Civilinė byla Nr. e2S-872-459/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02462-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija  3.1.18.2.11 

(S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas), dėl atsakovo kaltės, paliekant šalių turimas pavardes; 2) nustatyti šalių nepilnametės dukros A. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Eur iki jos pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo 10 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) priteisti atsakovui automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei – 2 000 Eur kompensaciją už automobilį; 7) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prašė ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad atsakovas trejus metus neteikė dukros išlaikymui lėšų, šiais metais yra dukrai davęs tik 400 Eur. Kadangi ieškovei reikia prisidėti ir prie pilnametės dukros, kuri mokosi universitete, išlaikymo, ieškovei vienai išlaikyti nepilnametę dukrą yra per sunku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 6 d. ir paskyrė ieškovę priteisto nepilnametės dukros laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Pagrindiniai teismo motyvai:

3.1.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, bet ne išlaikymo faktui, taip pat nesant pakankamai duomenų apie tai, kaip atsakovas vykdo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą.

3.2.                      Teismo vertinimu, protingiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 200,00 Eur kas mėnesį. Ši suma neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskirajame skunde atsakovas V. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį – priteisti iš atsakovo 100 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.                      Atsakovas šiuo metu pagal gaunamas pajamas neišgali mokėti nustatytos laikino išlaikymo sumos, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 514 Eur, o iš atlyginimo išskaičiuojamas išlaikymas kitai pilnametei dukrai, apie 238 Eur kas mėnesį. Atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų, t. y. kiekvieną mėnesį už nuomojamą butą moka 150 Eur nuomos mokesčio ir apie 170 Eur komunalinių mokesčių. Atsakovui taip pat reikia lėšų pragyvenimui, maistui, transportui, turi susimokėti už internetą. Atsakovas turi sveikatos problemų ir vaistams kas mėnesį išleidžia apie 10 Eur.

4.2.                      Atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą, neturi įgijęs jokios specialybės, todėl gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, o susirasti geriau mokamą darbą jam yra sunku. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) paprastu darbininku jau apie 3 metus ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo gali tik pagal savo mažas pajamas tiek, kad liktų lėšų pragyventi.

4.3.                      Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nors teismas sumažino prašomą priteisti sumą, tačiau teismo nutartis yra iš esmės pagrįsta. Atsakovas yra darbingas, sveikas, tai, kad jis gauna nepakankamą atlyginimą, nėra priežastis sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų nepilnametės dukros išlaikymui prileistą sumą mažinti. Siekdamas gauti trūkstamas lėšas  atsakovas gali susirasti papildomą darbą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė 200 Eur periodinėmis išmokomis laikiną išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

8.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Atsakovo teigimu, jis nėra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis turi kitų įsipareigojimų, taip pat jo galimybės susirasti geriau mokamą darbą yra sunkios. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

9.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

10.       Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

11.       CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai išlaikymą, ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, o prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

12.       Atsakovas neginčija, kad šioje byloje poreikis taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, ir pats atsakovas sutinka mokėti šalių nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Vis dėlto atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi priteistu laikino išlaikymo dydžiu.

13.       Teismų praktika sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nuosekli ir gausiai išplėtota. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14.       Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

15.       Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ieškovė pateikė vaiko poreikių detalizaciją, nurodydama, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga iš viso 600 Eur išlaikymo suma kiekvieną mėnesį.

16.       Pažymėtina, kad, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

17.       Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, t. y. 96,25 Eur. Kadangi byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, spręstina, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 600 Eur suma turėtų būti sumažinta iki 503,75 Eur ir ši suma padalyta abiem tėvams po lygiai, t. y. po 251,88 Eur.

18.       Pagal atsakovo pateiktą (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 18 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. šioje įmonėje gavo apie 500 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Pateikta Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis išduoti vykdomąjį raštą patvirtina atsakovo atžvilgiu vykdomą išlaikymo išieškojimą kitai pilnametei dukrai. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų, ir atsakovas tokių nepateikė), todėl turi visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas tiek savo poreikiams patenkinti, tiek ir savo abiejų vaikų išlaikymui teikti, iš jų iš esmės tik minimaliam išlaikymui šalių nepilnametei dukrai teikti. Juo labiau, kad, pagal viešai prieinamus duomenis interneto svetainėje cvbankas.lt, Panevėžyje galima susirasti darbą neturint aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo ir gauti nuo 1 000 Eur, atskaičius mokesčius, atlyginimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikino išlaikymo vaikams priteisimu, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl  pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pasikeitus šalių nepilnametės poreikiams, šalių gaunamoms pajamoms ar kt.), laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti pakeistos arba panaikintos CPK nustatyta tvarka. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                       Raimonda Andrulienė