Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2716-437-2013].doc
Bylos nr.: I-2716-437/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 191630223 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2716-437/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00784-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.; 74.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovių atstovei Jūratei Uptienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, sprendimų panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas L. R. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų pareiškėjui neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. senatvės pensijos dalį – 9325,13 Lt.

Paaiškina, kad 2012-12-10 raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-01-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. dėl draudžiamųjų pajamų 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo neišmokėta 9325,13 Lt senatvės pensijos dalis bei, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Šį VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-01-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundė VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą toje dalyje, kuria atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir išmokėti L. R. senatvės pensijos dalį, neišmokėtą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintų prieštaravusių Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. VSDFV 2013-02-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo nurodyta apimtimi netenkino.

Nurodo, kad ilgą laiką po  senatvės pensijos paskyrimo pareiškėjas papildomai dirbo ir pagrįstai tikėjosi, kad teisė į senatvės pensiją bus valstybės tinkamai saugoma ir ginama. Remiasi Konstitucijos 23 str. ir 52 str. nuostatomis. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas nutarime yra konstatavęs, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Tvirtina, kad pareiškėjui 2010 m. kaip dirbančiam pensininkui senatvės pensija buvo papildomai perskaičiuojama ir neišmokama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kuri pripažinta prieštaravusia Konstitucijai. Teigia, kad dėl prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjui iki šiol nėra išmokėta, todėl senatvės pensijos išmokėjimo aspektu valstybės institucijų pareiga yra neįvykdyta ir teisiniai santykiai dėl jos nėra pasibaigę. 

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.

Atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 21-24) su pateiktu pareiškėjo L. R. skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad L. R. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajame pensijų skyriuje nuo 1998-12-26 paskirta ir mokama senatvės pensija. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 42 straipsnio 1 dalies nuostata ir atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus, senatvės pensija buvo paskirta iš naujo pagal naujus duomenis kaip įgijusiam papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą po pensijos paskyrimo, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2009-07-01 -1749,87 Lt dydžio, nuo 2010-09-01 - 1798.88 Lt dydžio. Pareiškėjo paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinį 650 Lt pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 L. R. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, mokant senatvės pensiją, teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jo praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Tvirtina, kad skundžiamuose ir prašomuose panaikinti sprendimuose pareiškėjui pagrįstai nurodyta, kad 2010-2011 metais jam senatvės pensijos dalis buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą išmokėti minėtu laikotarpiu neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės VSDFV teritoriniams skyriams reikšti abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir remiantis tuo įstatymo nevykdyti.

Teigia, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą pensijos dalį.

Pabrėžia, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir išmokėti negautą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-17) nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teigia, kad nuo 2013-01-01 yra nustatytas 6 mėn. VSDFV valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV valdybai terminas. Nurodo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pažymi, kad pareiškėjas, su prašymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam nuo 2010 m. sausio mėnesio laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį kreipdamasis į VSDFV 2013-01-21 (skundas VSDFV gautas 2013-01-30, reg. Nr. GP-150), o į Vilniaus apygardos administracinį teismą - 2013-03-11 skundu, praleido ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, bet ir iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 ir, atsižvelgiant į tai, kad į teismą L. R. kreipėsi praėjus 3 metų terminui, prašo bylą nutraukti. Mano, kad sprendimai mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją pareiškėjui jau yra įvykdyti. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini. Pažymi, kad pareiškėjas iki 2010-08-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl VSDF valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai 2010-01-01 - 2010-09-30 laikotarpiu jam mokėjo sumažintą senatvės pensiją. Teigia, kad pareiškėjo prašomuose panaikinti sprendimuose tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV tinkamai atsakė į jo prašymą. Pažymi, kad nesant įstatymo, nustatančio VSDFV teritoriniams skyriams išmokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo 2010-2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo, kurio pensija nuo 2012-01-01 apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo 2010 m sausio - rugsėjo mėnesiais negautą pensijos dalį. Tvirtina, kad VSDFV teritoriniai skyriai nėra atsakingi už įstatymo leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių padarinių kompensavimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos (toliau – senatvės pensija) dalies už 2010 m. sausio mėn. – 2010 m. rugsėjo mėn., susidariusios dėl 2009 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalyje numatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui L. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009-07-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1749,87 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2009-07-01 iki gyvos galvos (b. l. 26). Pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalimi nuo 2010 m. sausio mėn. buvo sumažinta iki 1542,70 Lt (b. l. 31-32). Taip pat vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. buvo perskaičiuota senatvės pensija (b. l. 31-32). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010-09-07 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo L. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš naujo buvo skirta 1798,88 Lt per mėnesį senatvės pensija nuo 2010-09-01 iki gyvos galvos (b. l. 25).

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu: informuoti pareiškėją, kokia neišmokėta senatvės pensijos suma susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, nurodant Laikinojo įstatymo straipsnį ir dalį, neišmokėtą sumą kas mėnesį ir bendrą neišmokėtą sumą; išmokėti pareiškėjo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo; jei nėra galimybės išmokėti pareiškėjui pagal įstatymą priklausančios pensijos dalies, raštu paaiškinti, kokie galiojantys Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai draudžia išmokėti pareiškėjui paskirtą ir iš dalies neišmokėtą dėl neteisėto sumažinimo pensijos dalį; nurodyti atsakymo apskundimo tvarką (b. l. 1-3, 4-5).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuojama šio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, o kadangi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. pareiškėjui buvo mokėta senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijos dalies, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2012-12-10 prašymo (b. l. 4-5).

Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-01-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu atsakymu, pareiškėjas L. R. kreipėsi į VSDFV 2013-01-30 su skundu dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir jo ankstesnių pateiktų reikalavimų patenkinimo (b. l. 18-19).

VSDFV 2013-02-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2013-01-21 skundą (b. l. 7). Šį VSDFV 2013-02-20 sprendimą, pareiškėjas 2013-03-12 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-3).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066). Nuo 2010-01-01 valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820).

Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje  nustatyta,  kad  valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija,  paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.   

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar individualia veikla užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas 2012-09-21 buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas pateikė teismui reikalavimą priteisti neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. senatvės pensijos dalį, t. y. 9325,13 Lt. Pažymėtina, kad L. R. neginčija valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais ta apimtimi, kuria pareiškėjui perskaičiavo ir sumažino valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. šio įstatymo 8 str. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, nustato, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, kuri yra laiku negauta, išmokama už praėjusį laiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Iš Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendimo nuostatų taip pat matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiškėjui L. R. visos pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 laikotarpiu, priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui L. R. išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.

Pažymėtina, kad pareiškėjui pirmoji sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio 27 d. (b. l. 31-32,33,34, 35, 36), o į senatvės pensiją mokančią instituciją VSDFV teritorinį skyrių pareiškėjas kreipėsi 2012 m. gruodžio 10 d., į VSDFV – 2013-01-30, į teismą – 2013 m. kovo 12 d. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje taiko Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, o ne Valstybinių socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. XII-88) 37 str. 2 d. nustatytą šešių mėnesių terminą, kadangi senaties termino normos yra materialinės, o materialinės teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos toms susiklosčiusioms teisinėms situacijoms, kurios įvyko šių materialinių teisės normų galiojimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į teismą, nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 9325,13 Lt (b. l. 31-32) yra priteisiama pareiškėjui L. R..

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, lygią 9325,13 Lt sumai, turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais sprendimais VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV atsisakė išmokėti pareiškėjui senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusių Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla tik dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo,  teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti tik tą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. Kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų pažeidimų nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje situacijoje, teismo nuomone, nėra pagrindo vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, kadangi skiriasi minėtos administracinės bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės skirtingam bylos išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai priimti po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, o minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje buvo ginčijami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus sprendimai priimti dar iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,

 

n u s p r e n d ė  :

 

pareiškėjo L. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti L. R. 9325,13 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis Lt 13 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje atsisakyta L. R. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                                    Raimondas Blauzdžius

 

Rūta Miliuvienė

 

Halina Zaikauskaitė