Administracinė byla Nr. I1-3937-394/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00530-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių TI administracija nesudarė jam galimybės apsipirkti esamoje parduotuvėje, nors kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ši galimybė buvo suteikta, atneštos prekės. 2019 m. gruodžio 23 d. prieš šventes buvo užsisakęs būtiniausių prekių, tokių kaip daržovės, vaisiai, žuvies gaminiai, higienos priemonės, tačiau šventes teko švęsti be maisto, be būtiniausių prekių, be higienos priemonių, tokių kaip dantų pasta, muilas, tualetinis popierius, buvo žeminamas ir diskriminuojamas Šiaulių TI administracijos darbuotojų. 2019-12-23 kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, klausdamas, kodėl jam neatnešamos prekės, jam buvo įžeidžiančiai, agresyviai bei šiurkščiai atsakyta, kad neturi laiko ir nėra laisvų pareigūnų. Dėl šių neteisėtų, netinkamų Šiaulių TI administracijos darbuotojų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (59, 79-80 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 b. l.).
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (59 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (18-22 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta prievolė įstaigai užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal įstaigos patvirtintą grafiką bei 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems bei nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančių skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Atsakovė nurodo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo prekėmis iš parduotuvės 2019 m. gruodžio mėn. grafike, patvirtintame Šiaulių TI direktoriaus, numatytomis dienomis įstaigoje laikomi suimtieji (nuteistieji) galėjo apsipirkti parduotuvėje. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas apsipirkti parduotuvėje, apsiperkančiųjų skaičių, pareigūnų vykdomas funkcijas, leidžia rėžiminio korpuso I, II, III aukštuose (eiliškumo tvarka) esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems nurodytomis dienomis nusipirkti vaisių ir daržovių, o esant galimybei sudaro sąlygas papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šventinėmis 2019 m. gruodžio mėnesio 24, 25 ir 26 dienomis prekių negalima buvo užtikrinti, nes nedirbo Šiaulių TI esanti parduotuvė, įstaigos administracija bei darbuotojai, užtikrinantys prekių patekimą į gyvenamąsias kameras. Šiaulių TI administracija maisto ir būtiniausiomis prekėmis stengėsi aprūpinti visus suimtuosius (nuteistuosius) gruodžio 23 ir 27 dienomis, nepaisant šventinio laikotarpio. Atsižvelgiant į Šiaulių TT direktoriaus patvirtintą 2019 m. gruodžio mėnesio grafiką, gruodžio 23 d. buvo numatyta apsipirkti rėžiminio korpuso antro aukšto kameroms. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą apsipirkti parduotuvėje, ir 2019 m. gruodžio 27 d. asmuo savo parašu patvirtino, kad prašyme išvardintas prekes gavo. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriame nurodė „užsakymas gruodžio 31 d.“, atsižvelgiant į šį asmens norą prekės jam buvo atneštos 2019 m. gruodžio 31 d., asmuo savo parašu patvirtino, kad prekes gavo, taigi Šiaulių TI užtikrino ir asmuo įsigijo maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje kartą per savaitę, kaip tai numatė skundžiamu laikotarpiu galioję teisės aktai.
Dėl tariamai netinkamo pareigūnų elgesio atsakovė nurodė, jog Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodo, su kokiu darbuotoju jis kalbėjo, nedetalizuoja jokių pokalbio aplinkybių, susijusių su, jo teigimu, šiurkščiu, nemandagiu bendravimu, kuris tariamai galėjo asmenį įžeisti. Pareigūnai ir darbuotojai su suimtaisiais (nuteistaisiais), laikomais Šiaulių TI, bendrauja mandagiai, taktiškai, vadovaujasi abipusės pagarbos principu ir laikosi etikos taisyklių.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo A. P. skundas netenkinamas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2019 m. gruodžio 23 d., prieš šventes, Šiaulių TI administracija nesudarė jam galimybės apsipirkti tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Suimtųjų teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01 iki 2020-01-01) 28 straipsnis, kuriame numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka; tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22), 86 - 88 punktuose įtvirtinta, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius, Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą.
Šiaulių TI direktorius, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu patvirtino Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos įstaigos parduotuvėje aprašą (toliau – Aprašas) (45 - 50 b. l.), kurio 3 punkte nustatė, jog aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais – tai suimtųjų teisė už jų asmeninėse sąskaitose esančius negrynuosius pinigus pirkti leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pagal Aprašo 5 - 11 punktus suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais (toliau – prekės) aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę; suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas prekėmis vykdomas nuo pirmadienio iki penktadienio (išskyrus šventines dienas); bausmę atliekantiems asmenims prekes į kameras pagal jų pateiktus sąrašus iš pataisos įstaigos parduotuvės pristato pataisos įstaigos pareigūnai (darbuotojai); šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymas apsipirkti parduotuvėje, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui; Turto valdymo skyriaus darbuotojai kiekvienos darbo dienos rytą po banko operacijų informacijos suvedimo į buhalterinės apskaitos programą, suformuoja suimtųjų ir nuteistųjų, kurie asmeninėse sąskaitose turi pinigų, žiniaraštį suimtųjų ir nuteistųjų prekinimui; pagal dienos grafiką turinčių teisę apsipirkti įstaigos parduotuvėje atspausdintas žiniaraštis elektroniniu paštu siunčiamas į parduotuvę iki 9.30 val.; pareigūnai gautus prašymus apsipirkti parduotuvėje registruoja „Gautų iš suimtųjų ir nuteistųjų prašymų dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų“ registre; nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys su prašymu ir parduotuvės kvitu įteikiami suimtajam, nuteistajam, šis pasirašo prašyme, kad prekes gavo ir pinigų suma teisinga.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. užpildė du prašymus apsipirkti parduotuvėje, viename prašyme nurodyta, kad prekes suimtasis nusipirko 2019 m. gruodžio 27 d., kitame prašyme nurodyta „užsakymas gruodžio 31 d.“, ir prekes nusipirko 2019 m. gruodžio 31 d. (39-40 b. l.). Taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad prekes, kurias jis norėjo įsigyti 2019 m. gruodžio 23 d., gavo tik 2019 m. gruodžio 27 d. Atsakovė neginčija, kad pareiškėjas prekes, kurias nurodė 2019 m. gruodžio 23 d. prašyme, gavo tik 2019 m. gruodžio 27 d., atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI užtikrino, jog asmuo maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijo kartą per savaitę, kaip tai numatė galiojantys teisės aktai.
Kaip jau buvo minėta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas numatė, kad suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui, darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą, nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Atsižvelgiant į šią normą bei išanalizavus aukščiau nurodyto Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos įstaigos parduotuvėje aprašo 8 - 12 punktus, kuriuose sakoma, kad „kiekvienam asmeniui išduodamas prašymas apsipirkti parduotuvėje, šį prašymą asmuo užpildo ir perduoda personalui, Turto valdymo skyriaus darbuotojai buhalterinėje apskaitos programoje suformuoja suimtųjų ir nuteistųjų, kurie asmeninėse sąskaitose turi pinigų, žiniaraštį suimtųjų ir nuteistųjų prekinimui, atskirai formuojami žiniaraščiai pagal prašymus: tą dieną išvykstančių, norinčių įsigyti užsakomąsias prekes ir pagal dienos grafiką turinčių teisę apsipirkti įstaigos parduotuvėje atspausdintas žiniaraštis siunčiamas į įstaigos parduotuvę, ši informacija pateikiama iki 9.30 val.; gautus prašymus pareigūnai registruoja gautų prašymų apsipirkti registre, nupirktos prekės kartu su prašymu įteikiamos suimtajam, kuris pasirašo, kad prekes gavo, kiekvienos darbo dienos pabaigoje įstaigos parduotuvės darbuotojai Turto valdymo skyriui pateikia tos dienos žiniaraščius su parašais ir faktinėmis išlaidomis“, darytina išvada, jog asmuo, konkrečios dienos rytą užpildęs prašymą apsipirkti parduotuvėje, prekes turi gauti tą pačią dieną. Taigi Šiaulių TI pareigūnai, pareiškėjo A. P. prašymą apsipirkti parduotuvėje gavę 2019 m. gruodžio 23 d., privalėjo nupirkti ir pristatyti jam prekes tą pačią dieną. Tokią išvadą leidžia daryti ir kitų į bylą pateiktų prašymų apsipirkti parduotuvėje turinys – prekės, užsakytos konkrečią dieną, asmeniui pristatomos būtent tą dieną, išskyrus atvejį, kai pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. nurodė, jog užsakymą jis daro gruodžio 31 d. (37 - 43 b. l.). Be to, atsakovės atsakyme į pareiškėjo skundą dėl maisto prekių ir būtiniausių reikmenų įsigijimo iš įstaigos parduotuvės, nurodyta, kad pareiškėjui galimybė apsipirkti gruodžio 23 d. nebuvo sudaryta dėl didelio apsiperkančiųjų skaičiaus (2 b. l.). Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (66-67 b. l.) atsakovė nurodo, jog 2019-12-23 prekėmis buvo aprūpinti pirmo aukšto kamerose laikomi suimtieji (nuteistieji), o pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 45 antrame aukšte, šiame aukšte laikomi asmenys eilės tvarka prekėmis buvo aprūpinti 2019-12-27. Tačiau Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto prekėmis iš parduotuvės 2019 m. gruodžio mėn. grafike numatyta, kad režiminio korpuso antrame aukšte laikomi asmenys turi teisę apsipirkti gruodžio 23 d., o gruodžio 27 d. – trečiame aukšte laikomi asmenys (44 b. l.). Apraše nėra numatyta išimčių, kad dėl didelio norinčių apsipirkti asmenų skaičiaus prekės gali būti pristatomos kitą dieną, be to, nėra numatyta, kad jeigu prašymas apsipirkti parduotuvėje pateikiamas po tam tikros valandos, prašymą pateikę asmenys prekėmis bus aprūpinti kitą dieną. Pristatę prekes pareiškėjui 2019 m. gruodžio 27 d., pareigūnai pažeidė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių bei Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos įstaigos parduotuvėje aprašo normas, taip pat Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą aprūpinimo prekėmis gruodžio mėnesio grafiką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.
Nustačius neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gruodžio 23 d. prieš šventes buvo užsisakęs būtiniausių maisto prekių, tokių kaip daržovės, vaisiai, žuvies gaminiai, bei higienos priemonių, tačiau šventes teko švęsti be maisto, be būtiniausių prekių, be higienos priemonių, tokių kaip dantų pasta, muilas, tualetinis popierius. Tačiau iš byloje esančio pareiškėjo užpildyto 2019 m. gruodžio 23 d. prašymo (39 b. l.) matosi, kad pareiškėjas pageidavo pirkti „Winston“ tabako, popieriukų OCB, arbatos, kukurūzų dribsnių, sausainių, meduolių, batoną, fermentinio sūrio ir sutirštinto pieno, taigi prašymo turinys paneigia pareiškėjo teiginį, kad šventes jam teko švęsti be būtiniausių maisto produktų ir higienos priemonių, nes jis tokių neprašė. Be to, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. buvo pateikęs net du prašymus apsipirkti parduotuvėje (37 - 38 b. l.) ir jam tą pačią dieną buvo pristatytos tokios prekės, kaip aliejus, vištienos sultinys, sutirštintas pienas, garstyčios, majonezas, dribsniai, sausainiai meduoliai, šaltai rūkyta kiaulienos šoninė (1 kg), karštai rūkytos kiaulienos pažandės (1 kg), karštai rūkyti ketvirčiai (1 kg), įvairios daržovės ir vaisiai (pekino kopūstas, pomidorai, obuoliai, apelsinai), Fairy (400 ml). Taigi pareiškėjas prieš šventes buvo apsirūpinęs įvairiais maisto produktais ir tomis priemonėmis, kokių prašė, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad šventes jam teko švęsti be maisto, kad jis buvo žeminamas ir diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu.
Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nes laiku negavo nusipirkti kai kurių prekių, kurių tikėjosi gauti prieš šventes, tačiau minėtą pareigūnų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neturtinės žalos, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė