Civilinė byla Nr. 2A-234-516/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16082-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei
dalyvaujant ieškovo atstovams P. N., advokatei B. V.
atsakovo atstovui P. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Litekso“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Litekso“ dėl sutarties pakeitimo. Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2000 02 21 vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutarties Nr. 307, pakeistos 2000 06 12 papildomu susitarimu prie 2000 02 21 sutarties Nr. 307, 2.2 punktą tokiu būtu: „2.2. Tiekėjo priimtų tvarkyti karšto vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutarties Nr. 307 ir 2000-06-12 papildomo susitarimo pasirašymo metu patiekto geriamo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaitos klausimai įstatymais nebuvo sureglamentuoti. 2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 23 str. 2 d. įtvirtinama, kad vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas pateikto vandens kiekiui. Vadovaujantis šio įstatymo 23 str. 3 d. ir Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.127, 8 punktu, daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o net ir įrengti jie atsiskaitymui nenaudojami. Ieškovas nurodo, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, sutarties Nr. 307, pakeistos papildomu susitarimu, 2.2 punktas, kuriuo vadovaujantis vyksta šalių atsiskaitymas už karšto vandens nuotekų tvarkymą, tapo prieštaraujančiu paminėtoms teisės normoms. UAB „Palangos vandenys“ negalėjo ir iki šiol negali į nuotekų tvarkymo kainą įtraukti nuostolių, patiriamų dėl 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr.307, pakeistos 2000-06-12 papildomu susitarimu, 2.2 punkto vykdymo. Šie nuostoliai susidaro dėl to, kad UAB „Palangos vandenys“ į nuotekų sistemą priima ir tvarko (šalina ir išvalo) visą karšto vandens kiekį, kuris pagaminamas gyvenamųjų namų karšto vandens ruošimo įrenginiuose, tačiau atsakovas pagal minėtą punktą apmoka tik pagal butų karšto vandens skaitiklių rodmenis, jiems nesant – pagal gyventojų skaičių ir Palangos miesto savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Ieškovas negauna pajamų už visų priimtų tvarkyti karšto vandens nuotekų tvarkymą, nors šių paslaugų tiekimui patiria sąnaudas, kurių įtraukti į geriamojo vandens ir nuotekų kainą dėl paminėtu būdu pasikeitusio reglamentavimo neturi jokių juridinių prielaidų. Sutarties ir papildomo susitarimo pasirašymo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo numatyti, kad įstatymais sureguliavus geriamojo vandens, pateikto karštam vandeniui ruošti, ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos klausimus pasunkės sutarties vykdymas ir dėl to jis patirs nuostolius. Sutartinių įsipareigojimų vykdymo sudėtingumą ieškovas įrodinėjo pridedamomis 2009-12-16 suvestinėmis, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-30, pagal kurias ieškovas negavo 181047,86 Lt (neįskaitant PVM) pajamų už priimtų karšto vandens nuotekų šalinimą ir valymą. Tai, kad bendrovė patiria minėtus nuostolius konstatavo ir Palangos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba 2007-12-04 ribotos apimties finansinio audito ataskaitoje Nr.K11-3.20-12A. Ieškovas negali įtakoti nuostolių mažėjimo, kadangi nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms ir jų eksploatavimą (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., 28 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas 2009-11-17 raštu Nr.(11) IS-1439 kreipėsi į atsakovo filialą „Palangos šiluma“ su pasiūlymu pakeisti sutarties, pakeistos papildomus, susitarimu 2.2. punktą, jį suderinant su įsigaliojusiais teisės aktais. Atsakovo filialas 2009-12-02 raštu Nr.660 atsisakė pasirašyti susitarimą, atsisakymą motyvuodama Energetikos ministro 2009-06-16 įsakymu Nr. 1-95 pakeistų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punktu. Ieškovo manymu, šiuos argumentus paneigia Šilumos ūkio įstatymo 2 dalis, įtvirtinanti, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2009-07-01. Tiek geriamojo vandens pirkimo – pardavimo sutartis, tiek karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartis negalėtų būti nutraukta, tačiau turi būti pakeista taip, kad jos vykdymas atitiktų po sutarties sudarymo pasikeitusias imperatyvias teisės normas, taip pat atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Pakeitus sutarties sąlygą dėl ieškovo priimtų nuotekų apskaitos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 2 d. reikalavimus, būtų nustatyta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas pakeitė 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutarties Nr. 307, pakeistos 2000-06-12 papildomu susitarimu prie 2000-02-21 sutarties Nr. 307, 2.2 punktą nustatydamas, kad tiekėjo priimtų tvarkyti karšto vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Litesko“ ieškovui UAB „Palangos vandenys“ 4840,00 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 131,00 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ 2000-12-27 pasirašytą SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr.1-K, bei turto nuomos sutartį SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ įsipareigojimus perėmė atsakovas UAB „Litesko“, šilumos tiekėjo veiklą įsipareigojęs vykdyti per filialą „Palangos šiluma“. Ieškovas atsakovui 2007-03-27, 2007-07-20, 2008-05-13, 2009-11-17 teikė siūlymus keisti 2000-02-21 sutarties Nr.307 2.2 punktą. Atsakovui nesutikus, ieškovas teismo tvarka siekia], kad ieškovo (vandens tiekėjo) priimtų tvarkyti karšto vandens nuotekų kiekis būtų nustatomas, pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, tiekėjo įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Esmine priežastimi sutarties pakeitimui ieškovas nurodo, jog dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo, sutarties vykdymas jam tapo sudėtingesnis nei atsakovui.
Teismo teigimu, aplinkybę dėl ieškovo patiriamų nuostolių patvirtina Palangos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos 2007-12-04 UAB „Palangos vandenys“ ribotos apimties finansinio audito ataskaita Nr.K11-3.20-12.A, kurios išvadų 5 p. konstatuota, jog ieškovo nuostoliai patiriami dėl negaunamų pajamų už karšto vandens nuotekų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neneigė ieškovo patiriamų nuostolių fakto, nurodydamas, jog vykdydamos sutartį abi šalys patiria nuostolius, kurie sudarant 2000-02-21 sutartį tarp šalių buvo paskirstyti tolygiai.
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o, jei ir yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jei šalys raštu nesusitaria kitaip (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 3 d.). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį (2009-05-125 įstatymo redakcija Nr. XI-250) ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.127, 8 punktą, karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Teismo teigimu, toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad pašalintų karšto vandens nuotekų kiekis turi būti apskaitomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Ieškovas, vykdydamas 2000-02-21 sutartį, privalo vadovautis paminėtomis imperatyviomis teisės normomis. Tai patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicija byloje, jog derinant UAB „Palangos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaujantis imperatyviomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, komisija priimtų tvarkyti daugiabučiame name karšto vandens nuotekų kiekį apskaičiuos pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.03-133 nustatė ieškovui šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą gyventojams, į kurią neįskaičiuoti vandens nuostoliai, atsirandantys tarp daugiabučio namo įvadinio skaitiklio ir gyventojų butų skaitiklių. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 38 punktą šie nuostoliai galėjo būti įskaičiuoti į karšto vandens kainą. Teismo posėdžio metu Komisijos atstovė nurodė, jog esant galiojančiam reglamentavimui ir šalių 2000-02-21 sutarčiai atsakovas prieš ieškovą turi pranašumą, nes į karšto vandens kainą atsakovo filialui „Palangos šiluma“ yra įskaičiuojami penkių procentų geriamo vandens tiekimo nuostoliai ir per karšto vandens kainą atsakovas gauna šiek tiek daugiau pajamų už geriamo vandens nuotekas, negu jis turėtų gauti, o ieškovas patiria daugiau nuostolių.
Teismo teigimu, sudarydamas 2000-02-21 sutartį Nr. 307 ir 2000-06-12 papildomą susitarimą ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad geriamo vandens, patiekto karštam vandeniui ruošti, ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitos klausimai bus sureguliuoti įstatymu ir dėl to jam pasunkės minėtos sutarties sąlygos vykdymas bei dėl tokio reguliavimo jis patirs daugiau nuostolių, todėl teismas pripažino, kad šių aplinkybių ieškovas negalėjo numatyti ir kontroliuoti, o taip pat nebuvo prisiėmęs šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi yra visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios teigti, jog ieškovo (geriamo vandens tiekėjo) patiriami nuostoliai laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu. Šalių sudaryta sutartis yra ilgalaikė, galiosianti ne trumpiau kaip iki 2000-12-27 pasirašytos SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties Nr.1-K bei turto nuomos sutarties termino pabaigos, todėl ieškovui negalint įtraukti jo patiriamų nuostolių į nuotekų tvarkymo kainą esant ilgalaikei sutarčiai sutarties šalių pusiausvyros pažeidimas pripažintinas esminiu.
Be to, pats ieškovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių dydžio (mažėjimo), kadangi nedalyvauja karšto vandens gamybos ir ruošimo procese. Ieškovas taip pat nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms bei jų eksploatavimą, nes tai priklauso karšto vandens teikėjui (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., 28 str. 2 d. 2 p.). Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. (2009-09-12 įstatymo redakcija Nr. XI-250) nustato, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Įgyvendinant minėtą Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. nuostatą, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (2009-12-22 įsakymo redakcija Nr.1-255), 365 p. numatyta, jog nuo 2010-05-01, iki kol buitiniai karšto vandens vartotojai nesudarys karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjui ir buitiniam vartotojui taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 10 priedas) nuostatos. Atsakovas taip pat sutinka, jog pagal pakeistas Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 365 punkto nuostatas, šilumos tiekėja atsakovo filialas „Palangos šiluma“ nuo 2010 m. gegužės 1 d. dalies Palangos daugiabučių atžvilgiu pradėjo ir karšto vandens tiekimo veiklą . Atsakovas turi šilumos tiekimo licenciją, byloje nėra duomenų, jog prie šalių sutarties pridedame sąraše nurodytų daugiabučių namų butų (patalpų) savininkai yra sudarę karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis su kitais šilumos ūkio subjektais, todėl karšto vandens tiekėju yra atsakovo filialas „Palangos šiluma“. Atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-06-02 rašte Nr.R2-908 pateiktą išaiškinimą dėl teisės aktų, reglamentuojančių ir įgyvendinančių apsirūpinimą karštu vandeniu, taikymo ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis prie jos prieduose išvardintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu galios tol, kol su gyventojų atstovais (namo valdytoju (administratoriumi) ar bendrija) būtų sudarytos sutartys dėl geriamo vandens pirkimo. Tokios sutarties sudarymo atveju ginčo sutartis šių daugiabučių namų atžvilgiu pasibaigtų. Iš byloje esančių duomenų ir paaiškinimų matyti, kad šiluminius tinklus prijungus prie daugiabučių namų karšto vandens ruošimo įrenginių, tarp atsakovės ir butų savininkų neterminuotai susiklostė karšto vandens pirkimo – pardavimo santykiai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla savo aplinkybėmis yra panaši į tas bylas, kuriose teismų praktika dėl karšto vandens tiekėjo, nurodant, jog šilumos tiekėjas tieka vartotojams ne tik šilumą bet ir karštą vandenį, jau yra atitinkamai suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2006, 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-708-467/2009). Todėl nagrinėjamu atveju teismas yra saistomas minėtose bylose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Vadovaudamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis teismas pripažintino, jog UAB „Palangos vandenys“ ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkinamas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Litesko“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- ieškovas teismo prašydamas pakeisti Sutarties nuostatas, konkrečiai jos 2.2 p., siekia perkelti papildomas pareigas ir riziką iš ieškovo atsakovui, motyvuodamas pasikeitusiomis teisės normomis ir sutartinių sąlygų ekonominiu nenaudingumu. Lygiai kaip ieškovui, taip ir atsakovui sutarties vykdymas yra nuostolingas ir nėra jokių pagrindų, imperatyviai numatytų CK 6.204 str., tam, kad sutartis būtų pakeista teismo tvarka ieškovo pageidaujamu būdu – dar labiau apsunkinant atsakovo padėtį.
- teigia, kad sutartis vykdoma jau nuo 2000 m. ir ieškovo nurodomos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priėmimas nuo 2007-01-01 ieškovo nurodomam nuostolių buvimui jokios įtakos neturi. Tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek iki 2007-01-01 redakcijos GVTNTĮ priėmimo dėl atsiskaitymo už nuotekas pagal butuose įrengtus skaitiklius patirtų nuostolių ieškovui nebuvo leidžiama įtraukti į apskaičiuojamą geriamojo vandens kainą, o tai reiškia, kad ši aplinkybė dėl nuostolių nekompensavimo jam tapo žinoma ne po sutarties sudarymo, bet iki to. Taigi sutarties 2.2 p. sąlygos vykdymas niekaip nepasunkėjo. Sutartis jos sudarymo metu atspindėjo pasiektą tarpusavio šalių susitarimą sureguliavo santykius šalto/geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir vandens nuotekų šalinimo bei valymo srityje ir tolygiai paskirstė tarpusavio įsipareigojimus bei su tuo susijusią riziką. Be to, pagal CK 6.204 str. 2 d. nuostatą sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimas turi būti esminis, t.y. ieškovui sutarties vykdymo kaina turėjo padidėti iš esmės, tačiau visiškai akivaizdu, ar ieškovo, kaip teigiama, patiriamų netekimų sumos yra tokios didelės, kad gali sudaryti esminę visos pagal sutartį ieškovo gaunamos naudos dalį.
- teismas nepagrįstai konstatavo, kad atitinkamų aplinkybių sutarties sudarymo metu ieškovas negalėjo protingai numatyti. Teigia, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus dar iki ginčo sutarties sudarymo ieškovui nebuvo kompensuojami jokie netekimai, atsiradę dėl nuotekų kiekio nustatymo pagal butuose esančius skaitiklius. Ieškovas, pasiūlęs 2000-06-12 atlikto ginčo sutarties 2.2 p. pakeitimo tekstą, galėjo įtraukti į ją sąlygas, kurios neleistų atsirasti vandens tiekėjo nuostoliams, tačiau to nepadarė;
- geriamais vanduo, tekantis butuose iš šalto vandens čiaupų, ieškovo yra parduodamas būtent pagal butų, o ne pagal namo įvadinį skaitiklį, t.y. lygiai taip pat, kaip geriamojo vandens tiekimo ribą atsiskaitymui imperatyviai nustato Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 d. ir taip pat, kaip 2006-06-12 atliktu ginčo Sutarties 2.2 p. pakeitimu šalys susitarė dėl geriamojo vandens karšto vandens ruošimui nuotekų šalinimo ribos atsiskaitymui. Be to, ieškovas nepaneigė, jog vandens nuostoliai, atsirandantys tarp daugiabučio namo įvadinio skaitiklio ir gyventojų butų skaitiklių, ieškovui nebuvo skaičiuojami ir iki Komisijos 2007-12-05 nutarimo priėmimo;
- dėl teismo argumentų, jog panašaus pobūdžio bylose jau yra suformuota teismų praktika, nagrinėjama byla savo aplinkybėmis yra panaši į bylas, nurodo, jog nei vienoje iš teismo paminėtų bylų nebuvo nagrinėjama tokia sutartis, kokia sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Palangos vandenys“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad remiantis teisės aktais, darytina išvada, jog daugiabučiuose namuose pašalintų karšto vandens nuotekų kiekis turi būti prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui, t.y. apskaitomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis.
Nurodo, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas prieš ieškovą turi pranašumų, nes į karšto vandens kainą atsakovo filialui „Palangos šiluma“ yra įskaičiuojami 5 proc. geriamojo vandens tiekimo nuostoliai ir per karšto vandens kainą atsakovas gauna šiek tiek daugiau pajamų, negu jis turėtų gauti, o ieškovas patiria daugiau nuostolių. Taigi į atsakovui nustatytą karšto vandens kainą yra įtraukti dėl perkamo geriamojo vandens pagal daugiabučių įvadinius į karšto vandens ruošimo įrenginius apskaitos prietaisus patiriami 5 proc. dydžio nuostoliai. Ieškovas pažymi, kad tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose šie nuostoliai yra didesni kaip 5 proc., atsakovas turi visas juridines prielaidas mažinti šiuos nuostolius.
Nurodo, jog atsakovo pateikti 2009 m. finansinės atskaitomybės nuorašai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo kaip geriamojo vandens tiekėjo patiriami nuostoliai dėl 2000-02-21 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties 2.2 p. vykdymo laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu. Be to, nuostolių sumos galėtų būti palyginamos tik su pajamomis, gaunamomis už nuotekų tvarkymo paslaugas iš abonentų. Tuo tarpu atsakovas nuostolių procentinę dalį skaičiuoja nuo visos ieškovo apyvartos, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo ne tik nuotekų tvarkymo veiklą, bet ir kitą veiklą.
Teigia, kad ieškovas yra Palangos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė. Viešas interesas reikalauja, kad tiek valstybės, tiek savivaldybės turtas būtų valdomas efektyviai. Ieškovas yra pelno siekiantis asmuo. Taigi jis turi gauti pilną apmokėjimą už karšto vandens nuotekų tvarkymo paslaugų suteikimą. Be to, sudarydamas 2000-06-12 papildomą susitarimą prie 2000-02-21 sutarties ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ateityje įstatymais bus sureguliuoti nuotekų apskaitos klausimai ir dėl to jam pasunkės sutarties paminėtos sąlygos vykdymas.
Ieškovas taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika analogiškose bylose.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju geriamojo vandens tiekimas yra viešoji paslauga ir sutartis dėl šios paslaugos tiekimo negali būti traktuojama tik kaip komercinis sandoris. Be to, teismas, pasisakydamas dėl sutarčių vykdymo pagal CK 6.204 str., pagrįstai atsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Tretysis asmuo taip pat sutinka su teismo išvada, jog yra visos CK 6.204 str. 2 d. numatytos sąlygos, leidžiančios teigti, kad ieškovo patiriami nuostoliai laikytini esminiu sutarties vykdymo suvaržymu. Be to, teismo skundžiamo sprendimo išvados, jog ieškovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių dydžio, kadangi nedalyvauja karšto vandens gamybos procese, bei tai, kad ieškovas nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms, nes tai priklauso karšto vandens tiekėjui, padarytos atsižvelgiant į minėtais klausimais suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties pobūdžio.
Byloje nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ 2000-02-21 pasirašė vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartį Nr. 307, kuri buvo iš dalies pakeista 2000-06-12 papildomu susitarimu. Remiantis šia sutartimi ieškovas tiekia atsakovui šaltą (geriamąjį) vandenį karštam vandeniui ruošti ir šalina karšto vandens nuotekas. Apeliantas nepagrįstai šią sutartį traktuoja kaip išskirtinai komercinį sandorį. Ieškovas yra viešasis vandens tiekėjas (Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 20 d.), todėl ieškovo ir atsakovo sudaryta vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartis yra viešoji sutartis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.161 str., 6.383 str. 3 d., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 21 d.). Viešosiomis sutartimis įstatymas draudžia kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.161 str. 3 d.). Konstatavus, kad ginčo sutartis priskirtina viešųjų sutarčių kategorijai, sprendžiant dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą, pagrįstumo, teisiškai reikšmingas vandens teikimo, nuotekų tvarkymo, taip pat geriamojo vandens pirkimo karštam vandeniui ruošti teisinis reglamentavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui, t.y. įstatyme nustatyta kitokia vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, negu buvo susitarta šalių sutartyje. Be to, galiojanti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atsikaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, 8 punkte, pagal kurį karšto vandens tiekėjai, kurie perka iš vandens tiekėjo geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, atsiskaito su vandens tiekėju pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis. Aptariamas teisinis reglamentavimas nustatytas po ginčo sutarties sudarymo (atitinkamai- nuo 2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei nuo 2008-01-01 Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas), todėl nagrinėjamu atveju aktualus imperatyvių teisės normų santykis su galiojančia sutartimi. Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 d. nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, kita vertus, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Ši norma savo esme atitinka Civilinio kodekso 1.7 str. 2 d. įtvirtintą civilinių įstatymų galiojimo į ateitį principą, tačiau ji taip pat reiškia ir tai, kad imperatyvių įstatymo normų pasikeitimas neturi įtakos sudarytos sutarties sąlygoms tuo aspektu, kiek sutartis vertinama jos atitikties imperatyvioms įstatymo normoms požiūriu, tačiau tęstinių santykių atveju imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių atitinkamą santykį pasikeitimas, gali įtakoti sutarties vykdymą bei jos keitimą, kadangi sutarties vykdymas taip pat turi atitikti imperatyviąsias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-605/2005).
Taigi, ieškovas turėjo teisinį pagrindą, remdamasis pasikeitusiu teisniu reglamentavimu, taip pat sutarties vykdymo aplinkybėmis, reikšti reikalavimą CK 6.204 straipsnio pagrindu dėl sutarties sąlygos, numatančios kitokią, negu nustato įstatymai, atsiskaitymo tvarką, pakeitimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą ginčo sutartį pakeisti taip, kad sutarties vykdymas atitiktų po sutarties sudarymo įstatymuose įtvirtintas imperatyvias teisės normas.
Dėl Civilinio kodekso 6.204 str. 2 d. numatytų sąlygų egzistavimo.
Remiantis Civilinio kodekso 6.204 str. 1 d., jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką, o būtent, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o per protingą terminą šalims nesutarus dėl sutarties pakeitimo- kreiptis į teismą (aptariamo straipsnio 3 dalis). Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (aptariamo straipsnio 2 d.).
Apeliantas nesutinka, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas iš esmės įtakoja sutartinių prievolių pusiausvyrą, nurodydamas, jog tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek iki 2007-01-01 redakcijos GVTNTĮ priėmimo dėl atsiskaitymo už nuotekas pagal butuose įrengtus skaitiklius patirtų nuostolių ieškovui nebuvo leidžiama įtraukti į apskaičiuojamą geriamojo vandens kainą, o tai reiškia, kad ši aplinkybė dėl nuostolių nekompensavimo jam buvo žinoma ne po sutarties sudarymo, bet iki to. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.204 str. 2 d. sutarties įvykdymo suvaržymu laikomas ne tik įvykdymo kainos padidėjimas, bet ir esminis gaunamo įvykdymo sumažėjimas. Tiek sutarties sudarymo metu (2000-02-21), tiek 2000-06-12 papildomo susitarimo dėl jos 2.2 punkto pakeitimo pasirašymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas detaliai nereguliavo šalto vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001-11-30 nutarimu Nr. 119 patvirtintos Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos 39, 40.2.1 punktai numatė nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymą būtinąsias nuotekų tvarkymo sąnaudas padalijant iš planuojamo sutvarkyti nuotekų kiekio, kuris nustatomas pagal faktinį buvusio periodo pašalintų nuotekų kiekį. Taigi, pagal šią metodiką apskaičiuojamos nuotekų tvarkymo kainos buvo siejamos su faktiniu pašalintų nuotekų kiekiu, kuris, savo ruožtu, buvo apskaičiuojamas pagal sudarytas sutartis (įskaitant ir ginčo sutartį), kurios 2.2 punktas numatė nuotekų kiekio apskaičiavimą pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, tuo tarpu po Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, ieškovas neturi galimybės apskaičiuoti nuotekų tvarkymo kainą pagal sutarties nuostatas (t.y. pagal faktiškai pašalintą nuotekų kiekį, apskaičiuotą pagal butuose įrengtus skaitiklius), nes įstatymas jį įpareigoja pašalintų nuotekų kiekį apskaičiuoti pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį (įvadinį daugiabučio namo skaitiklį) rodmenis. Ieškovas, atsižvelgiant į sutarties pasirašymo metu buvusią situaciją, t.y. į tai, kad įstatymai ir netgi poįstatyminiai teisės aktai nenumatė tvarkos, kuria remiantis turėjo būti apskaičiuojamas pašalintų nuotekų kiekis, neturėjo galimybės numatyti ateityje pasikeisiančio teisinio reglamentavimo, kuris jo padėtį pablogins, lyginant su ta, kuri buvo sutarties pasirašymo metu.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės paaiškinimais, pagrįstai pripažino, kad ieškovas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo patiria nuostolius, kurie per kainodaros sistemą nėra kompensuojami net iš dalies, skirtingai nuo atsakovo situacijos, kuriam į karšto vandens kainą įskaičiuojami penkių procentų geriamojo vandens tiekimo nuostoliai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, kad apeliantas turi teisines bei technines priemones, kurių pagalba gali išvengti didesnių negu penkių procentų dydžio (kurie atsakovui nekompensuojami), nuostolių (Šilumos ūkio įstatymo 14 str., 15 str. 1 d., 26 str., 28 str. 2 d. 2 p. ir kt.), tuo tarpu ieškovas, nedalyvaudamas karšto vandens gamybos bei ruošimo procese, tokių galimybių neturi.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar sutarčių vykdymo suvaržymas laikytinas esminiu, sprendime pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo sutartis yra ilgalaikė, galiosianti ne trumpiau kaip iki 2016-06-15, todėl ieškovo negaunamos pajamos iš veiklos, kuriai patiriamos sąnaudos, negali būti vertinamos kaip neženklios: apeliantas, nurodydamas, jog aptariami nuostoliai tesudaro apie 1 procentą ieškovo pajamų, neatsižvelgia į tai, kad ieškovas gauna pajamas ne tik iš tipinės veiklos; pažymėtina, kad iš tipinės veiklos (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) ieškovo patiriami nuostoliai 2009 metais buvo 127 113 Lt. Tuo tarpu, remiantis atsakovo 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, ieškovas iš tipinės veiklos 2009 metai gavo 22 526 796 Lt pelno. Šios aplinkybės patvirtina, jog sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimas yra esminis ir teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą, atkuriant šalių interesų pusiausvyrą sutarties vykdymo procese..
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, susiję su netinkamu teisminių precedentų taikymu: esą teismo sprendime nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Viena iš teismo sprendime nurodytų bylų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-708-467/2009) faktinėmis aplinkybėmis yra analogiška nagrinėjamai bylai- joje buvo sprendžiamas sutarties analogiškos nuostatos dėl nuotekų kainos nustatymo Vilniaus mieste klausimas ir teismas toje byloje taip pat sprendė, jog sutarties nuostata, kad pašalintų nuotekų kiekis nustatomas pagal vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių butuose rodmenis, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą bei atitinkamai pakeitė sutartį, nustatydamas, kad pašalintų nuotekų kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaiso, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis. Kitose teismo sprendime nurodomose bylose yra aktualūs išaiškinimai dėl sutarčių, sudarytų tarp šilumos energiją tiekiančios įmonės ir šaltą vandenį karšto vandens ruošimui parduodančios įmonės, pobūdžio (kad tokia sutartis yra viešoji sutartis- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2006); bei dėl įstatyminio reglamentavimo pasikeitimo, kaip pagrindo svarstyti sutarties pakeitimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2008). Taigi, šie teisminiai precedentai yra reikšmingi tam tikrais nagrinėjamos bylos aspektais ir teismas turėjo pagrindą jais vadovautis.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos civilinio proceso normos, todėl pagrindo panaikinti sprendimą nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo ieškovui priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, tačiau ne didesnės negu nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1-2 dalys), būtent, 1200 Lt (1,5 MMA) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei 120 Lt (0,15 MMA už vieną atstovavimo teisme valandą), iš viso- 1320 Lt..
Taip pat, iš apelianto, kurio skundas atmestas, į valstybės biudžetą priteisimos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB ,,Palangos vandenys“ iš apelianto UAB ,,Litesko“ 1320 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš UAB „Litesko“ 21,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski