Civilinė byla Nr. e2-30571-872/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23098-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.12; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei G. K. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. R. prašo įpareigoti atsakovę G. K. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui vieną komplektą raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimu jam pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovo nuosavybės teisė pažeidžiama, nes jis negali naudotis jam priklausančia buto dalimi. Atsakovė neįsileidžia jo į butą, neduoda buto raktų, o ieškovas nenori gadinti jam priklausančio turto ir laužti durų. Ieškovas bandė ginčą spręsti taikiai, per advokatą 2015-05-19 pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo ir prašė geruoju perduoti buto raktų komplektą. Atsakovė nurodė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus, teismo sprendimas įvykdytas, nes  buto dalis įregistruota ieškovo vardu. Teigė, jog ieškovas netinkamai vykdo pareigą išlaikyti dukrą, santykiai konfliktiški ir raktų neperduos, kol nebus nustatyta naudojimosi butu tvarka. Ieškovo teigimu, aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, nesudaro pagrindo neįleisti bendraturčio į butą.

Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog teismas sprendimu neįpareigojo jos atlikti kokius nors veiksmus, kad ieškovas galėtų patekti į butą. Atsakovės ir ieškovo santykiai buvo blogi, bendras gyvenimas epizodinis dėl ieškovo agresyvaus charakterio, elgesio ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, smurtaudavo. Bendrai gyvenant ji ieškovui keletą kartų buvo davusi  buto raktus, tačiau ieškovas nuolat bute negyveno.  Dėl ieškovo agresyvaus elgesio kyla reali grėsmė atsakovės ir jos dukters saugumui. Ji ne kartą siūliusi ½ buto dalies išsimokėjimo galimybę, svarstyti dėl buto pardavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo G. K. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui K. R. vieną komplektą raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat priteisė iš G. K. K. R. naudai 781 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 sprendimu pripažino ieškovui K. R. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-26 išrašas patvirtina, jog ieškovui K. R. ir atsakovei G. K. priklauso po ½  buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į ieškovo 2015-05-19 pretenziją 2015-06-11 atsakovė atsakė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus.

Remdamasis CK 4.93 straipsniu ir CK 4.98 straipsniu teismas pripažino, kad atsakovė neįleisdama  ieškovo į butą, trukdo tinkamai įgyvendinti ieškovo, kaip savininko, teises. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, o bendraturčių teisės, valdant ir naudojant jiems nuosavybės teise priklausantį turtą yra lygios. Kol nenustatyta naudojimosi daiktu tvarka, kiekvienas bendraturtis valdo idealiąją daikto dalį, bendraturčiai daiktu naudojasi bendrai, o nustačius naudojimosi tvarką – pagal nustatytą naudojimosi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį daikto savininkas nuosavybės teises privalo įgyvendinti laikydamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčas kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, o ne dėl vienam ieškovui priklausančio turto. Butas yra vienintelė atsakovės ir ieškovo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. Ieškovas bute negyvena. Šalių santykiai konfliktiški, nėra sutarimo kaip turi būti valdomas ir naudojamas bendras turtas. Ieškovas turėtų pasirinkti teisių gynimo būdą, kuris nepažeistų kitų asmenų interesų bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas šiems principams prieštarauja. Protingas ir sąžiningas asmuo turėtų siekti valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės objektu nustatymo.

Pareikšdamas ieškinį ieškovas stengėsi pagilinti konfliktą. Patenkinus ieškinį ieškovas galėtų bet kada patekti į butą, kuriame yra atsakovės ir jos dukters daiktai. Nepatvirtinus naudojimosi tvarkos, ieškovas įgyja teisę į bet kurią buto patalpą. Esant konfliktiškiems santykiams nuosavybės teisių negalėtų įgyvendinti nei vienas bendraturtis.

Atsakovė ieškovui yra siūliusi įvairius variantus – išmokėti kompensaciją už ½ dalį buto, siūlė svarstyti buto pardavimo klausimą, tačiau ieškovas nesileidžia į kalbas, grasina susidoroti, sunaikinti atsakovę, kelia grėsmę atsakovei, nepilnamečiui vaikui ir daiktų saugumui.

Ieškovas K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 150 Eur. Nurodė, kad niekada negąsdino atsakovės, negrasino susidorojimu ir kitaip nekonfliktavo, nebuvo sukėlęs situacijos, pažeidžiančios atsakovės ar jų dukters saugumą. Visi atsakovės teiginiai yra išgalvoti. Atsakovė yra įsižeidusi dėl to, kad jai nepavyko pasisavinti ieškovui priklausančios turto dalies.

Apeliantė niekuomet nėra siūliusi buto dalies išpirkti, bendrai parduoti, nesiūlė naudojimosi tvarkos nustatymo projekto. Ieškovas iki dabar negali į butą patekti, neturi buto techninės apskaitos bylos kopijos, negali parodyti architektui, kad šis parengtų racionalų buto ir jo techninės įrangos perplanavimo ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą. Apeliantės veiksmai nukreipti į tai, kad ieškovas ilgiau negalėtų naudotis turtu. Atsakovė neigia ieškovo teisę naudotis butu, keldama jam sąlygas. Ieškovas įrodė, kad jis yra buto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Teisinės reikšmės šiam ginčui neturi tai, kad bute atsakovė gyvena su dukra. Ieškovas turi teisę dalyvauti jų bendros dukters auklėjime, bendrauti, palaikyti tėvišką ryšį, todėl ieškovo patekimas į buto dalį neprieštarauja dukters interesams

Apeliantei yra žinoma, kad ieškovas santuokoje su A. R. yra susilaukęs 2012-06-22 dukters A. R., 2014-05-21 sūnaus Ą. R. ir dukters S. R.. Savo būsto šeima neturi, ieškovas ilgą laiką neturi darbo ir negali jo rasti, todėl turi poreikį persikraustyti į nuosavą būstą Vilniuje, kur būtų užtikrintos geresnės gyvenimo, auklėjimo ir medicininės priežiūros sąlygos vaikams, ieškovas turėtų didesnes galimybes integruotis į darbo rinką.

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Ginčas byloje kilo dėl ieškovo teisės valdyti ir naudotis jam priklausančia ½ buto dalimi ir tokiu valdymu keliamu galimu kito savininko bei bylos šalių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buto, esančio Žalgirio g. 92-51, Vilniuje, bendrasavininkiai. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).  Kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, prašydamas apginto pažeistą valdymo teisę į ½ dalį buto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs ieškinį CK 4.98 str. pagrindu, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Abi šios sąlygos yra įrodytos. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad ieškovas yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Ši daiktinė teisė jam buvo pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimu ir registruota  Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė atsakyme į ieškovo pretenziją bei bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad ieškovas galėtų patekti į butą, juo naudotis ir valdyti jam priklausančią buto dalį. Tuo įrodyta antroji ieškinio tenkinimo sąlyga – savininko teisių pažeidimas.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog leidžiant ieškovui naudotis bei valdyti jam priklausančią buto dalį būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti civilinių teisinių santykių principai, ieškovui galint bet kuriuo metu patekti į butą būtų pažeidžiamas atsakovės bei jos nepilnametės dukters saugumas. CK 4.83 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo įsikėlimu jai bei nepilnamečiui vaikui kylančios grėsmės nėra patvirtintos jokiais įrodymais, todėl nelaikomos nustatytomis. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas grasina, gąsdina ar kitaip kenkia ir kelia nesaugumo jausmą, todėl šis faktas negali būti svarstomas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, šalių procesiniuose dokumentuose pripažįstama, kad atsakovės ir ieškovo dukra yra bendra, ieškovas nėra atskirtas nuo dukters ir jam nėra uždrausta su dukra bendrauti. Taigi, daryti išvadą, kad ieškovo apsigyvenimas jam priklausančiame bute keltų grėsmę jo paties dukrai, nėra pagrindo.

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Pažymėtina, kad naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka yra bendraturčių susitarimo reikalas. Šis susitarimas gali būti pasiektas tiek bendru sutarimu, tiek teismine tvarka, jeigu nepavyktų pasiekti geranoriško susitarimo. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji būtų parengusi pasiūlymą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir kad ieškovas nebūtų sutikęs su tokiu pasiūlymu, o tuo labiau, kad ji būtų kreipusis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, nesudaro pagrindo neįleisti bendraturčio į butą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas yra didelis – 112,22 kv. m ploto, todėl šalys gali turtu naudotis nesukeldamos kitos šalies teisių pažeidimų.

Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas bylą iškėlė tik siekdamas pagilinti konfliktą, tačiau ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis su sutuoktine yra susilaukęs trijų mažamečių vaikų ir ketina realiai gyventi bute nėra paneigtos, todėl ieškovo interesas dėl jo teisių gynimo laikomas realiu.

Įrodžius abi būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas ir nenustačius, kad ieškovas siektų naudotis buto dalimi pažeisdamas atsakovės interesus, ieškinys pagrįstai buvo patenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas teisingai nustačius bylos aplinkybes bei kvalifikavus teisinius santykius, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 150 Eur. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų išlaidų ir yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteisiamos remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                               Andrius Ignotas

Jūra Marija Strumskienė

Alma Urbanavičienė