Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-354/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-19879-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.7.13; 1.1.8.9.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5;
1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
sekretoriaujant Dianai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,
nuteistojo M. S. gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, M. S. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio, 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. S. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – motorolerio „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 23 d., apie 12.49 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir jam paskirti teisingą bausmę, sumažinant jam paskirtos bausmės atlikimo laiką. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam už vieną nusikalstamą veiką yra paskirtos keturios bausmės, t. y. laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, specialios teisės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, motorolerio konfiskavimas ir administracinė bauda, kurios, nuteistojo manymu, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei yra neteisingos. Aukštesnės instancijos teismo prašo jam paskirti teisingą bausmę, sumažinant bausmės atlikimo laiką.
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
1. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.
2. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, sumažinant jam paskirtos bausmės atlikimo laiką, bei paskirti vieną, teisingą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
3. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
4. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
5. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 2811 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būnant (duomenys neskelbtini) kartus teistam (vyrauja (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, apeliantas jau anksčiau yra teistas už (duomenys neskelbtini)), naują nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. S. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant jį atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtą vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 96–104). Taip pat nuteistasis yra baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonių, kai speciali teisė jam buvo atimta, neįvykdžius specialios teisės susigrąžinimo sąlygų, už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairavimą esant neblaiviam (b. l. 86–95). Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo M. S. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. M. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 2811 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką yra artima bausmės vidurkiui (BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas M. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
7. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje nuteistajam M. S. suformuluotame kaltinime klaidingai nurodoma, kad M. S. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2019 m. gegužės 23 d, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nusikalstama veika padaryta 2020 m. gegužės 23 d. Tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kuris ištaisomas šiuo nuosprendžiu.
8. Galimai dėl minėto rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, o ne BK 64 straipsniu, kadangi M. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 23 d., t. y. po 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio priėmimo ir neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartimi M. S. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nutartis perduota vykdyti (duomenys neskelbtini) ir, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, M. S. sulaikytas (duomenys neskelbtini). Taigi, iki šio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo M. S. yra atlikęs 5 mėnesius 17 dienų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatlikta dalis – 5 mėnesiai 13 dienų laisvės atėmimo. Siekiant teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnį), tačiau nepabloginti nuteistojo padėties, apeliantui prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedami tik 2 mėnesiai 13 dienų pagal ankstesnį (2019 m. liepos 25 d.) teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Bausmes bendrinant remiantis BK 64 straipsniu negalimas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymas, kuris numatytas BK 63 straipsnio 9 dalyje, todėl naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria M. S. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
9. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad už vieną nusikalstamą veiką jam yra paskirtos keturios bausmės, t. y. laisvės atėmimas, specialios teisės atėmimas, turto konfiskavimas ir administracinė bauda. Teisėjų kolegija tokius apelianto skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
9.1. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį (straipsnių redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.) nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
9.2. Nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra joms tapačios, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas ir specialios teisės atėmimas turi nubaudimo elementų, šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės – laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad su laisvės atėmimo bausme nuteistajam M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, 68 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnyje, yra proporcingos ir tarpusavyje suderintos, nevaržo jo labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
9.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas 1 200 eurų bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, mopedo (duomenys neskelbtini) konfiskavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, o dėl kitų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyse, administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta. M. S. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 23 d. 12.40 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo mopedą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (kai nebuvo įvykdęs sąlygų dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo). Ant mopedo nebuvo tam skirtoje vietoje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo, mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei M. S. vairavo nedraustą transporto priemonę ir būdamas transporto priemonės savininku, nevykdė pareigos apdrausti mopedo privalomuoju transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės. Taip pat, stabdant su skiriamaisiais policijos ženklais žymėtu policijos tarnybiniu automobiliu ir su specialiaisiais raudonais ir mėlynais švyturėliais bei garsiniu signalu, ir per garsiakalbį aiškiai išreiškus reikalavimą sustabdyti vairuojamą mopedą, M. S. nestojo ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavęs sankryžą (duomenys neskelbtini), pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16, 225, 226, 227 punktus (nutarimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 10 d.).
9.4. Akivaizdu, jog administracinėje byloje buvo nagrinėjami apelianto tą pačią dieną padaryti administraciniai nusižengimai, t. y. mopedo vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę (neįvykdžius sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą), mopedui esant neįregistruotam (be valstybinio numerio), neatlikus techninės apžiūros, jo neapdraudus privalomuoju transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei nepaklusus policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Taigi, administracinėje nusižengimų byloje nagrinėti apelianto padaryti administraciniai nusižengimai nedubliuoja baudžiamojo proceso, kadangi baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas tik apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas yra nubaustas du kartus už tą patį.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija.
10.1. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio, 1, 4, 9 dalimis, M. S. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. S. prie skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 6 mėnesiams, pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 2 mėnesius 13 dienų laisvės atėmimo, ir M. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. S. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. sausio 20 d.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę M. S. paskirta atlikti pataisos namuose.
Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio nustatomoje dalyje, kaltinime nurodant, kad M. S. nusikalstama veika yra padaryta 2020 m. gegužės 23 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus
Laisvydas Zederštremas