Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2026-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][eII-29-899-2026].docx
Bylos nr.: eII-29-899/2026
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 190521648 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:



        

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-29-899/2026

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00004-2026-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 17.11.6; 22.10.4

 (S)

 

 

img1 

 

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2026 m. sausio 27 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Simai Greičiuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. 2025-12-04 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

 

n u s t a t ė :

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas S. D. 2025-11-18 D. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad D. M. 2025-11-18 15.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,55 promilių girtumas. Protokole nurodyta, kad tuo D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002‑12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. 2025-12-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda (mokėjimas išdėstytas į 24 dalis, apmokant visą baudos sumą iki 2027-12-20 pagal nutarime pateiktą mokėjimo grafiką) bei taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. 

2026-01-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas D. M. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodyta, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja visetas faktinių aplinkybių, kuriu pagrindu atsiranda galimybė taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytą švelnesnės nei numatyta įstatyme administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimo institutą. Administracinio nusižengimo byloje nustatytos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino atlikęs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi; yra asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Byloje nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be kita ko, nebuvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir (ar) sveikatai. Tai aiškiai parodo pareiškėjo kritišką požiūrį į savo neteisingus veiksmus, mažesnį pavojingumo laipsnį ir sudaro prielaidą taikyti švelnesnę atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėta, kad pareiškėjo atliktas administracinis nusižengimas per jo ilgametį nepertraukiamo vairavimo stažą yra vienkartinio pobūdžio, nes už identišką ar panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą nėra baustas, kas parodo, kad pareiškėjas nėra linkęs sistemiškai ir nuolatos daryti administracinių nusižengimų ar kitų priešingų teisei veiksmų, taip pat nėra abejingas visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Iš to išplaukia objektyviai mažesnis pareiškėjo ir jo atlikto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis, į ką turėtų būti atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytą institutą. Nustatytas neblaivumas (0,55 promilės) nežymiai viršijo maksimaliai leistiną (0,40 promilės) alkoholio koncentraciją kraujyje, kas patvirtina, kad pareiškėjas jautėsi gerai vairuodamas automobilį ir, kad pareiškėjas negalėjo suvokti, kad to daryti formaliai negalėjo. Pareiškėjas yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas tik 40 proc. darbingumas, todėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas gyvenant kaimiškoje vietoje labai apribotų galimybę nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose dėl turimos negalios dažnai tenka lankytis, taip pat nuvykti į maisto prekių parduotuvę su tikslu apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Pareiškėjas gyvena su ilgamete partnere (sugyventine), kurios sūnui dėl jo sveikatos būklės reikalingos nuolatinės dializės procedūros, o vienintelis artimas ir galintis jį nuvežti į dializės procedūras yra pareiškėjas. Jei pareiškėjui būtų paskirta net ir minimali administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. laikotarpiui, būtų neproporcingai suvaržoma jo galimybė tinkamai pasirūpinti savo ir artimo asmens sveikata bei būtiniausiais savo ir artimiausių asmenų maisto bei buities poreikiais. Pareiškėjas visiškai neginčija ir nekvestionuoja skundžiamu nutarimu paskirtos 800,00 Eur dydžio administracinės nuobaudos ir mano, kad tai jau savaime yra pakankamai rimta nubaudimo ir atgrasymo priemonė nuo pakartotinių nusižengimų padarymo ateityje. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat ir teisingumo, proporcingumo principų bei egzistuojančių atsakomybę švelninančių aplinkybių išplaukia tai, jog šioje situacijoje egzistuoja visetas faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių visuma leidžia pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą švelnesnės nei numatyta įstatyme administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo institutą. Skundu prašoma administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba jos paskyrimo terminą sutrumpinti, paliekant galioti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su D. M. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo nurodytas bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas pareiškėjui ANK 422 str. 6 d. numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, D. M. buvo paskirta minimali ANK 422 str. 5 d. nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliems 6 dalyje numatytiems laikotarpiams.

Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad neginčija uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholinio variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Antialkoholinio variklio užraktą įsirengs automobilyje. Prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti atėmimo terminą. Nuo lapkričio 18 d. jau nebevairuoja automobilio. Teisė vairuoti reikalinga vykstant į gydymo įstaigas. Buvo nustatytas girtumas 0,55 prom. Įvykio dieną pavalgė pietus ir išgėrė porą stiklinių sidro. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam. Kitų administracinių nusižengimų nėra fiksuota. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo. Vilniuje jau daug metų nebuvo, kito asmens pažeidimo neprisiėmė. Turi neįgalumą, yra 40 proc. darbingas, su nugara problemos, problemos dėl rankų nuo gimimo ir sunkiai vaikšto. Reikia vežioti draugės sūnų į procedūras. Apsiriko dėl savo būsenos, nesijautė girtas. Šiaip nelabai geria alkoholį, neleidžia sveikata. Parduotuvės nėra prie jo gyvenamosios vietos. Reikia kas mėnesį vykti pas gydytoją. (duomenys neskelbtini) nevažiuoja visuomeninis transportas. Artimiausia autobuso stotelė yra už 7 km nuo gyvenamosios vietos. Labai gailisi dėl savo elgesio. M. M. pažįsta, jis yra jo brolis. Posėdžio dienai pamena, kad brolis nurodė jį vairavus jo automobilį ir padarius nusižengimą Vilniaus mieste.

Skundas netenkintinas.  

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo individualizavimo klausimą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 6 mėnesių terminui arba šį terminą sutrumpinant.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemones atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Kaip minėta, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2025-12-04 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant švelnesnę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje vieną iš administracinio poveikio priemonių, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Nagrinėjamu atveju institucija 2025-12-04 nutarimu D. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam - 12 mėnesių terminui. Skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemones už nusižengimo įvykdymą, pareigūnė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti bei, kad nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Be to, nutarime nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, D. M. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 5 d., negali būti laikomas mažareikšmis, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinant arba visiškai jos neskiriant.

Šiuo atveju matyti, kad D. M. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,55 promilės, kas rodo, kad asmuo 0,14 promilių (pašalinus paklaidą) viršijo įstatymu nustatytą normą (0,41 promiles), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,5 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę. Be to, paminėtina, kad iš byloje esančio 2025-11-18 neblaivumo akto matyti, jog pirmo tikrinimo, atlikto 14.58 val., metu D. M. buvo užfiksuotas 0,64 promilių neblaivumas (iki paklaidos), o jau tik antro tikrinimo, atlikto 15.17 val., metu nustatytas 0,57 promilių girtumas (iki paklaidos), kas rodo, jog pirminio tikrinimo metu neblaivumas buvo užfiksuotas gerokai didesnis. Todėl teismo nuomone, nagrinėtinu atveju viršijamas neblaivumo lygio rodiklis nuo leistinos normos negali būti laikomas kaip nežymus ir mažai reikšmingas. D. M., vairuodamas transporto priemonę, net ir esant lengvam girtumo laipsniui, savo elgesiu kėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, D. M. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos privalu laikytis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jokių neblaivumo požymių prieš sėdant už automobilio vairo nejutęs, tačiau iš minėto neblaivumo akto matyti, kad patikrinimo metu jam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai: tiek iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tiek fiksuota neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nors eiti tiesia linija – pėda po pėdos buvo nustatyta, kad gali, tačiau stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) akte įvertinta, kad negali. Pareiškėjo argumentus, kad vairavo išgėręs porą stiklinių sidro ir dėl to jis net negalėjo suvokti, jog formaliai vairuoti negalėjo, kad nustatytas pažeidimas žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nepadarė, kad paskirtos 800 eurų baudos nekvestionuoja ir mano, kad vien baudos paskyrimas yra pakankama atgrasymo nuo pakartotinių nusižengimų priemonė, teismas vertina kaip gynybinius ir toks bandymas nusižengimą sumenkinančiais argumentais koreguoti administracinio poveikio priemones, nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų, nėra priimtinas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos ir minimalių dydžių administracinio poveikio priemonių paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau D. M., net ir turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – ilgametį nepertraukiamo vairavimo stažą, neturint baustumo už identiško ar panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios.

Nors neigiamų padarinių dėl aptariamo nusižengimo padarymo nekilo, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. M. savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamą administracinį nusižengimą D. M. padarė padidinto pavojingumo vietoje – gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini)), tokiu paros metu (15.17 val.), kada vyksta intensyvus eismas. Nors šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad D. M. buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Mažiau pavojingo vairavimo nedaro ir aplinkybės, kad pareiškėjas prieš nusprendžiant vairuoti visiškai nesijautė esantis neblaivus, anaiptol, vairavimas žinant, kad visai neseniai vartojo alkoholį (nepriklausomai, kad tas alkoholis buvo sidras, kadangi tai vis tiek yra alkoholinis gėrimas), išgertas jo kiekis – dvi stiklinės rodo itin lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą kelyje tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu, be to, toks atsainus požiūris prasilenkia ir su valstybės vykdoma griežta politika dėl neblaivių vairuotojų užkardymo kelyje. Tokios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir, nors nesijautė neblaivus, bet žinodamas, kad yra neseniai pavartojęs alkoholio, nepaisant, anot pareiškėjo, nestipraus gėrimo ir nepakankamai didelio jo kiekio, vis tiek neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Be to, kaip jau minėta, patikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai (sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negebėjimas pataikyti į nosies galą), dėl ko akivaizdu, kad neblaivumo lygis nagrinėtinu atveju  negali būti vertintinas tik kaip formalus leistino alkoholio kiekio vairuojant transporto priemonę viršijimas. Visa tai įvertinus, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o, to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinio poveikio priemonių taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus ir pavojingas.  

D. M., teikdamas skundą ir duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, nes dėl turimos savo negalios turi dažnai lankyti gydymo įstaigose, taip pat turi sergantį šeimos narį, kurį taip pat reikia nuolat vežti į gydymo įstaigas būtinų procedūrų atlikimui, o vairavimo teisės netekimas tokių poreikių tenkinimą labai apribotų. Kadangi gyvena kaimo vietovėje, apsirūpinimas maisto produktais ir kitomis būtinomis prekėmis neturint teisės vairuoti taip pat pasunkėtų. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo patiria įvairių sunkumų buityje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui visos šios aplinkybės jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė D. M. pažeisti teisės normų reikalavimus, o šeiminės gerovės, asmeninių poreikių tenkinimo svarbumas nesutrukdė vartoti alkoholį ir nepasirodė pakankamai reikšmingos aplinkybės atsakingiau įvertinti savo būklę priimant sprendimą vairuoti pavartojus alkoholio. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad gyvenimas kaimiškoje vietovėje neeliminuoja galimybės naudotis viešojo transporto paslaugomis (nors ir apsunkintai), juo labiau, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra minimalios sankcijoje numatytos trukmės (6 mėnesių). Nors ir sutiktina, kad naudojimasis viešuoju transportu nėra toks patogus, kaip nuosavu, tačiau, dar kartą pažymėtina, kad iškilę nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas tik jis pats. Asmeninių poreikių tenkinimas ir patiriami sunkumai taikant administracinio poveikio priemones negali būti vertintini kaip aukštesnio prioriteto nei valstybės ilgalaikės ir nuoseklios pastangos užkardyti eismo nelaimes kelyje. Apie neigiamas pasekmes D. M. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, vairavo neįvertinęs blaivumo būklės, kuri, kaip užfiksuota neblaivumo nustatymo akte, buvusi išties pavojingo lygio. Įvertinus pareiškėjo amžių, gyvenimišką patirtį (nepaisant to, kad už analogišką ar panašų nusižengimą baustas nebuvo, tačiau socialinėse medijose yra nuolat kalbama ir primenama apie atsakomybę ir galimas pasekmes vairuojant neblaiviam), supratimą apie tokios veikos pavojingumą turėjo turėti žymiai didesnį. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė D. M. asmeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, ir įtakos kurį laiką ateityje, tačiau, kaip ir minėta, tai yra neišvengiamos jam paskirtų administracinio poveikio priemonių dėl padaryto pavojingo nusižengimo pasekmės, už kurių atsiradimą yra atsakingas pats pažeidėjas.

Paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys rodo, jog penkerių metų laikotarpyje D. M. atžvilgiu yra fiksuoti du administraciniai nusižengimai už vietinės rinkliavos nesumokėjimą dėl automobilio stovėjimo nustatytoje vietoje, paskirtas baudas sumokėjęs. Nors fiksuoti pažeidimai nepriskirtini prie šiurkščių pažeidimų, tačiau, visgi tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip išskirtinai pareiškėjo teisinę padėtį švelninanti, kadangi, kaip minėta, nustatytas nagrinėtinu atveju girtumas nebuvo nežymiai viršijantis minimalią ribą, pirmu patikrinimu neblaivumas buvo dar ir gerokai didesnis, o vizualiai buvo nustatyti visi girtumo požymiai (sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negebėjimas pataikyti į nosies galą), kas neabejotinai indikuoja apie tokios būklės vairuotojo nekvestionuojamą pavojingumą kelyje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, kaip minėta, tai pat negali būti vertintinos kaip išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti mažesnį veiksmų pavojingumą visuomenei, kadangi pagal turimas žinias, gyvenimišką patirtį, amžių turėjo ir galėjo įvertinti savo būseną pavartojus alkoholio ir priimti sprendimą nuo vairavimo susilaikyti.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad D. M. savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, kad nusižengė turėdamas nustatytą 40 procentų darbingumo lygį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, D. M. pagrįstai paskirtos švelniausios ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus vieną iš administracinio poveikio priemonių, t. y. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinių poveikio priemonių tikslai, todėl D. M. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. 2025-12-04 nutarimas (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. 2025-12-04 nutarimą (duomenys neskelbtini), kuriuo D. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas Bronius Vinciūnas