Civilinė byla Nr. e2-1282-494/2018

     Proceso Nr. 2-52-3-04614-2017-7

     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant ieškovei V. Š.,

atsakovui M. G.,

Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui        (Dmitrij Charitonov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams V. Š. (V. Š.) ir M. G., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. Š. pateiktu ieškiniu prašė: 1)pripažinti V. Š. tėvystę, įrašytą L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) gimimo įraše, negaliojančia; 2)M. G., iki teismo posėdžio arba teismo posėdžio metu neigiant tėvystę L. Š. atžvilgiu, paskirti DNR ekspertizę M. G. ir L. Š., giminystės ryšiui nustatyti; 3)M. G. neneigiant tėvystės L. Š., nustatyti, kad M. G. yra L. Š. tėvas, o jis - jo sūnus; 4)nustatyti nepilnamečio sūnaus L. Š. gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. Š.; 5)priteisti iš M. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. Š. po 190 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6)įpareigoti atsakovą M. G. pateikti duomenis apie savo gautas pajamas per paskutiniuosius metus; šių jam duomenų nepateikus, išsireikalauti duomenis iš VSDFV apie atsakovo gautas pajamas per paskutiniuosius metus; 7)paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. Š..

Ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp ieškovės V. Š. ir atsakovo V. Š., sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 170). Su atsakovu V. Š. susituokė, nes tikėjosi sukurti gražią ir laimingą šeimą, tačiau 2015 metų pradžioje santykiai tarp ieškovės ir V. Š. pablogėjo, nes ieškovei tapo žinoma, jog jis ieškovę apgaudinėja su kita moterimi. Nuo 2015 metų liepos mėnesio su V. Š. ieškovės santykiai galutinai „nutrūko“, kadangi V. Š. paliko šeimą ir nutraukė visus ryšius tiek su ieškove, tiek su savo sūnumi K. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). To pasėkoje, ieškovė 2016 metų pradžioje su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad ieškovės ir V. Š. santuoka būtų nutraukta. 2017-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-829-930/2017 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės prašymą nutraukti ieškovės ir V. Š. santuoką. Pažymi, kad kol vyko civ. bylos Nr. 2-829-930/2017 nagrinėjimas teisme, ieškovė, 2016 m. rugpjūčio pradžioje susipažino su kitu vyru - M. G.. Kadangi su atsakovu V. Š. santykiai buvo pašliję ir po tokio jo poelgio (ieškovės palikimo ir išdavystės) buvo nusprendusi nutraukti santuoką, todėl nusprendė „negniaužti“ savo kylančių jausmų atsakovui M. G.. Neužilgo suartėjo ir pradėjo artimiau bendrauti. Po kurio laiko pasijuto esanti nėščia. 2017-08-10 ieškovė V. Š. pagimdė sūnų, kurį pavadino L.. Kadangi L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gimė dar santuokoje su V. Š., gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas V. Š.. Nors sūnaus susilaukė su atsakovu M. G., tačiau, kadangi vaikas gimė ieškovei su atsakovu V. Š. dar būnant santuokoje, todėl vadovaujantis LR CK 3.140 str., gimusio sūnaus L. Š. gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas V. Š.. Nurodė, kad LR CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. LR CK 3.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas salimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvų. Pagal LR CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motina ar tėvu leidžiama nuginčyti tik teismo keliu. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 13 straipsnis, Vaiko leisiu apsaugos pagrindu įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taip pat Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. yra įtvirtinta ir vaiko teisė žinoti savo tėvus. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad L. Š. ir atsakovo V. Š. kaip sūnaus ir tėvo santykiai nėra susiformavę, todėl konstatuoti tarp jų esant giminiškus santykius (socialinę tėvystę) nėra pagrindo. CK 3.150 str. 2 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas, įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-436/2008). Taigi, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, esminę reikšmę turi faktas, ar atsakovas V. Š. yra, ar nėra, vaiko tėvas. Tai, kad atsakovas V. Š. patvirtina žinomus faktus, kad kuomet atsakovas V. Š. 2015 metų viduryje ieškovę paliko, ieškovė turėjo lytinių santykių tik su atsakovu M. G., kurių metu ir buvo pradėtas vaikas. Šis faktas yra pagrindas tėvystės įrašo nuginčijimui (LR CK 3.150 str. 2 d.). Nenuginčijus vaiko tėvystės, tikrasis sūnaus L. Š. tėvas negali būti įrašytas jo gimimo įraše. Vadovaudamasi išdėstytu, prašo nuginčyti atsakovo V. Š. tėvystę ieškovės ir atsakovo M. G. sūnui L. Š.. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu M. G. santuokos nesudarė, todėl siekdama apsaugoti vaiko interesus, prašo teismo nustatyti M. G. tėvystę jųdviejų sūnui L. Š.. Žinant, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra įstatymo nustatyta abiem tėvams, ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko L. Š., teises ir teisėtus interesus, reikalinga nustatyti atsakovo tėvystės faktą šiam vaikui, tokiu būdu suponuojant tolimesnius oficialius ir aiškius šalių vaiko L. Š., ir atsakovo M. G. tarpusavio (tėvų ir vaikų) santykius, apibrėžtus CK ir kituose teisės aktuose. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.147 str. 1 d.). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.147 str. 2 d.). Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus 2007-03-30 įsakymu Nr. 103 patvirtintuose Serologijos ir DNR laboratorijoje teikiamų paslaugų įkainiuose nurodyta, kad ekspertizės giminystės ryšių (tėvystės, motinystės) nustatymui esant vienam vaikui kaina yra apie 300 Eur. Patvirtina, kad sutinkanti atlikti minėtą ekspertizę šioje byloje, jei atsakovas M. G. neigtų ir nepripažintų savo tėvystės sūnui L. Š.. Atsakovui atsisakant daryti tėvystės nustatymo tyrimus, prašo nustatyti jo tėvystę sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką - atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų ir vaikų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymuisi sąlygas. Kadangi vaikas mažametis, šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose ir jos pajamos siekia apie 600 Eur. Atsakovas M. G. yra sveikas jaunas dirbantis vyras, tačiau apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovei nėra žinoma, kadangi su juo ieškovė santuokos nėra sudariusi. Kadangi apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi tikslios informacijos, todėl teismo prašo išsireikalauti duomenis iš VSDFV apie atsakovo gautas pajamas per paskutiniuosius metus (šių duomenų ieškovė negalinti išsireikalauti iš VSDFV, nes jie ieškovei ir jos advokatui neteiktini vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 str. 2 p.). Prašomi išsireikalauti duomenis yra teisiškai reikšmingi šioje byloje, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą). Nurodė, kad vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja. Ieškovei neturint jokių pajamų išlaikyti nepilnametį vaiką išlaikyti be atsakovo pagalbos nėra galimybės. Vaiko išlaikymas nėra išimtinai mamos pareiga, o bendra - abiejų tėvų prievolė, todėl kreipiasi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą sūnui L. Š.. Tokiu būdu bus apsaugoti vaiko interesai, suteikiant jam pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis sūnumi tiek moraliai, tiek materialiai. Ieškovė suinteresuota užtikrinti jųdviejų nepilnamečiui vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Žemiau pateikia išlaidas, reikalingas sūnaus poreikiams ir interesams tenkinti: 1)negalima užtikrinti deramą vaiko fizinį, protinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vaiko vystymą, jei jis nepakankamai maitinamas. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Kadangi sūnui tik keli mėnesiai jis greitai bręsta, sparčiai auga, todėl jam reikalingas pilnavertis maistas. Visuotinai žinomas faktas, kad pastaraisiais metais labai didėjo prekių ir paslaugų kainos, o ypač maisto produktų, įvertinant faktines mūsų išlaidas maistui, per mėnesį realiai pilnaverčiam sūnaus maitinimui reikia skirti apie 130 EUR; 2)Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Sūnaus aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia skirti apie 75 EUR kiekvieną mėnesį; 3)Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Išlaidos būstui (mokesčių už komunalines paslaugas) sūnaus daliai per mėnesį sudaro 90 EUR; 4)Pilnaverčiam vaiko gyvenimui užtikrinti yra būtinas gydymas, sveikatos priežiūra, vitaminų ir vaistų naudojimas. Sūnaus išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro apie 20 EUR; 5)              Higienos, asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip 20 EUR; 6)Vaikų materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikams atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. Šioje pastraipoje išvardytiems vaiko laisvalaikio poreikiams reikia ne mažiau kaip 30 EUR per mėnesį; 7)Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama po 174 EUR per metus, t. y. vidutiniškai po 15 EUR per mėnesį. Taigi, įvertinus įprastus būtinus sūnaus Liutauro poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 380 EUR per mėnesį. Pažymi, jog vėliau bus pateiktos čekių kopijos (maisto, drabužių, vaistų ir pan.). Svarbu pastebėti, kad naujausia teismų praktika reglamentuoja, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi (šiuo metu MMA - 380 Eur), priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209- 916/20161. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo M. G. turtinę padėtį, taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, teismo prašo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 190 Eur periodinių išmokų ir iš atsakovo M. G. sūnaus L. Š., gimusio(duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti po 190 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko (pranešta tinkamai).

Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (įteikta tinkamai).

Institucija, teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos specialistė aplankė V. Š.. Moteris su šeima gyvena nuosavame name. Namas yra naujos statybos, pilnai įrengtas. V. Š. turi du nepilnamečius vaikus K. K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Buities ir gyvenimo sąlygos yra normalios. V. Š. dirba Lietuvos statistikos departamente, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nurodė, kad LR CK 3.150 str. l d. nurodoma, kad „nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas“. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Ieškovė prašo ne tik nuginčyti V. Š. tėvystę vaiko atžvilgiu, bet ir nustatyti M. G. tėvystę L. Š. atžvilgiu. Jeigu asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo akto įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, toks įrašas pirmiausia turi būti nuginčytas CK 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi suinteresuotas asmuo pirma turi nuginčyti tėvo duomenis vaiko gimimo įraše ir tik vykdant teismo sprendimą šiuos duomenis išbraukus atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo (žr. CK 3.149 str. komentarą). Jeigu yra nuginčyta susituokusios vaiko motinos vyro tėvystė, vaiko kilmė iš tėvo ieškinio tvarka nustatoma tik kilus ginčui dėl tėvystės. Nesant ginčo, taikoma CK 3.141 straipsnio 2 dalis (CK komentaras, trečioji knyga, Šeimos teisė, Vilnius, 2002 m., psl. 281). Atsižvelgiant į įstatymo normas, mano, kad pirmiausia turi įsiteisėti teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tik po to, kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ieškinio tvarka. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visumą aplinkybių, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, pas kurį iš tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai. Vertindamas, kuris iš tėvų geriau gali patenkinti materialinius ir buitinius vaiko interesus, teismas išanalizuoja abiejų tėvų gyvenamojo būsto, materialinio apsirūpinimo sąlygas. Vertindamas vaiko psichologinių ir dvasinių interesų tenkinimo sąlygas, teismas turi atsižvelgti į vaiko dvasinio lavinimo galimybes, jo prisirišimą prie konkrečių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2001). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt. (LAT 2002-06-21 nutarimas Nr. A2-35). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000 taip pat atkreipė dėmesį, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad motina V. Š. netinkamai vykdo savo motinos pareigas vaiko L. Š. atžvilgiu. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai prižiūri mažametį sūnų, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad ieškovė taip pat prašo teismo priteisti išlaikymą mažamečiui sūnui po 190 Eur periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismai negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai priimtiną minimalų poreikių tenkinimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1434/2002). Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, palaiko ieškovės prašymą priteisti mažamečiui vaikui išlaikymą po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais. Ieškovė parodė, kad jos ir atsakovo V. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Ji dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį susipažino su atsakovu M. G., ir jiems pradėjus gyventi kartu, ji (duomenys neskelbtini), pagimdė sūnų L., vaiko tėvu įrašytas V. Š., nes ji dar buvo santuokoje su V. Š.. Nežino kur yra atsakovas V. Š.. Parodė, kad atsakovas M. G. pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu. Taip pat parodė, kad šiai dienai atsisako reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo M. G., nes kartu su juo gyvena, jis prisideda prie sūnaus Liutauro išlaikymo ir vaiku rūpinasi; neprašo skirti tėvystės ekspertizės, nes atsakovas M. G. tėvystę pripažįsta; tarp atsakovo M. G. ir vaiko susiformavęs tarpusavio ryšys, M. G. laiko vaiką savo sūnumi. Vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė tenkinti. Parodė, kad jis pripažįsta, kad yra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su ieškove jie kartu gyvena apie 2 metus, vaikas gimė jiems gyvenant kartu, ieškovei dar nenutraukus santuokos. Jis laiko Liutaurą savo sūnumi, juo rūpinasi, išlaiko vaiką. Kadangi pripažįsta tėvystę, todėl DNR ekspertizės tėvystei nustatyti nereikalauja. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovas Dmitrijus Charitonovas su ieškiniu sutiko, prašė tenkinti. Parodė, kad atsakovas M. G. sutinka, kad jis yra vaiko tėvas, šalys kartu gyvena su vaiku, juo rūpinasi. Atsakovas V. Š. jau nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio kartu su ieškove negyvena, todėl negali būti vaiko tėvu. Tenkintinas ir reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina.

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalį, kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškovė norėdama įrašyti į nepilnamečio L. Š. gimimo liudijimą įrašą kas yra vaiko tėvas, pirmiausia turi nuginčyti tėvystę, įrodydama, kad atsakovas V. Š. negali būti vaiko tėvu. Kai viename ieškinyje reiškiami reikalavimai ir dėl tėvystės nuginčijimo, ir dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad jie pareikšti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo bei teismo proceso ekonomiškumo principais, ir tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nagrinėtino pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-596/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. Š. ir V. Š. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-09-27 gimimo įrašo Nr. 684 nustatyta, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), o vaiko motina - V. Š.. Tėvais nurodytų asmenų santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 170. Lietuvos teismų informacinės sistemos Informacijos gyventojų registre duomenimis, atsakovo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta(duomenys neskelbtini); išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija patvirtina, kad duomenų apie atsakovo V. Š. darbovietę registre nėra.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Informacijos gyventojų registre duomenimis, ieškovės V. Š. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta(duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos pažymos matyti, jog 2017-10-16 deklaruota nepilnamečio vaiko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta adresu(duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos Buities tyrimo aktas patvirtina, kad atsakovas M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) padeda V. Š. rūpintis jųdviejų sūnumi L. Š. ir vyresniu sūnumi K. K. Š.. M. G. sutinka vaikui mokėti 190 Eur išlaikymą. Atsakovas M. G. yra ūkininkas, kurio veikla deklaruota pagal jo gyvenamąją vietą, todėl kartais išvažiuoja į kitą rajoną.

Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad vaikas L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše buvo užregistruotas ieškovės V. Š. sutuoktinio pavarde ir vaiko tėvu įrašytas jos tuo metu buvęs sutuoktinis V. Š., kaip numato Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, į byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vaiko gimimo įraše įrašytas tėvas V. Š. nėra ieškovės V. Š. sūnaus L. Š. biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.149 - 3.151straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK)  178, 185 straipsniai). Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti L. Š. 2017-09-27 gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą V. Š. (CK 3.286 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas M. G. savo tėvystės neginčijo, pripažįsta, kad vaikas L. Š. yra jo sūnus, juo rūpinasi ir prižiūri, pagal galimybes išlaiko, todėl pripažintina, kad atsakovas M. G. yra biologinis vaiko L. Š. tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo M. G. tėvystę, pripažįstant, kad jis yra nepilnamečio vaiko L. Š. biologinis tėvas, o vaikas L. Š. yra M. G. sūnus (CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad nepilnametis vaikas L. Š. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, ji tinkamai vaiką prižiūri, yra užtikrinusi gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp jų yra nusistovėję artimi ryšiai, vaikas yra mažametis, atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, kitų priežasčių dėl kurių, vaikas negalėtų gyventi su ieškove, nėra, todėl nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 187 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1-2 dalys, 3.196 straipsnis, 3.156 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo M. G., paaiškindama, jog ieškovė kartu su juo gyvena, atsakovas M. G. pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu, prisideda prie sūnaus Liutauro išlaikymo ir vaiku rūpinasi, tarp atsakovo M. G. ir vaiko susiformavęs tarpusavio ryšys, M. G. laiko vaiką savo sūnumi.

Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimtinas, kadangi tokia ieškovės teisė numatyta įstatyme, ieškovei žinomos ieškinio dalies atsisakymo procesinės pasekmės ir tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnis).

Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir atsisakymą priėmus, byla dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims teismas nepasisako.

Teismo pašto išlaidos sudaro 8,40 Eur, kurios lygiomis dalimis (po 4,20 Eur iš kiekvieno atsakovo) priteistinos valstybei. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. Š. priteistina valstybei 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. G. priteistina valstybei 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263-270 straipsniais, 392 straipsniu ir 399 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčyti jo tėvystę L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-09-27 gimimo įraše Nr. 684 vaiko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą V. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. Š. yra M. G. sūnus.

  Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko L. Š. gimimo įraše duomenis apie tėvą M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio L. Š. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660). 

Priimti ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Civilinę bylą Nr. e2-1282-494/2018 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams V. Š. ir M. G. dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo M. G. nutraukti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                     Dalia Zeniauskaitė