Baudžiamoji byla Nr. e1-1253-1199/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00114-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 29.1.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje W. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kroviku, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

W. R. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, turėdamas su savimi, laikė žinomai netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, W. R., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 15 d., 11.30 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, per Medininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., šį dokumentą panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnui.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis W. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis žino ir supranta, kad turi netikrą vairuotojo pažymėjimą. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). 2010 metais jis neteko vairuotojo pažymėjimo, nes vairavo neblaivus ir iš jo buvo atimta teisė vairuoti, turėjo Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Po šių problemų, kad galėtų gauti naują vairuotojo pažymėjimą, jam reikėjo praeiti medicininę komisiją, metus lankytis mokymuose ir įvairiuose patikrinimuose, o jis nenorėjo to daryti, nes tai labai ilgai užtrunka. Paprasčiau buvo vairuotojo pažymėjimą tiesiog nusipirkti. Kažkas iš pažįstamų, prieš porą metų, tikslaus laiko neprisimena, jam pasakė, kad yra galimybė gauti netikrą lenkišką vairuotojo pažymėjimą, sakė, kad jokių problemų tokį dokumentą turint nekyla. Jam pažįstami davė telefono numerį, jis parašė. Jam paaiškino, kad jis turi atsiųsti savo duomenis ir nuotrauką, ir gaus lenkišką vairuotojo pažymėjimą. Reikėjo sumokėti 500 eurų avansą. Per keletą dienų jam padarė ir atsiuntė dokumentus, ten buvo kažkokie testai, taip pat gyvenamosios vietos deklaravimas, dokumentai buvo reikalingi tam, kad būtų galima patvirtinti informaciją, kad jis teisėtai gavo vairuotojo pažymėjimą. Bet iš tikrųjų jis Lenkijoje nebuvo, niekur nevažiavo ir vairuotojo pažymėjimo Lenkijoje negavo. Jis žino ir supranta, kokia yra vairuotojo pažymėjimo gavimo tvarka. Jam visus dokumentus atsiuntė per „Whats App“ programėlę. Likusią pinigų sumą jis sumokėjo, kai gavo dokumentus per „Whats App“ programėlę, iš viso jam vairuotojo pažymėjimas kainavo apie 1 200 eurų. Po to, vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus jis gavo paštu dideliame voke. Jis žinojo ir suprato, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, kadangi nesilaikė nustatytos vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarkos. Važinėja nedaug, tad šiuo dokumentu naudojosi keletą kartų būdamas Vokietijoje, jokių problemų tuo metu jam nekilo. Šį dokumentą turėjo su savimi, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pasienio tikrinimo metu, jį padavė pareigūnams. Per „Whats App“ programėlę jis kontaktavo su asmeniu, kuris buvo pavadintas „O.“, rusiškai tai būtų „Ž.“. Kadangi tai buvo seniai, prieš keletą metų, kai jis naudojosi kitu telefonu, tai nežino, ar yra išlikę tie susirašinėjimai. Jo telefonas „iPhone“, PIN kodas (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jis neturi gyvenamosios vietos, giminių, ir draugų neturi, vyko iš Vokietijos per Lenkiją ir Lietuvą į Baltarusiją. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Sutinka ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b.  l.  83– 86, 152–154).

Kaltinamojo W. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialisto Karolio Šimkaus tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val., Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, iš Lietuvos Respublikos vyko (duomenys neskelbtini) pilietis W. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo vairavo lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atliekant pasienio tikrinimą kilo įtarimas dėl W. R., gim. (duomenys neskelbtini), pateikto bei jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) autentiškumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra visiška klastotė. Dokumento apsauginis tinklelis, rekvizitai, nuotrauka, antrinė nuotrauka atlikti rašaliniu spausdintuvu, imituota DID difrakcinė identifikavimo priemonė, imituotas skaidriame langelyje esantis kintantis lazerinis vaizdas (CLI® / MLI®). Imituotos (UV) ultravioletinių spindulių apsaugos, dokumento blankas yra gyvas, t. y. švyti ryškiai mėlyna spalva. Imituoti reljefo įspaudai, bei lazerinio graviravimo priemonės (b.  l. 45–52).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 109KTS-56 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pateiktas tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas W. R. vardu, yra netikras. Pateiktame tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame W. R. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 116–117).

Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), paimtas iš įtariamojo W. R. asmens kratos metu. Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono galerijoje yra nuotrauka, kurioje matomas dokumentas, lenkų kalba, ir ant jo padėtas Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas W. R. vardu. (b. l. 122–129).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje W. R. inkriminuojami žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo, gabenimo ir panaudojimo alternatyvieji požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad W. R. kaltė pagal šį jam pareikštą kaltinimą byloje yra įrodyta, t. y. byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad W. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, laikė ir gabeno žinomai suklastotą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, ir jį panaudojo, pateikdamas pasienio užkardos pareigūnui.

Be paties W. R. parodymų, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina pasienio užkardos specialisto K. Šimkaus tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriame nurodoma, kad patikrinus W. R. pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, jog jis galimai yra visiška klastotė, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras. 

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, gabeno ir panaudojo. Taigi W. R. neteisėti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

W. R. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 134–137). 

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – W. R. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas ( b. l. 163), administracinių nusižengimų registre apie W. R. duomenų nėra ( b. l.  95–99), dirba (duomenys neskelbtini) kroviku. Byloje nėra duomenų apie W. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus W. R. už BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje įtvirtintą švelnesnę bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą minimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės dydžiui – 30 (trisdešimt) parų. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui. 

W. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis taip pat prašė teismo, esant galimybei, „konvertuoti jam skirtiną areštą į piniginę išraišką“. Teismas pažymi, kad BK 300 straipsnio sankcijoje yra nustatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Švelnesnę bausmės rūšį – baudą, teismas šiuo atveju galėtų skirti tik vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3dalimi ar BK 62 straipsniu, tačiau šių teisės normų taikymo sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos. 

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Byloje nustačius, kad kaltinamasis sąmoningai žinodamas, kad daro nusikalstamą veiką, įsigijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir juo disponavo, tą darė, pasak paties kaltinamojo, todėl, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to, kad jis vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Kiti klausimai

Į W. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. 11.30 val. ir suėmimo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 36–40).

2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, W. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 15 d., t. y. nuo kaltinamojo laikino suėmimo dienos (b. l. 112– 115). Nagrinėjamoje byloje W. R. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, su Lietuvos Respublika nesaistomas tampriais socialiniais ir (ar) šeimyniniais ryšiais, yra užsienio valstybės pilietis, taigi būdamas laisvėje gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis), tad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina kaltinamajam atlikus šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, kaip metodinės priemonės naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

W. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir W. R. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į W. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 15 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos. 

W. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti W. R. atlikus jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, kaip metodinės priemonės naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Išaiškinti W. R., kad: 

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja         Liudmila Larionova