Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-759-194/2012
Teisėja A. Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00169-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 11.1;121.15;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
kolegijos narių: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
dalyvaujant ieškovui V. B.,
atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis atstovams direktoriui A. L. ir advokatei S. J.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 dienos sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1642-853/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, atlygio vidurkio už uždelsimo atsiskaityti laiką, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. B. 2012-01-26 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (2 – 4, 44 – 47 b. l.) atsakovui Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo. Ieškiniu prašė pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis įsakymo formuluotę dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį į atleidimą iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį; priteisti iš atsakovo likusią neišmokėtą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kuri sudaro 2955,96 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-04-07 iki 2012-01-26, t.y. 33 500,88 Lt; priteisti iš atsakovo LR CK 6.210, 6.261 straipsnių normomis nustatytas 5 proc. metines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą 1 280,00 Lt; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2003-06-16 iki 2009-04-07 dirbo Savivaldybės įmonėje Telšių butų ūkis (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuo 2009-04- 07 atsakovas jį atleido iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, nors prašymo atleisti jį iš darbo savo noru nerašė ir tokio prašymo darbdaviui nepateikė, dėl ko laiko, kad turėjo būti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį ( darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės). Atsakovas, įformindamas ieškovo atleidimą iš darbo pagal jam naudingą LR DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, neišmokėjo išeitinės išmokos, ir tuo pažeidė LR DK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas bei darbuotojo teises, dėl ko ieškiniu prašė pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio įsakymo formuluotę dėl ieškovo V. B. atleidimo iš darbo iš LR DK 127 straipsnio 1 dalies į LR DK 129 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš atsakovo likusią neišmokėtą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atlygio vidurkį už pavėluotą atsiskaitymą ir palūkanas.
Atsakovas Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis atsiliepimu į ieškinį ( 23 – 24 b. l.) prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kad ieškovas pateikdamas ieškinį praleido LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio senaties terminą. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2009-04-07, tą pačią dieną jis buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, turėjo teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. iki 2009-05-07, kreiptis į teismą. Ieškovas kreipėsi į teismą praėjus beveik trejiems metams nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. kreipėsi su ieškiniu tik 2012-01-26. Atsakovas mano, kad ieškiniu ieškovas faktiškai ginčija ne atleidimo formuluotės pakeitimą, o jo atleidimo iš darbo pagrįstumą ir prašo taikyti tas darbdaviui taikytinas sankcijas, kurios taikomos tik atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu. Tai rodo, jog iš esmės yra ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrindo, dėl atleidimo teisėtumo, kuriam taikytinas 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nurodytą V. B., atleidimo iš darbo formuluotę, nustatė, kad V. B. atleistas iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Iš atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis, ieškovo V. B., naudai priteisė: 2 955,96 Lt išeitinės išmokos; 33 500,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 1 280,00 Lt už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37736,84 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-27, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis, 1271,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai bei 23,01 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo kreipėsi 2012-01-26, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo – darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, į tai, kad atsakovas, būdamas stipresne ir įstatymus taikančia šalimi, privalėjo išsiaiškinti ieškovo poziciją dėl atleidimo iš darbo pagrindo suformavimo, taip apsaugodamas jo kaip darbuotojo teises. Darytina išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl neteisingai suformuluoto atleidimo iš darbo teisinio pagrindo, dėl ko, esant nurodytoms aplinkybėms, pakeistina Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2009-04-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta V. B. atleidimo iš darbo formuluotė, nustatant, kad V. B. atleistas iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Patenkinus reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į LR DK 129 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija – 2 955,96 Lt (LR DK 140 str. 1 d. 4 p.); už laikotarpį nuo 2009-04-07 iki 2012-01-26 iš atsakovo priteistinas 33 500,88 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką; 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, t.y. 1 280,00 Lt (LR CK 6.210, 6.261 str.), bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis (129 – 133 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Ieškovas ginčija SĮ „Telšių butų ūkis" 2009-04-07 įsakymo (potvarkio) apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atleidimo iš darbo teisėtumą bei pagrįstumą. Ieškovo reikalavimai byloje vertintini kaip reikalavimai atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DK 297 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovo V. B. reikalavimai pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę (DK 295 straipsnio 2 dalis 2 punktas) buvo suformuluoti neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovo ieškinys yra pareikštas ir byla turi būti nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos DK 297 str.
- Ieškovas, nesutikdamas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo ir jo atleidimo iš darbo pagrįstumu, remiantis Lietuvos Respublikos DK 297 str. 1 d. privalėjo į teismą kreiptis per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos, t.y. nuo 2009 m. balandžio 7 d. Šis vieno mėnesio terminas sietinas tik su teismine pažeistų teisių gynyba, todėl vertintinas kaip ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos DK 27 str.), o ne procedūrinis terminas, nurodytas Lietuvos Respublikos DK 27 str.
- Pirmosios instancijos teismas sprendime, naikindamas įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir keisdamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodo, kad keičia darbo sutarties nutraukimo formuluotę. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas sprendimu pakeitė faktiškai ne darbo sutarties nutraukimo formuluotę, o panaikino įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą, nustatydamas kitą atleidimo iš darbo pagrindą.
- Ginčijame sprendime yra sprendžiamas kitoks teisinis klausimas, ieškovas V. B. apskritai ginčija nenorėjęs nutraukti darbo sutartį, jis apskritai ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, o ne formuluotės pakeitimą. Ieškovas V. B. elgiasi nesąžiningai, bandė suklaidinti teismą ir jam pavyko, t.y., faktiškai ginčydamas darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, jis yra praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, pareiškė kitokio pobūdžio ieškinį, t.y. darbo sutarties formuluotės pakeitimo klausimu, tačiau iš esmės reikalauja revizuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, o kartu darbo sutarties nutraukimo teisėtumą valiniu aspektu, nustatant darbdavio ar darbuotojo valia realiai įvyko atleidimas iš darbo.
- Apelianto nuomone, ieškinys privalėjo būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos DK 297 str. nuostatas. Nagrinėjant ieškinį pagal šias materialinės teisės normas, ieškovas nesilaikė įstatymo nuostatos kreiptis į teismą su ieškiniu per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo dienos, šį terminą praleido be svarbių priežasčių, šį terminą teismo atnaujinti neprašė, todėl ieškovo V. B. ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
- Pirmosios instancijos teismas gynė ieškovo interesus, net nerevizuodamas patikslinto ieškinio paskaičiavimų ir priteisdamas palūkanas, nuo visos paskaičiuotos sumos. Esant tęstinei piniginei prievolei (periodinėms išmokoms), palūkanų dydis kiekvienu konkrečiu momentu skaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, bet tik nuo tuo momentu esančios skolos sumos (t. y. šiuo atveju atsakovas po pirmo mėnesio buvo uždelsęs sumokėti tik vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, po dviejų mėnesių - dviejų ir t. t.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. (137 – 139 b. l.) prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas bei ištyrė ir įvertino visus įrodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies arba viso sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo teisinis ginčas dėl LR DK 297 str. ir LR DK 27 str. nustatytų darbo ginčų nagrinėjimui terminų taikymo šioje byloje bei V. B. atleidimo iš darbo valios išraiškos fakto formuluojant atleidimo iš darbo formuluotę.
Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.
V. B. buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį atsakovo įmonėje ir dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų birželio 16 dienos iki 2009 metų balandžio 7dienos. Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis įsakymu Nr. 15 nuo 2009-04-07 atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1d. pagal paduotą prašymą, išmokant 1 mėnesio išeitinę kompensaciją. ( b.l. 26). Darbdavio paaiškinimu 1 mėn. išeitinė kompensacija ieškovui paskirta dėl to, kad jis dėl patirtos darbe traumos 2007-09-20, kuri yra konstatuota 2007-10-03 nelaimingo atsitikimo aktu, neteko 50 procentų darbingumo ( nešdamas darbdavio krovinį- šaligatvio plyteles laiptinės remontui, patyrė fizinę perkrovą - plyšo sausgyslė) ir jis nebegali dirbti (duomenys neskelbtini), nes gali kelti tik iki 10 kg krovinį. Dėl ieškovo invalidumo, darbdavys negalėjo pavesti ieškovui jokio kito darbų sugretinimo, todėl siūlė pasiieškoti lengvesnio darbo, nes neturėjo lėšų mokėti tik (duomenys neskelbtini) atlyginimą, ir samdyti atskirą kroviką, t.y., dar kitą darbininką, kuris atliktų įrankių, medžiagų pakrovimą bei iškrovimą atskirai. Ieškovas, suprasdamas, kad bus atleidžiamas iš darbo, nes nėra pinigų jo etatinio darbo apmokėjimui, 2009-03-25 ( b.l. 25) padavė savo ranka surašyta Prašymą darbovietės direktoriui, kuriame nurodė: „ Ryšium su atleidimu iš darbo, prašau apmokėti už neišnaudotas atostogas ir išmokėti išeitinę kompensaciją.“ Darbdavys – SĮ Telšių butų ūkis, suprasdamas ieškovo Prašymą kaip prašymą atleisti iš darbo savo noru, tik su reikalavimu išeitinių kompensacijų ir apmokėjimo už neišnaudotas atostogas, palaukęs 14 dienų nuo tokio Prašymo padavimo ir įsitikinęs, kad ieškovas tokio Prašymo neatšaukia, 2009-04-15 įsakymu ( po 14dienų nuo tokio Prašymo padavimo) parašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. B. atleidimo iš darbo nuo 2009-04-07 pagal prašymą, t.y., pagal LR DK 127 str. 1d. ir nurodė išmokėti 1 mėnesio išeitinę kompensaciją ( b.l. 26).
Ieškovas 2012-01-26 pateikė ieškinį teismui dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo iš LR DK 127 str. 1d. į LR DK 129 str. 1d.- į darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia, kai nėra darbuotojo kaltės. Ieškovas nurodo, kad nerašė prašymo atleisti iš darbo savo noru, o suprato, kad bus atleidžiamas iš darbo darbdavio valia. Pripažįsta, jog negali pervežti krovinių ir medžiagų, nes negali nieko kelti ir gali nešti tik iki 10 kg. dėl traumos darbe. Darbdavys siūlė ieškotis lengvesnio darbo, bet jis nenorėjo pats išeiti iš darbo. Atleistas yra darbdavio valia. Jokių nuobaudų neturėjo, todėl nėra jo kaltės. Kad nėra jo pareiškimo išeiti iš darbo,- nustatė darbo inspekcija, todėl ir kreipėsi dėl formuluotės pakeitimo. Teisme ieškovas nurodė, jog nebūtų kreipęsis į teismą, jei darbdavys būtų tinkamai ir pilnai su juo atsiskaitęs, išmokėdamas 4 mėnesių išeitinę išmoką. Kadangi su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, prašė priteisti trijų mėnesių atlygio vidurkio išeitinę kompensaciją, nes išmokėta tik 1 mėn. išeitinė kompensacija, taip pat priteisti atlygio vidurkį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką ir palūkanas.
Atsakovas mano, jog iš esmės ieškovas ginčija atleidimo iš darbo pagrįstumą bei teisėtumą arba patį atleidimo iš darbo įsakymą, o tokiam ginčui taikytinas 1 mėn. sutrumpintas LR DK 297 str. nustatytas terminas, kuris yra praleistas ir neprašoma jo atnaujinti, o atsakovas reikalauja taikyti senatį, todėl ieškinys, atsakovo manymu, atmestinas.
Neginčijamai yra nustatyta, jog su atleidimo iš darbo įsakymu pasirašytinai ieškovas buvo supažindintas būtent tą pačią dieną – 2009-04-07, kuriame nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas LR DK 127 str. 1d. ( pagal paduotą prašymą). Tai rodo, jog darbdavys ieškovo paduotą prašymą vertino kaip darbuotojo valios išraišką – būti atleistam pagal prašymą, t.y. savo noru, tik reikalaujant tam tikrų išmokų, nes išeitinė kompensacija, kurios prašė ieškovas Prašyme yra mokama tik nutraukus darbo santykius ir kompensacija už nepasinaudotas atostogas taip pat yra mokama tik nutraukus darbo santykius. Ieškovas ginčo objektu nurodo valinį aspektą - jo valios nebuvimą dėl atleidimo iš darbo. Faktą, kad darbuotojo prašymas dėl išmokų mokėjimo nutraukiant darbo sutartį neatitiko tikrosios jo valios, turi įrodyti ne atsakovas, o būtent darbuotojas ( ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimą ( LR CPK 178 str.). Ieškovas tokį faktą įrodinėja Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus atlikto patikrinimo išvada.( b.l. 12) Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos padarytos išvados arba pateikta į bylą net ne išvada, o Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12) teismui nėra privalomas ir yra vertinamas kartu su kitais įrodymais ir kartu su visuma kitų surinktų įrodymų. Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius nurodė darbdavio pažeidimą, nes pastarasis atleidimą įformino nesant rašytinio ieškovo prašymo ( b.l. 12). Ieškovas savo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir grindžia būtent minėtu Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus raštu (b.l. 12) ir nurodo, kad savo noro būti atleistam iš darbo jis darbdaviui neišreiškė.
Teismui privalu išsiaiškinti bei nustatyti, ar buvo ieškovo valia išreikšta dėl atleidimo iš darbo, ar ne.
Yra nustatyta, jog minėtą Prašymą 2009-03-25 ( b.l. 25) ieškovas surašė ir padavė darbdaviui pats, surašė savo ranka ir pasirašė be darbdavio spaudimo, kaip pats nurodo, supratęs, kad vis tiek bus atleistas iš darbo, nes nėra pinigų mokėti atlyginimą už (duomenys neskelbtini) etatą. Pripažino, kad negali kelti ir pervežti darbdavio darbui reikalingų medžiagų, nes negali kelti krovinio ar medžiagų dėl savo neįgalumo ir darbdaviui reikia siųsti kitą darbuotoją darbo medžiagų krovimui ir iškrovimui atlikti kartu su (duomenys neskelbtini). Yra nustatyta, jog iki nelaimingo atsitikimo darbe 2007 metais, ieškovas atsakovo darbovietėje nuolat dirbo pagal darbų sugretinimą ir kartu su (duomenys neskelbtini) pareigybe, atliko ir krovėjo ar kitas pareigas,( b.l. 5-6, darbo sutartyje nurodyti papildomi susitarimai dėl darbų sugretinimo), kurių darbdavys po nelaimingo atsitikimo nebegalėjo ieškovui skirti dėl ieškovo neįgalumo.( b.l. 7-10) Išlaikyti atskirą (duomenys neskelbtini) etatą ir dar atskirą darbininko - kroviko etatą darbdaviui, kuris yra išlaikomas bei finansuojamas iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų ir dalį lėšų pats kaupia ūkiskaitiniu principu, yra neekonomiška, nenaudinga, sukelia finansinius sunkumus, kurių jis kaip biudžetinės įstaigos atstovas negali nepaisyti. Todėl yra pagrįstas darbdavio pasakymas ieškovui pasiieškoti lengvesnio darbo ten, kur yra tik (duomenys neskelbtini) ir kad atsakovo darbovietė neturi pinigų išlaikyti vien (duomenys neskelbtini) etatinį vienetą būtent ieškovui. Tai negali būti vertinama, kaip psichologiniu ar kitokiu spaudimu ieškovui, o yra esamos darbdavio finansinės situacijos paaiškinimas ieškovui, todėl nepagrįstai ieškovo įvertintas kaip darbdavio darbo sutarties nutraukimas su ieškovu darbdavio valia, kai nėra darbuotojo kaltės.( LR CPK 178 str., 185 str.). Byloje buvo apklausta liudytoja N. R., kuri parodė, kad, kai rašė įsakymą dėl ieškovo atleidimo, ieškovas buvo šalia ir dar paklausė, ką reiškia 127 str. ir ji ieškovui paaiškino, kad yra atleidimas pačiam prašant. Jis sutiko ir dėl atleidimo jokių pretenzijų neturėjo ( b.l. 114-115 - N. R. parodymai teisme).
Kolegija nesutinka, kad Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus raštas byloje ( b.l. 12), kuriame nurodyta, jog konstatuotas darbdavio atleidimo iš darbo pažeidimas nesant rašytinio ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo, yra esamos situacijos įvertinimas, nes tokios išvados yra padarytos tik pagal ieškovo nurodomas bei pateiktas Darbo inspekcijai aplinkybes ir tik pagal vienos bylos šalies – ieškovo paaiškinimus bei turint tik darbdavio įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo, ir ieškovo surašytą 2009-03-25 Prašymą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir visi įrodymai privalo būti vertinami visų įrodymų visumos kontekste, išsiaiškinus tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodomas faktines aplinkybes ir tik pagal visos visumos įrodymų sąsajas darytinos galutinės išvados.
Kolegija įvertina ir tokį faktą, jog ir pats ieškovas teismui paaiškino, jog į teismą būtų visai nesikreipęs, jei darbdavys su juo būtų, pagal jo supratimą, tinkamai atsiskaitęs ir viską apmokėjęs, ko jis prašė. Toks paties ieškovo paaiškinimas bei ta faktinė aplinkybė, jog į teismą ieškovas kreipėsi tik po eilės skundų į įvairias instancijas, kuo buvo siekiama susitarti su buvusiu darbdaviu dėl didesnių išmokų po atleidimo ir tokiu būdu ieškinys paduotas teismui tik vos ne po trijų metų po įvykusio atleidimo tai tik patvirtina ir rodo, kad buvo paties ieškovo valia dėl atleidimo iš darbo, kuri buvo išreikšta paties surašytame ir paduotame darbdaviui 2009-03-25 Prašyme, kur jis pats nurodo, kad ryšium su atleidimu iš darbo, o ne darbdavio valia ar darbdavio nurodymu, yra paduotas toks jo paties surašytas Prašymas ir jis tik prašo tam tikrų piniginių išmokų.
Kolegija vertina, jog pagal tokį ieškovo paduotą prašymą darbdavys turėjo atleidimą iš darbo įforminti pagal LR Darbo kodekso 127 str. 2 d.,( esant kitoms svarbioms priežastims – dėl ieškovo neįgalumo ,t.y. ieškovo negalėjimas dirbti pagal darbų sugretinimą ir darbdavio negalėjimas išlaidyti dviejų atskirų etatinių vienetų vien (duomenys neskelbtini) etatui ir darbininko - (duomenys neskelbtini) etatui skyrium išlaikyti), o ne pagal LR DK 127 str. 1d. Tokios faktinės aplinkybės yra išaiškintos bei nustatytos šioje byloje, kuriuos ir padiktuoja bei įrodo buvus atleidimo realiam pagrindui pagal LR DK 127 str. 2d. Kolegija be minėtų įrodymų vertina ir ieškovo paaiškinimą teismui, jog jis nebūtų kreipęsis į teismą, jei tik darbdavys tinkamai su juo būtų atsiskaitęs ir išmokėjęs jo prašytas pinigines išmokas jau rodo, jog buvo ieškovo valia dėl atleidimo iš darbo, kurios išraiška raštu yra ieškovo surašytas Prašymas 2009-03-25 darbdaviui ( b.l. 25.). Tokį ieškovo valios išraiškos faktą kolegija laiko nustatytu ir įrodytu ( LR CPK 185 str., LR DK 127 str.).
Kolegija nesutinka su I instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, jog keistina atleidimo iš darbo formuluotė į LR DK 129 str. 1d. ( darbdavio valia, nesant darbuotojo kaltės). Tinkamų ir pagrindžiančių tokį reikalavimą įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, o kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus.( LR CPK 178 str.). Kaip minėta, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus raštas byloje ( b.l. 12) yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris teismui nėra privalomas, nes kaip minėta, yra pateiktas tik išimtinai pagal vienos šalies prašymą, todėl, kaip nesutampantis su kitais faktiniais šioje byloje ištirtais įrodymais bei nustatytomis šioje byloje aplinkybėmis, vertintinas kritiškai.
Kolegija vertina ir tą aplinkybę, jog atleidimo iš darbo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parašytas po 14 dienų nuo ieškovo Prašymo padavimo ir atleidimo iš darbo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną buvo pateiktas ieškovui susipažinti. Yra 2009-04-07 darbuotojo parašas ant minėto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 26), ko ieškovas neginčija. Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta atleidimo priežastis - pagal prašymą ir atleidimo pagrindas LR DK 127 str. 1d. ( b.l. 26). Taigi, atleidimo pagrindas bei atleidimo priežastis ieškovui buvo nurodyta bei pateikta kartu su Įsakymu dėl atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) būtent 2009-04-07. Taigi, ieškovas nesikreipė į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo netesėtu, tik mano, kad darbdavys neteisingai suprato ir neteisingai įformino atleidimo iš darbo formuluotę. Atleidimo iš darbo tinkamas įforminimas yra atsakovo( darbdavio) pareiga. Šią pareigą darbdavys privalo įgyvendinti tinkamai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad atleidimo iš darbo dokumentų formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo faktines aplinkybes ir įstatymus. Darbdavys yra atsakingas už įrašus darbo sutartyje ir kituose darbo santykių pasibaigimo dokumentuose formuluočių atitiktį darbo santykių pasibaigimo aplinkybėms ir įstatymui. Darbuotojo pareiškimas šiuo atveju buvo išreikštas Prašymu, ryšium su atleidimu iš darbo apmokėti nurodytas išmokas. Toks darbuotojo Prašymas yra valinis aktas ir įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, kiekvienas ( tiek darbdavys, tiek darbuotojas) turi laikytis įstatymų, o valios išraiška gali būti įvardinta tiek Prašymu, tiek ir Pareiškimu. Darbdavys tokį ieškovo Prašymą vertino kaip darbuotojo valios išraišką dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant, su reikalavimu tam tikrų išmokų. Ieškovas paaiškino, kad prašo keturių mėnesių atlygio vidurkio dydžio išeitinės išmokos, nes turi šioje darbovietėje virš 6 metų darbo stažą.( LR DK 140 str. 1d.4p.) Darbdavys nusprendė išmokėti ir išmokėjo ieškovui 1 mėnesio atlygio dydžio išeitinę išmoką dėl to, kad ieškovas šioje darbovietėje buvo sužalotas dėl traumos darbe ir tapo neįgalus, nors pagal įstatymą ir LR pagal DK 127 str. 1d. nuostatas tokia išmoka nėra numatyta, o yra skirta darbdavio gera valia kaip darbe sužalotam asmeniui. Kolegija nustatė ir argumentavo, jog pagal byloje išaiškintas bei nustatytas faktines aplinkybes darbo santykių pabaiga su ieškovu privalo būti įforminta pagal LR DK 127 str. 2d. (kitos svarbios priežastys, kurios buvo nustatytos šiuo konkrečiu atveju). Nutraukus darbo sutartį kitais pagrindais, bet ne pagal LR 125 str., 126 str., 127 str.1d. , kai nėra darbuotojo kaltės, yra išmokama 2 mėnesių vidutinio atlygio dydžio išeitinė išmoka ( LR DK 140 str. 3 dalis. ). Kadangi, yra nustatyta, jog ieškovas gavo iš darbdavio tik 1 mėnesio išeitinę išmoką, pakeitus atleidimo iš darbo formuluotę, iš atsakovo priteistina ieškovui dar vieno mėnesio atlygio dydžio išeitinė išmoka.( LR DK 140 str. 3dalis).
Be atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ieškovas ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš buvusio darbdavio atlygio vidurkį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo ir procesines bei kitas palūkanas, numatytas civilinio kodekso normomis, kurios taikytinos už piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą. Šie ieškinio reikalavimai grindžiami LR DK 297 str. 4 dalyje nurodytomis sankcijomis darbdaviui, kurios taikytinos tik atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir kaip sankcijos darbdaviui, be teisėto pagrindo atleidus darbuotoją iš darbo. Tai išmokos, kurių taikymas reglamentuotas kaip sankcija darbdaviui teismui priėmus sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ( LR DK 297 str. 4d.). Šioje byloje ieškovas nereiškė ieškinio atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir nėra teismo sprendimo, kuriuo teismas būtų pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ( ir tokiems reikalavimams yra taikytinas LR DK 297 str. 1d. nustatytas 1 mėn. sutrumpintas terminas). Yra teisinis ginčas dėl įformintos atleidimo iš darbo formuluotės atitikties faktinėms aplinkybėms ir dėl atleidimo formuluotės pakeitimo. Taigi, kolegija pripažįsta, jog esant teisiniam ginčui dėl formuluotės pakeitimo, taikyti tas sankcijas darbdaviui, kuriuos yra reglamentuotos tik teismo sprendimu nustačius neteisėto atleidimo faktą, prieštarauja protingumo bei teisingumo principams, todėl negali būti taikomos. ( LR CK 1.5 str.). Tokių neadekvačių pareikštiems ieškinio reikalavimams pasekmių, numatytų kitokio pobūdžio darbo ginčams, taikymas tik darbdaviui, pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, nes darbo bylose privalo būti vienodai ginami tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisėti interesai. Dėl pasakyto, ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo atlygio vidurkį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir palūkanas pripažintini teisiškai nepagrįstais, todėl atmestini. Darbdavys taip pat nepripažintinas pažeidęs piniginės prievolės terminus, nes su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė pagal jo suformuluotą atleidimo pagrindą tinkamai ir laiku, todėl reikalavimai priteisti palūkanas yra nepagrįsti ( LR CPK 185 str.).
Kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apie palūkanų skaičiavimo metodiką, nes jie, kaip išvestiniai reikalavimai tapo nereikšmingi.
I instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra besąlygiškai patenkinti visi ieškovo ieškinio reikalavimai, nedarant jokios surinktų faktų bei įrodymų analizės bei net netiriant piniginių reikalavimų įstatyminio pagrindo, o vien ginant ieškovo, kaip silpnesniosios bylos šalies interesus, yra teisiškai nepagrįstas, todėl keistinas pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei nustatytas faktines darbo santykių pasibaigimo aplinkybes ir atleidimo formuluotė keistina pagal šioje byloje ištirtus įrodymus bei atliktą įrodymų vertinimą į LR DK 127 str. 2d. Priteistina išeitinė išmoka, kuri priklauso išmokėti pagal nustatytą faktinį atleidimo iš darbo pagrindą yra 2 mėnesių atlygio vidurkio dydžio, kaip numato LR DK 140 str. 3d. Dėl nurodytų aplinkybių I instancijos teismo sprendimas keistinas. ( LR CPK 326 str. 1d.3p.).
Dėl LR DK 27 str. 2d. ir LR DK 297 str. 1d. senaties terminų aiškinimo ir taikymo.
Pagal LR DK 27 str. 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato specialių, sutrumpintų terminų. LR DK 297 str. 1d. numato, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinų darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, ar atleidimu iš darbo, per 1 mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos ( apie nušalinimą, darbo sąlygų pakeitimą, ar atleidimą iš darbo) turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausias teismas, yra nurodęs, kad LR DK 297 str. 1d. nustatytas 1 mėnesio terminas kreipimuisi dėl teisinės gynybos ginčų kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas ( LR Aukščiausio teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje J.P. ir AB „ Kauno keliai“ Nr. 3K-3-8/2008 ). Šiuo ieškiniu ieškovas prašo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į atleidimą darbdavio valiai, nesant darbuotojo kaltės, nes darbdavys jam nurodė, kad jis bus atleistas nesant pinigų jo etatiniam vienetui išlaikyti, o jis pats nuobaudų neturėjo, todėl nėra jokių jo kaltės įrodymų. Toks ieškinio reikalavimas vertinamas kaip atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimas, ir šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini prie LR DK 297 str. 1d. išvardintų kategorijų, kurioms taikomas sutrumpintas 1 mėnesio terminas, todėl tokiam reikalavimui, kaip jį pareiškė ieškovas, taikytinas bendrasis trijų metų senaties terminas, kuris nėra praleistas. Dėl pasakyto, atsakovo reikalavimas taikyti 1 mėnesio terminą ir taikyti senatį atmestinas ir pripažintini nepagrįstais šiuo klausimu atsakovo argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde.
Teismas įrodymus vertina pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus ir atlieka jų pagrįstumo bei teisėtumo analizę. Kiekviena šalis yra laisva apsispręsti su kokiais reikalavimais kreiptis į teismą teisinės gynybos. Dėl pasakyto, teismas vertina, jog ieškovas apsisprendė ir kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir bendrojo trijų metų termino pagal tokius pareikštus reikalavimus nepraleido.
Kolegija pažymi, jog ieškovo ieškinio reikalavimai piniginių reikalavimų dalyje visumoje yra neteisėti, nes ieškovas reikalauja iš buvusio darbdavio piniginių išmokų kartu su išeitinėmis kompensacijomis daugiau nei už trijų metų laikotarpį, kas yra draudžiama įstatymu ( LR DK 27 str. nuostatos).
Ieškinio reikalavimus tenkinant iš dalies bei iš dalies tenkinant apeliacinį skundą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 93 str. 2d.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 3 punktu,
n u t a r ė :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 metų rugpjūčio 17 dienos sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2009-04-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimo iš darbo formuluotę, nustatant, kad V. B. atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 2d.( atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu esant svarbioms priežastims).
Priteisti iš atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis ( įmonės kodas 180102018, Plungės g. 29, Telšiai) ieškovui V. B. 985,32 Lt išeitinės išmokos. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo SĮ Telšių butų ūkis 50 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 11 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš V. B. 11 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei ir 985,- Lt atstovavimo išlaidų atsakovui SI Telšių butų ūkis.
Įpareigoti VMI prie LR Finansų ministerijos grąžinti Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis ( įmonės kodas 180102018, Plungės g. 29, Telšiai) permokėto 1 221,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kolegijos teisėjai Jolanta Badaugienė
Danutė Matiukienė
Laisvė Aleknavičienė