Civilinė byla Nr. 2S-183-154/2014

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01644-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 116.8.;122.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) D. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (atsakovės) D. Ž. prašymą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išdėstymo. 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (atsakovė) D. Ž. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su prašymu išdėstyti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą suinteresuotam asmeniui (ieškovei) O. Ž. iš pareiškėjos (atsakovės) D. Ž. 15000,00 Lt paskolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines, 450,00 Lt žyminį mokestį, nustatant, kad pareiškėja (atsakovė) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) O. Ž. nuo prašymo išnagrinėjimo teisme dienos grąžins skolą, mokėdama po 200 litų kiekvieną mėnesį. Be to, prašo O. Ž. nurodyti savo atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią ji galėtų pervedinėti skolos gražinimui skirtus pinigus.

Nurodė, kad ji dirbanti žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) agronome, jos darbas esantis sezoninis, o šiuo metu, tai yra nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. vasario 1 d. esanti išleista neapmokamų atostogų ir negaunanti jokio uždarbio. Be to, turi dukrą J. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvenanti kartu su ja. Dukra mokosi 12-oje klasėje, o jai tenka dukrą visapusiškai išlaikyti. Dukros tėvas S. Ž. nemokantis dukrai J. priteisto išlaikymo po 300 litų periodinėmis išmokomis, yra susidaręs 3900 Lt įsiskolinimas. Be to, žemės ūkio verslui ir sūnaus M. Ž. mokslams yra iš kredito unijos (duomenys neskelbtini) paėmusi 10000 Lt paskolą, kurios grąžinimui turinti skirti nemažai pinigų. Be to, lėšos reikalingos būsto išlaikymui. Dėl susidariusios sunkios materialinės padėties šiuo metu negali grąžinti visos skolos iš karto. Iki šiol skolos nemokėjo, nes nežinojusi sąskaitos, į kurią būtų galėjusi pervesti lėšas. Paštu piniginių lėšų nesiuntė, nes manė, kad O. Ž. būtų neėmusi jos atsiųstų pinigų.

Suinteresuotas asmuo (ieškovė) O. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad yra pensininkė, ligota, piniginės lėšos jai reikalingos buto išlaikymui ir pragyvenimui bei gydymuisi. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gauna tik 790,62 Lt mėnesinę išmoką (pensiją), kitų išmokų negauna. Turinti nedidelį butą, kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Mano, kad D. Ž. gali jai sumokėti skolą, nes ji yra darbinga, dirbanti, turi žemės, gyvenamąjį namą, ekologinį ūkį, iš kurio gauna pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė. Priteisė 700,00 Lt iš D. Ž. išlaidas advokato pagalbai apmokėti O. Ž..

Teismas nurodė, kad nors atsakovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė savo bloga finansine padėtimi, tačiau ji nepagrindė įrodymais, jog kreipimosi į teismą metu neturėjo finansinių galimybių atlyginti ieškovei teismo priteistą skolą. Pažymėjo, kad pareiškėjos turimų vaikų išlaikymas, jos turimo turto išlaikymas bei jos kiti įsipareigojimai negali būti perkeliami suinteresuotam asmeniui O. Ž., o pačios pareiškėjos turtiniai įsipareigojimai nepagrindžia D. Ž. blogos finansinės padėties. Teismas nurodė, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, šeimos turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, tačiau pareiškėja tokių įrodymų nepateikė, o pateikė tik susijusius su turimu turtu įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad dalis pateiktų duomenų apie pareiškėjos turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – suinteresuoto asmens (ieškovės) padėtį, jog nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) O. Ž. yra garbaus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pragyvena iš 790,62 Lt senatvės pensijos, moka mokesčius už suteikiamas komunalines paslaugas, vandenį bei kitus patarnavimus, O. Ž. serga, jai yra nustatytos kelios diagnozės, todėl gydymui reikalingos piniginės lėšos. Teismas, netenkindamas prašymo, atkreipė dėmesį į tai, kad iki šios bylos nagrinėjimo pareiškėja neatlygino O. Ž. net dalies priteistos skolos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) D. Ž. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Nurodė, kad jos prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo motyvai yra svarbūs ir juos turi būti atsižvelgta, todėl pakartojo visus prašyme išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovės sūnus, atsakovės buvęs sutuoktinis S. Ž., nemoka dukrai J. priteisto išlaikymo po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir jau yra susidariusi 3600 Lt skola, todėl pragyventi yra dar sudėtingiau. Teigia, kad J. močiutė O. Ž. galėtų atsižvelgti į anūkės interesus, į tai, kad atsakovė, mokėdama paskolą jai, automatiškai skriaus J., nesuteikdama jai pakankamai lėšų mokymo priemonėms, rūbams, maistui ir pan.

Jeigu teismas nuspręstų, kad prašoma mokėti suma po 200 Lt yra per maža, ją galima būtų padidinti iki 400 Lt, bet ne daugiau, nes priešingu atveju atsakovė ir jos dukra atsidurtų labai sudėtingoje materialinėje padėtyje. Teigia, kad pagal išgales jau pradėjo atsiskaitinėti su ieškove, nes per paštą išsiuntė jai 200 Lt su pristatymu į namus, pasižada po tokią sumą mokėti ir ateityje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) O. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nors atsakovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė savo bloga finansine padėtimi, tačiau jo nepagrindė įrodymais, jog kreipimosi į teismą metu neturėjo finansinių galimybių atlyginti ieškovei teismo priteistą skolą. Teigia, kad pareiškėja D. Ž. klaidina teismą ir su atskiruoju skundu nepateikia pilnos informacijos apie gaunamas pajamas iš savo ekologinio ūkio, nors iš pateiktos pažymos matyti, kad augina daržoves, daržo žoles, vasarinius miežius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad visa priteista daugiau nė 15000 Lt suma jai yra didelė, maksimaliai per mėnesį jį būtų pajėgi mokėti ieškovei tik 400 Lt, pateikė įrodymus, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2013-09-25) yra sumokėjusi ieškovei 200 Lt (b. l. 64). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta 200 Lt suma sumokėta ieškovei 2013-11-29, t. y. tik pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos (atsakovės) prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkė deda pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti ir skolai sumokėti, skolininkė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nepateikė duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitomąsias sąskaitas ir lėšas jose, duomenų apie turimas transporto priemones ir kt. įrodymus, kurie teismų praktikoje pripažįstami reikalingi asmens finansinei padėčiai nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Įvertinus tai, kad atsakovė nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį ir nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis ateityje nepagerės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovės atskirasis skundas ir prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą daugiau nė trejiems metams yra nepagrįstas ir pažeidžiantis ieškovės interesus. Juolab, kad ieškovė O. Ž. yra pensijinio amžiaus (b. l. 33, 34), jos pajamas sudaro tik senatvės pensija (b. l. 35-36), ji turi sveikatos problemų (b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismo nuomone teismo sprendimo įvykdymą išdėsčius, nustatant, kad atsakovė mokėtų ieškovei po 400 Lt per mėnesį, toks teismo sprendimo vykdymo būdas sukeltų neigiamas pasekmes ieškovei, tokiu būdu būtų pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra bei teisingumo ir sąžiningumo principai (CPK 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad neapmokamose atostogose pareiškėja (atsakovė) buvo iki 2014m. vasario 1 d. (b. l. 5), todėl tikėtina, kad šiuo metu ji jau yra dirbanti, o tai suponuoja išvadą, jog jos turtinė padėtis pagerės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovės buvęs sutuoktinis ir ieškovės sūnus neteikia išlaikymo savo dukrai, nėra pagrindas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui, nes ieškovė O. Ž. nėra atsakinga už savo sūnaus pareigų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai vykdymą (CK 3.192 str.).   

Be to, apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis iš VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ matyti, kad atsakovė D. Ž. savo vardu turi registruotą transporto priemonę Peugeot 307, 2006 metų laidos, kuriai nėra nustatyta  jokių apribojimų. Taip pat ji turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto: penkis žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems visiems yra taikyti apribojimai – apribotos valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, tačiau jie yra taikyti būtent Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti ieškovės O. Ž. reikalavimų įvykdymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tai, kad pareiškėja (atsakovė) padeda savo pilnamečiam sūnui, taip pat turi skirti lėšų savo pačios turto išlaikymui, negali turėti įtakos suinteresuoto asmens (ieškovės) teisėtiems lūkesčiams, kad jai palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 27), iš pareiškėjos D. Ž. suinteresuoto asmens O. Ž. naudai priteista 15450,00 Lt suma, atsižvelgiant į jos turimą registruotą turtą, nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos (atsakovės) D. Ž. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                       Danutė Matiukienė