Baudžiamoji byla Nr. 1-2076-1057/2017

Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00006-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja  Evelina  Petraitienė,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,  Mildai Kančytei,

dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei, prokurorui Mindaugui Grėčiui,

kaltinamajai G. A. - L,

gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A. – L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „P“ direktore, administracine tvarka bausta, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

              G. A. – L. kaltinama tuo, kad būdama UAB „PKT“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) vykdančiąja direktore,

              žinodama, kad UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „K“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), UAB „E“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), UAB „FM“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), UAB „R“ (į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) siekia gauti finansavimą vykdyti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“,  tyčia, siekdama, kad UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ teiktų minėtoms bendrovėms paslaugas, joms vykdant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, laikotarpyje nuo 2014-08-12 iki 2014-09-19, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje,              žinodama, kad UAB „S“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) nesiekia teikti minėtoms įmonėms konsultavimo paslaugų ir jų organizuojamuose pirkimuose nedalyvauja,               naudodamasi kompiuterine technika pagamino šiuos netikrus dokumentus ir juos realizavo:

              2014-09-11 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „F“, kuriame užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „S“ siūlo įmonei UAB „F“ projekto, pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parengimo ir administravimo paslaugas, kurių kainą nurodė didesnę nei siūlė UAB „PKT“, ir kuriame padirbo UAB „S“ atstovo A. Ž. parašą ir šį dokumentą realizavo, t.y. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-19, perdavė UAB „F“ pirkimo vykdytojai R. V., nežinojusiai, kad dokumentas yra netikras;

              2014-08-21 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „K“, kuriame užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „S“ siūlo įmonei UAB „K“ projekto, pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parengimo ir administravimo paslaugas, kurių kainą nurodė didesnę nei siūlė UAB „PKT“, ir kuriame padirbo UAB „S“ atstovo A. Ž. parašą ir šį dokumentą realizavo, t.y. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-19, perdavė UAB „K“ pirkimo vykdytojui V. A., nežinojusiam, kad dokumentas yra netikras;

              2014-08-22 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „E“, kuriame užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „S“ siūlo įmonei UAB „E“ projekto, pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parengimo ir administravimo paslaugas, kurių kainą nurodė didesnę nei siūlė UAB „PKT“, ir kuriame padirbo UAB „S“ atstovo A. Ž. parašą ir šį dokumentą realizavo, t.y. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-19, perdavė UAB „E“ pirkimo vykdytojui V. J., nežinojusiam, kad dokumentas yra netikras;

              2014-08-19 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „FM“, kuriame užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „S“ siūlo įmonei UAB „FM“ projekto, pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parengimo ir administravimo paslaugas, kurių kainą nurodė didesnę nei siūlė UAB „PKT“, ir kuriame padirbo UAB „S“ atstovo A. Ž. parašą ir šį dokumentą realizavo, t.y. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-19, perdavė UAB „FM“ pirkimo vykdytojui R. R. A., nežinojusiam, kad dokumentas yra netikras;

              2014-08-26 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „R“, kuriame užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „S“ siūlo įmonei UAB „R“ projekto, pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parengimo ir administravimo paslaugas, kurių kainą nurodė didesnę nei siūlė UAB „PKT“, ir kuriame padirbo UAB „S“ atstovo A. Ž. parašą ir šį dokumentą realizavo, t.y. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-09-19, perdavė UAB „R“ pirkimo vykdytojai I. N., nežinojusiai, kad dokumentas yra netikras;

              po ko minėtų įmonių vadovai, suklastotų dokumentų įtakoje, pirkimų laimėtoju paskelbė  UAB „PKT“ ir pirkimų dokumentus, tarp kurių ir netikrus UAB „S“ komercinius pasiūlymus, minėtų įmonių vadovai 2014-09-19 kartu su Paramos paraiškomis pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (į.k. 2887 39270, buveinės adresas Blindžių g. 17, Vilnius).

              Tokiu būdu ji pagamino ir realizavo žinomai netikrus dokumentus.

              Šiais savo veiksmais G. A.-L. kaltinama padariusi nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

              Teisiamajame posėdyje apklausta G. A. – L. parodė, kad dirba įmonėje UAB „PKT“, kuri teikia verslo konsultacijas, t.y. padeda parengti projektus ir po to juos administruoja ir gavus paramą įgyvendina. 2014-08 mėn. buvo galimybė gauti paramą įmonėms, kurios veikia kaimo vietovėse. Jie su klientais pasirašė sutartis ir kadangi pagal paramos teikimo taisykles buvo galimybė įsitraukti administravimo ir projekto parengimo paslaugas kaip tinkamas išlaidas, ji klientams pasiūlė pusę sumos pasidengti paramos lėšomis. Klientai sutiko. Šiuo metu ne visur, bet kai kuriose priemonėse galima pasidengti. Tačiau tam reikėjo ne tik jų komercinio pasiūlymo, bet ir kitų įmonių komercinių pasiūlymų. Tada ji kreipėsi į UAB „S“ atstovą su prašymu, kad jis pateiktų komercinį pasiūlymą. Jis pateikė originalų komercinį pasiūlymą „EPSS“. Tada ji vietoj „EPSS“ pakeitė į kitų įmonių pavadinimus, bet tekstas iš principo buvo toks pat. Tai padarė tikslu, kad būtų dar vienas pasiūlymas, t.y. ne tik jos įmonės pasiūlymas. Tai padarė tam, kad kitos įmonės galėtų pasidengti paslaugų kainą. Jie su klientais jau sutartis buvo pasirašę. Jei būtų buvę tik jų vienų pasiūlymas, tai klientai negalėtų pasidengti išlaidų, o jei yra keli pasiūlymai, tai kadangi kaina mažiausia, tai jie galėtų pasirinkti juos (UAB „PKT“) ir pasidengti išlaidas. Administravimo ir projekto parengimo išlaidų suma buvo 10 proc. nuo paramos sumos. Tiek ir kainavo jų paslaugos, todėl tokią sumą jie ir pasiūlė. Nieko papildomai nedidino ir nemažino. Klientams tiesiog pasiūlė pasidengti paslaugas. Klientai pagal paslaugą gaudavo projekto parengimą, verslo planą, visus papildomus dokumentus. Paraiška buvo iš ES lėšų. Ne visos įmonės, o tik viena įmonė – UAB „F“ gavo ES lėšas. Visoms įmonėms panašiu laiku buvo teikiami pasiūlymai, nes paraiškas reikėjo pateikti Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie ŽŪM nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėn. vidurio. Tai buvo parama verslo kūrimui ir plėtrai kaime. Pasiūlymus įmonėms teikė kaltinime nurodytu laiku. Ji paėmė „EPSS“ originalų komercinį pasiūlymą ir pakeitė įmonių pavadinimus. Tikrasis pasiūlymas buvo UAB „EPSS“, o visi kiti padaryti tam, kad sudarytų konkurenciją ir būtų pateikti kartu su jų pasiūlymu. Tai ne viešasis pirkimas, nes nėra perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju siekiant gauti paramą, reikėjo parodyti, kad įmonė pasirinko pigiausią pasiūlymą. Klientai nežinojo, kad galima dar ir konsultacijas pasidengti. Ji pasakė, kad išlaidas už UAB „PKT“ paslaugas gali pasidengti gaudami paramą. Jie su pasiūlymu sutiko, nes gauna pigiau paslaugas. Įmonės UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ yra klientai, kuriems teikė konsultavimo paslaugas, o UAB „S“ – konkuruojanti įmonė. Ji turėjo originalų UAB „EPSS“ pasiūlymą, atsiųstą el. paštu ir kompiuterio valdiklių pagalba „iškirpo“ įmonių pavadinimus, perkopijavo ant Word dokumento ir atspausdino. UAB „S“ buvo konkuruojanti, ji su UAB „S“ susitarė, kad padėtų, t.y. kad iš UAB „PKT“ ir UAB „S“ pasiūlymų klientai pasirinktų UAB „PKT“ pasiūlymą kaip pigesnį. Įmonių UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ vadovai per daug nesigilino, ji jiems pasakė, kad reikia pasiūlymo ir šie pavedė jį gauti. Kadangi jau buvo pasirašytos sutartys, tai jie buvo konsultuojami ir pavedė jai padaryti taip, kad galėtų ir  paslaugas pasidengti. A. Ž. minėtuose pasiūlymuose nepasirašė. Ji prisipažįsta pagaminusi  ir realizavusi žinomai  netikrus dokumentus ir labai gailisi dėl savo poelgio. Ji suvokė, kad tai neteisėta, bet tuo metu tai neatrodė taip blogai, o norėjo tik padėti. Jai jokios naudos iš to nebuvo, tik tai, kad klientai būtų patyrę mažiau išlaidų. Įmonė UAB „PKT“ gavo atlygį už konsultacijas. Buvo pasirašytos konsultavimo sutartys ir jeigu klientai būtų gavę finansavimą, tai jie būtų atsiskaitę pagal tą sutartį ir kadangi dar buvo galimybė gauti tą paramą, tai jie būtų pasidengę, taigi UAB „PKT“ iš to jokios naudos negavo. Nauda klientams būtų, jei jie būtų sutaupę paslaugoms. Paramą gavo tik vienintelė įmonė UAB „F“. Šiuo atveju tos kitos įmonės neatsiskaitė, nes negavo finansavimo. Šiuo atveju išėjo taip, kad keturioms iš 5 įmonėms paslaugas teikė nemokamai. Įmonė UAB „F“ sutaupė gal apie 4000 €. Taip pat paaiškino, kad  yra ištekėjusi, N. L. jos vyras. Santykiai geri. Jis gali daryti gerą įtaką. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, daugiau tai nepasikartos, jai tai buvo gera pamoka. Vyras dirba UAB „B“ direktoriumi. Jis yra UAB „PKT“ įmonės įsteigėjas, tačiau 2014 m. kai pradėjo dirbti „B“, tai UAB „PKT“ paliko jai. UAB „PKT“ jos vyras akcijų tiesiogiai neturi, jas turi per kitą įmonę. Turi pilnametę seserį I. D. – ji advokatė.

                            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

              Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-10 įtariamąja apklausta G. A. – L. visiškai prisipažindama teigė, kad ji nuo 2007 iki 2015 m. dirbo UAB „PKT“ projektų vadove. Jos funkcijos apėmė bendravimą su klientais, naujų klientų paiešką ir dokumentacijos rengimą paramai gauti. Įmonė parengė paraiškas ir verslo planus paramai gauti įmonėms UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, „UAB „R“ ir UAB „FM“. Pagal paramos priemonę buvo numatyta galimybė gauti Europos Sąjungos finansavimą ir konsultacinėms išlaidoms, tarp jų ir išlaidoms už verslo plano ir paraiškos parengimą. Kadangi klientai jau buvo pasirinkę jų įmonę kaip konsultantus, taip pat, kad klientai neprarastų finansavimo dalies, reikėjo surašyti dokumentus, kurie parodytų, kad įvyko konsultavimo paslaugų tiekėjo pirkimas. Ji parengė pirkimo dokumentus. Įmonių direktoriai tik pasirašė. 2014 m. rugpjūtį teko kreiptis į A. Ž. dėl pasiūlymo pateikimo įmonei "EPSS" rengiant projektą. El. paštu tokį pasiūlymą A. Ž. atsiuntė pdf formatu. Savo ruožtu įmonių  UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, „UAB „R“ ir UAB „F“ atvejais dėl laiko trūkumo ji nutarė nebeprašyti A. Ž. pateikti komercinių pasiūlymų ir nutarė pasinaudoti jau turimu  pasiūlymu. Kadangi NMA nereikalauja originalų, ji „iškirpo“ A. Ž. parašą naudodamasi kompiuteriu bei jį kaip paveiksliuką perkopijavo ant komercinio pasiūlymo. Taip buvo padaryta įmonių pasiūlymų UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, „UAB „R“ ir UAB „FM“ atvejais. Tačiau šių įmonių direktoriai apie suklastojimą nežinojo. Kadangi įmonė rengė daug dokumentų, tai įmonių - paramos gavėjų - direktoriai tiesiog pasirašydavo visus dokumentus vienu metu ir dažniausiai neskaitę. Taip buvo pasirašyti ir konsultavimo paslaugų pirkimo dokumentai. Dokumentus į NMA pagal įgaliojimą pristatė UAB „PKT“. NMA užkliuvo „S“ pasiūlymai, nes pastaroji NMA nurodė, kad pasiūlymų neteikė. Tada ji buvo susisiekusi su A. Ž., kuriam paaiškino, kad jam nežinant ji parengė tuos pasiūlymus. Ji paprašė jo patvirtinti, kad jis teikė tokius pasiūlymus. Jis sutiko, tačiau kiek tokių patvirtinimų buvo gauta nepamena. Taip pat ji bendravo ir su UAB „S“ direktoriumi D. D., kurio taip pat prašė parašyti patvirtinimą apie teiktus pasiūlymus, tačiau jis to daryti nesutiko (b. t. 14, b.l.33-35).

Kaltinamosios G. A. – L. kaltę, be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga.

              Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-22 V. A., apklaustas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad nuo 2014-09-01 yra įmonės UAB „K“ direktorius. Iki tol įmonėje nedirbo, įsidarbino pagal rastą skelbimą. Įmonė pretendavo gauti Europos Sąjungos paramą verslo kūrimui, o būtent buitinės chemijos gamybai. Paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai parengė konsultantai UAB „PKT“. Kai atėjo dirbti UAB „K“ jau turėjo konsultantus UAB „PKT“. Kokiu būdu buvo atrinkta šita įmonė nežino. Bendravo su UAB „PKT“ darbuotoja G. L.. Nėra tikras ar matė originalius UAB „S“, UAB „PKT“ bei UAB „AP“ komercinius pasiūlymus, jų originalų įmonė šiuo metu neturi, turi tik kopijas. Mano, kad originalai buvo pateikti NMA. Kaip tiksliai buvo gauti šie komerciniai pasiūlymai nežino. Šie komerciniai pasiūlymai buvo pridėti prie paramos paraiškos, kurią rengė UAB „PKT“, o šių visų dokumentų kopijas atidavė įmonei. UAB „K“ 2014-09-01 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymos bei UAB „K“ 2014-09-02 įsakymo dėl pirkimo vykdytojo paskyrimo nerengė, juos tik pasirašė. Kas juos parengė tiksliai nežino, juos pasirašė UAB „P“ ofise, Vilniaus vartuose, pasirašyti davė darbuotoja G. Šitie dokumentai, buvo pridėti prie UAB „K“ paramos paraiškos ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Juos pagal įgaliojimą pateikė UAB „PKT“ darbuotojai. Įmonei parama buvo skirta, tačiau eigoje pamatė, kad projekto per nustatytą laiką nespės įgyvendinti, o NMA terminą pratęsti nesutiko, todėl paramos atsisakė. Įmonės UAB „F“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ jam nėra žinomos. V. J., I. N., R. V., R. R. A. nepažįsta. G. A.-L. pavardė girdėta, su ja nebendravo, gali būti, kad ją yra matęs (b.t. 1, b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-29 V. J., apklaustas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad beveik nuo UAB „E“ įkūrimo yra šios įmonės direktorius. Įmonė siekė gauti Europos Sąjungos fondų finansavimą fasavimo linijai įrengti. Projekto neįgyvendino, nes negavo ES finansavimo. Šiais klausimais rūpinosi D. A.. Kas buvo projekto konsultantais nepamena, bet yra lankęsis tos įmonės patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pats nerengdavo jokių dokumentų, juos tik pasirašydavo. Dokumentus įprastai pateikdavo pasirašyti D. A. UAB „E“ 2014-08-18 įsakymo dėl pirkimo vykdytojo paskyrimo, UAB „E“ 2014-08-27 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymos, 2014-08-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2014 08 29 /1G nerengė, bet ant šių dokumentų yra jo parašas, kokiomis aplinkybėmis juos pasirašė nepamena. UAB „S“ jam nėra žinoma, su jos atstovais nebendravo, G. A.–L. nepažįsta (b.t. 1, b.l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-19 kaip liudytojas apklaustas D. A. teigė, kad praktiškai nuo UAB „E“ įkūrimo yra šios įmonės įgaliotasis atstovas. 2014 metais įmonė nusprendė įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Automatinės fasavimo linijos įrengimas ir fasavimo paslaugų teikimas“. Šiuo tikslu įmonė samdė konsultantus UAB „“. Šią įmonę surado pagal pažįstamų rekomendacijas. Šita įmonė ir rengė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai gauti finansavimą minėtam projektui. Įmonė finansavimo negavo. Dokumentai, kuriuos prašoma pateikti FNTT reikalavime Nr. 25/9-1-7-14208 buvo pateikti NMA su pirmine paraiška 2014 metais. Šiuos visus dokumentus surinko projekto konsultantai UAB „PKT“. Buvo iš anksto sutarta, kad ši įmonė gaus visus reikiamus dokumentus, alternatyvius kitų konsultantų pasiūlymus ir pan., t.y. visus dokumentus, kuriuos apklausos metu jis pateikė pagal minėtą reikalavimą, tarp jų ir UAB „S“ 2014-08-22 komercinį pasiūlymą, gavo iš UAB „PKT“, o būtent iš G. A., nes su ja daugiausiai ir buvo bendraujama. Žino, kad paraiškos vertinimo metu NMA užkliuvo UAB „S“ komercinis pasiūlymas. 2015 m. birželį el.paštu gavo paklausimą iš NMA, kuriame teigiama, kad UAB „S“ direktorius Agentūros darbuotojams nurodė, kad jokio komercinio pasiūlymo, adresuoto UAB „E“, jų įmonė neteikė. Tada jis kreipėsi į G. A.-L., kuri ir organizavo visų šių pasiūlymų surinkimą ir kuri patikino, kad yra visų pasiūlymų originalai ir jie pateikti Agentūrai. Tada G. kreipėsi į UAB „S“, kur paaiškėjo, kad komercinį pasiūlymą pasirašęs darbuotojas A. Ž. jau nebedirba, o direktorius atostogauja. Esant tokiai situacija G. paprašė A. Ž., kad jis parašytų savo asmenišką patvirtinimą, kad tokį komercinį pasiūlymą teikė. A. Ž. tokį rašytinį patvirtiną parengė, taip pat pridėjo SODROS išrašą, jog jis pasiūlymo teikimo metu dirbo UAB „S“. Visus šiuos dokumentus, kartu su įmonės paaiškinimu nusiuntė NMA (2015-05-06 raštas Nr.1). Agentūrai dėl to daugiau klausimų nekilo ir paraiška buvo vertinama toliau. Nesupranta dėl ko atliekamas šis tyrimas, nes jo žiniomis toks UAB „S“ komercinis pasiūlymas iš tikrųjų buvo pateiktas, tą patvirtino ir jį pasirašęs asmuo A. Ž. A. Ž. nepažįsta, jis su juo nėra bendravęs. Su G. A.-L. sieja dalykiniai santykiai (b.t. 1, b.l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-18 R. R. A., apklaustas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, parodė, jis yra UAB „FM“ direktorius nuo pat įmonės įkūrimo. Dėl apklausos metu jam pateiktų dokumentų gali paaiškinti, kad visus šiuos dokumentus pasirašė kaip UAB „FM“ direktorius, juose yra jo bendrovės antspaudas. Bendrovė ruošėsi vykdyti projektą UAB „FM“ verslo plėtra kasimo vietovėje Nr. 3VK-KK-14-1-003708-RR001. Už šį projektą buvo atsakinga įmonės vadybininkė J. A. Pagal nurodytus dokumentus tiekėjų paieškomis, darbu su konsultantais rūpinosi J. A. Jis pats tuo neužsiėmė, tik pasirašydavo pateiktus dokumentus. Bendrovė pasirašė sutartį su konsultacine bendrove UAB „PKT“. Vadovo N. L. nepažįsta, sutartį pasirašė atskirai. Iš konsultantų teko bendrauti tik su G. A.-L. Bendravimas apsiribojo tuo, kad ji pateikdavo dokumentus, kuriuos jis pasirašydavo. Apklausos metu parodytus dokumentus taip pat ji pateikė pasirašyti. Dokumentų turinio paprastai netikrindavo. Tikėtina, kad visi dokumentai pasirašyti tomis datomis, kurios nurodytos juose. Dėl kokios priežasties buvo atmesta UAB „FM“ paraiška nežino (b.t. 1, b.l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-18 R. V., apklausta kaip liudytoja, galinti duoti parodymus apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad pagal UAB „F“ direktorės įsakymą buvo paskirta pirkimo vykdytoja. Pagal šį įsakymą ji vykdė konsultacijų projekto rengimo ir įgyvendinimo pirkimą. Pirkimas buvo vykdomas žodžiu. Į UAB „PKT“, UAB „AP“ ir UAB „S“ kreipėsi asmeniškai, skambindama kiekvienai iš įvardintų įmonių. Su kiekvienos bendrovės atstovais buvo kalbėta telefonu. Minėtų įmonių komercinius pasiūlymus gavo elektroniniu paštu. Kokiu elektroniniu paštu gavo komercinius pasiūlymus neatsimena, nes tuo metu naudojosi trimis elektroniniais paštais. Pagal pateiktus pasiūlymus buvo nustatyta laimėtoja UAB „PKT“, kurių kaina buvo žemiausia. Pažymą dėl tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų, surašė pati, galbūt kažkiek padėjo sūnus Vytautas. Nustačius laimėtoją, 2014-09-15 buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr. 20140915/1G (b.t. 1, b.l. 67-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-26 kaip liudytojas apklaustas V. V. teigė, kad jis yra UAB „F“ technikos direktorius. Įmonė įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio esmė įsigyti radialinio gręžimo įrangą ir 5 metus vykdyti veiklą. Projektas yra įgyvendintas. Datų gerai nepamena, gali būti 2014 metais, pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl projekto įgyvendinimo. Paraiškos parengimui ir tolimesniam projekto administravimui samdė konsultantus UAB „PKT“. Šiuos konsultantus pasamdė pagal atsiųstą reklaminį šios įmonės el.laišką. Bendraujama buvo su G. A.-L. Tiko šios įmonės pasiūlyta kaina, taip pat patiko bendravimas. Kadangi reikėjo suorganizuoti konkursą dėl konsultanto paslaugų, šį konkursą organizavo kartu su UAB „PKT“. UAB „F“ tai buvo galimybė numušti paslaugų kainą, tačiau iš esmės norėjo, kad konsultacines paslaugas teiktų UAB „PKT“. Tiksliai paaiškinti negali kokiu būdu buvo gauti UAB „Argo projektai“ ir UAB „S“ komerciniai pasiūlymai. Kai FNTT apklausė R. V. (buvusią UAB „F“ direktorę), jis el.pašte ieškojo to UAB „S“ komercinio pasiūlymo, tačiau jo nerado, todėl greičiausiai jis gautas ne el.paštu. Tačiau kokiu būdu jis galėjo būti gautas, nežino. A. Ž. nepažįsta. Nepamena ar bendravo su kokiu nors UAB „S“ atstovu. Dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai visada pateikdavo įmonės direktorė R. V. Kiek pamena NMA visada reikalaudavo dokumentų originalų, todėl jam keista, kad NMA turi tik UAB „S“ komercinio pasiūlymo kopiją. Jam nėra ir niekada nebuvo žinoma, kad UAB „S“ komercinis pasiūlymas gali būti netikras (b.t. 1, b.l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-18 I. N., apklausta kaip liudytoja, galinti duoti parodymus apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad nuo 2014 metų rugpjūčio mėn. iki 2015 rugsėjo mėn. buvo UAB „R“ direktorė. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo statytinė direktorė, o visus bendrovės „R“ reikalus tvarkė G. K. 2014 metais bendrovė „R“ pretendavo gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Su projektu susijusiais reikalais rūpinosi G. K. UAB „R“ dėl projektinės dokumentacijos parengimo, konsultacijų sudarė bendradarbiavimo sutartį su UAB „PKT“. Kada viskas tiksliai vyko šiuo metu nepamena. Pamena tik tai, kad 2014 metais rugpjūčio arba rugsėjo mėn. kartu su G. K. nuvyko į UAB „PKT“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur vykdančioji direktorė G. A.-L. jai pateikė jau parengtus dokumentus. Dokumentai buvo tvarkingai sudėti į segtuvą, o lipniais žymekliais ant kiekvieno dokumento buvo pažymėtos vietos, kur ji turėtų pasirašyti. G. A.-L. nurodė jai, kur turėtų pasirašyti. Tokiu būdu, per daug nesigilinant, ir pasirašė 2014-09-01 UAB „R“ direktoriaus įsakymą dėl pirkimo vykdytojo paskyrimo, 2014-08-26 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, 2014-08-27 UAB „AP“ komercinį pasiūlymą, 2014-08-26 UAB „PKT“ komercinis pasiūlymą, 2014-09-01 tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą bei 2014-09-03 bendradarbiavimo sutartį Nr. 2014 09 03/1G su UAB „PKT“. Kokiu būdu gauti duomenys, kurie užfiksuoti 2014-09-01 UAB „R“ tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 1, ji nežino, tiekėjų apklausos nevykdė nei žodiniu, nei rašytiniu būdu. Mano, kad šias apklausas vykdė G. A.-L., kadangi visus su pirkimu susijusius dokumentus gavo iš jos. Dokumentų originalų, kuriuos ji pasirašė, neturi nei ji, nei G. K., kadangi G. A.-L. G. K. pateikė pasirašytų dokumentų skenuotus variantus, o originalai liko pas G. A.-L. (b.t. 1, b.l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-18 kaip liudytojas apklaustas G. K. parodė, kad 2014 metų vasarą, datos tiksliai nepamena, dalyvavo „B“ verslo pusryčiuose, organizuojamuose N. L. ir G. L.. Šiuose verslo pusryčiuose pristatomi verslai, ieškoma naujų klientų, tokiu būdu susipažino su N. L. ir G. L.. Jam papasakojus apie savo ketinimus kurti verslą kaime, Nerijus ir G. L. pasiūlė savo pagalbą parengti projektinę dokumentaciją projektui, konsultuoti projekto rengimo organizaciniais klausimais. Jis susidomėjo, tada jie jį pakvietė į UAB „PKT“ buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Jam nuvykus į minėtą ofisą, Nerijus ir G. L. išdėstė visas sąlygas, reikalingas paramai gauti iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, pagrindinė jų buvo - įsteigti naują įmonę Vilniaus rajone, kuri atitiktų visus reikalavimus pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Tada 2014 metais, datos tiksliai nepamena, rugpjūčio mėn. buvo įsteigta UAB „R“, kurios savininkas ir direktorius šiuo metu yra jis. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio iki 2015 rugsėjo mėn. bendrovės „R“ direktore ir savininke buvo I. N.. Datos tiksliai nepamena, 2014 metų rugsėjo mėn. G. L. jam paskambino ir pasakė, kad su I. N. atvyktų į jų buveinę, esančią  adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus G. L. pateikė segtuvą parengtų dokumentų, kuriuos reikėjo pasirašyti I. N.. G. L. nurodė I. N. kur pasirašyti. Jis nesigilino kokie tai dokumentai, kadangi pilnai pasitikėjo jų kompetencija, tačiau tarp tų dokumentų buvo ir UAB „R“ sutartis su UAB „PKT“. Pagal šią sutartį UAB „PKT“ pilnai įvykdė savo įsipareigojimus. Už įvykdytas paslaugas iš UAB „R“ banko sąskaitos jiems sumokėjo bankiniu pavedimu, pervesdamas į UAB „PKT“ banko sąskaitą apie 3 000 Lt. Pasirašyti dokumentų, susijusių su šiuo projektu, į UAB „PKT“ buveinę buvo nuvykę tik vieną kartą. Dokumentus NMA pateikė UAB „PKT“, tam buvo suteiktas įgaliojimas L. L.. Paramos UAB „R“ atsisakė (b.t. 1, b.l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-18 kaip liudytojas apklaustas A. Ž. parodė, kad maždaug nuo 2009 iki 2014 m. pabaigos dirbo konsultantu įmonėje UAB „S“. Jo darbas buvo susijęs su Europos Sąjungos projektų rengimu klientams, kurie siekia gauti ES paramą ir atstovavimu jiems su šia parama susijusiais klausimais. Jis turėjo direktoriaus įgaliojimą teikti komercinius pasiūlymus įmonėms dėl minėtų paslaugų suteikimo. UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ šiuo metu jam nelabai ką sako, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad šioms įmonėms buvo teikiami komerciniai pasiūlymai, taip pat negali patvirtinti ar šios įmonės siuntė kvietimus, dėl tokių pasiūlymų pateikimo. Jam tyrėjo parodytuose UAB „S“ komerciniuose pasiūlymuose: 2014-09-11, adresuotame UAB „F“, 2014-08-21, adresuotame UAB „K“, 2014-08-22, adresuotame UAB „E“, 2014-08-19, adresuotame UAB „FM“, 2014-08-26, adresuotame UAB „R“, yra jo parašai, tačiau vertinant tai, kad visuose šiuose dokumentuose jie yra identiški, mano, kad parašas greičiausiai yra nuskanuotas nuo kokio nors jo anksčiau pasirašyto dokumento. Parašo antspaudo neturi ir tuo metu neturėjo. Ar bent vieną iš parodytų pasiūlymų jis iš tikro pasirašė patvirtinti negali. Maždaug 2014 metų pabaigoje ar 2015 m. pradžioje jam paskambino darbuotoja iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, klausdama ar UAB „S“ teikė komercinius pasiūlymus įvairioms įmonėms. Žino, kad vienai NMA darbuotojos nurodytai įmonei (šiuo metu nebepamena jos pavadinimo) jis teikė komercinį pasiūlymą dėl konsultacijų ES paramos klausimais ir tai patvirtino NMA, tačiau NMA nurodė, kad UAB „S“ yra pateikusi žymiai daugiau tokio pobūdžio pasiūlymų. Tada NMA berods el.paštu atsiuntė UAB „S“ paklausimą, į kurį UAB „S“ parengė oficialų atsakymą. Tame rašte nurodė įmones, kurioms iš tikrųjų UAB „S“ yra teikusi komercinius pasiūlymus. UAB „S“ savo siunčiamų dokumentų neregistruoja, todėl informaciją pateikė iš atminties, taip pat pagal turimus el. laiškus su kvietimais teikti pasiūlymus arba pagal kompiuteryje turimus ruoštų dokumentų šablonus. Patvirtina, kad UAB „S“ tikrai teikė komercinį pasiūlymą įmonei UAB „EPSS“, todėl gali būti, kad jam tyrėjo parodytuose komerciniuose pasiūlymuose yra parašas nuskanuotas nuo šiai įmonei pateikto pasiūlymo. G. A.-L. yra jo pažįstama, susipažino „B“ organizuojamuose verslininkų susitikimuose, tačiau stiprių verslo kontaktų neužmezgė (b.t. 1, b.l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-17 papildomai kaip liudytojas apklaustas A. Ž. parodė, kad patikslina savo 2016-08-18 duotus parodymus. Konsultacijų dėl ES lėšomis finansuojamų projektų teikimas yra tipinė UAB „S“ veikla. Būtent tokio pobūdžio veiklą vykdė dirbdamas UAB „S“. Jis turėjo direktoriaus įgaliojimą pasirašyti įvairius dokumentus, tarp jų ir komercinius pasiūlymus. 2014 metų pabaigoj jam paskambino Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotoja ir paklausė ar UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą. Tada jai patvirtino, kad teikė vieną komercinį pasiūlymą. Vėliau jam NMA darbuotoja el. paštu atsiuntė kelis UAB „S“ teiktus komercinius pasiūlymus. Susipažinęs su jais pamatė, kad tokių pasiūlymų nei jis, nei UAB „S“ neteikė, parašai dokumentuose yra nuskanuoti. Tai el. laiške parašė NMA darbuotojams. Apie šią situaciją informavo UAB „S“ direktorių D. D.. Kadangi NMA atsiuntė kelis paklausimus dėl UAB „S“ pateiktų komercinių pasiūlymų, UAB „S“ direktorius parengė oficialų atsakymą (tai gali būti 2015-03-17 raštas), kuriame pakartojo jau anksčiau NMA pateiktą informaciją, kad UAB „S“ 2014 metais teikė komercinį pasiūlymą tik UAB „EPSS“. 2015 m. vasarą su juo susisiekė G. A.-L., kuri prašė patvirtinti, kad UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą vienai įmonei (dabar pavadinimo nepamena). Su G. buvo susitikę keletą kartų, du ar tris, G. įkalbinėjo patvirtinti, kad jis teikė pasiūlymus visai eilei įmonių, kurių pavadinimų nebepamena. Bet iš pradžių ji minėjo tik vienos įmonės pavadinimą. G. nebuvo linkusi aiškinti, kaip taip nutiko, kad UAB „S“ vardu buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, nors tokio pasiūlymo įmonė neteikė, tačiau jis ir pats suprato, kad ji ir jos darbuotojai greičiausiai nuskenavo jo parašą ir patys parengė komercinį pasiūlymą. Įkalbinėjamas G. sutiko parašyti patvirtinimą, kad UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą. Tai galėtų būti jam tyrėjo apklausos metu parodytas 2015-05-04 UAB „E“ administracijai adresuotas raštas „Patvirtinimas dėl UAB „E“ pateikto komercinio pasiūlymo“. Pagal rašto turinį mano, kad dokumentą parašė pats, nors to tiksliai ir nepamena. Taip pat prašomas G. iš SODROS duomenų bazės išėmė išrašą apie savo darbovietes, kuriame matosi, kad 2014 metais dirbo UAB „S“. Šiuos dokumentus perdavė G. Tyrėjo parodytame 2015-05-08 rašte „Patvirtinimas dėl UAB „F“ pateikto komercinio pasiūlymo“ gali būti jo parašas, tačiau jis šiuo metu nepamena, ar tikrai tokį dokumentą parengė ir pasirašė. Bet, kadangi G. prašė patvirtinimų kelioms įmonėms, tai gali būti, kad pasirašė patvirtinimą ir UAB „F“. UAB „S“ direktoriui D. D. pasakė, kad parašė patvirtinimą dėl vienai įmonei neva teikto komercinio pasiūlymo. Direktorius buvo labai nepatenkintas dėl tokios situacijos, tačiau kadangi jau NMA buvo išsiųstas patvirtinimas, sutiko oficialiai patvirtinti, kad įmonė galėjo teikti komercinį pasiūlymą. Tai galėtų būti tyrėjo parodytas 2015-06-03 raštas Nr. SE-150603-1. Kadangi G. vis prašė parašyti patvirtinimus dėl teiktų komercinių pasiūlymų, kurių UAB „S“ iš tikro neteikė, jis nusprendė daugiau jokių  patvirtinimų nerašyti ir su ja daugiau nebendravo. Jokio atlygio už pateiktus patvirtinimus iš G. A.-L. negavo, jo ir neprašė, jokios asmeninės naudos nesiekė, pasielgė lengvabūdiškai, nes ji labai įkalbinėjo, nesugebėjo pasakyti ne, be to, negalvojo, kad tame yra kažkas blogo, nes iš esmės įmonė tokį komercinį pasiūlymą gali pateikti ir jį įgyvendinti. R. V., V. A., V. J., R. R. A., I. N. nepažįsta (b.t. 1, b.l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-20 kaip liudytojas apklaustas D. D. teigė,  kad nuo 2014 m. rugsėjo yra UAB „S“ direktorius, o viso įmonėje dirba apie penkis metus. Tiksliai laiko nepamena, galėjo būti 2014 m. lapkritis, jis iš UAB „S“ darbuotojo A. Ž. sužinojo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į UAB „S“, klausdama ar įmonė pateikė tam tikrus komercinius pasiūlymus. Kokie ir kam pateikti tie komerciniai pasiūlymai dabar jau nepamena. Kadangi jie pasirašyti A. Ž., tai jis į šitą situaciją labai nesigilino, dėl to aiškinosi Arūnas. 2015-03-17 jo pasirašytas raštas „Dėl komercinių pasiūlymų“, kuriame nurodoma, kad UAB „S“ pateikė komercinį pasiūlymą UAB „EPSS“ buvo parengtas pagal A. Ž. paaiškinimus. Įmonėje nekaupia visų siunčiamų raštų, taip pat jų neregistruoja, todėl nėra kitos objektyvios galimybės patikrinti ar tikrai tam tikras dokumentas yra išsiųstas, kaip tik jį pasirašiusio asmens patvirtinimas. Žino, kad NMA daug kartų kreipėsi el.paštu į UAB „S“ prašydama patvirtinti komercinių pasiūlymų pateikimą. Iš A. Ž. vėliau sužinojo, kad NMA UAB „S“ vardu pateikti keletas komercinių pasiūlymų, kurių A. Ž. iš tikrųjų nepasirašė ir kad konsultantų įmonės atstovė vardu G. prašė A., kad jis patvirtintų kelis neva pateiktus komercinius pasiūlymus. Iš A. Ž. sužinojo, kad jis patvirtino vieną ar du komercinius pasiūlymus, neva juos pateikė UAB „S“. Jis tokiems patvirtinimas nepritarė, tačiau kadangi jau A. buvo parašęs patvirtinimą, jog teikė komercinius pasiūlymus, pranešė NMA kad įmonė galėjo pateikti vieną komercinį pasiūlymą. Tai galėtų būti jo 2015-05-26 el.laiškas, adresuotas NMA ir 2015-06-03 raštas Nr. SE-150603-1, kuriuose patvirtinta, kad UAB „S“ galėjo pateikti komercinį pasiūlymą UAB „E“. Tikslai laiko nepamena, galėjo būti 2015 m. birželis, jis jos iniciatyva susitiko su G. (pavardės nepamena). Pakalbio metu G. pripažino, kad komercinius pasiūlymus UAB „S“ vardu padarė jos įmonė, tačiau konkretesnių detalių apie tai jos neklausė, nes jau eidamas į pokalbį žinojo, kad tie pasiūlymai suklastoti ir UAB „S“ tokių pasiūlymų neteikė. G. taip pat prašė, kad UAB „S“ dar patvirtintų vieną ar kelis komercinius pasiūlymus. Jis to pokalbio metu galbūt ir sutiko patvirtinti arba leisti A. parašyti patvirtinimus, tačiau po to jokių patvirtinimų įmonės vardu daugiau nebeteikė (b.t. 1, b.l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-24 kaip liudytojas apklaustas S. R. teigė, kad jis nuo įmonės UAB „EPSS“ įkūrimo iki 2014 m. rugsėjo buvo šios įmonės direktorius. Įmonė ketino įgyvendinti buitinės chemijos gamybos projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Projektui parengti samdė konsultantus „ES-P“ (tiksliai pavadinimo nebepamena), kurių buveinė yra (duomenys neskelbtini), bendraudavo su G., pavardės nepamena. Šiuos konsultantus rado internete ir sutarė dėl projekto vykdymo. Pasirinko šią įmonę, nes jam patiko jų bendravimas, jis kainų nelygino ir iš esmės kitų įmonių neieškojo. Kiek pamena, G. sakė, jog konsultanto parinkimui reikalingas konkursas. Kadangi jis nežinojo kokios įmonės užsiima projektų klausimais, tai pavedė padaryti „ES-P“ įmonei, t.y. UAB „EPSS“ jokių kitų įmonių neieškojo ir niekam kvietimų pateikti pasiūlymus nesiuntė. 2014-08-26 UAB „S“ komercinis pasiūlymas, adresuotas UAB „EPSS“, buvo atsiųstas jo įmonei, bet jo gavimą organizavo „ES-P“ įmonė. Jis su jokiu UAB „S“ darbuotoju nebendravo, apie šią įmonę nieko nežino. Dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai pristatydavo konsultantų „ES-P“ darbuotojai, jis pats dokumentų neteikdavo (b.t. 1, b.l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta G. L. parodė, kad UAB „PKT“ dirba nuo 2009 metų, jos darbo pobūdis yra susijęs su klientų paieška, taip pat, jei reikia, padeda parengti ir kitus dokumentus, tarp jų paraiškas ir verslo planus. Toks darbo pobūdis buvo ir 2014 metais. UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, „UAB „R“ ir UAB „FM“ jai žinomos, nes UAB „PKT“ teikė šioms įmonėms konsultavimo paslaugas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinanti. Tiesiogiai dirbo tik su įmone UAB „K“, su UAB „F“ ir UAB „E“ tik epizodiškai, o su „UAB „R“ ir UAB „FM“ nedirbo. UAB „F“ ir UAB „E“ paraiškose buvo nurodyta, kaip kontaktinis asmuo, nes yra privaloma kažką nurodyti, o kodėl nurodyta būtent ji dabar negali tiksliai pasakyti. Šiuo metu jau nebeatsimena, kokiu būdu buvo užmegzti kontaktai su šiomis penkiomis įmonėmis. Dėl UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „R“ ir UAB „FM“ 2014 m. vykdyto pirkimo „Konsultacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais“ gali pasakyti, kad nedalyvavo gaunant įmonių komercinius pasiūlymus, šiuo metu net negali pasakyti, kokios įmonės pateikė komercinius pasiūlymus, bet gali būti, kad ji parengė Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymas ir įsakymus dėl pirkimų vykdytojo paskyrimo. Bet to, šiuo metu jau gerai neprisimena, negali net pasakyti, kurioms įmonėms juos rengė ir ar išvis rengė. Iš UAB „K“ bendravo su tos įmonės direktoriumi V. A. Gali taip būti, kad minėtus dokumentus jam pasirašyti pateikė ji pati, bet šiuo metu to nepamena. Mano, kad komercinių pasiūlymų gavimą organizavo UAB „PKT“ vadovė G. A.-L. Kai parengiamas projektas ir vyksta jo vertinimas agentūroje ji tame procese jau nebedalyvauja, todėl tikslių aplinkybių paaiškinti negali. Žino, kad paraiškų vertinimo stadijoje NMA užkliuvo UAB „S“ komerciniai pasiūlymai, nes minėta įmonė nurodė, kad tokių pasiūlymų neteikė. Žino, kad NMA paramos gavėjams siuntė užklausimus, prašydama paaiškinti komercinių pasiūlymų iš UAB “S“ gavimo aplinkybes. Taip pat žino, kad buvo gauti keli tuos pasiūlymus pasirašiusio asmens patvirtinimai, kad tokius pasiūlymus teikė. Kaip buvo gauti šie patvirtinimai nežino, ji tame nedalyvavo. A. Ž. nepažįsta. Nepamena, kas pateikė šių įmonių dokumentus NMA, bet gali taip būti, kad tai darė ir ji, nes dažniausiai dokumentus pateikia arba G. arba ji. Tam reikalingas įmonės direktoriaus įgaliojimas. Jei įgaliojimas yra jos vardu tai greičiausiai dokumentus pateikė ji (b.t. 1, b.l. 105-106; 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-23 kaip liudytoja apklausta O. S. teigė, kad 2014 metų pabaigoje – 2015 metų pradžioje dirbo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Jos darbo funkcijos apėmė paraiškų vertinimą. Atsimena, kad vertino vienos iš įmonių paraišką finansavimui dėl buitinės chemijos gamybos, tai gali būti UAB „K“, bet gali klysti, nes pavadinimų nepamena. Jei neklysta, susirgus kolegai ji taip pat dirbo ir su jo paraiška. Pastebėjo, kad su abejomis paraiškomis yra pateiktas identiškas UAB „S“ komercinis pasiūlymas. Tada ji nusprendė pasikreipti į įmonę, išdavusią tuos komercinius pasiūlymus, todėl nusiuntė elektroninį laišką su komercinių pasiūlymų kopijomis, klausdama ar įmonė tikrai išdavė tokius komercinius pasiūlymus. Buvo gautas atsakymas, kad įmonė teikė tik vieną komercinį pasiūlymą, o kito neteikė. Šitą informaciją perdavė Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui. Daugiau su šiomis paraiškomis nedirbo. Šia informacija pasidalino su kolegomis, todėl vėliau dar galėjo atsirasti ir kitų identiškų komercinių pasiūlymų. Specialistui atliekančiam paraiškų vertinimą nėra privaloma patikrinti visus su paraiška pateiktus komercinius pasiūlymus, kreipiantis į juos išdavusius subjektus, nebent kyla abejonių. Svarbiausia įvertinti, ar komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina atitinka rinkos kainą. Vertinant paraišką svarbiausia yra patikrinti įmonės finansinius rodiklius ir jų teisingumą, ar įmonė sugebės įgyvendinti projektą. UAB „F“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ jai šiuo metu nelabai ką sako, negali patvirtinti ar atliko kurios nors iš šių įmonių paraiškos vertinimą (b.t. 1, b.l. 110-112).

Byloje yra pateikti UAB „S“ komerciniai pasiūlymai šioms įmonėms: UAB „K“, UAB „F“, UAB „E“, UAB „R“, UAB „FM“, UAB „EPSS“ (b.t. 1, b.l. 117-123,  127, 147, 154, 158, 179; b. t. 2, b. l. 65-67).

Byloje yra pateikta UAB „S“ informacija FNTT dėl pateiktų komercinių pasiūlymų (b.t. 1, b.l. 129), kurioje nurodyta, kad UAB „S“ nesaugo pateiktų komercinių pasiūlymų.

Byloje yra pateikti UAB „PKT“ bei UAB „FM“ bendradarbiavimo dokumentai (b. t. 1, b. l. 131-138).

Byloje yra pateikti UAB „PKT“ bei UAB „K“ bendradarbiavimo dokumentai (b. t. 1, b. l. 141-146, 148);  UAB „AP“ komercinis pasiūlymas UAB „K“ (b. t. 1, b. l. 149).

Byloje yra pateiktas UAB „PKT“ komercinis pasiūlymas UAB „F“ (b. t. 1, b. l. 152); UAB „AP“ komercinis pasiūlymas UAB „F“ (b. t. 1, b. l. 153).

Byloje yra pateikta UAB „F“ tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažyma (b. t. 1, b. l. 155).

Byloje yra pateikta UAB „PKT“ komercinis pasiūlymas UAB „E“ (b. t. 1, b. l. 159); UAB „P“ komerciniai pasiūlymai UAB „E“ (b. t. 1, b. l. 160-161); UAB „PKT“ bei UAB „E“ bendradarbiavimo dokumentai (b. t. 1, b. l. 162 – 165).

Byloje yra pateiktas A. Ž. patvirtinimas UAB „E“ dėl šiai įmonei pateikto komercinio pasiūlymo (b. t. 1, b. l. 167-168).

Byloje yra pateikta UAB „PKT“ bei UAB „R“ bendradarbiavimo dokumentai (b. t. 1, b. l. 173-178, 182).

Byloje yra pateikta UAB „PKT“ komercinis pasiūlymas UAB „R“ (b. t. 1, b. l. 180); UAB „AP“ komercinis pasiūlymas UAB „R“ (b. t. 1, b. l. 181).

Byloje yra pateiktas 2016-09-23 nešiojamojo kompiuterio Apple MacBook Air A1466 s/n CO2LX3MTF5V8 apžiūros protokolas (b. t. 2, b.l. 63).

Iš 2016-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2042(16) (b.t. 2, b.l. 83-86) matyti, kad parašas, esantis 6 komerciniuose pasiūlymuose 2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26  UAB „R“ ir pateiktose rinkmenose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra vieno ir to paties  parašo kopija.

Byloje taip pat  yra pateiktas 2017-01-19 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriaus vyriausios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl išslaptintos informacijos pateikimo ikiteisminiam tyrimui nr. 07-6-00006-16 (b. t. 2, b. l. 88);  2017-04-21 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (b. t. 2, b. l. 103-132); 2017-04-24 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (b. t. 2, b. l. 133-134); 2017-04-21 apžiūros protokolas su priedais. (b.t. 3, l.1-40); 2017-05-02 apžiūros protokolas su priedais. (b.t. 3, b.l. 41-85).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties ir kvalifikavimo motyvų

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šie požymiai yra alternatyvūs ir norint konstatuoti, jog yra padaryta nusikalstama veika, užtenka įrodyti bent vieno iš šių požymių egzistavimą.

Nagrinėjamai bylai aktualioje teismų praktikoje yra pažymima, jog BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-7-251/2013).

Netikro dokumento pagaminimu kvalifikuojami veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir kuria siekiama suklaidinti asmenį ar instituciją, kuriems šio dokumento imitacija gali būti pateikta. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys  ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-7-175/2015).

Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-235/2014). Todėl veikos padariniai reikšmingi pripažįstant ją nusikalstama (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-331/2014). Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-559/2011).

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-328/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu aptarti teisinį reguliavimą, susijusį su procedūromis siekiant gauti Europos Sąjungos paramą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės 2014-08-07 įsakymu nr. 3D-468 įsakymu patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių 25 punktą paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Pagal to paties įsakymo 26.2. punktą tinkamomis finansuoti pripažįstamos bendrosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės 2007-04-06 įsakymu nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 153 ir 153.2 punktus pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublik?s viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublik?s žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150. Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklių 12 ir 12.2 punktą prekių, paslaugų ar darbų pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu be kita ko tais atvejais, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė yra lygi ar mažesnė nei 58 000 eurų. Pagal šių taisyklių 41 punktą atliekant apklausą, turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai.

Analizuodamas byloje esančių UAB „S“ komercinių pasiūlymų (b.t. 1, b.l. 117-123,  127, 147, 154, 158, 179; b. t. 2, b. l. 65-67) kitiems juridiniams asmenims turinį, teismas pažymi, jog šių komercinių pasiūlymų turinys atitinka dokumento turiniui keliamus reikalavimus. Teismas pažymi, jog komerciniuose pasiūlymuose nurodomas tiek paslaugą siūlantis subjektas (panaudojami šio subjekto rekvizitai), tiek ją galintis gauti subjektas. Taip pat nurodoma, kokios paslaugos yra siūlomos teikti, kokia tų paslaugų teikimo kaina, iki kada pasiūlymai galioja. Tiek aptartas teisinis reguliavimas, tiek byloje esantys duomenys dėl UAB „PKT“ bei UAB „FM“ bendradarbiavimo (1 t.,, b. l. 131-138), UAB „PKT“ bei UAB „K“ bendradarbiavimo (1 t., b. l. 141-146, 148), UAB „PKT“ bei UAB „E“ bendradarbiavimo (1 t., b. l. 162 – 165), UAB „PKT“ bei UAB „R“ bendradarbiavimo (1 t., b. l. 173-178, 182) parodo, jog esant UAB „S“ komerciniam pasiūlymui buvo sudarytos sąlygos, jog UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“ ar UAB „R“ gavus finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metais programą, šioms įmonėms būtų kompensuota dalis išlaidų, turėtų rengiant ir administruojant projektą. Tą patį savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b.l.33-35), tiek teisminio nagrinėjimo metu (14 t., b. l. 73-80) patvirtino kaltinamoji, teigdama, kad tai padarė turėdama tikslą, kad būtų dar vienas pasiūlymas, t.y. ne tik jos atstovaujamos įmonės pasiūlymas, kad klientai galėtų gauti jos atstovaujamos įmonės paslaugų kainos kompensavimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog UAB „S“ vardu pateikti komerciniai pasiūlymai turėjo tokį turinį, kad panaudojus juos apyvartoje galėjo sukelti  žalingų padarinių, nes be pagrindo, panaudojus netikrą dokumentą, būtų gauta valstybės administruojama  parama verslo kūrimui ir plėtrai.

Byloje esančiame 2016-09-23 nešiojamojo kompiuterio Apple MacBook Air A1466 s/n CO2LX3MTF5V8 apžiūros protokole (2 t., b.l. 63) nurodyta, jog šiame kompiuteryje rastos rinkmenos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2016-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje  Nr. 11-2042(16) (2 t., b.l. 83-86) nurodoma, jog parašas, esantis 6 komerciniuose pasiūlymuose, o būtent: 2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“ ir pateiktas minėtose rinkmenose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (rastose nešiojamajame kompiuteryje Apple MacBook Air A1466 s/n CO2LX3MTF5V8) yra vieno ir to paties parašo kopija. UAB „S“ keturiuose komerciniuose pasiūlymuose 2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“ yra panaudotas paveikslėlis iš rinkmenos (duomenys neskelbtini) su tekstu „S, UAB vardu“, parašu, tekstu „A. Ž.“. UAB „S“ dviejuose komerciniuose pasiūlymuose 2014-08-19 UAB „FM“ ir  2014-08-26 UAB „R“ yra panaudotas paveikslėlis iš rinkmenos (duomenys neskelbtini) su tekstu „S, UAB“ vardu (2 t., b. l. 83-86).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji patvirtino, jog paėmė UAB „EPSS“ originalų komercinį pasiūlymą ir pakeitė įmonių pavadinimus. Tikrasis pasiūlymas buvo UAB „EPSS“, o visi kiti padaryti tam, kad sudarytų konkurenciją ir būtų pateikti kartu su UAB „PKT“ pasiūlymu. Kaltinamoji turėjo originalų pasiūlymą, atsiųstą el. paštu ir iškirpo įmonių pavadinimus. Iškirpo ir uždėjo ant Word programoje esančio dokumento bei atspausdino (14 t., b. l. 73-80). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. Ž. teigė, jog tyrėjo parodytuose UAB „S“ komerciniuose pasiūlymuose: 2014-09-11, adresuotame UAB „F“, 2014-08-21, adresuotame UAB „K“, 2014-08-22, adresuotame UAB „E“, 2014-08-19, adresuotame UAB „F“, 2014-08-26, adresuotame UAB „R“, yra jo parašai, tačiau vertinant tai, kad visuose šiuose dokumentuose jie yra identiški, manė, kad parašas greičiausiai yra nuskanuotas nuo kokio nors jo anksčiau pasirašyto dokumento. Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad UAB „S“ tikrai teikė komercinį pasiūlymą įmonei UAB „EPSS“, todėl gali būti, kad jam tyrėjo parodytuose komerciniuose pasiūlymuose yra parašas nuskanuotas nuo šiai įmonei pateikto pasiūlymo. 2015 m. vasarą su juo susisiekė G. A.-L., kuri prašė patvirtinti, kad UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą vienai įmonei. Patvirtina, kad UAB „S“ tikrai teikė komercinį pasiūlymą įmonei UAB „EPSS“, todėl gali būti, kad jam tyrėjo parodytuose komerciniuose pasiūlymuose yra parašas nuskanuotas nuo šiai įmonei pateikto pasiūlymo. 2015 m. vasarą su juo susisiekė G. A.-L., kuri prašė patvirtinti, kad UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą vienai įmonei (dabar pavadinimo nepamena). Su G. A.-L. buvo susitikę keletą kartų, du ar tris, G. įkalbinėjo patvirtinti, kad jis teikė pasiūlymus visai eilei įmonių, kurių pavadinimų nebepamena. Įkalbinėjamas G. sutiko parašyti patvirtinimą, kad UAB „S“ teikė komercinį pasiūlymą (1 t., b. l. 83-85, 88-89). Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nėra tikras ar matė originalius UAB „S“, UAB „PKT“ bei UAB „AP“ komercinius pasiūlymus. Kaip tiksliai buvo gauti šie komerciniai pasiūlymai nežino (b. t. 1, b. l. 30). Liudytojas V. J. nurodė, kad UAB „S“ jam nėra žinoma, su jos atstovais nebendravo (1 t., b. l. 35). Liudytojas D. A. teigė, jog žino, kad paraiškos vertinimo metu NMA užkliuvo UAB „S“ komercinis pasiūlymas. Jis kreipėsi į G. A.-L., kuri ir organizavo visų šių pasiūlymų surinkimą ir kuri patikino, kad yra visų pasiūlymų originalai ir jie pateikti Agentūrai (1t., b. l. 45-47). Liudytojas D. D. teigė, kad iš A. Ž. vėliau sužinojo, jog NMA UAB „S“ vardu pateikti keletas komercinių pasiūlymų, kurių A. Ž. iš tikrųjų nepasirašė ir kad konsultantų įmonės atstovė vardu G. prašė A., kad jis patvirtintų kelis neva pateiktus komercinius pasiūlymus. Iš A. Ž. sužinojo, kad jis patvirtino vieną ar du komercinius pasiūlymus, neva juos pateikė UAB „S“. Jis tokiems patvirtinimas nepritarė, tačiau kadangi jau A. buvo parašęs patvirtinimą, jog teikė komercinius pasiūlymus, pranešė NMA kad įmonė galėjo pateikti vieną komercinį pasiūlymą (1 t., b. l. 99-100) Liudytoja O. S. teigė, kad atsimena, kad vertino vienos iš įmonių paraišką finansavimui dėl buitinės chemijos gamybos, tai gali būti UAB „K“; susirgus kolegai ji taip pat dirbo ir su jo paraiška. Pastebėjo, kad su abejomis paraiškomis yra pateiktas identiškas UAB „S“ komercinis pasiūlymas. Tada ji nusprendė kreiptis į įmonę, išdavusią tuos komercinius pasiūlymus, todėl nusiuntė elektroninį laišką su komercinių pasiūlymų kopijomis, klausdama ar įmonė tikrai išdavė tokius komercinius pasiūlymus. Buvo gautas atsakymas, kad įmonė teikė tik vieną komercinį pasiūlymą, o kito neteikė (1t., b. l. 110-112).

Aptariamų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog UAB „S“ vardu pateikti komerciniai pasiūlymai UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „FM“, UAB „R“ buvo netikri dokumentai. Dokumentai yra netikri, kadangi, kaip nustatyta, UAB „S“ neteikė jokių komercinių pasiūlymų minėtiems juridiniams asmenims. Šių dokumentų turinį ir rekvizitus, panaudodama kompiuterinę įrangą pagamino būtent kaltinamoji.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji ne tik pagamino, tačiau ir realizavo netikrą dokumentą, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. parodė, kad kaip tiksliai buvo UAB „S“, UAB „PKT“ bei UAB „AP“ komerciniai pasiūlymai nežino. Šie komerciniai pasiūlymai buvo pridėti prie paramos paraiškos, kurią rengė UAB „PKT“ (1 t., b. l. 30) Liudytojas D. A. parodė, kad dokumentus surinko projekto konsultantai UAB „PKT“. Buvo iš anksto sutarta, kad ši įmonė gaus visus reikiamus dokumentus, alternatyvius kitų konsultantų pasiūlymus ir pan., t.y. visus dokumentus, kuriuos jis pateikė apklausos metu, tarp jų ir UAB „S“ 2014-08-22 komercinį pasiūlymą, kurį gavo iš UAB „PKT“, o būtent iš G. A., nes su ja daugiausiai ir buvo bendraujama (1 t., b. l. 45-47). Liudytojas V. V. parodė, kad paraiškos parengimui ir tolimesniam projekto administravimui samdė konsultantus UAB „PKT“. Bendraujama buvo su G. A.-L. Tiko šios įmonės pasiūlyta kaina, taip pat patiko bendravimas. Kadangi reikėjo suorganizuoti konkursą dėl konsultanto paslaugų, šį konkursą organizavo kartu su UAB „PKT“. UAB „F“ tai buvo galimybė numušti paslaugų kainą, tačiau iš esmės norėjo, kad konsultacines paslaugas teiktų UAB „PKT“ (1 t., b. l. 70-72). Liudytoja I. N. parodė, kad G. A.-L. nurodė jai, kur turėtų pasirašyti. Tokiu būdu, per daug nesigilinant, ir pasirašė 2014-09-01 UAB „R“ direktoriaus įsakymą dėl pirkimo vykdytojo paskyrimo, 2014-08-26 UAB „S“ komercinį pasiūlymą, 2014-08-27 UAB „AP“ komercinį pasiūlymą, 2014-08-26 UAB „PKT“ komercinis pasiūlymą, 2014-09-01 tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą bei 2014-09-03 bendradarbiavimo sutartį Nr. 2014 09 03/1G su UAB „PKT“ ( 1 t, b. l. 77-78).

              Teismas sprendžia, jog surinktų duomenų visuma patvirtina, jog G. A. – L. realizavo netikrą dokumentą – UAB „S“ komercinį pasiūlymą, paruošdama šiuos dokumentus ir  pateikdama UAB „F“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „R“, UAB „FM“ atstovams, kurie suklastoto dokumento įtakoje vertino pateiktus netikrus komercinius pasiūlymus. Šie dokumentai padarė įtaką nustatant paskelbtų pirkimų laimėtojus ir buvo pateikti Nacionalinei mokėjimų agentūrai kartu su paraiškomis dėl paramos gavimo (1 t., b. l. 131-138, 141-146, 148, 162-165, 173-178, 182, b. t. 3, b. l. 41-85).  G. A. – L. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina ir realizuoja netikrą dokumentą ir taip norėjo veikti. Teismas konstatuoja, jog surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog G. L. – A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio normų taikymo

Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti kaltinamosios vyro N. L. ir sesers I. D. prašymai laiduoti už G. A. – L. be užstato ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. A. – L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. A. – L. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ( 14 t., b. l. 12), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (14 t., b. l. 33-35, 73-80), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. A. – L. šią sąlygą atitinka, nes ji dirba UAB „PKT“ direktore, su sutuoktiniu augina  nepilnametę dukrą, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Teisiamajame posėdyje G. A. – L. savo elgesį vertino kaip neigiamą, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, paaiškino, kad daugiau tai nepasikartos, jai tai buvo gera pamoka, ji teigė norėjusi padėti klientams gaunant skiriamą paramą, nepagalvojusi, kad taip daro nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (t. y. kaltinamosios parodymų ir jos pozicijos tyrimo metu bei teisme nuoseklumas, atitikimas kitų liudytojų parodymams). Be to, padarytų veiksmų pavojingumas šiuo atveju nėra toks itin didelis, kad apskritai eliminuotų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymą. G. A. – L. šiuo atveju suklastojo 5 dokumentus, tačiau susijusius su vienu ir tuo pačiu paramos projektu, be to per gana trumpą laiką, todėl jos veika šiuo atveju nesuponuoja išvados apie jos veiksmų kryptingumą, polinkį nusikalsti. G. A. – L., kaip minėta, pripažino savo veikos visuomenei pavojingumą, gailėjosi, po inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepadarė jokių pažeidimų. Teismas daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas pastarajai padarė teigiamą įtaką. Kaltinamąją, nors ir turinčią aukštąjį išsilavinimą bei kaupiančią gyvenimišką patirtį, atsižvelgiant į jos nuoseklius parodymus ir  nuoširdų prisipažinimą, šiuo atveju  galima prilyginti nebrandžiai asmenybei, kuriai reikalinga  elgesio korekcija, autoritetingo asmens (laiduotojo) pagalba. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. A. –L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios sutuoktinis N. L. ir jos sesuo I. D. pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (14 t., b.l.83;84). Teismas pažymi, jog N. L. yra kaltinamosios sutuoktinis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu yra UAB „RV“ vadovu, UAB „I“ akcininku ir vadovu, UAB „BI“ valdybos nariu, taip pat yra UAB „PKT“ akcininku (kitu šios bendrovės akcininku yra UAB „I“), ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2007-03-30 iki 2015-07-09. Šiuo metu dirba UAB „B“ direktoriumi (14 t., b.l. 84-1 – 102). N. L. teigia, jog su kaltinamąja yra pažįstamas jau 17 metų, iš kurių 7 jie yra susituokę. Jų santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, todėl N. L. mano, jog neabejotinai gebėtų daryti teigiamą įtaką sutuoktinei, tiki jos pasiryžimu nebenusikalsti, neigiamai vertina jos padarytą veiką.

I. D. yra kaltinamosios sesuo, verčiasi advokatės praktika, neteista, nebausta administracine tvarka, (14 t., b.l.103-109). I. D. mano, kad jos asmeninės savybės – aukštasis teisinis išsilavinimas, darbas advokatūroje ir geri tarpusavio santykiai su kaltinamąja, grindžiami pasitikėjimu ir abipuse pagarba, darys teigiamą įtaką kaltinamajai. I. D. neigiamai vertina kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, tiki, kad ji daugiau nebenusikals (14 t., b.l.115-122).

Teismas pažymi, jog N. L., net ir būdamas kaltinamajai pats artimiausias asmuo, nesugebėjo padaryti tokios įtakos, kad kaltinamoji nepadarytų nusikalstamos veikos. Taip pat teismas nagrinėjamo klausimo kontekste atsižvelgia tą aplinkybę, jog N. L. nusikalstamos veikos padarymo metu (2014 m.) iki 2015-06-30 ėjo UAB „PKT“ direktoriaus pareigas, buvo ir tebėra jos akcininku (14 t., b.l.97-98). Taigi, N. L. turėjo sąlygas užkirsti kelią kaltinamosios nusikalstamam elgesiui, kontroliuoti kaltinamosios kaip įmonės darbuotojos, veiksmus, tačiau to nepadarė. Todėl teismo vertinimu jis negali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo ir negali būti skiriamas laiduotoju.

Vertindamas I. D. kandidatūrą tapti laiduotoja, teismas daro išvadą, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo: I. D. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, verčiasi advokatės praktika, todėl turimų teisinių žinių dėka gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Be to, kaltinamoji ir I. D. yra seserys, palaiko gerus santykius, nuolat bendrauja, I. D. itin kritiškai vertina sesers G. A. – L. padarytą nusikalstamą veiką. Neabejotinai jas sieja artimas ir glaudus ryšys. Todėl teismas konstatuoja, jog I. D. yra teismo pasitikėjimo verta laiduotoja, turinti realias galimybes daryti teigiamą įtaką G. A. – L.

Įvertinęs bylos medžiagą ir nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, G. A. – L. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. 

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Kita vertus, teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, kad asmeniui apskritai negali būti taikomos jokios teisinės pasekmės. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Kaltinamoji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės be laidavimo, nepatirtų  iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jai nebūtų paskirta bausmė ir ji neturėtų teistumo). Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina paskirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri darytų įtaką kaltinamajai, siekiant jos veiksmų korekcijos. Nors šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, be to nebuvo padaryta žala valstybės saugomoms vertybėms, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamajai skirtina 20 MGL (753,20 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytam nusikaltimui, susijusiam su valdymo tvarka, suklastojant dokumentus (t. y. siekiant gauti lėšų kompensavimą). Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir bylos duomenis apie kaltinamosios  turtinę padėtį (G. A. –L. yra dirbanti, be to aplinkybę, kad gauna pajamų ir nėra nepritekliaus, patvirtina pačios kaltinamosios  prašymai leisti išvykti į keliones į užsienį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu).

Dėl BK  72 straipsnio normų taikymo ir  kitų procesinių klausimų

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Byloje yra nustatyta, kad kaltinamoji paėmė UAB „EPSS“ originalų komercinį pasiūlymą su parašu, atsiųstą el. paštu, ir kompiuterinės programos,  esančios instaliuotos į kompiuterį Apple MacBook Air A1466, s/n: CO2LX3MTF5V8, pagalba „iškirpo“ įmonių pavadinimus bei kitus rekvizitus, parašą bei uždėjo ant Word programoje esančio dokumento bei atspausdino.

Kaip minėta, Iš 2016-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados  Nr. 11-2042(16) (b.t. 2, b.l. 83-86) matyti, kad parašas, esantis  komerciniuose pasiūlymuose 2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“ ir pateiktose rinkmenose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra vieno ir to paties parašo kopija. Minėtos rinkmenos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo nešiojamame kompiuteryje Apple MacBook Air A1466, s/n: CO2LX3MTF5V8 (2 t., b.l.63).

Taigi,  nešiojamas kompiuteris Apple MacBook Air A1466, s/n: CO2LX3MTF5V8  buvo panaudotas nusikalstamai veikai, todėl yra konfiskuotinas  turtas, kuris ir konfiskuojamas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

              Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas segtuvas su dokumentais (40 lapų) – išskyrus šiuos komercinius pasiūlymus:  2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“ – kurie paimti 2016-08-18 kratos (duomenys neskelbtini), metu paliekami saugoti FNTT tarnybinėse patalpose Šermukšnių g. 3, Vilniuje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinami savininkui (b. t. 2, b. l. 53-55, 63). Komerciniai pasiūlymai:  2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“, kurie paimti 2016-08-18 kratos (duomenys neskelbtini), metu paliekami saugoti FNTT tarnybinėse patalpose Šermukšnių g. 3, Vilniuje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinami.

              Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

              G. A. – L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. D. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

              Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną segtuvą su dokumentais (40 lapų) ) – išskyrus šiuos komercinius pasiūlymus:  2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“ – paimtus 2016-08-18 kratos (duomenys neskelbtini), metu palikti saugoti FNTT tarnybinėse patalpose Šermukšnių g. 3, Vilniuje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti savininkui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti  - komercinius pasiūlymus:  2014-09-11 UAB „F“, 2014-08-21 UAB „K“, 2014-08-22 UAB „E“, 2014-08-26 UAB „EPSS“, 2014-08-19 UAB „FM“, 2014-08-26 UAB „R“,  kurie paimti 2016-08-18 kratos (duomenys neskelbtini), metu,  palikti saugoti FNTT tarnybinėse patalpose Šermukšnių g. 3, Vilniuje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

                            Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamą kompiuterį Apple MacBook Air A1466, s/n: CO2LX3MTF5V8, kuris paimtas 2016-08-18 kratos (duomenys neskelbtini), metu, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Išaiškinti G. A. – L., kad:

              1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

              Išaiškinti I. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                               Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: