. Todėl teismas tikslina kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiką, kad jis nusikalto 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val. Tai nelaikytina G. K. teisės į gynybą pažeidimu, juolab kaltinamasis apskritai neigė smurtavęs tą dieną prieš N. S..

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad G. K. sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajai į pilvo sritį, nes jokių objektyvių duomenų apie N. S. padarytus sužalojimus šioje kūno dalyje nesurinkta, o G. K. nėra kaltinamasis fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai.

N. S. padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, G. K. panaudoto fizinio smurto pobūdis, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kad jai bus padaryti sužalojimai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 promilės), parvertęs N. S. ant grindų, tyčia sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į galvos ir kojų sritį, taip padarė nukentėjusiajai N. S. galvos žaizdą ir daugines poodines kraujosruvas abejose kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. K. neblaivumas inkriminuotas kaltinamajame akte. Įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nėra abejonių, kad G. K. neblaivumas turėjo įtakos jam padaryti nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. anksčiau teistas už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai N. S. (1 t., b. l. 132–134), teistumas išnykęs. Jis anksčiau baustas administracine tvarka už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 116–131). G. K. išsiskyręs, nedirbantis (1 t., b. l. 136–139), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 135). Duomenų apie G. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su draudimais:

1) bausmės atlikimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiosios N. S. gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja N. S. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V.                      Kiti klausimai

G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 105–106). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

G. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 10.30 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 98, 100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajam į skirtiną bausmę, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. už G. K. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju G. K. nedirba, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

G. K. (G. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su draudimais:

1) bausmės atlikimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiosios N. S. gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja N. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. K. į bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 10.30 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš G. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Išaiškinti G. K., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Darius Lukaitis