Civilinė byla Nr. 2-416/2011    

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,NTI Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria iškelta uždarajai akcinei bendrovei ,,NTI Grupė“ bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-6344-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Regroup projektavimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,NTI Grupė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Regroup projektavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti  atsakovui UAB „NTI Grupė“ bankroto bylą. Nurodė, kad 2007 m. spalio 19 d. ieškovas ir atsakovas sudarė projektavimo sutartį, pagal kurią atsakovas liko skolingas ieškovui 5348,46 Lt sumą. Atsakovas skolos nesumokėjo iki šiol, todėl ieškovas prašė UAB „NTI Grupė“ iškelti bankroto bylą, o šios įmonės bankroto administratoriumi skirti A. L.

Atsakovas UAB „NTI Grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad sutinka su reikalavimu iškelti įmonei bankroto bylą.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Bankrovita“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „NTI Grupė“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad  pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 8 punktu, UAB „NTI Grupė“ laikė nemokia įmone ir konstatavo, kad atsakovui keltina bankroto byla. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas siūlo administratoriumi skirti A. L., UAB „NTI Grupė“ kreditorius AB SEB bankas įmonės administratoriumi siūlo skirti UAB „Bankrovita“. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, abu siūlomi kandidatai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bankroto administratorių kvalifikaciniams reikalavimams, jų patirtis ir kvalifikacija yra tinkama šių paslaugų teikimui, bei užtikrintų sklandų bankroto procedūrų atlikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens AB SEB bankas reikalavimo teisė atsakovui yra ženkliai didesnė už ieškovo reikalavimo teisę, sprendė, kad atsakovo UAB „NTI Grupė“ bankroto administratoriumi paskirtina įmonė, kurią pasiūlė šis asmuo, t. y. UAB „Bankrovita“.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 Atsakovas UAB ,,NTI Grupė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria UAB ,,NTI Grupė“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“ panaikinti, UAB ,,NTI Grupė“ bankroto administratoriumi paskirti A. L. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, turi atsižvelgti į aplinkybes, sukeliančias bet kokias abejones bankroto administratoriaus galimu teisniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tretysis asmuo AB SEB bankas, nors ir turi didžiausią kreditorinį reikalavimą atsakovui, tačiau jo reikalavimas užtikrintas įkeitimu atsakovui priklausančiu vieninteliu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu. AB SEB bankas yra suinteresuotas jam palankia bankroto procedūros eiga ir baigtimi su galimybe perimti įkeistą turtą savo antrinei nekilnojamąjį turtą administruojančiai įmonei už žemesnę nei rinkos kainą, taip pažeidžiant atsakovo ir atsakovo kreditorių teises bei teisėtus interesus.

2. Teismas nevertino siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų darbo krūvio. Bankroto administratoriaus A. L. darbo krūvis šiuo metu yra mažesnis nei UAB ,,Bankrovita“.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą paršo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje paskirdamas bankroto administratoriumi hipotekos kreditoriaus pasiūlytą kandidatūrą.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi UAB „NTI Grupė“ paskirtas trečiojo asmens AB SEB banko pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Bankrovita“. Tačiau su šia administratoriaus kandidatūra nesutinka atskirąjį skundą pateikęs atsakovas UAB „NTI Grupė“ siūlantis administratoriaus A. L. kandidatūrą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abi siūlomos skirti bankroto administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus: administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas (b. l. 18, 63), yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (b. l. 19, 62), jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas (b. l. 42, 86), abu administratoriai sutinka administruoti atsakovą (b. l. 17, 61). Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamų duomenų matyti, kad UAB ,,Bankrovita“ leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas išduotas 2002 m. birželio 24 d. Ši bendrovė vykdo 23 bankroto administravimo procedūras, o yra baigusi 29 bankroto administravimo procedūras. Bendrovėje dirba 3 fiziniai bankroto administratoriai. Bankroto administratoriui A. L. pažymėjimas suteikiantis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2007 m. rugsėjo 10 d. Šis administratorius vykdo 6 bankroto administravimo procedūras ir nėra baigęs nė vienos bankroto administravimo procedūros.

Įvertinusi nurodytus duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių. Nustatytais duomenimis, abiejų byloje siūlomų skirti bankroto administratorių darbo krūvis, įvertinus kiekvienam UAB ,,Bankrovita“ dirbančiam fiziniam bankroto administratoriui tenkančių administruoti įmonių skaičių, yra iš esmės vienodas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ patirtis yra žymiai didesnė negu bankroto administratoriaus A. L.

Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-350/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2009). Bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartimi paskirtas trečiojo asmens pasiūlytas bankroto administratorius gali būti šališkas, yra pagrįsti tik prielaidomis (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad teismas paskyrė didžiausio atsakovo kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskirtas administratorius bus šališkas ir gins tik šio kreditoriaus interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas, todėl ĮBĮ yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo. Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškiltų pagrįstų abejonių dėl administratoriaus tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, todėl apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                            Artūras Driukas  

 

                                                         

                                                                                                            Audronė Jarackaitė