Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-191-113/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00230-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1.; 52.1., 52.2.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinta Institucijai papildyti (pataisyti) administracinio teisės pažeidimo protokolą bei surinkti papildomus įrodymus,
n u s t a t ė:
Institucija 2012-01-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-1377948-12 Rusijos Federacijos piliečiui V. A. (V. A.) pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2012-01-06, 15.52 val., Šilutės pl. 84, Klaipėda, vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. G., 117 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h, taip viršijo leistiną greitį 67 km/h ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-10 nutarimu grąžino administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Institucijai papildyti (pataisyti) administracinio teisės pažeidimo protokolą bei surinkti papildomus įrodymus.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarimą, V. A. pagal ATPK 124 str. 6 d. paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo vairavo automobilį esant ypatingai blogoms oro sąlygoms (žiemos metu), nepasirinko saugaus greičio, dėl to galėjo kilti pavojus ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Prie apeliacinio skundo pridėtame policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-01-18 į Instituciją atvyko pilietis, jis rusų kalba prisistatė esąs V. A.. Su juo buvo bendrauta jo gimtąja rusų kalba. V. A. pripažino, kad 2012-01-06, 15.52 val., Šilutės pl., Klaipėda, vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną greitį. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. A. savo teises ir pareigas suprato, vertėjo atsisakė (žodžiu). Todėl pareigūnas, siekdamas operatyviai išaiškinti administracinį teisės pažeidimą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir visą surinktą medžiagą išsiuntė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą sprendimui priimti. Institucijos teigimu, teismas nepagrįstai nurodė išsiaiškinti, ar Rusijos Federacijos pilietis V. A. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo vizą atvykti į Europos Sąjungos erdvę, ar buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvertino to, jog Rusijos Federacijos pilietis gali ir neatvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl nebus galimybės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o asmuo ir toliau pažeidinės Kelių eismo taisykles, keldamas pavojų eismo dalyviams.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas savo sprendimą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Institucijai papildyti (pataisyti) administracinio teisės pažeidimo protokolą bei surinkti papildomus įrodymus motyvavo tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjas nedalyvavo, asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, neapklaustas, jokio paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių iš jo nepaimta, prie protokolo pridėtos V. A. paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijos nėra patvirtintos nustatyta tvarka, nepadarytas jų vertimas į valstybinę kalbą, iš teismui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kas vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu, ar Rusijos Federacijos pilietis V. A. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo vizą atvykti į Europos Sąjungos erdvę, ar buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, susipažinus su bylos medžiaga, kilo abejonių dėl V. A. dalyvavimo surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šie trūkumai, pasak apylinkės teismo, leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, formaliai, teismui pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima patikimai nustatyti pažeidimo padariusio asmens.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi trūkumų: nenurodyti visi reikiami duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (jo gyvenamoji vieta), nepaimtas paaiškinimas iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apie įvykio aplinkybes, nėra duomenų, ar jis suprato, kuo yra kaltinamas, jam reiškiamo kaltinimo esmę, ar jam buvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, žinant, kad asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis ir lietuvių kalbos nemoka. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008, N575-3302/2009, N575-3711/2010 ir daugelis kitų). Ši išvada padaryta vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tarp jų ir apylinkės teismui. ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Ir teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, galėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju tokių trūkumų nėra, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad dėl bylos medžiagoje esančių trūkumų negalima nustatyti pažeidimą padariusio asmens. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, prie protokolo pridėtos jo paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijos. Todėl kilusios abejonės dėl to, ar protokole nurodytas asmuo vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu, galėjo būti pašalintos apylinkės teismui ėmusis atitinkamų priemonių užtikrinant V. A. dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat teismo posėdyje apklausiant automobilio savininką J. G., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmąja instancija leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Tokios taisyklės turi būti taikomos ir apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą pirmąja instancija (administracinė byla Nr. N575-2883/2011). Taigi šiuo atveju apylinkės teismo nurodyti trūkumai nesudarė kliūties bylai nagrinėti teisme, teismas galėjo visus juos pašalinti, nagrinėdamas bylą dalyvaujant V. A., bylos nagrinėjimo metu užtikrindamas jo teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir teisę naudotis vertėjo paslaugomis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumai daro negalimą šios bylos nagrinėjimą teisme ir bylą grąžino administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumų pašalinimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valentinas Janonis