Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-110-896-2024].docx
Bylos nr.: e2S-110-896/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Teismo nuobaudų rūšys
Apeliacinis procesas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Teismo nuobaudos skyrimas
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bauda
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Ginčai dėl vaikų
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Teismo nuobaudos
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Ieškinys
Kiti su apeliacija susiję klausimai



Civilinė byla Nr. e2S-110-896/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.9.1.3; 3.1.9.2

 

 (S)

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, ir pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. 

 

Teisėjas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS).

2.       2022 m. kovo 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarka numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą). 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, atsakovo prašymą tenkinus iš dalies, papildomai nustatyta bendravimo tvarka, numatanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis.

3.       2023 m. vasario 8 d. nutartimi byloje pakeistos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies, uždrausta atsakovui R. B. bendrauti su sūnumi M. B. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-00636-23. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartis ir ieškovės M. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       2023 m. gegužės 2 d. priimta nutartimi ieškovės M. Š. prašymas tenkintas iš dalies, nustatytas pereinamasis atsakovo R. B. ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo laikotarpis. 2023 m. gegužės 17 d. priimta nutartimi tenkintas atsakovo R. B. prašymas pakeičiant 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytą pereinamąją atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

5.       2023 m. liepos 7 d. priimta nutartimi (neįsiteisėjusi) atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinus iš dalies, ieškovės M. Š. prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetus, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nutarta papildyti 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant laikiną atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarką 2023 m. vasaros atostogų laikotarpiu ir kad 2022 m. kovo 28 d. priimta nutartimi nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi prasideda 2023 m. rugsėjo mėnesio antrą savaitgalį, nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

6.       Atsakovas 2023 m. birželio 30 d. pateiktu prašymu (DOK-81676) prašo skirti baudą ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. birželio 15 d.; 2023 m. liepos 18 d. prašymu (DOK-88055) - už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 29 d., nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 13 d. Nurodo, kad ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, savo teiginius atsakovas grindžia pateiktu šalių susirašinėjimu sms žinutėmis, Vaikų gerovės centro „Pastogė“ susitikimo su vaiku stebėjimo protokolais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymais skirti jai baudą, nurodė, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu vaikas su tėvu nebendravo dėl objektyvių priežasčių – M. B. nenorėjo bendrauti su atsakovu. Vaikui išreiškus norą vykti į susitikimus su tėvu, visada užtikrindavo šią galimybę, nedraudė vaikui bendrauti su atsakovu.

7.       Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateiktu prašymu (DOK-96021) prašo skirti baudą ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d.; 2023 m. rugsėjo 1 d. prašymu (DOK-105279) - už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. Nurodo, kad ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, neleido pasiimti vaiko, savo teiginius atsakovas grindžia pateiktu šalių susirašinėjimu sms žinutėmis, antstolės Raimondos Pauzienės 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0183-23-1065. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymais skirti jai baudą, nurodė, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu vaikas su tėvu nebendravo dėl objektyvių priežasčių – M. B. nenorėjo bendrauti su atsakovu, sirgo, savo argumentus grindė pridedama esveikata.lt pažyma.

8.       Atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktu prašymu (Nr. DOK-109042) prašo skirti baudą ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d.; 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymu (Nr. DOK-109153) - už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Nurodo, kad ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, neleido pasiimti vaiko, savo teiginius atsakovas grindžia pateiktu šalių susirašinėjimu sms žinutėmis bei susirašinėjimu sms žinutėmis su darželio auklėtoja, direktore. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymais skirti jai baudą, nurodė, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu vaikas su tėvu nebendravo dėl objektyvių priežasčių – M. B. kategoriškai atsisakė bendrauti su atsakovu.

9.       Atsakovas 2023 m. rugsėjo 28 d. pateiktu prašymu (Nr. DOK-116770) prašo skirti baudą ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.; 2023 m. spalio 10 d. prašymu (Nr. DOK-122054) - už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 25 d. (turi būti 2023 m. spalio 9 d.). Nurodo, kad ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, neleido pasiimti vaiko, savo teiginius atsakovas grindžia pateiktu šalių susirašinėjimu sms žinutėmis, susirašinėjimu sms žinutėmis su darželio auklėtoja, direktore, vaizdo įrašu. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 6600,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymais skirti jai baudą, nurodė, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu vaikas su tėvu nebendravo dėl objektyvių priežasčių – šalių sūnus (M. B.) kategoriškai atsisakė bendrauti su atsakovu, vykti pas jį bei pats atsakovas neatvyko į jos gyvenamąją vietą pasiimti sūnaus. Ieškovė nurodė, kad yra pati patyrusi pakankamai streso, dėl kurio jautė stiprias pasekmes, dėl nuolatinio atsakovo jos ir jos vyro šmeižimo, dėl iškeltų ikiteisminių tyrimų, susijusių su vaiko smurtu, dėl kasmėnesinių apsilankymų vaikų teisėse, dėl daug kartų nepagrįstai kviestos policijos į jos namus, išsigalvojant, kad pas juos nesaugi aplinka, dėl gėdos jausmo prieš darželio kolektyvą dėl atsakovo nuolatinių skundų kiekio, įskaitant ir tai, jog per visus šiuos minimus išgyvenimus jau laukėsi kūdikio ir dėl viso šio streso, kurį sukeldavo R. B., jai kelis kartus net grėsė persileidimas, todėl atsižvelgiant į tai, prašo jai priteisti 20 000,00 Eur neturtinę žalą iš R. B..

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

 

10.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-81676, DOK-88055) dėl baudų skyrimo už 2023 m. gegužės 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą, tenkino iš dalies, paskyrė ieškovei M. Š. 200,00 Eur vienkartinę baudą už 2023 m. gegužės 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą, likusioje dalyje prašymus atmetė.

11.       Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintoje tvarkoje nustatyta, kad du mėnesius, vieną kartą per savaitę, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsakovas su sūnumi M. B. bendrauja Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose P. Plechavičiaus g. 21, Kaune, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui, konkretų susitikimo laiką paskyrus Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistui. Už specialistų teikiamas paslaugas sumoka atsakovas R. B.. Į tėvo ir sūnaus susitikimo vietą nepilnametį M. B. pristato ieškovė. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. liepos 17 d. turėjo įvykti 8 susitikimai. Vaiko gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. birželio 14 d. raštas Nr. SK40-1202 dėl informacijos pateikimo (DOK-81676) patvirtina, kad nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. birželio 14 d. nei ieškovė, nei šalių sūnus M. nebuvo atvykę, paslaugos motinai ir vaikui nebuvo pradėtos teikti. Iš Vaiko gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. birželio 21 d. rašto Nr. SK40-1247 dėl teismo nutarties vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023 (DOK-78119), 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 13 d. susitikimo su vaiku stebėjimo protokolų (DOK-81676, DOK-88055) nustatyta, kad į tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimo vietą nepilnametį M. B. ieškovė pristatė tik 2 kartus, nėra (nebuvo) linkusi bendradarbiauti su centro specialistais, galimai pati ieškovė negeba suprasti vaiko emocinio/psichologinio saugumo poreikių ir jos, kaip motinos, įtakos vaiko emocinio stabilumo ir saugumo užtikrinimui. Pati ieškovė pripažino, kad 2023 m. gegužės 17 d. teismo nutartis nebuvo tinkamai vykdoma, kadangi pasak ieškovės, jos siekis užtikrinti geriausią vaiko interesą, todėl negali vežti vaiko per prievartą ten, kur jis nenori. Be to, vaikui išreiškus norą vykti į susitikimus su tėvu, visada užtikrindavo šią galimybę, nedraudė vaikui bendrauti su tėvu.

12.       Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovė teismo nutarties tinkamai nevykdė atsakovo prašymuose (Nr. DOK-81676, DOK-88055) nurodytais laikotarpiais nesant svarbių bei objektyvių priežasčių. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės nenorą bei vengimą bendradarbiauti su vaiko gerovės centro „Pastogė“ specialistais tinkamai vykdant 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties vykdymo nepripažintinos pateisinamomis, objektyviomis, nes abu tėvai vienodai gali ir turi teisę pasirūpinti vaiku, net jei jis serga, ieškovei turint pareigą sudaryti sąlygas sūnui susitikti bei bendrauti su tėvu.

13.       Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, šalių nurodytus argumentus, reikšmingus klausimo dėl baudų skyrimo nagrinėjimui, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei skirti baudą dėl 2023 m. gegužės 17 d. nutarties netinkamo vykdymo, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. liepos 16 d. atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimas įvyko tik du kartus (2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 13 d.).

14.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi 

atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-96021, DOK-105279) dėl baudų skyrimo už 2023 m. liepos 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą, tenkino iš dalies, paskyrė ieškovei M. Š. 400,00 Eur baudą už 2023 m. liepos 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą, likusioje dalyje prašymus atmetė.

15.       Teismas nurodė, kad pagal 2023 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytą tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. (7 dienos), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. (7 dienos) atsakovas vasaros atostogoms (su nakvyne) turėjo pasiimti šalių vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko.

16.       Teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. turėjo teisę ir pareigą savo namuose prižiūrėti ir slaugyti sergantį sūnų ir apie jo sveikatos būklę informuoti ieškovę. Ieškovė suabsoliutino savo, kaip motinos, vaidmenį slaugant sūnų, tokiu būdu pažeidžiant teismo nustatytą laikinąją atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarką. Iš ieškovės pateiktų atsiliepimų teismas nustatė, kad ji iš esmės neginčijo fakto bei neįrodinėjo aplinkybių, kad ji vykdė 2023 m. liepos 7 d. nutartį, priešingai pripažino aplinkybę, kad minėta nutartis nėra vykdoma, tik teisinosi, kad nutarties nevykdymas susijęs su vaiko nenoru bendrauti su tėvu (atsakovu) ir vaiko liga. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų (nesugebėtų) pasirūpinti savo vaiku ligos (peršalimo, danties skausmo ir pan.) atveju ar kad tik ieškovė gali rūpintis sergančiu vaiku. 2023 m. liepos 17 d. gydytojo įraše nurodyta, kad M. B. ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, rekomenduojamas tausojantis ambulatorinis rėžimas. Kontrolė 2023 m. liepos 21 d. arba sveikatos būklei pablogėjus.

17.       Iš šalių susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu, nederina bendravimo su vaiku laiko, savalaikiai neinformuoja apie vaiko sveikatos būklę, apie ligą informavo tik liepos 17 d. sms žinute, vėliau atsakovo neinformavo apie (ne)galėjimą su vaiku bendrauti teismo nutartimi nustatytu metu. 2023 m. liepos 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-2747 nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas, su kuriuo VTAS specialistė bendravo 2023 m. liepos 21 d. 13.10 val., nurodė, jog jaučiasi gerai, truputį sirguliuoja, tuo tarpu ieškovė, su kuria VTAS specialistė bendravo 2023 m. liepos 21 d. 13.30 val., nurodė, kad ji atsakovo apie gydytojos sprendimą neinformavo, nes jis gali prisijungti prie e.sveikata.lt portalo, ryte jokių skambučių iš atsakovo nei į telefoną, nei į duris nesulaukė. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo sms žinutėmis su ieškove teismas nustatė, kad būtent tos dienos ryte atsakovas ieškovės ir klausė, ar gali pasiimti vaiką. Tai tik patvirtina ieškovės norą sumenkinti atsakovo, kaip tėvo, vaidmenį bei pateisinti savo elgesį dėl 2023 m. liepos 7 d. nutarties nevykdymo. Teismo nutarties nevykdymą, teismo vertinimu, patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, jų pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. VTAS išvada (DOK-103485), kurioje nurodyta, kad 2023 m. liepos 7 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka vasaros atostogų laikotarpiu nevyksta. Be to, pati ieškovė pripažino, kad 2023 m. liepos 7 d. teismo nutartis nebuvo vykdoma, kadangi, pasak ieškovės, vaikas nėra daiktas, kurį galima tiesiog pasiimti, atsakovas negalvoja apie geriausius vaiko interesus. Jeigu vaikas būtų norėjęs eiti pas tėvą, tai jis taip ir būtų padaręs. Teismas pabrėžė, kad teismo nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas vien vaiko nuomone, kuri suformuota galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad yra pagrindas abejoti, jog vaiko pozicija (nenoras važiuoti su tėvu) yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abiejų vaiko tėvų pastangomis. Ieškovė išimtinai remiasi vaiko noru, tačiau vaikui nesudaro galimybės su tėvu bendrauti ne tik fiziškai, bet ir mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa. Juolab, kad vaikas, kuomet buvo apklaustas VTAS, nurodė, kad su tėvu norėtų bendrauti telefonu. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-23-1065, padarė išvadą, kad ieškovė nėra (nebuvo) linkusi bendradarbiauti su atsakovu, siekiant geriausių vaiko interesų, užtikrinti vaiko ir tėvo ryšį, galimai daro įtaką vaikui. Teismas iš bylos duomenų ne kartą nustatė, kad vaikas tėvo nebijo ir su juo jaučiasi saugus. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jo (atsakovo) elgesiu vaikui (normaliam kasdieniam gyvenimui, vaiko normaliai raidai, emocinei ir fizinei sveikatai) padarytą žalą. 

18.       Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, šalių nurodytus argumentus, reikšmingus klausimo dėl baudų skyrimo nagrinėjimui, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei skirti baudą dėl 2023 m. liepos 7 d. nutarties nevykdymo.

19.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-109042, DOK-109153) dėl baudų skyrimo už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tenkino iš dalies, paskyrė ieškovei M. Š. 800,00 Eur baudą už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, likusioje dalyje prašymus atmetė.

20.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. (7 dienos), atsakovas vasaros atostogoms (su nakvyne) turėjo pasiimti šalių vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (4 dienos) atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), tačiau nustatyta tvarka bendravimas taip pat neįvyko.

21.       Teismas nurodė, kad teismo nutarčių nevykdymą patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, byloje pateikti įrodymai, bet ir 2023 m. rugsėjo 29 d. VTAS išvada (DOK-117383), kurioje nurodyta, kad teigiami pokyčiai, susiję su teismo nustatytos bendravimo tvarkos tinkamu užtikrinimu, nevyksta. Atlikus nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą, bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, kadangi galimai M. B. nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kai ikimokyklinis ugdymas yra privalomas. Į bylą pateiktoje 2023 m. spalio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr.4VSV-3851, 23 p. (DOK-122751 priedas) nurodoma, kad ,,M. ugdymo įstaigą lanko nuolatos, tik, dažniausiai, penktadieniais bendru mamos ir darželio sutarimu, berniuko darželyje nebūna. Tos dienos užduotis jis atlieka namuose“. Teismas pažymėjo, jog pagal 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi M. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą). Byloje nesant pateiktų M. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymą penktadieniais pateisinančių įrodymų, teismo vertinimu, tai rodo tikrąją ieškovės valią – trukdyti atsakovo ir vaiko bendravimui pagal aukščiau nurodytą teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji viena užtikrina vaiko ikimokyklinį ugdymą, viena perka mokymosi priemones, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio sūnaus ir tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos.

22.       Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovė teismo nutarčių nevykdė atsakovo prašymuose (Nr. DOK-109042, DOK-109153) nurodytais laikotarpiais nesant svarbių bei objektyvių priežasčių, ginčo laikotarpiu tėvas (atsakovas) neturėjo galimybės bendrauti ir būti su vaiku atostogų laikotarpiu, savaitgalį, pasveikinti vaiką su gimtadieniu ir/ar kartu švęsti.

23.       Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, šalių nurodytus argumentus, reikšmingus klausimo dėl baudų skyrimo nagrinėjimui, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei skirti baudą dėl 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių nevykdymo, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimas nevyko.

24.       Teismas, įvertinęs, kad teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir toliau nėra vykdoma, bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama ne pirmą kartą, ieškovei paskyrė vienkartinę 800,00 Eur dydžio baudą (skaičiuojant už kiekvieną nevykdymo dieną po apvalinimo 73 Eur nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (už 11 d.)). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Be to, ankstesnių baudų skyrimas ieškovės nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaiko tėvo teisių ir interesų nepaisymo.

25.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-116770, DOK-122054) dėl baudų skyrimo už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tenkino iš dalies, paskyrė ieškovei M. Š. 1200,00 Eur baudą už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, likusioje dalyje prašymus atmetė.

26.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 9 d., atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) penktadienį ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko. 2023 m. spalio 18 d. išvadoje Nr. 4SD-8087 (DOK-125932) nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 25 d. išklausant nepilnamečio nuomonę, vaiko motina nesutiko, kad su vaiku būtų bendraujama jai nedalyvaujant ir nors vaikas pokalbio metu išsakė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau baigiant pokalbį vaikas taip pat nurodė „aš neprisimenu ką turiu pasakyti“, kas sudaro pagrindą abejoti, jog vaiko neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu bei nenoras bendrauti su tėvu yra jo savarankiškai susiformavusi nuomonė. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vien vaiko nuomone, dėl kurios susiformavimo (įtakojimo /neįtakojimo) kyla abejonių. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodomos pastangos apie vaiko įtikinėjimą susitikti ir bendrauti su tėvu apsiriboja tik jos deklaratyviais teiginiais. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė gydytojos - psichiatrės A. D. S. 2023 m. spalio 26 d. medicininį dokumentą išrašą/siuntimą (DOK-130701 priedas), tačiau iš jo vienareikšmiškai negalima teigti, kad vaiko dirglumas yra vien tik atsakovo bendravimo su vaiku pasekmė, su kuriuo, bylos duomenimis, vaikas galimybės bendrauti neturėjo nuo 2023 m. liepos mėnesio, ar kad vaikas bijotų savo tėvo. Be to, pas psichiatrę M. B. buvo atvykęs tik su motina (ieškove), nedalyvaujant tėvui (atsakovui) ir tik ieškovei nurodžius nusiskundimus apie vaiko sveikatos būklę. Byloje esantis šalių susirašinėjimas rodo ieškovės nebendradarbiavimą su atsakovu, nederinamas vaiko pasiėmimo laikas, vieta, esant pasikeitusioms aplinkybės, jeigu vaiką reikia pasiimti kitu laiku, iš kitos vietos, nei numatyta teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje. Teismo nutartyse nustatyta laikinoji atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarka yra aiški, suprantama, aiškios abiejų šalių pareigos, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, ar atsakovas buvo/nebuvo atvykęs prie ieškovės namų, neturi reikšmės, nes atsakovas neturi pareigos vaiko ieškoti po visur, o jam nesant ugdymo įstaigoje, iš kurios jis turėtų pasiimti sūnų, būtent ieškovė apie tai turėtų informuoti atsakovą, siekiant suderinti kitą pasiėmimo vietą.

27.       Teismas nurodė, kad teismo nutarčių nevykdymą patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, byloje pateikti įrodymai, bet ir 2023 m. spalio 23 d. VTAS išvada (DOK-127904), kurioje nurodyta, kad ieškovė vengia bendradarbiauti su vaiko tėvu (atsakovu), siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovo prašymuose (Nr. DOK-116770, DOK-122054) nurodomais laikotarpiais ieškovė teismo nutarčių nevykdė nesant svarbių bei objektyvių priežasčių, ginčo laikotarpiu tėvas (atsakovas) neturėjo galimybės bendrauti ir būti su vaiku. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės piktybišką nenorą, vengimą bendradarbiauti su vaiko tėvu (atsakovu), siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne vien su motina (ieškove) ir jos artimaisiais.

28.       Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių nevykdymo nepripažino pateisinamomis, objektyviomis, ieškovei kaip vaiko motinai, turint pareigą bendradarbiauti bei sudaryti sąlygas sūnui betarpiškai bendrauti su tėvu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir toliau nėra vykdoma, bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama ne pirmą kartą, ieškovei paskyrė vienkartinę 1200,00 Eur dydžio baudą (skaičiuojant už kiekvieną nevykdymo dieną 150 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 9 d. (už 8 d.)).

29.       Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių prašymų dėl neturinės žalos priteisimo nesprendė, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Išaiškino, kad šalys pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo esant pagrindui turi teisę atskiroje byloje, pateikiant įstatymo nustatytos formos bei turinio atitinkantį ieškinį.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

30.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š., atstovaujama advokatės Agnės Gulbinaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria patenkinti atsakovo R. B. prašymai (dokumento registracijos Nr. DOK-81676, DOK-88055) dėl baudų skyrimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-81676, DOK-88055) dėl baudų skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. B. nuomonė dėl nenoro bendrauti su tėvu yra suformuota ieškovės. Nesant tokių įrodymų teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nutarties netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas vien vaiko nuomone, kuri suformuota galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Teismas klausimą dėl baudos paskyrimo išnagrinėjo visiškai neobjektyviai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, išvados padarytos remiantis ne įrodymais, o prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad ignoravo vaiko interesus, jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, bet ir nepagrįstai apkaltino ieškovę, kad ji, neva tai, suformavo tokią vaiko nuomonę.

30.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišlaikė pusiausvyros tarp skyrium gyvenančio tėvo interesų ir nepilnamečio šalių sūnaus interesų – atsakovo interesai buvo iškelti aukščiau nepilnamečio šalių sūnaus interesų. Teismo nuomone, sergantis vaikas gali būti paimamas iš namų aplinkos, kurioje nuolatos gyvena, ir perduodamas tėvui bendrauti. Tačiau tokia pozicija užtikrina geriausius atsakovo interesus, bet ne geriausius nepilnamečio šalių vaiko interesus.

30.3.                      Ieškovė niekada neturėjo ir dabar neturi siekio naikinti sūnaus ryšio su tėvu, ji suvokia, kad vaikas turi bendrauti su abiem iš tėvų, tačiau taip pat suvokia, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi turi būti toks, kad pirmiausiai jis atitiktų vaiko interesus. Ieškovė savo atsiliepime dėl atsakovo prašymų buvo nurodžiusi, kad sūnus M. lankė psichoterapijas – jomis ieškovė siekė geresnės sūnaus psichologinės savijautos, įskaitant ir jo kontaktą su tėvu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai apkaltino ieškovę veikimu priešingai sūnaus interesams. Jei ieškovė būtų turėjusi tikslą, kad sūnus nebendrautų su tėvu, ieškovė nebūtų vežusi sūnaus į susitikimus su tėvu. Sūnui išreiškus norą pasimatyti su tėvu ir nesant kitų objektyvių trikdžių, ieškovė sūnų nuveždavo į susitikimus su atsakovu. Tas yra konstatuota ir skundžiamoje teismo nutartyje.

31.       Atsiliepime į ieškovės M. Š. atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

31.1.                      Ieškovė neleidžia matytis ir bendrauti su vaiku jau devintą mėnesį, naudodama melagingą pareiškimą dėl smurto prieš vaiką, vaiko baimes, nenorą, naudodama išsiprašytas iš gydytojos pažymas apie vaiko slogą, kaip neva pateisinimą neleisti pasiimti vaiko pagal teismo nutartį. Su vaiku nuo 2022 m. gruodžio 25 d. atsakovas matėsi tik 2 kartus, vaikų gerovės „Pastogė“ patalpose, taip pat vieną kartą teisme, kai vyko bendravimas prie teismo psichologės. Ieškovė 2022 m. gruodžio 25 d. melagingai parašė pareiškimą ant atsakovo dėl neva smurto prieš vaiką, kuris du kartus buvo nutrauktas, paskutinį kartą 2023 m. birželio mėn. po to, kai M. B. teismo psichologei nurodė, kad mama liepė sakyti, kad atsakovas tyčia vaikui trenkė. Atsakovas niekada vaiko neskriaudė, iki prasidedant šiai civilinei bylai vaiką realiai augino vienas, ieškovei vaikas nebuvo reikalingas ir prireikė tik kaip įrankis siekiant iš atsakovo gauti daugiau pinigų. Net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovė toliau piktybiškai neleido matytis su vaiku. Po šių dviejų pasimatymų „Pastogėje“ daugiau su vaiku atsakovas nesimatė ir toliau piktybiškai vasaros atostogų metu ieškovė neleido matytis su vaiku. Taip pat ir jau žinodama apie gautą 200 Eur baudą paskutinį savaitgalį, t. y. rugsėjo 8-11 d. neleido matytis su vaiku, nors pagal teismo nutartį atsakovui priklauso. Ieškovė vaiko neleidžia į ikimokyklinę grupę, kuri yra privaloma, vien tam, kad atsakovas nepasiimtų vaiko. Taip pat ieškovė neleido vaiko pasveikinti ir pasimatyti (duomenys neskelbtini) vaiko gimtadienio dieną. 200 Eur paskirta bauda akivaizdžiai per maža, baudos turėtų būti ženkliai didinamos, o baudos panaikinimas tik motyvuotų ieškovę toliau nevykdyti teismo nutarties.

32.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š., atstovaujama advokatės Agnės Gulbinaitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas skirti ieškovei baudą, ir šioje dalyje priimti naują nutartį - atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-96021, DOK-105279) dėl baudų skyrimo atmesti. Teismui nusprendus, jog buvo pagrindas ieškovei M. Š. skirti baudą, sumažinti jai paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Ieškovė M. Š. negalėjo būti laikoma kalta dėl to, kad sūnus M. B. atsisako važiuoti pas atsakovą. Į bylą buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie patvirtino, jog sūnus M. B. nenorėjo važiuoti pas atsakovą nei 2023 m. liepos 31 d., nei 2023 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat faktinę aplinkybę, kad sūnus M. B. atsisako važiuoti pas tėvą R. B. bendravimo laikui su nakvynėmis teismo nutartimi priskirtu vasaros atostogų laiku patvirtino ir byloje esanti 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747. Sūnus M. B. Vaiko teisių apsaugos specialistui 2023 m. liepos 21 d. išdėstė savo nuomonę, jog jis nenori pas atsakovą ir ligos metu nori būti su mama. Jokio poveikio šiai vaiko nuomonei ieškovė M. Š. nedarė ir negalėjo daryti, kadangi jos tuo metu net nebuvo kambaryje.

32.2.                      Byloje yra 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3240, iš kurios matyti, jog sūnus M. B. teigia norintis bendrauti su atsakovu telefonu vieną kartą savaitėje. Taigi, pats sūnus M. B. gyvo bendravimo su atsakovu nenori, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo šią aplinkybę.

32.3.                      Byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė neleidžia sūnui M. B. kalbėti su atsakovu telefonu, Skype, Viber ar kitomis programomis. Be to, net jei tokių įrodymų ir būtų, tai negalėjo būti pagrindas skirti ieškovei baudą, kadangi 2023 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovė nėra įpareigota sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi telefonu, interneto prieiga, Skype, Viber ar kitomis programomis.

32.4.                      Ieškovė M. Š. nedraudė ir šiuo metu nedraudžia sūnui M. B. važiuoti pas atsakovą, tačiau sūnus M. B. to nenori daryti. Ieškovė M. Š. negali prievarta stumti savo vaiką eiti pas atsakovą, šiam kategoriškai atsisakant tą daryti.

32.5.                      Vien tai, jog ieškovė neatrašė į atsakovo SMS žinutes, nebuvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nevykdo bendradarbiavimo pareigos. Ieškovė augina du vaikus, iš kurių vienas yra kūdikis. Vaikų priežiūrai yra reikalinga daug dėmesio ir laiko. Ieškovė ne visada turi galimybę operatyviai atsakinėti į jai siunčiamas atsakovo žinutes. Atsakovas yra labai konfliktiškas. Atsakovas labai dažnai ieškovę įžeidinėja, kaltina ieškovę nebūtais dalykais. Atsakovas yra apskundęs ieškovę ir jos šeimos narius įvairioms institucijoms. Atsakovas aibę kartų ieškovei yra iškvietęs policijos pareigūnus. Ieškovė su atsakovu bendrauja tik tada, kai yra tam objektyvi būtinybė ir į bereikalingas diskusijas su atsakovu nesileidžia. Ieškovės norėjimas ramybės ir nesivėlimas į konfliktus su atsakovu negali būti laikomas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.

32.6.                      Paskirta bauda sudaro daugiau nei pusę ieškovės gaunamos vaiko priežiūros išmokos (ieškovė šiuo metu gauna 787,14 Eur vaiko priežiūros išmoką). Sumokėjus tokio dydžio baudą, ieškovei nebeliks pinigų pragyvenimui, vaikų išlaikymui.

33.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š., atstovaujama advokatės Agnės Gulbinaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas skirti ieškovei baudą panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį - atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-109042, DOK-109153) dėl baudų skyrimo atmesti. Teismui nusprendus, jog buvo pagrindas ieškovei M. Š. skirti baudą, sumažinti jai paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovas turėjo įrodyti savo teiginius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo rašytomis sms žinutėmis, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku kokiu telefono numeriu atsakovas išsiuntė sms žinutes, nei kokiu adresu atsakovas buvo atvykęs pasiimti vaiko, ar atsakovas apskritai buvo kur nors nuvykęs pasiimti vaiko. Iš atsakovo rašytų sms žinučių taip pat nebuvo matyti, kad ieškovė atsakovui vaiko nedavė. Ieškovė savo atsiliepime į atsakovo prašymą skirti baudą buvo nurodžiusi, kad atsakovas nebuvo atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą, tačiau šias aplinkybes teismas ignoravo, nurodydamas, kad ieškovės atsikirtimai nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovė negali pateikti įrodymų apie tai, ko nebuvo. Būtent atsakovas, teigdamas, kad jis buvo atvykęs pasiimti vaiko, tačiau ieškovė jam jo nedavė, turėtų pateikti objektyvius šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su filmuota medžiaga. Todėl bauda ieškovei už atsakovo neįvykusį bendravimą su sūnumi M. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. apskritai negalėjo būti paskirta.

33.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už neįvykusį bendravimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d., rėmėsi atsakovo rašyta sms žinute, kuri buvo net ne to laikotarpio, kuris turėjo būti analizuojamas. Atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. nebuvo pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo atvykęs pasiimti sūnaus M. B., tačiau ieškovė sūnaus M. B. jam nedavė. Teismas neįvertino to, kad ieškovė šiuo metu augina 8 mėnesių dukrą, kurią pati maitina. Į bylą yra pateiktas ieškovės dukros M. Š. gimimo akto įrašas. Kai ieškovės vyras būna išvykęs, ieškovė neturi galimybių nuvežti sūnaus M. B. į darželį, tačiau tuo laiku yra pilnai užtikrinamas sūnaus M. B. ugdymas namuose pagal darželio pateiktas mokymo programas ir atsakovui nėra jokių kliūčių atvykti pasiimti sūnų M. B. į ieškovės namus. Teismas, darydamas išvadas, jog ieškovė neva tai trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertino. Baudos skyrimas ieškovei vien tik dėl to, kad atsakovui reikia vaiką atvykti pasiimti į kitą vieną, esančią Kaune, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas, skirdamas ieškovei baudą, neįvertino aukščiau nurodytų reikšmingų aplinkybių, pateisinančių sūnaus M. B. nenuvedimą į darželį tam tikromis dienomis.

33.3.                      Byloje buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie patvirtino, jog sūnus M. B. nenorėjo važiuoti pas atsakovą nei 2023 m. liepos 31 d., nei 2023 m. rugpjūčio 1 d. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto 2023 m. liepos 31 d., matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. atsakovas R. B. buvo atvykęs į ieškovės M. Š. namus ir bandė pasiimti sūnų M. B. pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau sūnus M. B. sakė tėvui R. B., kad jis pas jį važiuoti nenori. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto 2023 m. rugpjūčio 1 d., matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas R. B. buvo atvykęs į ieškovės M. Š. namus kartu su antstole ir bandė pasiimti sūnų M. B. pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau sūnus M. B. vėl nenorėjo važiuoti kartu su tėvu R. B.. Taip pat faktinę aplinkybę, kad sūnus M. B. atsisako važiuoti pas tėvą R. B. bendravimo laikui su nakvynėmis teismo nutartimi priskirtu vasaros atostogų laiku patvirtino ir byloje esanti 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747, kurioje yra fiksuoti tokie vaiko teiginiai, gauti vaiko teisių apsaugos specialistui 2023 m. liepos 21 d. bendraujant su vaiku M. B.: „Buvau su mama poliklinikoje. Verkiau, nes jis norėjo mane pasiimti. Nenoriu pas tėtį, nes sergu ir noriu, kad mama mane gydytų. Pasveikęs nenoriu pas tėtį.“ Iš 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-2747 matyti, kad atsakovas R. B., norėdamas pasiimti sūnų M. B. vasaros atostogų laikotarpiui pagal teismo nutartimi patvirtintą laikiną bendravimo tvarką, vijosi M. Š. automobilį, M. B. su mama M. Š. grįžtant iš poliklinikos, kėlė avarines situacijas, pypsino automobilio garsiniu signalu, akino automobilio žibintais, ko pasėkoje sūnus M. B. labai išsigando, pradėjo klykti iš baimės, grįžus namo bėgo slėptis nuo tėvo R. B., nes bijojo, jog jį persekioja ir vėl smurtaus. Po R. B. persekiojimo, važinėjimų pasiimti sūnaus M. B. kartu su antstoliais, ignoruojant sūnaus M. B. nenorą važiuoti kartu, policijos kvietimo, sūnui M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, sūnus M. B. atsikelia klykdamas nuo naktį sapnuojamų košmarų, atsirado sūnui M. B. tikas, nuo kurio sūnui M. B. pradėjo trūkčioti akytė.

33.4.                      Byloje yra 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3240, iš kurios matyti, jog sūnus M. B. teigia norintis bendrauti su atsakovu telefonu vieną kartą savaitėje. Taigi, pats sūnus M. B. gyvo bendravimo su atsakovu nenori, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo šią aplinkybę.

33.5.                      Ginčo situacijoje teismas, prieš priimdamas nutartį ir paskirdamas tokią ženklią baudą ieškovei, galėjo bent jau vaiką apsiklausti. Vaiko apklausa būtų leidusi įvertinti, kad jokios ieškovės kaltės ar neteisėtų veiksmų dėl nevykdomos laikinos bendravimo tvarkos nėra. Teismas neatliko jokių veiksmų, kad būtų išklausyta vaiko nuomonė ir įvertintos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys.

33.6.                      Ieškovė ne visada turi galimybę operatyviai atsakinėti į jai siunčiamas atsakovo žinutes, kuriose dažniausiai būna kaltinimai ir įžeidinėjimai ieškovės atžvilgiu. Vietoj žinučių rašymo atsakovas paprasčiausiai galėjo ieškovei paskambinti, pasikalbėti ir gauti operatyvius atsakymus į jį dominančius klausimus. Tai, kad nėra operatyviai atrašoma į atsakovo siunčiamas žinutes, negali būti laikoma bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.

33.7.                      Paskirta bauda (800 Eur) viršija ieškovės gaunamą vaiko priežiūros išmoką (787,14 Eur). Sumokėjus tokio dydžio baudą, kaip kad yra paskirta nutartimi, ieškovei nebeliks pinigų pragyvenimui, vaikų išlaikymui. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudos dydį, neatsižvelgė. Jeigu teismas laikytų, jog buvo pagrindas skirti ieškovei baudą, nors su tuo ieškovė nesutinka, baudos dydis turi būti sumažintas, įvertinant ieškovės gaunamas pajamas (787,14 Eur/mėn.) ir turimus išlaikytinius (du mažamečius vaikus).

34.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š., atstovaujama advokatės Agnės Gulbinaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas skirti ieškovei baudą panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį - atsakovo R. B. prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-116770, DOK-122054) dėl baudų skyrimo atmesti. Teismui nusprendus, jog buvo pagrindas ieškovei M. Š. skirti baudą, sumažinti jai paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Atsakovas, teigdamas, kad jis buvo atvykęs pasiimti vaiko, tačiau ieškovė jam jo nedavė, turėtų pateikti objektyvius šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su filmuota medžiaga. Bauda ieškovei už atsakovo neįvykusį bendravimą su sūnumi M. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. apskritai negalėjo būti paskirta, kadangi atsakovas kartu su prašymu dėl baudos paskyrimo nebuvo pateikęs teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas buvo atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą ir ieškovė jam sūnaus bendravimui pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nedavė.

34.2.                      Atsakovo pateiktos sms žinutės nelaikytinos patikimu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo teiginius, jog ieškovė neva tai trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi M. B. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Teismas taip pat vadovavosi atsakovo pateiktu video įrašu, kurio autentiškumas nėra niekaip įrodytas. Atsakovo pateiktose sms žinutėse su darželio auklėtojomis ir direktore taip pat nesimato tikslios datos.

34.3.                      Vaiko frazė yra išimta iš konteksto, nes vaikas tuo metu Vaiko teisių skyriaus specialistei pasakojo įvykius, kaip tėvas jį vijosi su mašina, ir kaip jis išsigandęs, kartu su sese verkė, ir pamiršęs ką dar nori pridurti, tiesiog pasisakė, kad neprisimena ką dar turi pasakyti. Tai niekaip neįrodo fakto, kad jis ieškovės buvo primokintas ką pasakoti, ir tokia teismo nuomonė yra visiškas interpretavimas, parodo teismo šališkumą.

34.4.                      Ieškovė niekada neturėjo tikslo vaikui neleisti pasimatyti su tėvu, priešingai - tėvui keletą kartų atvykus pas ieškovę prie namų (tiek su antstole, tiek jam vienam), ji išvedė vaiką į kiemą, tačiau pats vaikas nenorėjo vykti su atsakovu. Po to atsakovas daugiau nei karto neatvyko pas ieškovę į namus, o tik paskambindavo į vaiko darželį. Paskui parašydavo skundą, kuriame pateikdavo netikras sms žinutes ir kitą netikrą medžiagą neva, kaip įrodymą, kad jis buvo atvykęs prie namų.

34.5.                      Aplinkybę, jog sūnus nenori važiuoti pas atsakovą, patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, daryti 2023 m. liepos 31 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747. Sūnus M. B. Vaiko teisių apsaugos specialistui 2023 m. liepos 21 d. išdėstė savo nuomonę, jog jis nenori pas atsakovą. Jokio poveikio šiai vaiko nuomonei ieškovė M. Š. nedarė ir negalėjo daryti, kadangi jos tuo metu net nebuvo kambaryje. 2023 m. spalio 23 d. byloje pateikta gydytojos-psichiatrės A. D. S. medicininė pažyma su anamneze patvirtina, kad vaikas nenori važiuoti pas atsakovą. Vaiko nuomonė taip pat yra užfiksuota naujausioje 2023 m. lapkričio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kurioje jis išsakė, jog su tėčiu dažniau matytis nenori, nes šis jį mušė ir vertė filmuotis.

34.6.                      Ieškovė nedraudė ir šiuo metu nedraudžia sūnui M. B. važiuoti pas atsakovą, sūnus M. B. to nenori daryti. Ieškovė negali prievarta stumti savo vaiką eiti pas atsakovą, šiam kategoriškai atsisakant tą daryti. Jei tą ieškovė darytų, tai ji pati sužalotų savo vaiko psichologiją ir veiktų priešingai vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, žiūrėjo tik atsakovo interesų, tačiau vaiko nuomonę ir jo interesus ignoravo.

34.7.                      Teismas pažeidė savo pareigą šeimos bylose būti aktyviam, neatliko jokių veiksmų, kad būtų išklausyta vaiko nuomonė ir įvertintos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys.

34.8.                      Skaičiuodamas dienas už teismo nutarties nevykdymą, teismas neatsižvelgė į tai, jog, pagal nustatytą laikinąją tvarką atsakovas vaiką turi pasiimti iš ugdymo įstaigos penktadienį vakare ir grąžinti pirmadienį ryte, todėl yra tik 3 paros, o ne 4 kaip nurodė teismas.

34.9.                      Teismo teiginys, jog baudos dydis yra adekvatus bei nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, yra absurdiškas. Šeimoje yra du mažamečiai vaikai, ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos šiuo metu yra itin ribotos, tik 715,00 Eur. Ieškovė viena išlaiko sūnų M., vien jo darželio mėnesinis mokestis yra 460 Eur. Ieškovė gyvena su vyru, todėl finansiškai jis ieškovei padeda, tačiau jis vienas finansiškai neprivalo išlaikyti ieškovės ir atsakovo vaiko. Paskyrus 1200 Eur baudą, ieškovė nebegalėtų susimokėti nei už vaiko darželį, nei už korepetitorius, būrelius, ką jau kalbėti apie kurą, maistą, vaistus ir kitus būtiniausius dalykus. Jeigu teismas laikytų, jog buvo pagrindas skirti ieškovei baudą, nors su tuo ieškovė nesutinka, baudos dydis turi būti sumažintas, įvertinant ieškovės gaunamas pajamas (715 Eur/mėn.) ir turimus išlaikytinius (du mažamečius vaikus).

35.       Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta nagrinėti atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Būtent civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 9 dalis ir numato tiek baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tiek teisę išieškoti nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Atsakovas, būdamas žmogus su jausmais, kai iki teismo vaiką realiai augino vienas, ieškovei vaiko nereikėjo, turėjo nuostabų ryšį su sūnumi ir dėl ieškovės piktybiškų veiksmų neleidžiant bendrauti su sūnumi, akivaizdu, kad atsakovas patiria skaudžius išgyvenimus ir su tuo susijusias sveikatos problemas. Ieškovė traumuoja ir 6 metų vaiką, kadangi pati ieškovė nurodė ir teikė teismui įrodymus, kad vaikui suprastėjo sveikata, veda pas psichologus ir psichiatrus, tik teismui nurodo, kad dėl to kaltas atsakovas, neva nesimatymas su vaiku kažkokiu mistiniu būdu sugeba vaiką traumuoti. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, keistos, skirtos baudos dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdymo, todėl turi būti nagrinėjamas ir neturtinės žalos priteisimo klausimas, kuris yra lygiagrečiai susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Kadangi teismas skiria baudą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 9 dalimi, kuri numato ir neturtinės žalos priteisimą, todėl šioje civilinėje byloje turi būti nagrinėjamas ir neturtinės žalos priteisimo klausimas.

36.       Atsiliepime į atsakovo R. B. atskirąjį skundą ieškovė M. Š. prašo atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad neturinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atsakovas nenurodo nei pagrindo, nei objektyvių įrodymų motyvuojant prašomos baudos dydžiui.

37.       Atsiliepime į ieškovės M. Š. atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl paskirtos baudos palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

37.1.                      Civilinėje byloje yra pateikti visi įrodymai, kad ieškovei buvo siunčiamos žinutės, taip pat pateiktas ir vaizdo įrašas, kur matosi ieškovės telefono numeris, bei praverčiamos visos žinutės iki poros metų senumo sms, net ir pateikti įrodymai, kad tas telefono numeris priklauso ieškovei. Taip pat pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas faktas, kad atsakovas yra atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą, vaizdo įrašų darymo datos, laikas, matosi ieškovės ir jos sutuoktinio automobiliai, valstybiniai numeriai, galima pagal juos identifikuoti kam priklauso automobiliai.

37.2.                      Ieškovė teisinasi, kad negali operatyviai atrašyti į žinutes, nes augina du vaikus, tačiau nuo lapkričio 2 d. ieškovė neatrašė nei į vieną žinutę, t. y. beveik 2 mėnesius. Tai parodo ieškovės piktybiškumą.

37.3.                      Ieškovė nurodo, kad jos pajamos sudaro 715 eurų per mėnesį, o civilinėje byloje nurodo, kad nuomojasi namą už 770 Eur/mėn., vienam vaikui išleidžia 1100 Eur/mėn., neskaitant išlaidas kitam vaikui ir savo pačios poreikiams. Ieškovė meluoja apie savo mažas pajamas. Jeigu bauda būtų per didelė, ieškovė tikrai dėtų pastangas, kad būtų vykdomos laikinosios apsaugos priemonės.

 

Teisėjas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

39.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis ieškovei paskirtos baudos už teismo nutartimis nustatytos laikinosios atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 42 punktas).

41.       Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

42.       CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

43.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

44.       Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

45.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

46.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirtos baudos

47.       Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei paskirta 200 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą. 2023 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje tvarkoje nustatyta, kad du mėnesius, vieną kartą per savaitę, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsakovas su sūnumi M. B. bendrauja Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose P. Plechavičiaus g. 21, Kaune, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui, konkretų susitikimo laiką paskyrus Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nevykdė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintos tvarkos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, iš 8 susitikimų įvyko tik 2, ieškovė vengė nebendradarbiauti su vaiko gerovės centro „Pastogė“ specialistais tinkamai vykdant Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

48.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) teismas ignoravo vaiko nuomonę ir interesus; 2) atsakovo interesai buvo iškelti aukščiau vaiko interesų; 3) teismas vadovavosi prielaidomis, o ne įrodymais, padarydamas išvadas, jog vaiko nuomonė buvo suformuota galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

49.       Teismas atkreipia dėmesį, jog 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo nustatytas 2 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvo ir vaiko susitikimai turėjo vykti dalyvaujant specialistui. Būtent šis laikotarpis yra svarbus atkuriant tėvo ir sūnaus ryšį bei pagrindas ateityje pereinant prie tėvo ir sūnaus bendravimo be specialistų pagalbos.

50.       Vaikų gerovės centro „Pastogė“ (toliau – ir Centras) 2023 m. birželio 14 d. rašte Dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad nuo 2023 m. gegužės 18 d. Centro specialistai su M. Š. bendrauja tik telefonu, į Centrą M. Š. nebuvo atvykusi, paslaugos motinai ir vaikui nebuvo pradėtos teikti (DOK-81676). M. Š. Centrui yra nurodžiusi, kad 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ji nėra įpareigota į Centrą atvykti viena ar dalyvauti adaptaciniuose susitikimuose ruošiant mažametį vaiką susitikimams su tėvu. Taip pat nurodė, kad dėl to, jog 2023 m. birželio 2 d. numatytas susitikimas neįvyko, jai nepavyksta įkalbėti sūnaus vykti į Centrą, jeigu mažamečio nuomonė pasikeistų, ji informuos papildomai.

51.       Centro 2023 m. birželio 21 d. rašte Dėl teismo nutarties vykdymo (DOK-78119) nurodoma, kad iki šios dienos Centras neturi galimybių vykdyti teismo nutarties, realūs susitikimai ir konsultacijos su M. Š. nevyksta, nėra galimybių teikti paslaugų ir mažamečiui M. B.. M. Š. ir toliau nesutinkant gauti psichosocialinės pagalbos paslaugų, nebendradarbiaujant ir nesudarant sąlygų susitikti specialistams su mažamečiu šalių sūnumi, tolimesnis paslaugų teikimas R. B. yra netikslingas. Pažymėtina, kad Centro rašte nurodyta, jog R. B. išsakė norą bendrauti su sūnumi M. B., sutiko išklausyti mokymus apie vaikų poreikius tėvų ginčo kontekste, 2023 m. gegužės 26 d. R. B. suteikta individuali konsultacija, pateikta informacija apie Centro veiksmus siekiant pradėti realiai teikti paslaugas M. Š. ir vaikui, 2023 m. gegužės 30 d. R. B. išklausė Centro organizuojamus mokymus apie vaikų poreikius skyrybų metu bei tėvams gyvenant atskirai, vaikų vaidmenis besiskiriančiose šeimose, galimas trauminės patirtis ir tėvystės plano sudarymo ypatumus. Tuo tarpu M. Š. su Centro darbuotojais bendravo tik telefonu, realūs susitikimai ir konsultacijos su M. Š. nevyko.

52.       Teismo vertinimu, Centro pateikti duomenys patvirtina, kad M. Š. nebendradarbiavo su Centro specialistais, atsisakė atvykti viena ar dalyvauti adaptaciniuose susitikimuose, ruošiant mažametį vaiką susitikimams su tėvu, t. y. nesiėmė priemonių, kad būtų realiai pasiektas atsakovo ir sūnaus bendravimas pereinamuoju laikotarpiu, siekiant atkurti vaiko ryšį su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, jog M. Š. Centro specialistų pokalbio metu konsultuota kaip vaikui pateikti informaciją dėl apsilankymo Centre bei bendravimo su specialistais. Ieškovės argumentai, jog teismas ignoravo vaiko nuomonę ir interesus, jog atsakovo interesus iškėlė aukščiau vaiko interesų, atmestini kaip nepagrįsti. Tokio amžiaus (6 metų) vaiko nuomonei įtakos turi suaugusiųjų elgesys, todėl ieškovė turėjo dėti pastangas pozityviai nuteikti vaiką atvykimui į Centrą. Įstatymas įtvirtina, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pareiga užtikrinti prioritetinius vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu kyla abiem tėvams, tačiau nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė savo pareigas vykdė netinkamai.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei 200 Eur bauda dėl 2023 m. gegužės 17 d. nutarties netinkamo vykdymo paskirta pagrįstai.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirtos baudos

54.       Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei paskirta 400 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nevykdymą.

55.       Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. (7 dienos), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. (7 dienos) atsakovas vasaros atostogoms (su nakvyne) turėjo pasiimti šalių vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko. Teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. turėjo teisę ir pareigą savo namuose prižiūrėti ir slaugyti sergantį sūnų ir apie jo sveikatos būklę informuoti ieškovę. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-23-1065, padarė išvadą, kad ieškovė nėra (nebuvo) linkusi bendradarbiauti su atsakovu, siekiant geriausių vaiko interesų, užtikrinti vaiko ir tėvo ryšį, galimai daro įtaką vaikui. Atsakovui atvykus 2023 m. rugpjūčio 1 d. pasiimti vaiką, vaikas atsisakė su juo vykti. Ieškovė pripažino, kad bendravimas nevyko, tačiau atskirajame skunde nurodo, jog jos kaltės nėra, kad sūnus M. B. atsisakė važiuoti pas tėvą R. B. bendravimo laikui su nakvynėmis teismo nutartimi priskirtu laiku nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d.

56.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė netinkamai vykdė teismo nutartį, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su atsakovu, dėl tokio elgesio nebuvo užtikrinti jų nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su abiem tėvais, taip pat ir skyrium gyvenančio tėvo teisės, todėl pagrįstai ieškovei paskyrė baudą.

57.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. turėjo teisę ir pareigą savo namuose prižiūrėti ir slaugyti sergantį sūnų ir apie jo sveikatos būklę informuoti ieškovę. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 17 d. gydytojo įrašų, M. B. diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (nepatikslinta), rekomenduotas tausojantis ambulatorinis režimas, skysčiai, nosies plovimas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog M. B. sveikatos būklė pablogėjo ir jam buvo rekomenduojamas gulintis režimas, ar paskirti antibiotikai, kas sudarytų pagrindą išvadai, jog tokio būklės vaikas turėtų likti gydytis namuose, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2023 m. liepos 7 d. teismo nutarties laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. apeliantė nevykdė be jokių objektyvių priežasčių.

58.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra (nebuvo) linkusi bendradarbiauti su atsakovu, siekiant geriausių vaiko interesų, užtikrinti vaiko ir tėvo ryšį, tokiu būdu buvo pažeista vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

59.       Nors apeliantė nurodo, kad jos kaltės nėra, kadangi sūnus atsisako važiuoti pas atsakovą, jokio poveikio apeliantė šiai vaiko nuomonei nedarė ir negalėjo daryti, šias aplinkybes patvirtina 2023 m. liepos 24 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747, tačiau apeliantė nenurodo kokių reikiamų priemonių ėmėsi, kad bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma. Duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantė nepateikė. 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-23-1065 užfiksuota, kad ieškovė, atsakovui atvykus prie jos namų, prie vartų su sūnumi nepriėjo, visą laiką vaiką laikė už rankų. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantė neatliko aktyvių veiksmų, kliudančių atsakovui pasiimti vaiką, nesudaro pagrindo vertinti, kad nėra jos kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė nesikooperavimu ir nebendradarbiavimu, siekiant, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas realiai vyktų.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ieškovei skirti baudą dėl 2023 m. liepos 7 d. nutarties netinkamo vykdymo, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 23 d. (7 dienos), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. (7 dienos) atsakovo ir sūnaus bendravimas nevyko, ieškovė nevykdė pareigos sudaryti sąlygas sūnui atostogauti, leisti savaitgalius su tėvu, nakvoti pas tėvą, priežastis teismas nepripažino pateisinamomis ir objektyviomis.

61.       Apeliantė prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog bauda paskirta pagrįstai, nurodo, jog paskirta bauda sudaro daugiau nei pusę apeliantės gaunamos vaiko priežiūros išmokos, sumokėjus tokio dydžio baudą, jai nebeliktų pinigų pragyvenimui, vaikų išlaikymui.

62.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 42 punktas).

63.       Apeliantei už 2023 m. liepos 7 d. nutarties nevykdymą paskirta 400 Eur bauda. Pažymėtina, kad 400 Eur bauda paskirta įvertinus ir tą aplinkybę, jog apeliantei bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą skiriama ne pirmą kartą (pirmą kartą paskirta 200 Eur bauda). CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi, paskirta 400 Eur bauda nėra didelė, palyginus su galima maksimalia ((14d.x300)4200 Eur) bauda. Nors apeliantė prašo paskirtą baudą sumažinti, nurodydama, kad jos pajamas sudaro tiktai gaunamos išmokos už vaiką, tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga. Apeliantė turėtų pateikti ir kitus duomenis, pagrindžiančius jos turtinę padėtį. Be to, apeliantė vaikus augina ne viena, turi sutuoktinį.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei 400 Eur bauda dėl 2023 m. liepos 7 d. nutarties netinkamo vykdymo paskirta pagrįstai.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtos baudos

65.       Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei paskirta 800 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

66.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. (7 dienos), atsakovas vasaros atostogoms (su nakvyne) turėjo pasiimti šalių vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (4 dienos) atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), tačiau nustatyta tvarka bendravimas taip pat neįvyko.

67.       Apeliantė, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, nurodo, jog bauda ieškovei už atsakovo neįvykusį bendravimą su sūnumi M. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. apskritai negalėjo būti paskirta, kadangi atsakovas kartu su prašymu dėl baudos paskyrimo nebuvo pateikęs teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą ir kad ieškovė jam sūnaus nedavė. Apeliantės teigimu, atsakovo pateiktos sms žinutės neįrodo ir nepatvirtina, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu buvo atvykęs, atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su filmuota medžiaga.

68.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog sms žinučių pateikimas nėra tas objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas buvo atvykęs prie ieškovės namų pasiimti sūnaus laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., kaip tai numatyta Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartyje, kad atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bauda ieškovei buvo paskirta ne vien už atsakovo ir sūnaus neįvykusį bendravimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., bet ir už neįvykusį bendravimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (4 dienos), kuomet atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą).

69.       Apeliantė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad kai kuriais penktadieniais neturi galimybės nuvežti sūnaus į ugdymo įstaigą, kadangi augina dar vieną vaiką, todėl, vyrui išvykus, sūnus penktadieniais lieka namuose, ji užtikrina sūnaus ikimokyklinį ugdymą. Kad sūnus penktadieniais bendru mamos ir darželio sutarimu lieka namuose, patvirtina ir 2023 m. spalio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr.4VSV-3851, 23 punktas (DOK-122751 priedas). Pažymėtina, kad, įvertinus 2022 m. kovo 28 d. nutartyje nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas penktadienį turi pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), būtent ieškovė turi užtikrinti, jog sūnus numatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo savaitgalio penktadienį būtų pristatytas į ugdymo įstaigą, kad atsakovas galėtų sūnų pasiimti būtent iš ugdymo įstaigos. Tokie ieškovės veiksmai, kuomet sūnus nėra atvedamas penktadieniais į ugdymo įstaigą be pateisinamas priežasties, laikytini trukdančiais įgyvendinti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

70.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama kooperuotis su atsakovu, jog nustatyta bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma, turėjo informuoti atsakovą, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. vaiko į darželį neves, sudaryti sąlygas atsakovui vaiką pasiimti iš ieškovės namų, arba tartis su atsakovu, kad į ugdymo įstaigą sūnų penktadieniais, kuomet ieškovė neturi galimybių, nuvestų vaiko tėvas.

71.       Apeliantė šiame atskirajame skunde pakartotinai dėsto aplinkybes apie sūnaus išreikštą nenorą vykti su atsakovu 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad analogiški skundo argumentai buvo dėstomi apeliantės atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, ir buvo susiję su 2023 m. liepos 7 d. nutarties nevykdymu laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

72.       Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, siekiant įvertinti laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis, teismas turėjo išklausyti vaiko nuomonę. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie vaiko nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, su vaiku bendravo Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaiko nuomonė užfiksuota specialistų parengtuose dokumentuose. Laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys yra nustatytos, tai ieškovės nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas su atsakovu, ieškovė nededa pastangų, jog atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma.

73.       Apeliantė prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog bauda paskirta pagrįstai, įvertinus apeliantės gaunamas pajamas ir išlaikytinių dydį.

74.       Apeliantei skundžiama nutartimi paskirta 800 Eur bauda, bauda paskirta jau trečią kartą (pirmą kartą paskirta 200 Eur bauda, antrą kartą – 400 Eur). CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi, paskirta 800 Eur bauda nėra didelė, įvertinus, jog skiriama ne pirmą kartą bei palyginus su galima maksimalia ((4d.x300)1200 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d.) bauda. Nors apeliantė prašo paskirtą baudą sumažinti, nurodydama, kad jos pajamas sudaro tiktai gaunamos išmokos už vaiką, tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga. Apeliantė turėtų pateikti ir kitus duomenis, pagrindžiančius jos turtinę padėtį. Be to, apeliantė vaikus augina ne viena, turi sutuoktinį.

75.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei 800 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių netinkamą vykdymą paskirta pagrįstai.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskirtos baudos

76.       Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovei paskirta 1200 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

77.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 9 d., atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) penktadienį ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko, ieškovė teismo nutarčių nevykdė nesant svarbių bei objektyvių priežasčių, ieškovė piktybiškai nenori bei vengia bendradarbiauti su atsakovu, siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu.

78.       Apeliantė, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, nurodo, jog bauda ieškovei už atsakovo neįvykusį bendravimą su sūnumi M. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. apskritai negalėjo būti paskirta, kadangi atsakovas kartu su prašymu dėl baudos paskyrimo nebuvo pateikęs teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą ir kad ieškovė jam sūnaus nedavė. Apeliantės teigimu, atsakovo pateiktos sms žinutės neįrodo ir nepatvirtina, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu buvo atvykęs, atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su filmuota medžiaga. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktu vaizdo įrašu, kurio autentiškumas neįrodytas, sms žinutėmis su darželio auklėtojomis ir direktore, kuriose nesimato tikslios datos.

79.       Pagal 2022 m. kovo 28 d. nutartyje nustatytą bendravimo tvarką atsakovas penktadienį turi pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), taigi būtent ieškovė turi užtikrinti, jog sūnus numatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo savaitgalio penktadienį būtų pristatytas į ugdymo įstaigą, kad atsakovas galėtų sūnų pasiimti būtent iš ugdymo įstaigos.

80.       Byloje pateikta 2023 m. spalio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3851, iš kurios nustatyta, kad su ieškove VTAS specialistai bendravo 2023 m. rugsėjo 25 d., ieškovė nurodė, kad šį penktadienį vaikas nėjo į darželį, tokiu atveju tėvas gali atvykti į namus pasiimti vaiką, bet jis nesusisiekė su motina ir neatvyko. Ieškovė taip pat nurodė, kad darželis yra ugdymo įstaiga, tėvas nuolat prašo susitikimų darželyje, bet darželis nėra socialinė įstaiga ir neprivalo organizuoti susitikimų. Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog atsakovas turėtų pateikti įrodymus, jog buvo atvykęs į jos namus pasiimti vaiką, nes vaikas pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką turi būti paimamas bendravimui su tėvu iš ugdymo įstaigos, o ne iš apeliantės namų, būtent ieškovė turi užtikrinti, jog sūnus numatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo savaitgalio penktadienį būtų pristatytas į ugdymo įstaigą, kad atsakovas galėtų sūnų pasiimti būtent iš ugdymo įstaigos. Tokie ieškovės veiksmai, kuomet sūnus nėra atvedamas penktadieniais į ugdymo įstaigą be pateisinamas priežasties, laikytini trukdančiais įgyvendinti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad ir 2023 m. spalio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-3851 27 punkte nurodyti rizikos veiksniai – vaiko atstovai pagal įstatymą galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Įvertintos faktinės aplinkybės bei padaryta išvada, kad motina nededa ar per mažai deda pastangų, kad vaiko ryšys su tėvu nenutrūktų, galimai sudaro kliūtis bendrauti ir matytis tėvui su vaiku. Rekomenduojama specialistų pagalba siekiant įvertinti vaiko emocinę būseną ir esant poreikiui teikti vaikui psichologinę pagalbą. Tėvams rekomenduojama intensyvi specialistų pagalba siekiant padėti spręsti kylančius nesutarimus neįtraukiant vaiko.

81.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama kooperuotis su atsakovu, jog nustatyta bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma, turėjo informuoti atsakovą, jog 2023 m. rugsėjo 22 d. vaiko į darželį neves, sudaryti sąlygas atsakovui vaiką pasiimti iš ieškovės namų, arba tartis su atsakovu, kad į ugdymo įstaigą sūnų penktadieniais, kuomet ieškovė neturi galimybių, nuvestų vaiko tėvas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, ar atsakovas buvo/nebuvo atvykęs prie ieškovės namų, neturi reikšmės, nes atsakovas neturi pareigos vaiko ieškoti po visur, o jam nesant ugdymo įstaigoje, iš kurios jis turėtų pasiimti sūnų, būtent ieškovė apie tai turėtų informuoti atsakovą, siekiant suderinti kitą pasiėmimo vietą.

82.       Byloje pateiktoje VTAS 2023 m. spalio 23 išvadoje Nr. 4SD-8249 Dėl prašymo skirti baudą nurodoma, kad ieškovė vengia bendradarbiauti su vaiko tėvu, siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne vien su motina (ieškove) ir jos artimaisiais.

83.       Įvertinus byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir toliau nėra vykdoma, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių nevykdymo nepripažintinos pateisinamomis ir objektyviomis, yra pagrįstos.

84.       Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, siekiant įvertinti laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis, teismas turėjo išklausyti vaiko nuomonę. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie vaiko nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, su vaiku bendravo Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaiko nuomonė užfiksuota specialistų parengtuose dokumentuose. Laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys yra nustatytos, tai ieškovės nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas su atsakovu, ieškovė nededa pastangų, jog atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma.

85.       Apeliantės teigimu, vaikas yra ne kartą išdėstęs nuomonę, jog nenori su atsakovu bendrauti, ieškovė vaiko nuomonei poveikio nedaro, kad vaikas nenori važiuoti pas atsakovą patvirtina ir 2023 m. spalio 23 d. gydytojos-psichiatrės medicininė pažyma su anamneze. Ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, jei per prievartą stumtų vaiką bendrauti su atsakovu.

86.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko nenoro, atsisakymo bendrauti su vienu iš tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Byloje nenustatyta pakankamo pagrindo išvadai, kad bendravimas su tėvu nevyko dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis vaiko nenoro bendrauti su tėvu.

87.       Taip pat pažymėtina, jog nors ieškovė ir nurodo, jog ji neįtakoja vaiko nuomonės, specialistai, bendravę su M. B., išdėstė priešingą nuomonę. 2023 m. spalio 18 d. VTAS išvadoje Nr. 4SD-8087 nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. išklausant nepilnamečio nuomonę, suabejota, jog vaiko neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu bei nenoras bendrauti su tėvu yra jo savarankiška nuomonė.

88.       Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, siekiant įvertinti laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis, teismas turėjo išklausyti vaiko nuomonę. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie vaiko nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, su vaiku bendravo Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaiko nuomonė užfiksuota specialistų parengtuose dokumentuose. Laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys yra nustatytos, tai ieškovės nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas su atsakovu, ieškovė nededa pastangų, jog atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma.

89.       Apeliantė prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog bauda paskirta pagrįstai, įvertinus apeliantės gaunamas pajamas ir išlaikytinių dydį.

90.       Apeliantei skundžiama nutartimi paskirta 1200 Eur bauda, bauda paskirta jau ketvirtą kartą (pirmą kartą paskirta 200 Eur bauda, antrą kartą – 400 Eur, trečią kartą – 800 Eur). CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi, paskirta 1200 Eur bauda nėra didelė, įvertinus, jog skiriama ne pirmą kartą bei palyginus su galima maksimalia ((8d.x300) 2400 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 9 d.) bauda. Nors apeliantė prašo paskirtą baudą sumažinti, nurodydama, kad jos pajamas sudaro tiktai gaunamos išmokos už vaiką, tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga. Apeliantė turėtų pateikti ir kitus duomenis, pagrindžiančius jos turtinę padėtį. Be to, apeliantė vaikus augina ne viena, turi sutuoktinį.

91.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovei 1200 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą paskirta pagrįstai.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

92.       Atsakovas 2023 m. rugsėjo 28 d. pateiktu prašymu (Nr. DOK-116770) prašė priteisti iš ieškovės neturtinę žalą dėl piktybiškai naikinamo ryšio su sūnumi bei neleidimo bendrauti, dėl ko jaučia nuolatinį ilgesį ir baimę, kad praras ryšį su sūnumi, kuris iki ieškovės melagingo pareiškimo apie smurtą prieš sūnų buvo puikus. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo taip pat prašė iš atsakovo priteisti neturtinę žalą.

93.       Teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių prašymų dėl neturinės žalos priteisimo nesprendė, nurodydamas, jog prašymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, išaiškino, kad šalys pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo esant pagrindui turi teisę atskiroje byloje, pateikiant įstatymo nustatytos formos bei turinio atitinkantį ieškinį.

94.       Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta nagrinėti atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu.

95.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių prašymus dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti šioje byloje.

96.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių prašymai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, šioje byloje neturėtų būti vertinami. 

97.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

98.       Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išaiškinimui, jog šalys pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, esant įstatyme numatytam pagrindui, turi teisę atskiroje byloje, pateikiant įstatymo nustatytos formos bei turinio atitinkantį ieškinį. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą atmeta.

Dėl bylos procesinės baigties

99.       Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už teismo nutarčių dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nevykdymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, kurių keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjas                                                Tomas Romeika