Civilinė byla Nr. A2-2-180/2010
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8.

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės
(pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
pareiškėjo (atsakovo) uždarosios akcinės
bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 pagal
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“
apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo
brokerių bendrovės „Antarija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
,,Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Algimantui V. S. , dėl bendradarbiavimo
sutarties sąlygų nevykdymo bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies
pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Pareiškėjas (atsakovas) UAB
,,Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su
prašymu atnaujinti procesą civilinėje
byloje Nr.
2A-702/2009 pagal atsakovo UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieškovo UAB DB „Antarija“ (dabar – UAB
,,Antarija“) ieškinį atsakovui UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“,
dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. ,
dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo bei atsakovo priešieškinį dėl
sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies
8 punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir,
išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės
12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį
tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Prašymus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1.
Nė vienas iš civilinę bylą 2A-702/2009 apeliacine
tvarka nagrinėjusių teisėjų, t. y. nei teisėjas K. Kailiūnas, nei teisėjas V.
Milius, nei teisėja M. Mitkuvienė, nebuvo paskirti naudojantis kompiuterine
programa – juos nutartimis paskyrė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Toks
teisėjų kolegijos sudarymas neatitiko Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje
įtvirtintų imperatyvų, bešališkumo, skaidrumo, tolygumo ir atsitiktinės
atrankos principų. Nesilaikant minėto reikalavimo, minėti principai buvo
pažeisti ir teisingumo vykdymo akto – teismo procesinio sprendimo –
neteisėtumui konstatuoti. Tai suteikia teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą.
2.
Teisėjų kolegijos
sudarymo neteisėtumas lėmė esminį materialinį pažeidimą – naujos ydingos
praktikos formavimą, keičiant ankstesnę praktiką ir taikant atsakovui
(įgaliotojui, pavedimo davėjui) civilinę atsakomybę už teisėtus veiksmus
(neatlygintinio bendradarbiavimo, grindžiamo pasitikėjimu, su įgaliotiniu,
kuris šį pasitikėjimą prarado, nutraukimą) ir taip suabsoliutinant sutarčių
laisvės principą. Tokia teismų praktika prieštarauja civilinės atsakomybės
esmei ir prigimčiai. CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies 1
punkto nuostata įtvirtina absoliučią įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra
panaikinti duotą įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. CK 6.245, 6.246
straipsnių turinys, ankstesnė šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika
bei teisės doktrina pateikia pagrindą vienintelei išvadai – už teisėtus
veiksmus civilinė atsakomybė negalima, o teisėtais veiksmais padaryta žala
kompensuojama tik įstatyme nustatytais atvejais. Dėl to laikytina, kad
Apeliacinis teismas civilinėje byloje 2A-702/2009 pažeidė atsakovo teisėtus
lūkesčius.
3.
Apeliacinis
teismas nepasisakė dėl šalių bendradarbiavimo sutarties fiduciarinio
(pasitikėjimo) pobūdžio ir neanalizavo neatlygintinės bendradarbiavimo
sutarties nutraukimo aplinkybių. Atsakovas nutraukė neatlygintinę bendradarbiavimo
sutartį būtent dėl to, kad kilo abejonių ieškovo kaip profesionalaus draudimo
brokerio patikimumu, tai patvirtina ir Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą
paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovas, būdamas nuo konkrečių draudikų
priklausomas draudimo brokeris, teikė draudėjui (atsakovui) tik jo paties
atstovaujamų draudimo bendrovių paslaugų siūlymus. Tokiu būdu ieškovas,
piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, nesąžiningai primetė atsakovui
bendradarbiavimo sutarties pakeitimą, taip užsitikrindamas tik savo paties ir
visiškai ignoruodamas kliento (atsakovo) interesus. Palikus galioti Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, legitimuojančią
piktnaudžiavimą pasitikėjimu, būtų sujaukta civilinė apyvarta. Be to, Lietuvos
apeliacinis teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio
senatį, nes byloje esantys vienareikšmiški įrodymai patvirtina, kad ieškovo
reikalavimui dėl baudos išieškojimo prasidėjo tikrai 2006 m. rugsėjo mėn. ir ne
vėliau kaip 2007 m. spalio mėn. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis
teismas įrodymų tyrimo metu pasiūlė ieškovui pateikti naujus įrodymus ir juos
priėmė nepaisydamas atsakovo prieštaravimo ir tuo apžeidė CPK 314 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį Apeliacinis
teismas ieškovui sudarė galimybę pasipelnyti gaunant dvigubą atlyginimą tiek iš
draudiko (visus praradimus dėl kliento netekimo padengia draudikas), tiek iš
atsakovo.
Atsiliepime į pareiškėjo UAB
,,Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą atnaujinti procesą UAB „Antarija“
prašo netenkinti šio prašymo. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo
pozicija, kad neteisėtos sudėties teismas apima visus atvejus, kai buvo
pažeistos teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės arba teisėjų kolegija buvo sudaryta
apskritai nesilaikant teisėjų kolegijų sudarymo ir paskyrimo taisyklių. Be to,
pareiškėjui buvo žinoma apie šią civilinę bylą nagrinėsiančios teisėjų
kolegijos sudėtį prieš proceso apeliaciniame teisme pradžią, todėl jis,
turėdamas kokių nors abejonių, galėjo jas išsakyti, pareikšdamas motyvuotą
nušalinimą teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš teisėjų (CPK 355 str.). Dėl
to pareiškėjo prašymas atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto
pagrindu, nepateikiant jokių bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų
šališkumo, priklausomumo ar proceso neskaidrumo įrodymų, yra nepagrįstas.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso
atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą
buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.
M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7
d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities
viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr.
3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J.
v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos
Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso
atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems
teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra
pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų
sprendimai gali būti neteisėti.
Nagrinėjamoje
byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8
punkto pagrindu, t. y. bylos procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu,
jeigu ją nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas, prašydamas
atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad šią civilinę bylą apeliacine
tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes ji buvo sudaryta
pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas.
Laikoma,
kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK
62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas
draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis,
370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad
neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jos skyrimo arba bylų
paskirstymo tvarką. Kita vertus, įstatymo nenustatyta, koks procesinis
dokumentas turi būti priimamas pranešėjui ar kitam kolegijos nariui dėl tam
tikrų priežasčių negalint nagrinėti bylos ar dėl kitų priežasčių perdavus bylą
kitos sudėties kolegijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nelaikytina, kad byla
išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, jei nagrinėti civilinę bylą buvo
paskirtas atitinkamo teismo kitas teisėjas, nes įstatyme nustatyta, kad bylas
teismuose nagrinėja teisėjas ar teismas (CPK 62 str., 301 str. 2, 3 d., 340 str.
2 d.).
CPK
65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai,
kuriems esant teisėjas privalo pats nusišalinti arba jam gali būti pareikštas
nušalinimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nušalinimo
pagrindu gali būti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo
nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė du
teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime,
priimtame byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), EŽTT
nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas
teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti
tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam
prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja
prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią
su tuo susijusią abejonę (minėto sprendimo 30 punktas). Teismas pažymėjo, kad,
vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų,
kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (sprendimo 32 punktas). Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių
Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2A-702/2010 nagrinėjusios teisėjų
kolegijos teisėjų šališkumą patvirtinančių aplinkybių.
CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjų
kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas. Ši nuostata dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos
pirmininko skyrimo apeliacinės instancijos teisme konkretizuojama CPK 319
straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo
pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis
nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją,
paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pažymėtina, kad
atsakovo minima Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nuostata numato, kad
bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis
kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios
taisyklės padeda išspręsti bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų
sudarymo organizacinius ir techninius klausimus, tačiau nesprendžia ir negali
spręsti teisėjo šališkumo ar nešališkumo klausimų. Šie klausimai
reglamentuojami įstatymo (CPK) ir išsprendžiami jo nustatyta tvarka.
Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka,
pareiškiamas raštu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str.).
Sudarant teisėjų kolegiją išnagrinėti pareiškėjo
nurodytą bylą apeliacine tvarka, teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr.
2A-702/2009 duomenimis, nagrinėti šią bylą Lietuvos teismų informacinė sistema
LITEKO atrinko teisėją G. Pečiulį, tačiau, kaip matyti iš atsakovui adresuoto
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. rašto, atsakovui buvo
nuosekliai ir išsamiai išdėstytos aplinkybės bei priežastys, dėl kurių teisėjas
G. Pečiulis negalėjo nagrinėti minėtos civilinės bylos bei dėl kokių priežasčių
į šią bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją rankiniu būdu įtrauktas teisėjas V.
Milius bei pranešėju paskirtas teisėjas K. Kailiūnas. Minėtame rašte nurodyta,
kad teisėjas G. Pečiulis negalėjo nagrinėti bylos numatytą datą, nes tuo metu
buvo kasmetinėse atostogose, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir nekeisti
paskirtos posėdžio datos, 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kaip ir nurodyta CPK
62 straipsnio 5 dalyje, 319 straipsnio 1 dalyje (t. y. šioms nuostatoms
neprieštaraujant), teisėjų kolegijos nariu vietoje teisėjo G. Pečiulio paskyrė
teisėją V. Milių. Kadangi tuo metu teisėjas V. Milius ėjo Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko pareigas ir buvo neskiriamas pranešėju apeliacine tvarka
nagrinėjamose bylose, o iš tuo metu teisme dirbusių teisėjų (nebuvusių
kasmetinėse atostogose) mažiausias darbo krūvis tą dieną teko teisėjui K.
Kailiūnui, pranešėju ir teismo posėdžio pirmininku civilinėje byloje Nr.
2A-702/2009 rankiniu būdu paskirtas būtent vienas iš anksčiau paskirtų teisėjų
kolegijos narių K. Kailiūnas.
Šį Lietuvos apeliacinio teismo raštą UAB ,,Kauno
termofikacijos elektrinė“ gavo dar iki pateikiant prašymą dėl proceso
atnaujinimo, tačiau atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių
konkrečių argumentų (be to, kad kolegija buvo pakeista rankiniu būdu), kuriais
motyvuotų bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties šališkumą. Todėl, kaip
minėta, įstatymams nereglamentuojant atvejų, kai bylą negali nagrinėti
teisėjas, kuriam kompiuterine sistema buvo paskirta nagrinėti byla ir nesant
pareiškėjo argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju negalėjo būti rankiniu būdu
pakeista teisėjų kolegija, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo
atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.
2A-702/2010.
Remdamasi
išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas
atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų
pagrindu, procesas neatnaujintinas ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį
pakartotinai nenagrinėtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo
pasisakyti dėl prašyme atnaujinti bylos procesą išdėstytų argumentų, susijusių
su bylos nagrinėjimu iš esmės.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 362 straipsnio 1 dalimi ir 370
straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos
elektrinė“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antarija“ ieškinį
atsakovui UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl bendradarbiavimo sutarties
sąlygų nevykdymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio dalies
pripažinimo negaliojančia.
Teisėjos Virginija
Čekanauskaitė
Audronė
Jarackaitė
Nijolė Piškinaitė