Civilinė byla Nr. 2-13-400/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07162-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija
2.3.2.9.1; 3.23.1; 3.2.6.4
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė,
sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,
dalyvaujant ieškovams J. B., S. B., ieškovų atstovui advokatui S. Ž., atsakovei A. M. D., atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. V., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovėms J. T., Z. J..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir S. B. ieškinį atstovei A. M. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. M. D. priešieškinį dėl nekilnojamojo turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai J. B. ir S. B. (toliau- ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti jų ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą ūkinius pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka – ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A. M. D. turimą nuosavybės teise ½ dalį ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. M. D. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Atidalinti žemės sklypą, kurio registro numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7437 ha, pagal paruoštą Žemės sklypo planą notariniam veiksmui pirmąją dalį skiriant atsakovei A. M. D.(plane pažymėta žalia spalva), o antrą dalį- ieškovams (plane pažymėta mėlyna spalva) lygiomis dalimis po 0,3525 ha. Neatidalintą žemės sklypo dalį: 0,0127 ha po gyvenamuoju namu, 0,0112 ha po ūkiniais pastatais ir 0,0148 ha , kurį užima bendro naudojimo kelias (viso 0,0387 ha) palikti bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį kiekvienai iš šalių. Taip pat priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovams ir atsakovei A. M. D. priklauso po ½ dalį ūkio pastatų, pirties, garažo ir kiemo statinių. Viso 12 statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šalys bendru sutarimu yra nusistačiusios naudojimosi tvarką ir jau 16 metų tokia tvarka, kurią prašo atidalinti statinius, naudojasi. Statiniai yra dalūs. Įvertinus statinių išsidėstymą, kvadratūrą tiek ieškovai, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų jais naudotis pagal paskirtį.
Ieškovai nurodė, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovams ir atsakovei A. M. D. priklauso po ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7437 ha. Atsakovė A. M. D. nuolat konfliktuoja, dalį sklypo atitvėrė tvora, neleidžia pravažiuoti iki jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo būsto, (duomenys neskelbtini). Mano, kad ginčus su atsakove galima išspręsti tik atidalijus žemės sklypą pagal jų parengtą planą. Su atsakovės A. M. D. reikalavimais nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos parengtą planą nesutinka, mano, kad atsakovės parengtas planas yra netikslus, plane pažymėto įvažiavimo į jų naudojimo sklypo dalį įrengimas kainuotų apie 4000 Eur. Plane, kur pavaizduotas įvažiavimas auga tujų gyvatvorė, yra nupjautų miško medžio kelmų. Jis nesutinka savo lėšomis įsirengti atsakovės plane nurodyto įvažiavimo, ir abejoja, kad įvažiavimą tinkamai įrengtų atsakovė savo lėšomis.
Atsakovė A. M. D. (Toliau – atsakovė) kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriam nurodė, kad sutinka su ieškovu reikalavimu dėl ūkio pastatų atidalijimo ir prašė atidalinti žemės sklypą pagal jos pateiktą planą. 2015-09-15 pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad ji siekia nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, priskiriant atsakovei naudotis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi (schemoje pažymėta raudona spalva), ieškovams priskiriant naudotis 0,3387 ha žemės sklypo dalimi (schemoje pažymėta geltona spalva) ir 0,0159 ha žemės sklypo dalimi privažiavimui (schemoje pažymėta žalia spalva). Žemės sklypo dalį po pastatais 0,0346 ha priskiriant ieškovams ir atsakovei po ½ dalį naudotis bendrai.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškovai nuolat konfliktuoja, buvo kviesti net policijos pareigūnai. Iš kiemo yra dengę daiktai, todėl ji dalį sklypo kieme atsitvėrė vieline tvora. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad žemės sklypo padalinti negalima, todėl ji pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl nuolatinių konfliktų su ieškovais, jos nuomone, būtų teisingiausia, kad ieškovų privažiavimas (įvažiavimas) prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto būtų nustatytas sklypo gale, kaip pavaizduota UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, ji sutiktų prisidėti prie minėto privažiavimo įrengimo. Jos nuomone, ieškovų pateiktoje sąmatoje dėl privažiavimo įrengimo nurodyta darbų apimtis per didelė, darbų kainos yra užaukštintos, minėtą privažiavimą galima įrengti žymiai pigiau, išrovus kelmus, iškirtus gyvatvorę ir užvežus žvyro.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovės pareiškė, kad palieka spręsti teismui ir palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę dėl pareikšto ieškinio nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Geodezininkė Z. J. atkreipė teismo dėmesį, kad nagrinėjamame žemės sklype esantis statinys (gyvenamasis namas su ūkio pastatais) yra registruotas kaip vienas statinys, todėl padalinti (ar atidalinti) žemės sklypo nėra galimybės. Bendraturčiai gali nusistatyti tik žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys netenkintinas.
Dėl ūkio pastatų ir kiemo statinių atidalijimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovams ir atsakovei priklauso po ½ dalį ūkio pastatų, pirties, garažo ir kiemo statinių. Viso 12 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-10). Šalys bendru sutarimu yra nusistačiusios naudojimosi tvarką ir jau 16 metų tokia tvarka, kurią prašo atidalinti statinius, naudojasi. Statiniai yra dalūs. Įvertinus statinių išsidėstymą, kvadratūrą tiek ieškovai, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų jais naudotis pagal paskirtį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl ūkio pastatų, garažo, pirties ir kiemo statinių atidalijimo tenkintinas, priteisiant ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A. M. D. turimą nuosavybės teise ½ dalį ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovų reikalavimų atidalinti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, jiems priteisiant 0,3525 ha. Neatidalintą žemės sklypo dalį: 0,0127 ha po gyvenamuoju namu, 0,0112 ha po ūkiniais pastatais ir 0,0148 ha , kurį užima bendro naudojimo kelias (viso 0,0387 ha) palikti bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį kiekvienai iš šalių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, jo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi esant bendraturčių nesutarimams, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo, turi būti nurodoma, kokie nauji žemės sklypai bus suformuoti ir pateikiami įrodymai, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektas) rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.
Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-4S2/Dl-S13 (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, vienas iš žemės sklypo bendraturčių, nesant kito bendraturčio sutikimo, turi teisę inicijuoti Projekto, kurio tikslas atidalinti žemės sklypą, rengimą, teikti Projektą derinti atsakingoms institucijoms, o suderintą Projektą teikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą.
Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas Projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis Projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Į teismą besikreipiantis bendraturtis turi pasirinkti žemės atidalijimo būdą ir įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys nepateisinamos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Prašomas suformuoti žemės sklypas turi atitikti bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydį. Kartu su ieškiniu asmuo turi pateikti žemės sklypo atidalijimo planą (projektą), kuris atitinkamais atvejais turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Projektas turi nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir poreikių. Jis negali būti vieno bendraturčio siekiu kitų bendraturčių sąskaita tenkinti savo poreikius. Turi išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir teritorijų planavimo reikalavimus, t.y., Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2014 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau- taisyklės). Taisyklių 44 punkte nurodyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus išvada, kad ginčo žemės sklypo padalinti (ar atidalinti) nėra galimybės, nes iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) esantis statinys (gyvenamasis namas su priklausiniais) yra registruotas kaip vienas statinys ( 1 t., b. l. 8-13).
Šiuo metu pagal ieškovų prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus galėtų būti nustatyta tik ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieškovai nepareiškė reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal jų pateiktą projektą, todėl minėto klausimo nenagrinėja.
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi šalių valdomu žemės sklypu tvarką pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G .O. projektą.
Ginčo objektu esantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal 2001 metais atliktus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas vietovėje paženklintas 2001 m. balandžio 18 d., su ženklinamo žemės sklypo ribomis sutiko šio sklypo bei gretimo žemės sklypo savininkai ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte (4 punktas). 2016 m. balandžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus specialistė- geodezininkė Z. J. nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre registruotame žemės sklypo plane nurodyti riboženkliai Nr. 1, Nr. 13 vietovėje neišlikę. Žemės sklypo šiaurės vakarų, šiaurinėje ir rytinėje pusėje riba sutampa su griovio viduriu, pietinėje pusėje sklypas atribotas tvoromis. Pagal žemės sklypo plane nurodytas riboženklių Nr. 1 ir Nr. 13 koordinates tvora yra žemės sklypo vidinėje pusėje, o ne sklypo riboje (tai nurodyta ir 2001 m. žemės sklypo plane). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas ir suderintas laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų.
UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą pakeitė riboženklių Nr. 12 ir Nr. 13 koordinates ir šiuos riboženklius perkėlė į šalia esančią valstybinę žemę. ( 1t., b. l. 37, 92, 115-116). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. pateikta schema, kurios pagrindu atsakovė prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką neatitinką aukščiau paminėtiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Todėl atsakovės priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismo negali būti tenkinamas, nes visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.5, 1.137 straipsniai), o šiuo konkrečiu atveju valstybės interesai, kadangi atsakovė išreiškė valią priskirti ieškovams dalį žemės sklypo, kuris šalims nuosavybės teise nepriklauso.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovo J. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti 50 %, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės priteistina 200 Eur (400 Eur x50%) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. B. (CPK 88 str., 93 str.).
Atsakovė A. M. D. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti: 600 Eur už teisines konsultacijas procesinių dokumentų rengimą, už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 117-118). Atmetus priešieškinį atsakovei nepriteistinos iš ieškovų priešieškinio parengimo išlaidos bei žyminis mokestis. Už suteiktas teisines paslaugas, atsiliepimo parengimą, parengimą, advokato dalyvavimą teismo posėdyje atsakovei A. M. D. priteistina 200 Eur ( 400 x 50%) t.y. po 100 Eur iš kiekvieno ieškovo CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis CPK 259,260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti ieškovų J. B., S. B. ir atsakovės A. M. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą ūkinius pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
- ieškovams J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės A. M. D. turimą nuosavybės teise ½ dalį ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
-atsakovei A. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ieškovų J. B. ir S. B. turimą nuosavybes teise ½ dalį pastato- garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato- pirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto, stoginės) unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminio mokesčio ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur iš kiekvieno teisinės pagalbos išlaidų A. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 46,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Rima Šimbelytė