Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Vaclovas Jurjonas | Baudž. byla Nr. 1A-904-174/2012Teisminio proceso Nr.1 1-94-1-00171-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.9.9.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1. (S) |

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
Lietuvos respublikos vardu
2012 m. lapkričio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Valentino Janonio,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,
nuteistajam S. J.,
gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį ir nuteistas vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2012-07-10 iki 2012-08-12. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2012-08-13.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
S. J. nuteistas už tai, kad jis vengė mokėti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. J. naudai po 275 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki sūnaus D. J. pilnametystės, toliau iki dukters E. J. pilnametystės, tai yra, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, laikotarpiu nuo 2005-08-30 iki 2009-05-24, būdamas darbingas, niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo ir išlaikymo vaikams nemokėjo, dėl to indeksuotas įsiskolinimas L. J. 2009-05-24 yra 25 243 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti apkaltinamąjį Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir jį pagal BK 164 straipsnį išteisinti. Be to, apeliantas teigia, jog jam paskirta ypač griežta bausmė. Apelianto teigimu, teismas buvo šališkas ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis S. J. tvirtina, jog jis niekada nesislapstė ir nevengė prievolės mokėti išlaikymą vaikams, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, nes nuturėjo darbo, be to, pakankamai ilgą laiką – nuo 2008-09-08 iki 2011-01-07 – buvo suimtas, dėl to neturėjo jokių galimybių mokėti išlaikymą vaikams. Apeliantas nurodo, jog jis iki sulaikymo dirbo (tai patvirtina prie bylos pridėta darbo sutartis) ir iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai vaikų išlaikymui, taigi per tam tikrą laiką jis būtų sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimą, tačiau šiuo metu jis yra visiškai sužlugdytas, nes privalo atlikti paskirtą laivės atėmimo bausmę, o per tą laiką susidarys dar didesnis išlaikymo įsiskolinimas. Būdamas suimtas, jis skambino buvusiai žmonai L. J., prašė nurodyti sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti pinigus vaikų išlaikymui, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir teigė, kad jai pinigų nereikia, siekdama, jog jis būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme, tai ir buvo padaryta. Šie duomenys, apelianto teigimu, rodo, jog jis nesislapstė ir nevengė mokėti priteistus alimentus vaikams, tačiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių – neturėjo darbo, o vėliau buvo suimtas. S. J. pažymi, jog būdamas laisvėje jis galėtų ir toliau dirbti bei mokėti išlaikymą vaikams, nes šios prievolės nevengia, priešingai – nori kuo greičiau sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau dėl paskirtos ypač griežtos laisvės atėmimo bausmės negali mokėti išlaikymo vaikams, nes dėl buvusios žmonos keršto yra nepagrįstai nuteistas pernelyg griežta laisvės atėmimo bausme. Be to, S. J. pažymi, jog jis yra sukūręs naują šeimą, su V. B. 2008 m. susilaukė dukros ir turi pareigą ją išlaikyti, tačiau dėl suėmimo negali to padaryti, dėl to gali prarasti šeimą.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo S. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.
BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia teikti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo, kad neginčytinai įrodyta, jog S. J. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Pats nuteistasis patvirtino, jog jam buvo žinomas Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimas, suprantama jo esmė, pripažino, kad jis teismo priteistų sumų vaikų išlaikymui nemokėjo, pasiteisindamas tuo, kad buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo nepavyko susirasi, be to, ilgą laiką, t. y. nuo 2008-09-08 iki 2011-01-07, buvo suimtas kitoje byloje. Tačiau, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats S. J., jis tam tikrą laiką dirbo neoficialiai, pastaruoju laiku dirbo pagal darbo sutartį, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog dėjo pastangas pagal galimybes teikti išlaikymą vaikams, nors gaudavo, kaip teigė, ir mažas pajamas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. J. nuo 2008-11-27 iki 2008-11-29 ir nuo 2009-07-10 iki 2011-01-07 buvo suimtas (b. l. 77) (apeliantas neteisingai nurodo, jog jis buvo suimtas nuo 2008-09-08, tą dieną jis Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-27 nutartimi buvo pakeista į 90 areštą, nes jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, b. l. 64), tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareigos mokėti išlaikymą vaikams S. J. nevykdė nuo 2005-08-30. Nukentėjusioji L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2005 m. liepos mėnesio su S. J. kartu negyveno. S. J. išlaikymo vaikams nėra mokėjęs, vaikų išlaikyti nepadėjo net ir tuo metu, kai jie kartu gyveno. Išlaikymą vaikams ji gavo tik iš Vaikų išlaikymo fondo. (b. l. 163). Tai, kad S. J. vengė pareigos mokėti lėšas vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimu nustatyto termino, t. y. nuo 2005-08-30, patvirtina antstolės padėjėjos Astos Košienės pažymos, kuriose nurodyta, kad iš S. J. vaikams E. J. ir D. J. nustatyta mokėti po 275 Lt, tačiau 2007 m. spalio mėn.–2008 sausio mėn. teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebuvo mokamas (b. l. 6, 7); antstolės padėjėjos Linos Bertašiūtės pažyma, kurioje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2011-04-01 yra 37 833 Lt (b. l. 30–31); Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. išmokėjo 14 065,16 Lt (b. l. 1–3). Todėl akivaizdu, jog S. J. nuo 2005-08-30, kaip nustatyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui.
Apelianto S. J. skundo argumentą, jog jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės mokėti vaikams išlaikymą, nes buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo nepavyko susirasti, paneigia byloje esantys duomenys. Pats S. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog anksčiau buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau buvo išbrauktas iš sąrašo, nes neatvyko registruotis. Vėliau Darbo biržoje nesiregistravo, tai padarė tik 2011-01-13. Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus pažymos matyti, kad S. J. Darbo biržoje registruotas nuo 2001-08-24 iki 2001-12-07, po to darbo paieška S. J. buvo nutraukta be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Vėliau Darbo biržoje S. J. užsiregistravo tik 2011-01-13. Nurodytais registracijos laikotarpiais nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokėta. (b. l. 38). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis S. J. nuo 2005-08-30 niekur nedirbo, nuo 2006-01-03 iki 2006-11-04 registruotas kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, išmokų negavo (b. l. 32, 35). Taigi akivaizdu, jog nors Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu pareiga išlaikyti vaikus S. J. atsirado nuo 2005-08-30, tačiau nuo to laiko jis niekur nedirbo, darbo neieškojo, Darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-01-13, oficialiai įsidarbino tik 2012-03-13, o tuo metu ši baudžiamoji byla jau buvo nagrinėjama teisme. Be to, nors S. J. pateikė teismui darbo sutartį (b. l. 160), jog nuo 2012-03-13 jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, jog nuo įsidarbinimo momento mokėjo išlaikymą vaikams, nors teigė, jog pinigai išskaičiuojami iš gaunamo 400 Lt atlyginimo. Kaip minėta, L. J. teisme parodė, kad iš S. J. nė karto negavo pinigų vaikų išlaikymui.
Apeliantas be pagrindo apeliuoja į tai, jog išlaikymo vaikams negalėjo teikti dėl to, kad ilgą laiką buvo suimtas. Byloje esantys duomenys apie tai, jog S. J. buvo teisiamas nebe pirmą kartą, rodo, kad S. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, priešingai – nesistengė keisti gyvenimo būdą, susirasti teisėtą pragyvenimo šaltinį, gauti vaikams išlaikyti reikalingas pajamas. Kita vertus, pareiga išlaikyti vaikus jam atsirado nuo 2005-08-30, o, kaip minėta, S. J. buvo suimtas pusantrų metų (2 dienas 2008 metais – nuo 2008-11-27 iki 2008-11-29, ir beveik pusantrų metų 2009 metais – nuo 2009-07-10 iki 2011-01-07), taigi akivaizdu, kad iki suėmimo jis beveik ketverius metus laiko bei paleistas iš suėmimo daugiau negu vienerius metus laiko niekur nedirbo ir prievolės mokėti išlaikymą vaikams nevykdė, Darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-01-13, t. y. tik po to, kai buvo paleistas iš suėmimo. S. J. apeliacinio skundo argumentus, jog jam nepavyko susirasti darbo, kaip minėta, paneigia duomenys apie tai, jog nuo 2005-08-30 iki 2011-01-13 S. J. Darbo biržoje nesiregistravo, taigi akivaizdu, jog darbo neieškojo, ir šį apelianto argumentą kolegija vertina kaip pastarojo siekį pateisinti vengimą išlaikyti savo vaikus. S. J. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, bet ilgą laiką niekur nedirbo, darbo neieškojo, įsidarbino tik tuo metu, kai ši byla buvo nagrinėjama teisme. Darbo birža yra valstybinė institucija, kuri tarpininkauja asmenims įsidarbinant, ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti, asmenims padeda įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti. S. J., negalėdamas susirasti darbo savarankiškai, galėjo registruotis Darbo biržoje. Apie Darbo biržos veiklą žinojo, nes nuo 2001-08-24 iki 2001-12-07 buvo registruotas Darbo biržoje. Todėl akivaizdu, jog S. J. nesiekė susirasti darbo, nedėjo jokių realių pastangų, kurios rodytų jo ketinimus prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl to vaikų motina L. J. buvo priversta kreiptis į antstolius bei vėliau į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeldama valstybei. Aptarti duomenys patvirtina, jog S. J. per laikotarpį nuo prievolės mokėti vaikams išlaikymą momento, t. y. nuo 2005-08-30 iki 2012-03-13, kai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), t. y. beveik septynerius metus laiko, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirbo, darbo neieškojo, per šį laikotarpį buvo suimtas pusantrų metų, todėl nepagrįstai teigia, jog neturėjo galimybės mokėti vaikams išlaikymą dėl objektyvių priežasčių.
Teisiamojo posėdžio metu S. J. duoti parodymai, jog jis dirbo nelegalius darbus, leidžia daryti išvadą, jog S. J. gaudavo pajamų, todėl turėjo galimybę teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau pareigos išlaikyti vaikus nevykdė. Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiu nuteistasis, neteikdamas lėšų vaikų išlaikymui, dalį gaunamų pajamų skyrė girtavimui, tai patvirtina byloje esantys duomenys, jog S. J. nemažai kartų buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, bei kitus administracinės teisės pažeidimus (b. l. 90–101).
Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. J. suvokė savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, sąmoningai jos nevykdė. S. J. apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikams išlaikymą – negalėjimas susirasti darbą, sunki materialinė padėtis, jo suėmimas, naujos šeimos sukūrimas ir trečio vaiko gimimas nėra objektyvios, nes pats nuteistasis nieko nepadarė, kad susirastų darbą ir galėtų išlaikyti vaikus.
Akivaizdu, jog nuteistasis pareigos išlaikyti vaikus nevykdė ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukurdamas situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikams lėšų ir kitokios materialinės paramos išieškojimas. S. J. nuo 2005-08-30 vengė pareigos mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiams vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. pripažino kaltu padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nesant kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas išvadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo vengimas išlaikyti savo vaikus yra akivaizdus, ir S. J. kaltė įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą abejonių nekelia, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
S. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas paskyrė akivaizdžiai neadekvačią – per griežtą – bausmę jo padarytai veikai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam S. J. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos duomenų matyti, kad skirdamas bausmę S. J. teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas bausmę nuteistajam S. J. už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, Šilutės rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, padarytos žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, S. J. už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas S. J. už nesunkų BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentai, jog jis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo negali užsidirbti pajamų bei išlaikyti vaikus, nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, S. J. iki suėmimo ilgą laiką niekur nedirbo ir darbo neieškojo, nors nurodė, jog dirbo nelegalius darbus, tačiau išlaikymo vaikams neteikė. Vaikų išlaikymui iš S. J. buvo priteista kiekvieną mėnesį mokėti po 275 Lt. Nors tai nėra didelė pinigų suma, bet šie pinigai galėtų pagerinti vaikų gyvenimo ir raidos sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikų motina L. J. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokų (b. l. 4, 5), jai finansiškai padeda tėvai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų materialinė padėtis yra sunki. Nors BK 164 straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, tačiau atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau tris kartus teistas, teistumas jam nėra išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai), matyti, jog nuteistojo S. J. prašymas paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę neatitiktų bausmės paskirties.
Apylinkės teismas, įvertinęs visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis S. J. yra laisvės atėmimas. Kaip minėta, S. J. skundžiamu nusprendžiu buvo teisiamas ketvirtą kartą, tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų jis jokių išvadų nepadarė. Be to, kaip minėta, S. J. nemaža kartų buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį, gauti vaikams išlaikyti reikalingas pajamas, keisti gyvenimo būdą. Apylinkės teismas teisingai skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgdamas į vaikų interesus, kaltininko asmenybę, pareigos nevykdymo priežastis, jo elgesį po ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atlikimo, paskyrė S. J. realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už vengimą išlaikyti vaikus paskirdamas S. J. griežčiausią BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam S. J. už tyčinį nesunkų nusikaltimą mažesnę nei BK 164 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 164 straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes S. J. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.
Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Violeta Miliuvienė
Kolegijos teisėjai Aurelija Sadauskaitė
Valentinas Janonis