Administracinė byla Nr. ATP-497-245/2011
Proceso Nr.4-40-3-00213-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyr. patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. V. (toliau – Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2011 m. gegužės 14 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,17 promilės girtumas).
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimu I. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde nurodyta, kad priimdamas nutarimą, teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų parodymais, neišaiškino visų aplinkybių, abejonės nebuvo išspręstos jo naudai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas be jokių įrodymų, tik pagal suinteresuoto asmens – R. J. parodymus, tačiau savo paaiškinime policijai ir teisme ji nurodė, kad pirma sužinojo, o tik paskui pamatė įvykį. Policijos pareigūnai įvykio nematė, jie atvyko daug vėliau. Teisme R. K. paaiškino, kad su juo nebendravo ir negali patvirtinti, kad jis buvo neblaivus, įtarimą jai sukėlė tik jo vairavimas. Kitų liudytojų parodymus teismas įvertino taip, kad jie nematė įvykio ir visas aplinkybes, kurios kėlė abejonių, išsprendė ne jo naudai. Tai, kad išgėrė prie parduotuvės, jis neginčija, tačiau po to automobilio nevairavo. Aplinkybės, neva, jis kliudė automobilį, yra išgalvotos, o parodymai prieš jį, tai savotiškas kerštas, kad jis susikivirčijo su R. J., nors akivaizdu, kad nebuvo jokio kontakto, paprasčiausiai, esant mažai vietos, automobilį jis pastatė per arti kito automobilio.
Atsiliepimų į I. V. apeliacinį skundą negauta.
I. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir prašo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302 11 straipsnio 1 dalis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, kad 2011 m. gegužės 14 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini) I. V. automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą patraukti I. V. administracinėn atsakomybėn, rėmėsi ne atskirais įrodymais, ne vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas apklausė I. V., liudytojus: R. P., V. Ž., K. A., S. Ž., R. K., K. B., įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, alkotesterio parodymus. Teismas skundžiamame nutarime atliko išsamią įrodymų vertinimo analizę, ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimus tarp I. V. ir liudytojų parodymų dėl transporto priemonės vairavimo I. V. esant neblaiviam. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad R. J. paties įvykio nematė, tačiau atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad liudytoja R. J., kuriai apie įvykį pranešė sūnus, atėjusi į įvykio vietą, matė, kad I. V. sėdėjo automobilyje, automobilio variklis veikė, o jo automobilio ratas buvo įsirėmęs į jos automobilio ratą. Be to, liudytoja R. K. teisme teigė mačiusi, kaip į aikštelę įvažiavo automobilis ir kliudė kitą automobilį, kad šis net sujudėjo. I. V. parodymus paneigė ir mažametis liudytojas S. Ž., nurodydamas, kad I. V. su savo drauge E. sėdėjo automobilyje, o jo automobilio ratas buvo įsirėmęs į jo mamos automobilį. Minėtų liudytojų parodymai sutampa ir abejonių nekelia, byloje esantys alkotesterio parodymai patvirtina, kad 2011 m. gegužės 14 d., 21.59 val., I. V. nustatytas 3,17 promilės girtumas. Teisme apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad I. V. matė 19.30 val., kai jis atvažiavo prie parduotuvės, o liudytojas V. Ž. parodė, kad buvo nuėjęs namo, grįžęs prie automobilio, pamatė I. V. konfliktuojantį su R. J.. Liudytojai K. B. ir V. Ž. teigė nematę I. V. vairuojant automobilį, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad jų tuo metu tiesiog nebuvo įvykio vietoje.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl I. V. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nuobauda už šio pažeidimo padarymą I. V. paskirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30 ir 302 straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
I. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Kęstutis Dargužis