Administracinė byla Nr. II-35-57/2011                                   

Proceso Nr. 4-63-3-00540-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 39.1, 42.17, 73, 78.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, V. R., jo atstovui advokatui Marijui Sakalauskui, institucijos, paskyrusios nuobaudą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Eglei Liudvinavičiūtei ir Robertui Prišmantui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. R. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-11-23 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

           Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-11-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010-10-04 Jūrinių tyrimų departamento darbuotojai atliko UAB „Philip Morris Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), taršos šaltinio Nr. 025 teršalų emisijos mėginių laboratorinę analizę ir nustatė, kad vidutinė kietųjų dalelių koncentracija 0,05207 g/s, t.y. viršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (112)-30-101/2006 nurodytas vertes (0,04009 g/s) 1,3 karto. Tokiu būdu V. R., būdamas UAB „Philip Morris Lietuva“ Aplinkosaugos, darbuotojų saugos, sveikatos ir apsaugos skyriaus vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-11-23 priėmė nutarimą, kuriuo V. R. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 79 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą  ir jam paskyrė 375 Lt baudą.

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, V. R. neigia padaręs pažeidimą. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, jog mėginiai buvo paimti vadovaujantis norminio dokumento LAND 28-98/M-08 „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai, dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas, svorio metodas“. Teigia, jog metodo santykinė paklaida neviršija ± 25 procentų. Argumentuoja, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinta numatyta paklaida, nes ją įvertinus nustatyta teršalų emisijos kietųjų dalelių koncentracija 0,05207 g/s neviršytų leidžiamo 0,04009 g/s kietųjų dalelių normatyvo ir gautas teršalų kiekis sudarytų  0,03905 g/s.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. ir jo atstovas skundo argumentų pagrindu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsiliepimu į skundą, nurodo, kad

su skundu nesutinka ir prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. UAB „Philip Morris Lietuva“ 2006-12-11 išduotame (2010-03-01 koreguotame) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-30-101/2006 numatyta, kad kietųjų dalelių Taršos šaltinyje Nr. 025 maksimalus vienkartinis dydis 0,04009 g/s. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas 2010-10-08 pateikė stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų tyrimo rezultatus, pagal kuriuos, atlikus rezultatų palyginimą su leistinomis koncentracijomis, buvo nustatytas 1,3 karto viršijimas iš UAB „Philip Morris Lietuva“ taršos šaltinio Nr. 025 (b.l. 43).

Institucijos atstovai atsiliepimo motyvais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas ( ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

V. R. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį padarius Lietuvos Respublikos ATPK 79 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu šio pažeidimo padarymu. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimą; didžiausio leistino kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų viršijimą; teršiančių medžiagų išmetimą į atmosferą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo; kenksmingą fizinį poveikį atmosferos orui be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokį leidimą būtina gauti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą argumentuoja tuo, kad pažeidimo nepadarė, nes nustatant išmestų į atmosferą teršalų kiekį nebuvo įvertinta galima matavimo metodo paklaida.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra.

Kaltinimas V. R. grindžiamas Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2010-10-08 tyrimų rezultatais (b.l. 13-14). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad tyrimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 patvirtintomis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 28-98/M-08 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas Svorio metodas, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998-04-30 įsakymu Nr. 69, kurio 1 punkte nurodyta, jog metodo santykinė paklaida neviršija ± 25 % (b.l. 14-15). Institucijos atstovai  pripažįsta, kad santykinė paklaida +/- 25 procentai taikoma nebuvo. Buvo paimti trys mėginiai ir išvestas vidurkis. Mano, jei būtų buvusi taikyta paklaida  viršijimo nebūtų ( b.l. 50 ). Tyrimų rezultatų protokole taip pat nėra duomenų apie tai, kad nustatant išmetamų teršalų kiekį būtų įvertinta nurodyta paklaida. Aplinkybę, kad paklaida nebuvo įvertinta galutiniuose taršos matavimų rezultatuose parodė ir liudytojomis apklaustos Analinės kontrolės skyriaus vedėja Aida Garšvienė, pasirašiusi tyrimų rezultato protokolą, bei Biruta Šimanskienė, atlikusi skaičiavimus.

Iš ATPK 79 straipsnio dispozicijos matyti, jog esminis objektyviosios pusės požymis, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią normą – turi būti viršyti didžiausi leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvai. Vadinasi, matavimų paklaidų įvertinimas gali turėti esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir administracinės atsakomybės taikymui. Pagal bendruosius teisės principus matavimų paklaidos

vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t.y. iš specialia technine priemone nustatyto atitinkamo matavimo skaitinės reikšmės atimama matavimo prietaiso ar metodo paklaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta, kad administracinė nuobauda paskirta įvertinus galimą metodo paklaidą. Minėta, jog stacionarių atmosferos teršalų šaltinių dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymo svorio metodo santykinė paklaida ± 25 %. Pritaikius galimą metodo paklaidą 0,05207 g/s x 0,25 = 0,01301 g/s ir iš matavimo rezultato atėmus paklaidą gaunamas teršalų kiekis yra 0,03906 g/s (0,05207 g/s - 0,01301 g/s = 0,03906 g/s). Vadinasi, atėmus paklaidą gautas kiekis (0,03906 g/s) yra mažesnis nei leistina taršos norma leidime (0,04009 g/s) (b.l. 44-45).

Įvertinus dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, liudytojų Aidos Garšvienės ir Birutos Šimanskienės parodymus konstatuojama, jog V. R. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 79 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl Institucijos priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ( ATPK  250 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos  ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė:

            V. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-11-23 nutarimą Nr 148 AM 049951, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 79 straipsnį paskirta 375 Lt bauda, ir administracinę bylą nutraukti.

              Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

              Teisėja                                                                                                                                     Irena Stulpinienė