Civilinė byla Nr. e2-515-823/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00517-2017-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.3;

(S)

                                                                                    3.4.3.2.2.1; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko ir trečiojo asmens akcinės bendrovės Luminor Bank atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1737-163/2017 pagal AB SEB banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ iškėlimo ir UAB „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir akcinė bendrovė Luminor Bank,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl sąlygų įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti egzistavimo.
2. Pareiškėja AB SEB bankas prašė iškelti atsakovei UAB „Agrovet“ bankroto bylą. Nurodė, kad su atsakove 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei kreditą iki 2014 m. gruodžio 15 d. Atsakovė prievolių pagal kreditavimo sutartį neįvykdė. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 7 269 592,37 Eur skolos bei 6 proc. palūkanų išieškojimo iš atsakovės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2017 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimas nepritarė UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo planui ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Šiuo metu atsakovė skolinga pareiškėjai 8 186 817,90 Eur. Atsakovė 2016 m. turėjo 18 725 878 Eur vertės turto, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų – 11 407 781 Eur. Per 2017 m. I-ą ketvirtį atsakovės turto vertė sumažėjo iki 18 173 631 Eur, įsipareigojimai padidėjo iki 11 668 089 Eur. Pareiškėjos teigimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Atsakovė UAB „Agrovet“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmesti. Nurodė, kad yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, gauna iš vykdomos veiklos pajamas. Pagal preliminarius 2017 m. lapkričio 8 d. duomenis pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 302 203 Eur, o į balansą įrašyto atsakovės turto vertė yra 16 860 233 Eur, t. y. pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 13,65 proc. bendrovės turto. Skola pareiškėjai nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų. Be to, ši skola neturėtų būti priskirta prie pradelstų įsipareigojimų, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34812-466/2017, kurioje atsakovė reikalauja pakeisti kreditavimo sutartį, nustatant, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2021 m. gruodžio 15 d.
4. Atsakovės vadovas A. G. prašė iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Bankrotas“. Nurodė, kad esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose aktualiose ūkio šakose ir tai, kad Rusijos Federacija paskelbė embargą Europos gamintojų mėsos gaminiams. Eksporto perorientavimas į naujas rinkas reikalauja kelerių metų, tačiau bendrovė jau atliko sudėtingas procedūras, auditus ir jai suteiktas leidimas eksportui į tokias mokias rinkas kaip Japonija, Honkongas, JAV ir Kinija. Pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl atsakovės kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo. Strateginis partneris ketina refinansuoti bendrovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašyta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. UAB „Audito gairės“ atliktas tyrimas patvirtina, kad atsakovė yra moki, jos nuostoliai mažėja. Esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti konkurencinėje aplinkoje.
5. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė kelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. su UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė užtikrino UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutarčių vykdymą. UAB „Kretingalės mėsa“  skola AB Šiaulių bankui 2017 m. spalio 17 d. pagal 2011 m. birželio 14 d. kredito sutartį yra 1 896 462,16 Eur, o pagal 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartį – 526 512,50 Eur. UAB „Agrovet“, kaip laiduotoja, yra atsakinga už pagrindinės skolininkės skolą. Atsakovė yra nemoki.
6. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank prašė atsakovei UAB „Agrovet“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui kaip laiduotoja solidariai su UAB „Pajūrio mėsinė“ yra skolinga 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį. Galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė yra nemoki įmonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė kelti UAB ,,Agrovet“ bankroto bylą ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą.
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 30 d. UAB „Agrovet“ turtas iš viso sudarė 16 739 199 Eur, bendra bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 10 760 282 Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai – 644 013 Eur, ilgalaikiai – 10 116 269 Eur. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai finansinėms institucijoms ir tiekėjams sudarė 2 804 093 Eur (2 000 Eur),  gautinos sumos 94 494 Eur, įmonių grupės įmonių akcijos 1 326 460 Eur.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad UAB „Agrovet“ pradelsti įsipareigojimai vien AB SEB bankui yra 8 186 817,90 Eur ir nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34812-466/2017, kurioje UAB „Agrovet“ ginčija savo skolą AB SEB bankui, t. y. reikalauja pakeisti kreditavimo sutartį, nustatant, kad galutinis terminas kreditams grąžinti – 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai skolininkas ginčija ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017).
10. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad atsakovė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymu jos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ paliktas nenagrinėtu (civilinė byla Nr. B2-1526-163/2017). Teismas nustatė, kad atsakovė atlieka periodinius įmokų mokėjimus bei palaipsniui dengia susidariusį įsiskolinimą. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, teismo vertinimu, leis atsakovei vykdyti veiklą, pritraukti investicijas, tęsti einamų įmokų mokėjimą ir laipsniškai mažinti įsiskolinimą.
11. Remdamasis nevieša bylos medžiaga teismas nustatė, kad atsakovė ir strateginis partneris 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, pagal kurią strateginis partneris siekia, kad mėsos įmonės (tarp jų ir atsakovė) būtų restruktūrizuotos, taip pat siekia įsigyti mėsos įmonių verslo ar dalį (kontrolinį akcijų paketą ar jų dalį), refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kredito institucijų (AB SEB banko, AB Šiaulių banko, AB Luminor Bank), įlieti finansinius resursus į mėsos įmonių verslą mėsos produktų apyvartos finansavimui. Strateginis investuotojas aktyviai bendradarbiavo su atsakove ir teikė savo siūlymus, kuriuos bendrovės vadovybė numatė restruktūrizavimo plano metmenyse. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nepateikė įrodymų, kad nors viena kredito institucija būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo ar refinansavimo, tačiau sutartis su strateginiu investuotoju pasirašyta tik šių metų rugpjūčio 1 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jog derybos dėl reikalavimų išpirkimo ar refinansavimo nebus vykdomos, juolab atsižvelgiant į tai, kad derybos su AB SEB banku jau pradėtos.
12. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomos auditorės 2017 m. rugsėjo 26 d. atlikto tyrimo dėl UAB „Agrovet“ finansinės būklės ir restruktūrizavimo plano metmenų išvadoje nurodyta, jog bendrovės finansinė būklė 2017 m. birželio 30 d., lyginant su 2016 m. balandžio 30 d., pakito, pasikeitė ilgalaikio turto struktūra – buvo fiksuojamas ilgalaikio turto augimas – 6,7 proc., trumpalaikio turto struktūroje buvo fiksuojamas jo sumažėjimas – 20,3 proc. Įmonės turtas iš viso augo 1,96 proc. Įmonės įsipareigojimai iš viso sumažėjo 2,7 proc. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 17 proc. į balansą įrašyto turto vertės, t. y. neviršija pusės bendrovės balanse įrašyto turto vertės. Auditorė konstatavo, kad 2017 m. liepos 27 d. restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės ir pateiktos (numatytos) investicijos yra realios, o uždirbtos pajamos (ypatingai eksporto rinkoje) gali išspręsti įmonės finansinius sunkumus ir leisti atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo plane nustatytą laikotarpį. UAB „Agrovet“ veiklos prognozės paremtos esamais gamybiniais pajėgumais, praėjusio laikotarpio pardavimų apimtimis, t. y. turimais kontaktais su vietos ir užsienio pirkėjais, taip pat naujai užmegztais kontaktais su Kinijos, Honkongo, Artimųjų Rytų, Izraelio, Olandijos, JAV, Japonijos ir kt. pirkėjais.
13. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, išanalizavęs ir įvertinęs UAB „Agrovet“ finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė – turtinė padėtis neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, todėl tokios įmonės pašalinimas iš rinkos prieštarautų ĮBĮ paskirčiai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
14. Įvertinęs UAB „Agrovet“ sudarytus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis teismas konstatavo, kad juose pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie kreditorinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi įmonė sieks atkurti mokumą. Atsakovė pagal preliminarius restruktūrizavimo plano duomenis siekia išsaugoti ir pagrindinę veiklą, atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą. Bendrovės veiklos nutraukimas reikštų darbo vietų praradimą įmonėje dirbantiems darbuotojams, kuriems valstybė turėtų mokėti bedarbių pašalpas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad prioritetas turi būti suteiktas atsakovės įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Pareiškėja AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, o reikalavimą dėl bankroto bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovės finansinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos mokumą galima atkurti restruktūrizavimo proceso metu. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovės ir jos įmonių grupės elgesio ir analogiškų situacijų kitose susijusių įmonių bylose, kurios patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja restruktūrizavimo institutu, siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, nesąžiningai naudodamasi restruktūrizuojamai įmonei suteikiamomis lengvatomis. 
2. Didžiausi atsakovės kreditoriai nepritaria restruktūrizavimo procesui. Finansinių sunkumų turinčios bendrovės kreditorių pritarimas restruktūrizavimo procese yra sėkmingo restruktūrizavimo proceso vienu iš pagrindų, nes be kreditorių pritarimo ir pagalbos bendrovės restruktūrizavimo procesas pasmerktas žlugti. Atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, mokumo problemos tęsiasi labai ilgą laiką. Atsakovė įsipareigojimų stambiausiems kreditoriams nevykdo, o jos restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad įmonės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu.
3. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 atsakovei jau buvo vieną kartą iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, atsakovės kreditoriams nepatvirtinus restruktūrizavimo plano. Jau tuo metu pagrindiniai atsakovės kreditoriai – bankai, atsakovės restruktūrizavimui nepritarė nuo pat pradžių. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.
4. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės restruktūrizavimo procesui, o ne kreditorių interesams. Tokiu būdu buvo iškreipta skolininkės ir jos kreditorių teisių ir interesų pusiausvyra. Siekis atkurti bendrovės mokumą ir išsaugoti ūkinėje apyvartoje veikiantį juridinį asmenį negali pažeisti kreditorių teisių ir teisėtų interesų gauti savo reikalavimų patenkinimą operatyviai ir mažiausiais kaštais, o ne laukti neapibrėžtą laiko tarpą ir sieti savo reikalavimų patenkinimą su restruktūrizavimo proceso metu bendrovės siekiamų rezultatų įgyvendinimu. 
5. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovės susitarimo su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“ sudarymas jau pats savaime leidžia spręsti dėl restruktūrizavimo proceso sėkmingų perspektyvų. Kreditoriams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su sudaryta sutartimi su strateginiu investuotoju (teismo pripažinta nevieša bylos medžiaga), todėl pareiškėja negalėjo ir negali pateikti savo argumentų dėl minėtos sutarties sąlygų ir jų įtakos atsakovės mokumo atkūrimui. Todėl šios sutarties vertinimas kaip darančios lemiamą įtaką atsakovės restruktūrizavimo procesui kreditorių atžvilgiu yra nesąžiningas. Šiuo metu nevyksta jokios derybos su strateginiu investuotoju ar atsakove dėl skolų pareiškėjai padengimo (refinansavimo), o po ginčijamos nutarties priėmimo bet kokie tariamo skolininkės investuotojo norai susitikti su banko atstovais apskritai išnyko.
6. Ankstesnės derybos su skolininkės investuotoju (pirmojo atsakovės restruktūrizavimo proceso metu) vyko daugiau nei porą metų ir baigėsi nesėkmingai, šalims nesuderinus bendros pozicijos. Tariamas strateginis investuotojas šiuo konkrečiu atveju nėra net prisistatęs pareiškėjai ir pateikęs visų duomenų, kad bankas galėtų įvertinti, ar pagal pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus gali su tokiu asmeniu turėti kokių nors santykių. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu, iki kol būtų parengtas restruktūrizavimo plano projektas, pareiškėja parduotų savo reikalavimą. Kaip rodo praktika, derybos dėl reikalavimo pardavimo, įvertinant atsakovės elgesį, trunka labai ilgą laiką, todėl jų sėkminga baigtis labai mažai tikėtina. Kiti byloje dalyvaujantys bankai taip pat nėra nurodę apie kokią nors sėkmę žadančią derybų eigą ar derybas su strateginiu investuotoju apskritai. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės vykdomi veiksmai ir tariamas (labai abejotinas) investuotojo atėjimas apskritai leidžia tikėtis, kad įmonės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu. 
7. Teismas neteisingai nustatė atsakovės pradelstų skolų dydį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės 8 186 817,90 Eur skola pareiškėjai yra akivaizdžiai pradelsta, kadangi prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas įvykdymo terminas suėjo 2014 m. gruodžio 15 d. Aplinkybė,  kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl pasibaigusios kredito sutarties pratęsimo iki 2021 m., nesudaro pagrindo teigti, kad ši prievolė nėra pradelsta. Atsakovė neturi ir neturės galimybių grąžinti pareiškėjai visos 8 milijonus eurų viršijančios skolos per 3 metus, jei jos negrąžino per 14 metų. Net jei šiuo metu vyksta ginčas dėl kredito grąžinimo galutinio termino, tai nekeičia fakto dėl ilgalaikio įsipareigojimų nevykdymo, todėl atsakovė privalo padengti įsiskolinimą, mokėti einamąsias įmokas ir palūkanas, nors to nedaro nuo 2015 m. ir neplanuoja daryti net pagal restruktūrizavimo plano metmenis. 
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atliekant mokumo situacijos analizę svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta įmonės finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja). Atsakovės finansinė situacija jau kelis metus iš eilės nuosekliai blogėja: mažėja pajamos, mažėja pelningumas, grynasis pinigų srautas neigiamas. Atsakovė nurodo, kad jos finansinius sunkumus sąlygojo dar 2013 – 2014 metais įvykę rinkos pokyčiai, tačiau atsakovė nesugebėjo prisitaikyti prie šių pokyčių, įmonės finansinė situacija nuosekliai blogėjo, didelė dalis įsiskolinimų kreditoriams yra susidarę prieš daugiau nei 1,5 metų. Atsakovė ilgą laiką nevykdo mokėjimų kredito institucijoms, todėl atsakovės finansiniai sunkumai negali būti vertintini kaip trumpalaikiai. Įsipareigojimų vykdymas atskiriems kreditoriams (tiekėjams, VSDFV ar kt.) nerodo įmonės veiklos gerėjimo, priešingai yra nesąžiningas ir pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.
9. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nėra aišku, kada ir kaip buvo įvertintas atsakovės turtas, įmonės buhalterė ir konsultantė į šiuos klausimus negalėjo atsakyti. Šių aplinkybių teismas visiškai neanalizavo ir nenagrinėjo, nors privalėjo tai padaryti, nes tik išsiaiškinus, ar tinkamai yra įvertintas įmonės turtas, galima nustatyti, ar įmonė atitinka ĮRĮ reikalavimus, ar visgi įmonei turėtų būti keliama bankroto byla. 
10. Vienai iš atsakovės grupės įmonių – UAB „Grimeda“, šiuo metu yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-652-265/2017, kurią prašoma nutraukti, nes įmonė faktiškai yra nemoki. UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje taip pat buvo remiamasi argumentu, kad didžiausių kreditorių įsipareigojimai laikytini nepradelstais, nes teisminiais procesais prašoma kreditavimo sutartis pratęsti. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 buvo pasisakyta, kad ginčo dėl kredito sutarties pakeitimo netenkinimo atveju ši aplinkybė būtų esminė sprendžiant dėl UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo proceso. UAB „Grimeda“ ieškinys dėl kredito sutarties su AB Šiaulių banku pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir sprendimas įsiteisėjo, t. y. paaiškėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu UAB „Grimeda“ faktiškai buvo nemoki ir šiuo metu vyksta nemokios bendrovės restruktūrizavimo procesas, taip neabejotinai pažeidžiant kreditorių teises. Beveik analogiška situacija yra susidariusi ir šioje byloje, nes nėra jokios tikimybės, kad atsakovės ieškinys prieš pareiškėją dėl kredito sutarties atnaujinimo galėtų būti patenkintas.
11. Vertinant įmonės pradelstų įsipareigojimų mastą, įmonės mokumas negali būti konstatuotas vien dėl teisminių ginčų, jei kitos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad įmonė nevykdo ir negali vykdyti savo einamųjų įsipareigojimų dėl nuosekliai blogėjančios finansinės situacijos, t. y. yra aišku, kad įmonė savo įsipareigojimų buvo nepajėgi vykdyti jau ilgą laiką, jų nevykdo šiuo metu ir nėra neginčytinų įrodymų, kad bus pajėgi juos įvykdyti ir ateityje, net jei ieškiniai būtų patenkinti. 
16. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą ir tenkinti pareiškėjos AB SEB banko pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė atsakovės pradelstų skolų dydį, nes nepagrįstai neįtraukė skolų kredito įstaigoms: 8 186 817,90 Eur skolos AB SEB bankui, 770 563,02 Eur skolos AB Luminor Bank, 2 422 975 Eur skolos AB Šiaulių bankui. Pradelstos atsakovės skolos sudaro ne 2 804 093 Eur, bet 14 184 449 Eur ir viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas atsakovę pripažinti nemokia.
2. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje prašoma pakeisti kredito sutarties sąlygas, nereiškia, kad yra ginčijamas skolos dydis. Skolos dydis nėra ginčijamas ir skola turi pradelstos skolos statusą. Galutinis piniginių prievolių pagal kredito sutartį su AB SEB banku vykdymo terminas suėjo 2014 m. gruodžio 15 d. ir AB SEB bankas turi galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl 7 269 592,37 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų iš atsakovės išieškojimo. Tokiomis aplinkybėmis kredito įstaigų reikalavimų neįtraukimas į atsakovės pradelstų skolų dydį yra nepagrįstas ir prieštaraujantis sąžiningumo ir teisingumo principams.
3. Atsakovės 770 563,02 Eur skola AB Luminor Bank taip pat yra pradelsta. Atsakovė, kaip laiduotoja, solidariai kartu su UAB „Pajūrio mėsinė“ trečiajam asmeniui yra skolinga 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį ir 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį. Galutinis kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau kreditas nėra grąžintas iki šiol.
4. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio, finansinių sunkumų. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams nevykdomi labai ilgą laiką, todėl nėra pagrindo pripažinti juos laikinais. Atsakovės didžiausi kreditoriai nepritaria restruktūrizavimo procesui. Be kreditorių pritarimo ir pagalbos bendrovės restruktūrizavimo procesas pasmerktas žlugti. 
5. Atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išdėstytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir niekaip nepatvirtina nei galimybės išsaugoti atsakovę kaip realiai veikiantį ūkio subjektą, nei atsakovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės turimi įsipareigojimai auga, o veikla tampa vis labiau nuostolinga. Pagal liudytojų, atsakovės konsultantės ir vyr. buhalterės, parodymus 2017 metus atsakovė baigs su 700 000 Eur nuostoliu.
6. Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo su VSDFV, kad siekiama suaktyvinti veiklą į užsienio valstybes bei gauti sertifikatus dėl aukštesnės produkcijos kokybės, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovė restruktūrizavimo metu bus finansiškai pajėgi tiek padengti turimus milijoninius įsiskolinimus kreditoriams, tiek atkurti savo pačios mokumą. Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė susitarimą su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“ taip pat neleidžia spręsti dėl restruktūrizavimo proceso sėkmingų perspektyvų. Jokios derybos su strateginiu investuotoju dėl skolų AB Luminor Bank padengimo (refinansavimo) nevyksta.
17. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į pareiškėjos AB SEB banko ir trečiojo asmens AB Luminor Bank atskiruosius skundus su skundais sutinka, prašo teismo juos patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal teismų formuojamą praktiką didžiausių kreditorių nuomonė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir jos perspektyvumo. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturinti didžiųjų kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti. Kreditorių nuomonė yra ypač reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes restruktūrizavimo bylą UAB „Agrovet“ yra prašoma kelti pakartotinai po to, kai prieš tai iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta dėl to, kad kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo planui ir restruktūrizavimo procesui.
2. UAB „Agrovet“ finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, jog atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu. Pati atsakovė patvirtina, kad naujų rinkų suradimo procesas yra sudėtingas ir ilgas, iš dalies priklauso nuo politinių sprendimų, todėl nėra jokių įrodymų, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės artimiausiu metu išnyks ar pasikeis tiek, kad atsakovės finansiniai sunkumai būtų išspręsti per restruktūrizavimo laikotarpį.
3. Bylos duomenys patvirtina, kad einamosios palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis nemokamos jau ilgą laiką, nors nei restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nei ieškinys, prašant atidėti įsipareigojimų vykdymo terminą, patys savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti palūkanas ir einamąsias kredito grąžinimo įmokas. Pagal teismų praktiką, jeigu įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį.
4. Atsakovė savo galimybes išspręsti finansinius sunkumus sieja su strateginio investuotojo atėjimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad nors viena kredito įstaiga būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo ar derėtųsi dėl galimo reikalavimo išpirkimo. Todėl teismo vertinimai, kad strateginis investuotojas ne tik realiai investuos, bet per artimiausius šešis mėnesius išpirks įmonių grupę finansavusių kredito institucijų reikalavimus, yra nepagrįsti.
5. UAB „Agrovet“ nepagrįstai pripažinta mokia vien dėl to, kad pati atsakovė yra inicijavusi ginčus teismuose dėl daugiau kaip 10 milijonų Eur kreditorių reikalavimų terminų atidėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria UAB „Grimeda“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, jau kelia teisinį neapibrėžtumą, kuris sąlygoja kreditorių teisių pažeidimą, taip rodant formuojamos praktikos problematiškumą ir ydingumą. Šiuo metu UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo procesas tebesitęsia, kadangi yra pratęsiami terminai restruktūrizavimo planui pateikti. Teismai turėtų užtikrinti, kad teisminiu procesu nebūtų naudojamasi kaip priemone išvengti bankroto bylos iškėlimo.
18. Atsakovė UAB „Agrovet“ atsiliepimu į pareiškėjos AB SEB banko ir trečiojo asmens AB Luminor Bank atskiruosius skundus prašo skundus atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais, kad teismas atsakovės įsipareigojimus pareiškėjai ir trečiajam asmeniui nepagrįstai vertino kaip nepradelstus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei skolininkas ginčija ieškovo (ieškovų) pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.
2. Atsakovės 770 563,02 Eur įsipareigojimas trečiajam asmeniui kildinamas iš 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutarties, kuri yra ginčijama civilinėje byloje Nr. e2-940-656/2017. Trečiasis asmuo nėra pradėjęs faktinio išieškojimo iš pagrindinės skolininkės UAB „Pajūrio mėsinė“. Civilinėje byloje Nr. e2-35018-1012/2017 sprendžiamas pagrindinės skolininkės reikalavimas dėl kredito grąžinimo terminų pratęsimo. Be to, UAB „Pajūrio mėsinė“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje Nr. eB2-1742-265/2017 yra keliama restruktūrizavimo byla. Teismui tenkinus reikalavimą dėl pagrindinės skolininkės sudarytos kreditavimo sutarties pakeitimo arba įsiteisėjus nutarčiai dėl pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo proceso, bus atidėtas jos prievolių vykdymas. Be to, trečiojo asmens reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas pagrindinės skolininkės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, iš kurio trečiojo asmens reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausiai. 
3. Teismas teisingai nurodė, kad nepriklausomos auditorės, kuri turi teismo ekspertės kvalifikaciją ir yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašus, 2017 m. rugsėjo 26 d. atlikto tyrimo dėl atsakovės finansinės būklės ir restruktūrizavimo plano metmenų išvadoje nurodyta, kad bendrovės finansinė būklė 2017 m. birželio 30 d., lyginant su 2016 m. balandžio 30 d., pakito, pasikeitė ilgalaikio turto struktūra – buvo fiksuojamas ilgalaikio turto augimas – 6,7 proc., trumpalaikio turto struktūroje buvo fiksuojamas jo sumažėjimas – 20,3 proc. Bendrovės turtas iš viso augo 1,96 proc. Įmonės įsipareigojimai iš viso sumažėjo 2,7 proc. Bendrovės pradelsti mokėjimai kreditoriams sudaro 17 proc. į balansą įrašyto turto vertės, t. y. neviršijo pusės bendrovės balanse įrašyto turto vertės. Auditorė konstatavo, kad 2017 m. liepos 27 d. restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės ir pateiktos (numatytos) investicijos yra realios, o uždirbtos pajamos (ypatingai eksporto rinkoje) gali išspręsti įmonės finansinius sunkumus su kreditoriais per restruktūrizavimo plane nustatytą laikotarpį.
4. Pareiškėjos argumentai apie neva mažesnę atsakovės turto vertę yra nepagrįsti, t. y. pareiškėja nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismas nustatė, kad bendrovėje sukurta visa gamybinė bazė, supirkta visa reikalinga įranga, kurios vertė realiai yra didesnė, nei nurodyta balanse. Teismas neturėjo teisėto pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie atsakovės turtą, jo vertę, bei pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos spėjimais.
5. Anksčiau nei atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrusių mėsos perdirbimo įmonių UAB „Burgis“, UAB „Čečeta“, UAB „Natanga“, UAB „Rovisa“ praktiniai pavyzdžiai patvirtina, kad bankroto procedūros mėsos perdirbimo įmonėse nėra geriausia išeitis, nes, įmonei sustabdžius veiklą, turtas praranda esminę dalį vertės, o bankroto procedūros nėra operatyvios ir greitos. Nuo atsakovės veiklos tęstinumo ir stabilumo priklauso apie 500 darbo vietų, taip pat ūkininkų ir kitų mėsos sektoriuje dirbančių klientų (tiekėjų) likimas. Bendrovės veiklos nutraukimas reikštų darbo vietų praradimą ne tik tiesiogiai įmonėje dirbantiems darbuotojams, kuriems valstybė turėtų mokėti bedarbių pašalpas, tačiau taptų rimta grėsme kitų mėsos sektoriuje veikiančių smulkesnių įmonių išlikimui. Teismas pagrįstai vadovavosi ne pavienių kreditorių reikalavimais, bet įvertino viešąjį interesą, kad restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimas lemtų sudėtingą padėtį Klaipėdos rajono savivaldybėje, kadangi daugiau nei šešiasdešimt darbuotojų galimai netektų darbo bei savo pragyvenimo šaltinio. Viešojo intereso buvimo faktą ir svarbą patvirtina teismo įvertinta aplinkybė, kad atsakovė su VSDFV 2017 m. rugsėjo 8 d. pasirašė sutartį dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Akivaizdu, kad valstybės įgaliotos institucijos palankiai vertina atsakovę ir jos numatomas priemones susidariusiems sunkumams spręsti, supranta jos kuriamą naudą bei pasirengusios kooperuotis, siekiant bendro tikslo.
6. Teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos ĮRĮ 4, 5, 6 straipsniuose nustatytos sąlygos, taip pat nėra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Priešingai negu deklaruojama atskiruosiuose skunduose, atsakovė šia restruktūrizavimo byla siekia vienintelio tikslo – atkurti ūkinę veiklą tokiu mastu, kuris leistų per restruktūrizavimo plane numatytus terminus ir eiliškumą atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti sukauptą patirtį ir ją plėtoti, sudaryti stabilų pagrindą esamiems ir būsimiems darbuotojams bei visam regionui. Atsakovė yra nuo 1992 m. veikianti įmonė, turinti ilgametę patirtį mėsos versle. Atsakovė užima svarbią vietą Lietuvos mėsos perdirbimo rinkoje ir turi įdirbį užsienio rinkose, pažįstama vartotojui kaip aukštos kokybės šviežios mėsos gamintoja, nuolat atnaujinanti savo asortimentą ir technologijas.
7. Atsakovė nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 27 d. turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl pagal ĮRĮ normas negalėjo mokėti bankui, kaip ir kitiems kreditoriams, nei kredito grąžinimo įmokų, nei palūkanų. Įsipareigojimus, susidariusius iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo momento, atsakovė numatė vykdyti pagal restruktūrizavimo plano projektą. ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalis nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos imperatyviai draudžia vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Kadangi ankstesnės restruktūrizavimo bylos laikotarpiu atsakovei buvo taikomas specialus prievolių vykdymo režimas, šis juridinis faktas paneigia atskirųjų skundų teiginius apie bendrovės ilgą laiką nevykdomas prievoles kreditoriams.
8. Pareiškėjos ir trečiojo asmens nepritarimas atsakovės restruktūrizavimo procesui pagrįstai teismo pripažintas nepakankamu pagrindu atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kreditorių pritarimas, nors ir svarbus, nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl galimybės iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kai įmonė, siekianti būti restruktūrizuota, atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui. Įmonės kreditorių pritarimas (nepritarimas) įmonės restruktūrizavimo procesui iš esmės yra išreiškiamas ne restruktūrizavimo bylos kėlimo stadijoje, o tuomet, kada kreditoriai sprendžia, ar tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, pareiškėjos ir trečiojo asmens reiškiamas nepritarimas restruktūrizavimo procesui šioje stadijoje nėra esminis.
9. Atsakovės darbuotojai ir dalis kreditorių (VSDFV, UAB „Vytas ir Ko“ ir kiti) palaiko naujo restruktūrizavimo proceso galimybę. Bendrovė surado investuotoją, kuris iš didžiųjų kreditorių išpirks reikalavimo teises ar perfinansuos turimus įsipareigojimus, todėl visiškai pagrįstai prognozuotina, kad kreditorių susirinkime daugumą, reikalingą restruktūrizavimo plano tvirtinimui, turės nebe apeliantės, o strateginis investuotojas, t. y. investuotojo pozicija turės lemiamą reikšmę tvirtinant bendrovės restruktūrizavimo plano projektą kreditorių susirinkime. Strateginiam investuotojui perfinansavus bendrovės įsiskolinimus didžiausius reikalavimus turintiems kreditoriams, bendrovės pradelstų įsipareigojimų apskritai beveik nebeliktų. Tokiu būdu bus užtikrintas sklandus restruktūrizavimo procesas ir normalios atsakovės veiklos bei finansinės padėties atkūrimas. Strateginis investuotojas vykdo tiesioginę komunikaciją su 100 proc. apeliantės akcijų turinčios Skandinaviska Enskilda Banken atstovais, todėl nėra pagrindo sureikšminti Lietuvoje dirbančių atstovų išankstinės neigiamos nuostatos.
10. Nepaisant to, kad anksčiau iškelta restruktūrizavimo byla atsakovei buvo nutraukta, atsakovės pagrindinis tikslas – įvykdyti restruktūrizavimo procedūrą ir tokiu būdu atkurti savo gerą finansinę padėtį, išlieka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1589-330/2017 nurodė, kad tai, jog ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su tokiu prašymu (dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo), nesudaro pagrindo ateityje atsisakyti priimti analogišką prašymą. Nutraukus restruktūrizavimo bylą vien tik tuo pagrindu, kad kreditoriai per ĮRĮ nustatytą terminą nespėjo patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo plano, bendrovei neužkertamas kelias naujas aplinkybes įtraukti į restruktūrizavimo metmenis ir, visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinus bei pranešus kreditoriams, iš naujo kreiptis su pareiškimu į teismą.
11. Teismas pagrįstai sprendė, kad pateikti atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys, papildoma medžiaga ir paaiškinimai rodo metmenų atitikimą įstatymo ir teismų praktikos reikalavimams. Metmenyse nurodytos konkrečios priemonės, kurios aiškiai parodo, kad atsakovė siekia išsaugoti pagrindinę veiklą, atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą. Bendrovei atlikus reikiamas gamybos efektyvumo ir produktyvumo reformas bei užmezgus partnerystę su užsienio klientais, atsakovės rezultatai gerėja ir ši tendencija išliks, kadangi bendrovė sėkmingai atliko daug pozityvių darbų, skirtų įmonės veiklos efektyvumo didinimui bei finansinių sunkumų išvengimui.
12. Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas gali pasisakyti tik dėl pareiškėjos ir trečiojo asmens atskirųjų skundų argumentų, todėl papildomų nutarties tariamo nepagrįstumo argumentų nurodymas atsiliepime yra neteisėtas, o tokie atsiliepimo motyvai yra nenagrinėtini. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina atsakovės sėkmingo restruktūrizavimo prielaidas. Kreditorė nepagrįstai teigia, kad nepasisekus ankstesniam restruktūrizavimo procesui nėra jokių pagrindų tikėtis, kad kažkas pasikeistų ateityje. Tokia kreditorės pozicija yra visiškai nepagrįsta, jos šališkumą ypatingai įrodo ta aplinkybė, kad ankstesnis procesas buvo nutrauktas dėl šios kreditorės ir kitų finansų institucijų atsisakymo bendradarbiauti ir pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Kitaip tariant, ankstesnis procesas buvo nutrauktas ne dėl nesėkmingo restruktūrizavimo plano, bet išimtinai dėl keleto kreditorių piktnaudžiavimo turima padėtimi.
13. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė vykdo einamuosius įsipareigojimus tiekėjams ir VSDFV bei laipsniškai dengia seniau atsiradusius įsipareigojimus pagal suderintus grafikus. Kita vertus, kreditorės nurodomi teiginiai apie bendrovei nuolat priskaičiuojamas palūkanas įrodo, kad šių kreditorių interesai nėra pažeidžiami. Pareiškėjos bei trečiųjų asmenų reikalavimai yra užtikrinti, užtikrinimo priemonės taip pat apima mokėtinas palūkanas, todėl šių kreditorių interesai yra apsaugoti, jiems tereikia sulaukti kol bus atstatyta pakankamas bendrovės pajamų ir išlaidų balansas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami klausimai dėl didžiųjų įmonės kreditorių pozicijos reikšmės įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, įmonės teisės iš naujo kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pakartotinai po to, kai ankstesnis šios įmonės restruktūrizavimo procesas buvo nesėkmingas, atsakovės mokumo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacijos ribų, pasisakys dėl šių bylos šalių argumentų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nustatytų nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukė RUAB ,,Agrovet“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą, kuris teismo buvo tris kartus pratęstas, nepateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano. Teismas konstatavo, kad atsakovės kreditoriai net dviejuose kreditorių susirinkimuose restruktūrizavimo planui nepritarė, sprendimas netvirtinti restruktūrizavimo plano buvo priimtas 83,35 proc. kreditorių balsų, todėl atsakovės restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas (civilinė byla Nr. B2-512-459/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1190-407/2017). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad didžiausią balsų daugumą turinti kreditorė AB SEB bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nepritars atsakovės restruktūrizavimo plano projektui, susitarimas su kreditoriais nėra pasiektas, todėl galimybių patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą nėra.
22. 2017 m. liepos 19 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą  papildomam 7 metų laikotarpiui – iki 2021 m. gruodžio 15 d. (civilinė byla Nr. e2-2293-466/2018). Šiuo metu teismo sprendimas nurodytoje byloje dar nėra priimtas.
23. 2017 m. liepos 27 d. atsakovės direktorius pakartotinai kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip tapatų teismo išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžino iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad atsakovės vadovo pakartotinai reiškiamas reikalavimas grindžiamas naujais duomenimis,  kurie civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 nebuvo ir negalėjo būti vertinami. Tarp naujų, civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 nenagrinėtų, aplinkybių buvo nurodytas pakitęs atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, taip pat bendrovės nurodomas naujų investitorių pritraukimas (civilinė byla Nr. 2-1589-330/2017).
24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad teisme yra nagrinėjamas atsakovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia UAB „Agrovet“ ir AB DNB banko 2011 m. vasario 3 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. K-2300-2010-58-1, kuria užtikrintas trečiojo asmens UAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 9 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 vykdymas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimu atsakovės ieškinys atmestas, sprendimas neįsiteisėjęs (civilinė byla Nr. e2-940-656-2017). Teisme taip pat yra nagrinėjama byla pagal UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį dėl kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2009-58 pakeitimo, pratęsiant kredito linijos limito grąžinimo terminą  papildomam 4 metų laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (civilinė byla Nr. e2-931-1012/2018). Sprendimas nurodytoje byloje dar nėra priimtas.
25. Teisme taip pat yra nagrinėjamas atsakovės ieškinys AB Šiaulių bankui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sandorius (civilinė byla Nr. 2-1191-460/2017). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu atsakovės ieškinį atmetė, sprendimas neįsiteisėjęs. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-980-776/2018 pagal ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarčių, už kurių įvykdymą laidavo UAB „Agrovet“, sąlygų pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2023 m. gruodžio 20 d., sprendimas nurodytoje byloje dar nėra priimtas.

Dėl atsakovės mokumo vertinimo

26. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nors teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši taisyklė nėra taikytina, kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimas.
27. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, sprendė, kad atsakovė nėra nemoki, nes pradelsti atsakovės įsipareigojimai (2 804 093 Eur) sudaro tik 17 proc. atsakovės balansinės turto vertės (16 739 199 Eur). Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas nevertino kaip pradelstų atsakovės įsipareigojimų apeliantėms AB SEB bankui (8 186 817,90 Eur), taip pat AB Luminor Bank (770 563,02 Eur ), atsižvelgdamas į tai, kad dėl šių įsipareigojimų tebevyksta teisminiai ginčai.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Taigi, kaip pagrįstai pažymi pareiškėja, kreditorių valia negali būti paneigiama vien tik įmonei skolininkei po nesėkmingai pasibaigusio restruktūrizavimo proceso teisme užginčijus didžiųjų kreditorių, prieštaraujančių restruktūrizavimo procesui, reikalavimus, kurių anksčiau skolininkė neginčijo.
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, kad atsakovės ieškinys dėl su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, teismui buvo pateiktas tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukė RUAB ,,Agrovet“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, AB SEB bankui nepritarus atsakovės restruktūrizavimo planui. Atsakovė neginčija, kad prievolės AB SEB bankui įvykdymo terminas pasibaigė dar 2014 metais, AB SEB bankas turi galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl 7 269 592,37 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų iš atsakovės išieškojimo, tuo tarpu teismo sprendimas dėl nurodytos prievolės įvykdymo termino pratęsimo šiuo metu dar nėra priimtas, t. y. sutartinė šalių prievolė teismo sprendimu nėra modifikuota. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik įsipareigojimo AB SEB bankui pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą pripažinimas pradelstu galėtų lemti išvadą dėl atsakovės nemokumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pareiškėjos argumentams, kad, pareiškėjai keliant abejones dėl tikrosios atsakovės turimo turto vertės, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės turto sudėtimi ir jo vertinimu. Atsakovės argumentai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės turimo turto vertė galimai yra mažesnė, neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią mokumo įrodinėjimo pareiga tenka ne pareiškėjui, o įmonei, kuriai prašoma kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017, kt.)

Dėl restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio, atsakovės restruktūrizavimo perspektyvų

31. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, visiškai pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant įmonių mokumo problemas taikytinas restruktūrizavimo prioriteto principas. Todėl, nors pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą, pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus yra pažymėjęs, kad šis procesas grindžiamas idėja, jog tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir tokio proceso metu būtų siekiama visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių –sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinųi bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kadangi restruktūrizavimo procesas grindžiamas įmonės skolininkės ir jos kreditorių bendradarbiavimo idėja, net ir įmonei formaliai atitinkant nemokumo kriterijų įmanoma situacija, kai sutarimo su kreditoriais pagalba įmonei visgi pavyktų pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus ir išvengti bankroto. Ir priešingai, esant akivaizdžiam didžiųjų kreditorių nepritarimui restruktūrizavimo procesui, restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2116-823/2016; kt.). Kreditoriams įvertinus įmonės finansinius rodiklius ir juos atmetus, naujas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateiktas atsižvelgus į kreditorių poziciją – tokia pareiga esamomis aplinkybėmis sąlygota restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių pritarimo svarbos restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017).
33. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės restruktūrizavimui iš esmės nepritaria trys didieji atsakovės kreditoriai – bankai, kurių bendra reikalavimų suma yra net 11 380 355,58 Eur. Būtent dėl šios priežasties nesėkmingai pasibaigė ir anksčiau vykdytas atsakovės restruktūrizavimo procesas. Pažymėtina, jog minėti kreditoriai taip pat yra ir kitų su atsakove susijusių įmonių: UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ kreditoriai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog šios įmonės taip pat turi finansinių sunkumų ir siekia restruktūrizavimo proceso, tačiau jiems taip pat nepritaria tie patys kreditoriai. Pati atsakovė pripažįsta, jog bent vienos iš verslo partnerių – UAB „Grimeda“, UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Pajūrio mėsinė“ – eliminavimas iš šios verslo grandinės (mėsos perdirbimo) keltų didžiulę grėsmę kitų įmonių funkcionavimui ir veiklos vykdymui. Šiuo metu restruktūrizavimo byla yra iškelta tik UAB „Grimeda“ (civilinė byla Nr. B2-24-265/2018), tačiau vis dar nėra patvirtintas restruktūrizavimo planas. Tuo tarpu klausimas dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ bei UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar yra sprendžiamas, o minėti kreditoriai jam akivaizdžiai nepritaria.
34. Atsižvelgiant į nutarties 33 punkte nurodytą didžiųjų atsakovės kreditorių poziciją, atsakovės nurodyti argumentai dėl kitų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo procesui, atsakovės su VSDFV 2017 m. rugsėjo 8 d. pasirašytos sutarties dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, nėra pakankami spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo procesas šiuo metu galėtų būti sėkmingas. Pakartotiniame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nurodytas pakitęs atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo pasiektas atsakovei pradėjus teisminį ginčą su didžiausia savo kreditore, kurio baigtis šiuo metu dar nėra aiški.
35. Pagrindinė nauja atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma aplinkybė yra 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės su strateginiu investuotoju sudaryta sutartis „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, pagal kurią strateginis investuotojas įsipareigojo refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises į atsakovę iš kredito institucijų (AB SEB banko, AB Luminor Bank, AB Šiaulių banko) į mėsos įmones, suteikti finansinių resursų mėsos įmonių verslui. Kadangi paminėta sutartimi strateginis investuotojas, be kita ko, išreiškė savo pritarimą atsakovės restruktūrizavimo procesui, ši sutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tiesų yra itin reikšminga vertinant atsakovės restruktūrizavimo proceso perspektyvas, tačiau į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų apie nurodytos sutarties vykdymo realumą.
36. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad strateginio investuotojo derybos su AB SEB banku jau pradėtos, tačiau pati pareiškėja šią aplinkybę neigia ir atskirajame skunde nurodo, jog jokios derybos nei su strateginiu investuotoju, nei su pačia atsakove dėl skolų grąžinimo (refinansavimo) nevyksta, o po ginčijamos nutarties priėmimo UAB „Agrovet“ investuotojas nepareiškė jokio ketinimo susitikti su AB SEB banko atstovais. Šią aplinkybę patvirtino ir AB Luminor Bank. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad strateginis investuotojas bendrauja tiesiogiai su 100 proc. apeliantės akcijų turinčios Skandinaviska Enskilda Banken atstovais, tačiau šio teiginio pagrįstumą patvirtinančių duomenų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, neatskleisdama informacijos apie strateginio investuotojo tapatybę savo didžiausioms kreditorėms, atsakovė iš dalies pati apsunkina derybas su kreditorėmis dėl skolų refinansavimo ar perleidimo, nes kreditorės negali įvertinti skolinių įsipareigojimų perėmėjo finansinio stabilumo ir pajėgumo perimti iš atsakovės kreditorių 11 milijonų Eur viršijančius įsipareigojimus.
37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi iškeldamas atsakovei restruktūrizavimo bylą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, netinkamai vertino atsakovės mokumą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

          Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė