Administracinė byla Nr. I-6573-189/2014

                                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-01113-2014-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 21., 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Liudmilos Zaborovskos,

              dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

              atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 15), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-02-03 sprendimą Nr. (1.23.)7R-722 ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Teisingumo ministerijos išleistas įstatymas „Dėl personalinių kompiuterių naudojimosi laiko apribojimo“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 31 str. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 2 d.

              Pareiškėjas ginčo argumentais prieštarauja teisės aktais nustatytai tvarkai dėl naudojimosi personaliniu kompiuteriu ribojimo, t. y. skundo argumentais prieštarauja nustatytam ne ilgesniam nei 3 valandų terminui naudotis kompiuteriu. Nurodė, jog į Ministeriją dėl teisės aktais nustatyto, pasak pareiškėjo, neteisėto ribojimo naudotis kompiuteriu pirmą kartą kreipėsi dar 2012-08-06 į kurį jam buvo atsakyta 2012-09-27 raštu (b. l. 4), bei vėliau dėl tų pačių aplinkybių į Ministeriją dar kartą kreipėsi su 2013-10-22 prašymu, į kurį buvo gautas 2013-11-07 atsakymas (b. l. 3). Nesutikus su atsakymuose nurodytais argumentais pareiškėjas į Ministeriją pakartotinai kreipėsi su 2014-01-27 prašymu. Ministerija skundžiamu 2014-02-03 sprendimu Nr. (1.23.)7R-722 (į 2014-01-27 prašymą) pareiškėjui išaiškino, kad naudojimosi kompiuteriu tvarka nebus keičiama. Pareiškėjo teigimu, Ministerija priimdama teisės aktą nustatantį naudojimosi kompiuteriu ribas, nepagrįstai nubaudė pareiškėją, todėl teismo prašė įpareigoti Ministeriją iš naujo peržiūrėti priimtą teisės aktą arba jį panaikinti.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

              Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo (b. l. 20–22) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad naudojimosi kompiuteriais tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. 1R-68 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), taip pat Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašu ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas, Kriterijai) bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. 1-33 patvirtinto Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu naudojimosi televizoriais, radijo imtuvais, CD/DVD kompaktinių diskų leistuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais tvarkos aprašu.

              Pažymėjo, kad, kaip nustatyta paminėtuose teisės aktuose, naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikas gali būti pratęstas atsižvelgiant į suimtojo ar nuteistojo prašymą ir jei asmuo priklauso vienai iš Kriterijų 1.1 ir 1.8 punktuose numatytų kalinamųjų kategorijų. Pabrėžė, kad nėra duomenų, ar pareiškėjas buvo kreipęsis dėl laiko naudotis kompiuteriu pratęsimo. Atkreipė dėmesį, kad esamoje situacijoje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nustatyta naudojimosi kompiuteriu tvarka nevertintina kaip pažeidžianti pareiškėjo teisių.

              Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą atmesti.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 37–38) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K griežtai laikosi ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojimąsi kompiuteriu.

              Trečiojo suinteresuoto asmens Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.).

              Skundas atmestinas.

              Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Ministerijos 2014-02-03 sprendimo Nr. (1.23.)7R-722 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Teisingumo ministerijos išleistas įstatymas „Dėl personalinių kompiuterių naudojimosi laiko apribojimo“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 31 str. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 2 d. Pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl naudojimosi kompiuteriu reglamentuojančių teisės aktų, kuriais, pasak pareiškėjo, varžomos jo teisės ir laisvės, panaikinimo.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-01-27 prašymu (b. l. 26–27) dėl ribojimo (iki 3 val.) naudotis kompiuteriu panaikinimo kreipėsi į Ministeriją, kuri 2014-02-03 sprendimu Nr. (1.23.)7R-722 pareiškėją informavo, kad įstatymais nustatytos naudojimosi kompiuteriais tvarkos keisti neketinama (b. l. 2). Pareiškėjas prieštaraudamas Ministerijos 2014-02-03 sprendimo argumentams su skundu kreipėsi į teismą.

              Lukiškių TIK laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama naudotis kompiuteriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsniu, kuriame nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 96 str. 2 d.). Teisingumo ministerija, vykdydama BVK 96 str. nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, 2003-07-02 įsakymu Nr. V-194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normas (toliau – ir Taisyklės, Žin., 2003, Nr. 76-3498), reglamentuojančias nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarką. Šių Taisyklių 173.7 p. nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais. Taisyklių 1731 p. nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 p. nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti <...> Taisyklių 173 p. nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius (Taisyklių 174 p.). Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas paminėtų Taisyklių nuostatas, 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus (toliau – ir Kriterijai). Aprašo 1 p. nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintus Kriterijus laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą (Kriterijų 1 p.). Kriterijai pagal kuriuos tokia galimybė suteikiama išvardinti Kriterijų 1.1–1.8 punktuose. Leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (Kriterijų 2 p.).

              Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad paminėtais poįstatyminiais teisės aktais, įgyvendinant BVK 96 str. nustatytą teisinį reguliavimą, nuteistojo teisė naudotis kompiuteriu nėra absoliuti. Tačiau Kriterijuose nurodytais pagrindais įkalinimo įstaigų administracijai suteikta diskrecijos teisė nustatyti ir ilgesnį naudojimosi kompiuteriu laiką nei 3 val. per parą. Tam, kaip jau minėta, pareiškėjas turėtų pateikti atitinkamą prašymą. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, tokio prašymo pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai nebuvo pateikęs.

              Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-02-03 sprendimą Nr. (1.23.)7R-722 ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame dėl naudojimosi kompiuteriais laiko apribojimo tik trumpai pasisakyta, jog atsakymas į šį klausimą pareiškėjui buvo pateiktas dar 2012-09-27 rašte Nr. (1.23.)7R-6802. Ir tik papildomai pažymėta, jog keisti esamą naudojimosi kompiuteriais tvarką neplanuojama. Pažymėtina, jog, nors pareiškėjas formuluodamas reikalavimus ir prašė panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-02-03 sprendimą, tačiau iš skundo argumentų ir byloje pateiktos rašytinės medžiagos visumos suprantama, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeistas 3 val. per parą naudojimosi kompiuteriu apribojimas (terminą prailginant), apribojimą galimai paliekant asmenims pažeidinėjantiems naudojimosi kompiuteriu tvarką (nelegalus interneto naudojimasis) bei su tuo sieja reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

              Bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte nustatyta pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Lukiškių TI-K – specifinė laisvės atėmimo įstaiga, kurios veikla, kaip jau minėta, yra ir privalo būti griežtai reglamentuota, o suimtieji ir nuteistieji privalo laikytis tokio pobūdžio įstaigose nustatytų elgesio taisyklių. Todėl ir pareiškėjui, kurio teisinė padėtis yra speciali – jis yra nuteistasis laisvės atėmimo bausme, jo asmeninės laisvės suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami ir tai nelaikytina įpareigojimais, kaip nors pažeidžiančiais pareiškėjo teises, ar kaip skunde nurodė pareiškėjas bausme.

              Pažymėtina, jog atitinkami subjektai įgyvendindami įstatymų leidėjo jiems pavestas funkcijas, nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje, pasinaudodami jiems suteikta diskrecijos teise ir priimdami poįstatyminius norminius teisės aktus, reglamentuojančius naudojimąsi kompiuteriu tvarką, veikė teisėtai. Todėl jau aptartais teisės aktais (Taisyklės, Aprašas, Kriterijai) sureglamentuota naudojimosi kompiuteriu tvarka, pobūdis, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir Bausmių vykdymo įstatymu nustatytas pareigas su apribojimais, teismui nekelia abejonių dėl ginčui aktualių teisės nuostatų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai todėl pareiškėjo reikalavimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir tuo pagrindu išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais.

              Teisingumo ministerija priimdama 2014-02-03 sprendimą Nr. (1.23.)7R-722 atsižvelgė į keliamo ginčo pobūdį ir apimti, todėl jau aukščiau išdėstytų argumentų kontekste, darytina išvada, kad Ministerijos pozicija nėra prieštaraujanti ginčui aktualiam ir galiojančiam teisniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, naikinti Teisingumo ministerijos sprendimą, pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nekonstatavus priimto sprendimo ydingumo, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

              Papildomai pažymėtina, jog nei pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, nei teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikta Dienotvarkė (b. l. 50) nepaneigia Kriterijuose nustatytos išlygos teikti prašymą administracijai leisti pareiškėjui naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą.

              Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, skundo ir atsakovų atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimus tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

              Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Violeta Balčytienė

                                                                                                  Bronius Januška

                                                                                                  Liudmila Zaborovska