Civilinė byla Nr.  2S-1122-392/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.; 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. N. ir atsakovės E. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija „Verkiai“, E. E., I. E., uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir ieškinio dalyko patikslinimu prašydama įpareigoti atsakovę E. C. pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), daikto valdymo ir nuosavybės teisių pažeidimus, t. y. įvykdyti ieškinio dalyko 1-3 reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę nukelti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą pagal 1994 m. kovo 3 d. Vilniaus m. valdybos potvarkį Nr. 375V nustatytas žemės sklypo ribas bei pagal atitinkamus žemės sklypo Nr. 51 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. 52 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir geodezinius riboženklius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre bei remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akrogroup“ matininko G. K. atliktais kontroliniais matavimais ir Specialisto išvados civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 punktu Nr. 1, įsiterpusias atsakovės tvoros dalis į gretimą ieškovės sklypą Nr. 52, bei įpareigoti atsakovę išardyti betonines tvoros 13 atramų ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje; 2) įpareigoti atsakovę atitraukti ūkinį statinį (metalinį garažą) ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovės S. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos; 3) įpareigoti atsakovę atitraukti ūkinį statinį (malkinę) ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovės S. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos; 4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsniu, priimti atskirąją nutartį, kurioje padaryti išvadą, kad atsakovės tvoros įsiterpimas į valstybės žemę yra savavališkas statinys, pažeidžiantis teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimą ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už savavališkos statybos šalinimą, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 5) vadovaujantis CPK 299 straipsniu, priimti atskirąją nutartį, kurioje padaryti išvadą, kad atsakovės ar kitų suinteresuotų asmenų savavališkas bendro naudojimo ties žemės sklypo, esančio Verkių (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 51) vietinio kelio užtvėrimas bei nenustatytais asmenimis savavališkas apvažiavimo/apylankos per valstybės žemę, t. y. mišką į žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 23), nutiesimas pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimą ir nusiųsti prokuratūrai dėl viešųjų interesų gynimo, atsakingų už pažeidimus asmenų nustatymo ir patraukimo atsakomybėn bei pažeidimo ir padarinių pašalinimo-grąžinti bendro naudojimo pravažiavimo kelią į mišką į pirminę, egzistavusią iki pažeidimo padėtį; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė E. C. pateikė priešieškinį, bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, tą pačią dieną UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78); pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi ginčo šalių reikalavimus išskyrė į dvi atskiras bylas: civilinę bylą dalyje pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovams UAB „Aplinkos inžinerija“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys S. N., E. E., I. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „Verkiai“ dėl 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, išskyrė į atskirą bylą, ir į atskirą bylą – pagal ieškovės S. N. reikalavimus dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Šią bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas pagal E. C. ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei kt.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, atnaujino ieškovei E. C. dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, pripažino neteisėtais ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78), pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu atmetė (civilinė byla Nr. 2-12381-734/2016). Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-768-755/2018).

5.       2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje ieškovė S. N. prašė atidėti teismo posėdį iki ieškovė atliktus naujus kadastrinius matavimus pateiks Nacionalinei žemės tarnybai, kuri priims dėl jų sprendimą, kurį ieškovė įregistruos Registrų centre. Nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus.

6.       Atsakovė E. C. prašė atmesti ieškovės prašymą, nurodydama, jog ieškovės prašymas pažeidžia proceso operatyvumo, šalių lygybės, rungimosi principus. Ieškovės pirminis ieškinys grindžiamas UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktais sklypo matavimais, kurie teismo sprendimu yra panaikinti, todėl ieškovės ieškinio pagrindas šiai dienai yra išnykęs. Ieškovė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikui, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo jos atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas.

7.       Trečiasis asmuo E. E. prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog gretimo sklypo savininkė E. C. su naujai atliktais ieškovės sklypo matavimais nesutiko, todėl šių matavimų Nacionalinė žemės tarnyba netvirtins, ieškovė, reikšdama prašymą atidėti be datos teismo posėdį, vilkina bylos nagrinėjimą.

8.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog esant tarp kaimyninių sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribos, Nacionalinė žemės tarnyba paprastai nederina tokių sklypo matavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės S. N. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. C. naudai.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrindą sudaro UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti ieškovės sklypo matavimai, kuriais remdamasi, ieškovė įrodinėja, jog atsakovės sklypas yra įsiterpęs į ieškovės sklypą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78), pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

11.       Teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinio faktinio pagrindo nėra, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovės ieškinio dalykas yra pagrįstas, ar egzistuoja ieškovės teisių pažeidimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ieškovei buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškinio reikalavimus, suteiktas ilgesnis, nei numato CPK nuostatos, terminas, t. y. iki 2019 m. balandžio 17 d., tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo. Ieškovės atstovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki ieškovė atliks sklypo matavimus bei juos patvirtins įstatymų nustatyta tvarka, prieštarauja CPK 1622 straipsnio nuostatoms, kuriuos griežtai reglamentuoja teismo posėdžių atidėjimų tvarką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, šalių lygybės bei rungtyniškumo principams. Teismas atsižvelgęs į nurodytus argumentus, sprendė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neatitinkanti ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), nes ieškovės ieškinyje nėra faktinio ieškinio pagrindo. Nurodė, jog ieškovės teisės dėl teisminės gynybos nebus pažeistos, nes pašalinusi ieškinio trūkumus, ji vėl galės kreiptis į teismą (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

12.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, o atsakovė dėl tokio ieškovės elgesio patyrė bylinėjimosi išlaidas, sprendė iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Ieškovė (apeliantė) S. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos sustabdymo iki ieškovės žemės sklypo 2019 m. balandžio 12 d. atlikti UAB „Topokada“ kadastriniai matavimai bus patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje ir įregistruoti Registrų centre, tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

13.1.       Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nėra ieškovės ieškinio faktinio pagrindo. Teismas šioje dalyje netinkamai aiškina ieškovės ieškinio pagrindą, nes ieškinio pagrindą sudaro ne tik UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos teismas panaikino, bet ir kiti įrodymai, kuriuos teismas ignoruoja. O būtent: SB „Verkiai“ generalinis planas; Vilniaus miesto tarybos 1994 m. kovo 3 d. potvarkis Nr. 375V; SB „Verkiai“ valdybos pirmininko A. Č. 2011 m. spalio 28 d. pažyma apie atliktus E. C. ir S. N. žemės sklypų matavimus; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-91; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 14 d. raštas Nr. 49GFN(14.49.104)1330 Dėl žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52, esančių (duomenys neskelbtini) ribų; žemės sklypų Nr. 21 (51) ir 23 (52) kadastro žemėlapio ištrauka; E. C. žemės sklypo UAB „Topografija“ žemės sklypo planas su kadastriniais matavimais; UAB „Akrogroup“ matininko G. K. Specialisto išvados civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 ir kt.

13.2.       Teismo pozicija šioje byloje kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo, nes teisėja nemato akivaizdaus ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo, jog atsakovės tvora šiaurinėje, rytinėje dalyje yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą, atsakovės metalinis garažas ir malkinė yra šalia gretimų sklypų ribos, šalia atsakovės žemės sklypo yra užblokuotas akmenimis sodininkų bendrijos vietinis kelias ir pravažiavimas į ieškovės žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų ir nuotraukų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimus. 2019 m. balandžio 12 d. UAB „Topokada“ atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtino, kad atsakovės tvora šiaurinėje, rytinėje dalyje yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypo teritoriją.

13.3.       Teismas nurodydamas ieškovei keisti ieškinio dalyką, o ne pagrindą, suvaržo ieškovės teisę apginti jos pažeistas žemės sklypo nuosavybės ir valdymo teises. Ieškovė pareikšto ieškinio, kurio reikalavimai 2015 m. gruodžio 22 d. buvo patikslinti, neatsisako, tačiau pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai teismo buvo panaikinti, ieškovė turėjo atlikti savo žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus ir pateikti teismui prie jau pateiktų papildomus įrodymus, t. y. patikslinti ieškinio pagrindą, o ne reikalavimus (dalyką), kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje.

13.4.       Ieškovė neturėjo jokios galimybės įtakoti UAB „Topokada“ matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo operatyvumo ir įregistravimo Registrų centre. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 1622 straipsnio nuostatas, nes šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad <...> būtina išreikalauti naujus įrodymus <...> arba dėl kitų svarbių priežasčių. Teismas galėjo ir turėjo jeigu neatidėti, tai sustabdyti bylos nagrinėjimą. Šioje byloje teismas nepagrįstai nenustatė būtinybės išreikalauti ar įpareigoti ieškovę pateikti naujus įrodymus bei nustatė, kad dėl svarbių, nepriklausančių nuo ieškovės aplinkybių, ieškinio pagrindas nebuvo patikslintas, nes naujai atlikti kadastriniai matavimai iki 2019 m. balandžio 17 d. dar nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Registrų centre.

13.5.       Teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, tačiau šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje teismas nenustatė ieškinio trūkumų, o tik išaiškino ieškovei teisę tikslinti ieškinio reikalavimus. Todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas.

14.       Atsakovė E. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį. Nurodo, kad 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ieškovei buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau teismas nepranešė ieškovei (jos neįspėjo), kad jai nepatikslinus ieškinio jis bus paliktas nenagrinėtu, ieškovei net nebuvo nustatyti konkretūs ieškinio trūkumai. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieškovės ieškinys pilnai atitinka visus CPK 135 straipsnyje ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Kokį procesiniame pareiškime nurodyti faktinį ieškinio pagrindą yra absoliuti ieškovo teisė. Ir tik bylą išnagrinėjęs iš esmės priimdamas motyvuotą sprendimą teismas turi konstatuoti ar ieškinio pagrindas byloje buvo (ir ieškinys tenkinamas), ar jo nebuvo (ieškinys atmetamas), o šiuo atveju teismas pasisakė, kad ieškovės ieškinio pagrindo nėra dar net neišnagrinėjęs bylos. Be to teismas neišsprendė klausimo dėl visų atsakovės šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

15.       Ieškovė S. N. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties panaikinimo. Ieškovė sutinka iš dalies su atsakovės argumentais, kad teismas net nepranešė ieškovei, jog jai nepatikslinus ieškinio jis bus paliktas nenagrinėtu, ieškovei nebuvo nustatyti konkretūs ieškinio trūkumai, kurių nepašalinus pareiškimas negalės būti nagrinėjamas teisme. Sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės ieškinio pagrindas turėtų būti tikslinamas. Ieškovės nuomone, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus.

16.       Atsakovė E. C. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą iš dalies, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį. Tokio sutikimo motyvai yra detaliai išdėstyti atsakovės atskirajame skunde, tačiau nesutinka su ieškovės atskirojo skundo dalimi, kuria prašoma patenkinti ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos sustabdymo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ji neregistruoja naujai atliekamų kadastrinių matavimų ir besiginčijamoms šalims pasiūlė savo ginčą dėl sklypų ribos spręsti teisme. Atsakovės nuomone, bylos nagrinėjimo atidėjimas ar sustabdymas akivaizdžiai prieštarautų įstatymuose įtvirtintiems protingumo, teisingumo, bylos nagrinėjimo operatyvumo bei koncentruotumo principams bei pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Civilinė byla teismuose nagrinėjama nuo 2012 metų, ieškovės prašymo tenkinimas šios civilinės bylos nagrinėjimą pratęstu dar mažiausiai 2-3 metams.

17.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktais kadastriniais matavimais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu yra panaikinti. Taigi šiai dienai ieškovės ieškinio faktinio pagrindo nėra, t. y. nėra vieno iš ieškinį sudarančio privalomo elemento. Be to, ieškovė nepasinaudojo CPK 377 straipsnyje numatyta teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pakeisti ieškinio pagrindą, todėl mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

18.       Trečiasis asmuo E. E. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį, atsakovės atskirąjį skundą tenkinti pilnai. Nesutinka su ieškovės atskirojo skundo dalimi, kuria prašoma patenkinti jos prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos sustabdymo. Trečiojo asmens nuomone, nesant atliktiems ieškovės sklypo kadastriniams matavimams, nėra jokio teisinio pagrindo ieškiniui. Nors ieškovė teigia, jog informavo teismą, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti iš naujo, tačiau matavimai nėra laikomi atliktais, kol jie nėra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriuje. Nurodo, kad ieškinio pagrindas gali būti tik ieškovės kadastriniai matavimai, nes visi kiti raštai, dokumentai ir išvados remiasi būtent jais. Nesant atliktų ieškovės kadastrinių matavimų, nėra ir ieškinio pagrindo. Trečiojo asmens nuomone, 2019 metais atlikti kadastriniai matavimai, jei ir būtų patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, negali būti imami kaip pagrindas ieškiniui, kuris suformuotas 2012 metais. Ši byla negali būti palikta nenagrinėta, nes tai reiškia, kad atsakovė, įrodžiusi neteisėtus veiksmus savo atžvilgiu, iš esmės bylą pralaimi, nes patiria materialinių nuostolių, kurie teismo jai nėra kompensuojami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), daikto valdymo ir nuosavybės teisių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas įvertinęs, jog ieškovė faktinį ieškinio pagrindą įrodinėja vadovaudamasi 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktais ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pripažintas neteisėtu ir panaikintas, sprendė, kad nėra ieškinio faktinio pagrindo, todėl negalima daryti išvados ar ieškovės ieškinio dalykas yra pagrįstas, ar egzistuoja ieškovės teisių pažeidimas ir tuo pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtu.

22.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai) bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsniai). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111-115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ieškovė nurodė ieškinio reikalavimus ir jos manymu reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė ginčo nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Ieškinyje neabejotinai yra nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. tai, kad atsakovės žemės sklypas galimai įsiterpia į ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą. Be to, ieškovė savo reikalavimus grindžia ne tik 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktais ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais. 

24.       Įstatyme ieškovui nustatyta pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinio faktinio pagrindo nėra. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl aplinkybes dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės.

25.       Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus.

26.       Ieškovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos sustabdymo iki ieškovės žemės sklypo 2019 m. balandžio 12 d. atlikti UAB „Topokada“ kadastriniai matavimai bus patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje ir įregistruoti Registrų centre, turės būti išspręstas pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą iš esmės.

27.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       Dėl kitų atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie bus įvertinti pirmosios instancijos teismo. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pasisakys ir dėl visų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovės S. N. ir atsakovės E. C. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius