Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-616/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20688-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.4; 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.2.6;  2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1;  2.4.7; 2.4.9 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

nuteistajai K. B.,

jos gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta ir nuteista:

–       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės mėnesio viduryje) laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams;

–       pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d.) laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimu būdu ir K. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, K. B. paskirti įpareigojimai: penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės pradžia K. B. skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos.

Nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš K. B. nukentėjusiajam S. K. priteista 13 244,95 (trylika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 95 ct) eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso 13 744,95 (trylika tūkstančių septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 95 ct) eurų, bei 5 (penki) procentai nuo šios sumos metinių palūkanų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. B., 12 944,66 (dvylikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 66 ct) eurų vertės turtui: automobiliui „Volkswagen Golf“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) eurų vertės; piniginėms lėšoms – (duomenys neskelbtini) eurų sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AS „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant laisvai disponuoti iki 468 (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų suma AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, bei leidžiant pervesti 12 944,66 (dvylika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 66 ct) eurų ar po dalį šios sumos į nukentėjusiojo S. K., AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki žalos nukentėjusiajam S. K. atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Bylos esmė

1.       K. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji, 2021 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerakinamo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. (duomenys neskelbtini) g investicinių aukso luitų „(duomenys neskelbtini)“ (praba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (1 vnt. vertė (duomenys neskelbtini) eurai – (duomenys neskelbtini)), 1 vnt. (duomenys neskelbtini) g investicinį aukso luitą „(duomenys neskelbtini)“ (praba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) eurų vertės, 2 vnt. po (duomenys neskelbtini) g sidabrinių monetų (praba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (1 vnt. vertė (duomenys neskelbtini) eurai – (duomenys neskelbtini)), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už (duomenys neskelbtini) eurų.

2.       Be to, K. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji, laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerakinamo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rastu raktu atrakinusi seifą, pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: 3 vnt. (duomenys neskelbtini) g investicinių aukso luitų „(duomenys neskelbtini)“ (praba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (1 vnt. vertė (duomenys neskelbtini) eurai – (duomenys neskelbtini)) ir 3 vnt. po (duomenys neskelbtini) g sidabrinių monetų (praba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (1 vnt. vertė (duomenys neskelbtini) eurai – (duomenys neskelbtini)), iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam S. K. priklausančio turto už (duomenys neskelbtini) eurų.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį: perkvalifikuoti nuteistajai inkriminuotas 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje į tęstinę BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; K. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir ją nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

3.1.                      Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti pakeistas.

3.2.                      Dėl nuteistosios parodymų vertinimo nukentėjusysis apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino patikimais nuteistosios parodymus, kad jai nebuvo žinoma apie pagrobto turto vertę. Priešingai, nuteistoji pripažino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) ir kitokio finansinio turto apskaita yra sudedamoji buhalterinės apskaitos dalis, todėl nuteistajai buvo žinoma kaip nustatoma tauriųjų metalų vertė, juos įkainojant (duomenys neskelbtini). Taurieji metalai yra (duomenys neskelbtini), o piniginę aukso atsargų vertę skelbia (duomenys neskelbtini). Nors nuteistoji nurodė, kad ji ėjo į lombardus norėdama parduoti pagrobtus metalus, tačiau nematė lombarduose skelbiamos aukso kainos. Apelianto įsitikinimu minėti nuteistosios parodymai yra vertintini kritiškai „kaip absurdiški“, atsižvelgiant į nuteistosios turimą išsilavinimą. Teigia, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad nuteistoji pagrobtus tauriuosius metalus realizavo už artimą jų supirkimui lombarduose kainą, t. y. už (duomenys neskelbtini) eurų o ne už (duomenys neskelbtini) kartus mažesnę kainą, kurią nurodė nuteistoji. Apelianto manymu, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje nei tiesioginiai, nei netiesioginiai surinkti duomenys.

3.3.                      Dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apeliantas skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistosios parodymais, kad pagrobusi dalį tauriųjų metalų, likusius pagrobė dėl susidariusios sunkios materialinės padėties. Anot apelianto, šią nuteistosios iškeltą versiją paneigia pačios nuteistosios parodymai. Nuteistoji negalėjo konkrečiai nurodyti jokių išlaidų, kur panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus tauriuosius metalus. Nuteistosios paaiškinimai, kad jai išleidus už tauriuosius metalus gautus pinigus neva vėl iškilo poreikis padaryti naują vagystę, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi tai prieštarauja pačios nuteistosios paaiškinimams. Apelianto įsitikinimu, nuteistoji paaiškino, kad pragyveno iš (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, jokių ypatingų išlaidų neturėjo, iš ko seka, kad gavus (duomenys neskelbtini) eurų, nuteistajai poreikis padaryti naują vagystę negalėjo iškilti. Mano, kad nuteistosios prisipažinimas yra formalus, pripažįstant tik aplinkybes, kurios nuteistajai yra naudingos.

3.4.                      Dėl tęstinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad tapatūs daiktai buvo pagrobti per trumpą laiką, tokiu pat būdu, iš to paties šaltinio. Anot apelianto, K. B. pirmą kartą pagrobdama daiktus suvokė, kad galės grįžti ir tęsti grobimą. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nuteistosios veiksmai įrodo, kad ji siekė pagrobti kaip galima didesnės vertės turtą. Teigia, jog apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, kad „tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

3.5.                      Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo nukentėjusysis S. K. teigia, kad nukentėjusiosios veiksmai įrodo kryptingą tyčią pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Šį teiginį nukentėjusysis grindžia apylinkės teisme apklaustos liudytojos R. K. parodymais, konkrečiai: raktas nuo seifo, iš kurio nuteistoji pagrobė didelės vertės svetimą turtą buvo paslėptas (duomenys neskelbtini). Norint surasti raktą, reikėjo (duomenys neskelbtini). Pats seifas buvo (duomenys neskelbtini). Apie jo buvimą, nebuvo įmanoma žinoti, (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistosios darbo funkcijos nebuvo susijusios su patekimu į (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, nuteistajai buvo prieinama daug kitokios rūšies turto, kurį buvo galima pasisavinti ir pagrobti, t. y. kompiuterių, pardavimui skirtų (duomenys neskelbtini) medžiagų. Išdėstytos aplinkybes patvirtina, kad nuteistoji kryptingai ieškojo ne tinkamo pagrobti turto, bet konkrečiai įmonėje saugomų piniginių lėšų ir jų saugojimo vietos, t. y. kryptingai ieškojo seifo rakto, kas rodo „aukštą nusikaltimo suplanavimo lygį“.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji K. B., jos gynėjas advokatas Darius Staškevičius bei prokurorė Elona Korostina prašė nukentėjusiojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nukentėjusiojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiojo S. K. apeliacinio skundo argumentais, ir patikrinusi apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistosios K. B. nuteisimo, jos veiksmus kvalifikuojant kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstos.

7.       Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nurodo, kad negalima vadovautis nenuosekliais nuteistosios parodymais, ginčija jos susiformavusią tyčią antros vagystės metu, bei teigia, kad nuteistoji žinojo apie realią aukso ir sidabro vertę. Su minėtais nukentėjusiojo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir nuoseklumo

8.       Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl K. B. pripažinimo kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarius dvi nusikalstamas veikas.

9.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ginčija nuteistosios parodymų nuoseklumą ir patikimumą.

9.1.       Nuteistoji K. B. buvo apklausta keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu bei vieną kartą pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu 2021 m. liepos 21 d., K. B. atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad parodymus nurodė duosianti vėliau (1 t., b. l. 170). Antrosios apklausos metu (2021 m. rugpjūčio 2 d.) K. B. dėl pirmos nusikalstamos veikos (2021 m. gegužės mėnesį) paaiškino, kad 2021 metais gegužės mėnesį, galėjo būti gegužės mėnesio vidurys, ji (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ir jai prireikė (duomenys neskelbtini), todėl ji jo pradėjo ieškoti kabinete, (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pamatė padėtus raktus – (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl, turbūt iš smalsumo, paėmė tuos raktus ir su raktais nuėjo į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo seifas. Jai buvo smalsu, kas yra tame seife. Ji nežinojo, kad seife yra sudėtas auksas ir sidabras. Atrakinusi seifą vienu raktu, ji pamatė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėtą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji pasiėmė su savimi. Seifą užrakino ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur ji apžiūrėjo kas yra tame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) paėmė geltonos spalvos keturias plokšteles. Kad ten gali būti auksas, ji to nesuprato. Iš (duomenys neskelbtini) ji pasiėmė du sidabrinės spalvos apvalius vienetus. Minėtus daiktus, kuriuos paėmė, susidėjo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su likusiomis plokštelėmis ir (duomenys neskelbtini) su apvalios formos metalu nunešė atgal ir padėjo į seifą. Padėjusi daiktus, užrakino seifą, o raktus padėjo ten, kur jie buvo. Baigusi darbą, viską, ką paėmė iš seifo, parsinešė į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, po darbo, ėjo per lombardus. Lombarduose iš jos minėtų daiktų niekas nepirko. Ten ji paliko (duomenys neskelbtini) numerį. Po kelių dienų, jai į „jos telefono numerį“ paskambino (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar ji turi aukso. Pasakė, kad turi. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini), po darbo, prieš (duomenys neskelbtini) valandą. Susitikusi sutartoje vietoje su (duomenys neskelbtini), ji jam padavė 4 (keturis) vnt. plokštelių aukso ir 2 (du) vnt. sidabro. Už šiuos daiktus iš (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) eurų. (duomenys neskelbtini), kuris iš jos nupirko auksą ir sidabrą, ji neįsidėmėjo, negalėtų jo atpažinti. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokių daiktų neįsigijo. Dėl antros nusikalstamos veikos (2021 m. birželio 9 d. – 2021 m. birželio 11 d.) nuteistoji parodė, jog birželio mėnesį, kada tiksliai nepamena, (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Ji žinodama, kad seife yra daugiau aukso ir sidabro, taip pat žinodama, kur yra raktas nuo seifo, vėl padarė tą patį, t. y. nuėjo su raktais į (duomenys neskelbtini), atrakino raktu seifą ir paėmė iš seifo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Seifą užrakino, o (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), kaip pirmą kartą, nusinešė į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), žinodama, kad plokštelės yra auksas, paėmė 3 (tris) vnt., o iš (duomenys neskelbtini), žinodama, kad tai sidabras, paėmė taip pat 3 (tris) vnt. Juos susidėjo į (duomenys neskelbtini). Minėtą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nunešė į seifą, jį užrakino, o raktą padėjo į vietą. Tada savo mobiliajame telefone susirado (duomenys neskelbtini), kuriam gegužės mėnesį pardavė auksą ir sidabrą, numerį ir jam paskambino. Susitikę toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) iš jos aukso nepirko, todėl susitarė susitikti kitą dieną tą pačią valandą, toje pačioje vietoje. Kitą dieną, po darbo ji susitiko su tuo (duomenys neskelbtini), jis jai padavė (duomenys neskelbtini) eurų, o ji jam padavė 3 (tris) vnt. aukso ir 3 (tris) vnt. sidabro. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokių daiktų neįsigijo. Paminėjo, jog (duomenys neskelbtini) liepė jai ištrinti jo telefono numerį iš savo mobiliojo telefono, todėl jo kontaktinio numerio ji negali pateikti, nes nebeturi. Papildomai nurodė, jog birželio pabaigoje ją į (duomenys neskelbtini) pasikvietė S. K. Jis jos paklausė, kodėl ji taip pasielgė, kodėl iš seifo pavogė jam priklausantį auksą ir sidabrą. Ji prisipažino S. K., kad pavogė jam priklausantį auksą ir sidabrą, jo atsiprašė. Nurodė, kad tauriuosius metalus pavogė iš smalsumo. Supranta, kad pavogdama S. K. priklausantį auksą ir sidabrą, įvykdė nusikaltimą dėl ko nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Deda visas pastangas, kad atlygintų S. K. padarytą žalą (1 t., b. l. 175-177).

9.2.       Trečios apklausos metu (2021 m. rugsėjo 8 d.) nuteistoji patikslino, kad per pirmą kartą ji pavogė 3 (tris) vnt. aukso luitelių po (duomenys neskelbtini) g, 1 (vieną) vnt. aukso (duomenys neskelbtini) g ir 2 (du) vnt. sidabro po (duomenys neskelbtini) kg, o antrą kartą pavogė 3 (tris) vnt. aukso luitelių po (duomenys neskelbtini) g ir 3 (tris) vnt. sidabro po (duomenys neskelbtini) kg. Papildė ankstesnius savo parodymus tuo, jog po antros vagystės, ji buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini). Ji nusprendė dar kartą atrakinti seifą ir jį patikrinti. Tikslo vogti neturėjo, norėjo tik pasižiūrėti, ar S. K. suprato, jog ji per du kartus pavogė jam priklausantį auksą ir sidabrą. Atrakinusi seifą, paėmė (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ten nėra aukso luitelių. Atidariusi (duomenys neskelbtini) pamatė, kad joje yra akmenys. Suprato, kad S. K. žino, jog yra pavogti aukso luiteliai ir sidabro monetos. Ji abi vagystes įvykdė atsitiktinai, jų neplanavo, t. y. pirmą vagystę ji įvykdė atsitiktinai, nes nežinojo, kad seife yra aukso luitelių ir sidabro monetų, o antrą kartą neplanuotai įvykdė vagystę, nes (duomenys neskelbtini) ir susigundė tai padaryti. Dėl vagysčių nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 182-183). 2021 m. rugsėjo 15 d. apklausoje ji (nuteistoji) patvirtino ankstesnių apklausų metų duotus parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų (1 t, b. l. 191). 

9.3.       Apklausta teisiamojo posėdžio metu nuteistoji K. B. dėl abiejų vagysčių įvykdymo nekeitė savo parodymų, nurodė analogiškas aplinkybes, kad pirmą kartą ji pavogė 4 (keturis) vnt. aukso luitelių ir 2 (du) vnt. sidabro monetų, kurias pardavusi (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) eurų. Antrą kartą ji pavogė 3 (tris) vnt. aukso luitelių ir 3 (tris) vnt. sidabro monetų, kurias pardavė tam pačiam (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) eurų. Patikslino, jog tuo metu jai reikėjo pinigų, todėl ir susigundė vogti. Kai pirmą kartą pardavė auksą ir sidabrą, jai nebuvo minties vogti dar kartą. Antrą kartą (duomenys neskelbtini), spontaniškai kilo mintis. Pinigus išleido savo reikmėms, nieko vertingo nenusipirko, išleido (duomenys neskelbtini). Trečią kartą buvo nuėjusi pasižiūrėti, bet nieko neėmė, t. y. norėjo pasižiūrėti, ar seife dar kas nors yra. Nukentėjusysis per vaizdo kameras pamatęs ją vaikštant (duomenys neskelbtini), ją pasikvietė pokalbiui. Ji nukentėjusiam paaiškino, jog paėmė jo auksą ir sidabrą. Lombarde aukso kainos nesužinojo, jai tik pasakė, kad ten auksas ir sidabras ir paprašė palikti savo telefono numerį (2 t., b. l. 96-97).

9.4.       Sulyginus viso proceso metu nuteistosios duotus parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios parodymai nebuvo iš esmės skirtingi, kaip gali atrodyti vertinant atskiras parodymų dalis. Antrosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nuteistoji (tuo metu įtariamoji) parodė, kad pirmosios vagystės atveju ji nesuprato ką konkrečiai pavogė, t. y. nežinojo, kad tai yra auksas ir sidabras. Minėtą aplinkybę ji sužinojo tik nuėjusi į lombardą. Be to, iš byloje esančių policijos užklausimų lombardams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog iš nukentėjusiojo pavogti aukso luiteliai ir sidabrinės monetos jiems nebuvo pristatyti (parduoti) (1 t., b. l. 95, 97, 100). Nuteistoji nuosekliai nurodė vagysčių įvykdymo aplinkybes, jog ji neplanavo vagysčių (antrą vagystę padarė spontaniškai, neplanavo vogti antrą kartą). Abiem vagysčių atvejais pagrobtą svetimą turtą ji pardavė (duomenys neskelbtini) už tą pačią sumą – (duomenys neskelbtini) eurų.

9.5.       Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu nuteistosios turimas išsilavinimas nesuponuoja vienareikšmės galimybės suprasti pagrobto turto vertę. Priešingai, iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo S. K. pareiškimo matyti, jog jam kalbant su K. B. po vaizdo įrašuose užfiksuoto nuteistosios atėjimo į (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad ji auksą ir sidabrą pardavė (duomenys neskelbtini), nes nuteistosios (duomenys neskelbtini) jai pasakius pagrobtų tauriųjų metalų vertę, ji pardavusi juos tokių pinigų negavo (1 t., b. l. 10). Minėtą aplinkybę, kad nuteistoji galėjo nežinoti tikslios tauriųjų metalų vertės patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai apylinkės teisme, jog, žinodamas jos finansinę padėtį, jis supranta, kad ji net ir dabar nesuvokia ką pavogė (2 t., b. l. 98).

10.       Nuteistosios parodymų nuoseklumą bei patikimumą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, lyginant juos tarpusavyje bei visumoje. Iš nuteistosios ikiteisminiame tyrime duotų parodymų visumos matyti, kad ji aiškiai, nekeisdama savo parodymų, pripažino, kad raktą nuo seifo ji surado ieškodama (duomenys neskelbtini) liudytojos R. K. (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. K. apklausta patvirtino nuteistosios parodymus dėl seifo rakto buvimo (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistosios nurodytas vagysčių aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo 2021 m. birželio 24 d. pareiškimas (pastebėjo, kad seife trūksta aukso ir sidabro monetų, todėl įsirengė vaizdo kamerą), nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme duoti parodymai (jis tiek darbe, tiek namuose ieškojo dingusių tauriųjų metalų, jie, anot jo niekur negalėjo dingti), nukentėjusiojo pateikti dokumentai, pagrindžiantis aukso luitelių ir sidabro monetų įsigijimą. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistosios parodymais, kad ji, pagrobusi dalį tauriųjų metalų, likusius pagrobė dėl susidariusios sunkios materialinės padėties. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuteistosios parodymais grindžiant jos kaltę, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nemotyvavo, kad nuteistoji padarė nusikalstamas veikas dėl sunkios materialinės padėties. Taigi, byloje surinkti įrodymai, jų visuma patvirtina nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos, apylinkės teisme duotus parodymus bei nukentėjusiojo pareiškime nurodytas aplinkybes, jog ji, iš nukentėjusiojo S. K., du kartus, slapta įsibraudama į nukentėjusiojo seifą, pavogė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – auksą ir sidabrą. Įvertinus visumą išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi ir nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti, nėra. 

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

11.       Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kad vagystės epizodai, inkriminuoti K. B. kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, turėjo būti pripažinti viena tęstine nusikalstama veika, nes tapatūs daiktai buvo pagrobti per trumpą laiką, tokiu pat būdu, iš to paties šaltinio, jas jungė bendra tyčia. Šie apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai atmetė nukentėjusiojo prašymą nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji įvykdė vagystes. Nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: nuteistosios parodymai, kuriais ji pripažįsta du kartus pagrobusi iš nukentėjusiojo aukso ir sidabro; nukentėjusiojo S. K., liudytojos R. K. parodymai, kuriais jie seife pasigedo aukso ir sidabro; (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo S. K. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas; (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra; prie baudžiamosios bylos pridėti vaizdo įrašai; vyresniosios tyrėjos K. J. (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, (duomenys neskelbtini) biržos informacija dėl aukso ir sidabro kainų bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

13.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-196-489/2021 ir kt.).

14.       Teisėjų kolegijos nuomone nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, jog pagal baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nuteistajai K. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtyse yra vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, atitinka tik formaliai. Anksčiau šioje nutartyje analizuoti nuteistosios parodymai, jų visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad nuteistosios veiksmuose, vykdant nusikalstamas veikas, nėra tęstinei veikai privalomas subjektyvusis požymis – bendra, vieninga tyčia. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog iš pačios nuteistosios viso proceso metu duotų parodymų, jos sumanymo, raidos ir struktūros turinio visumos matyti, kad tam tikrą laiką grobstyti svetimą turtą nuteistoji tikslo ir vieningos tyčios neturėjo, t. y. po pirmos vagystės dar kartą vogti neplanavo, tačiau, pavykus pirmajai vagystei, susidarius palankioms aplinkybėms, antrą vagystę padarė spontaniškai, (duomenys neskelbtini), todėl nuteistosios tyčia dėl kiekvienos vagystės formavosi atskirai, ji nebuvo bendra. Nuteistosios veiksmų nejungė vieninga tyčia ir ji savo atliktus veiksmus suvokė kaip atskiras nusikalstamas veikas. Šios nustatytos aplinkybės bei tai, kad byloje nenustačius bendros nuteistosios tyčios daryti vieną nusikalstamą veiką, paneigia nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginius, jog K. B. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusiajam priklausantis turtas nuteistosios neteisėtais veiksmais (slapta, įsibraunant į seifą) buvo pagrobtas per du kartus, įvykdžius dvi atskiras vagystes. Todėl K. B. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip dvi atskiros vagystės.

Dėl didelės vertės požymio

15.       Nors nuteistoji per du kartus (bendrai sudėjus) pagrobė turto už (duomenys neskelbtini) eurų, ir tai pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, viršija didelės vertės pagrobto turto dydį (12 500 – dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų), tačiau, teisėjų kolegijai nenustačius nuteistosios bendros vieningos tyčios ir nuteistosios įvykdytų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikas) neperkvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nesant jokių kitų duomenų apie galimai netinkamai nustatytą pagrobto turto vertę (vertinant ir kiekviename epizode atskirai), vadovaujantis tik abstrakčiais nukentėjusiojo argumentais, apeliacinės instancijos teismui nėra jokios objektyvios galimybės konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pagrobto turto vertes (abejose veikose), todėl tenkinti nukentėjusiojo skundą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

 Dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

16.       Nukentėjusysis S. K. apeliaciniame skunde, motyvuodamas nuteistosios atsakomybę lengvinančios atsakomybės nebuvimą, tvirtina, kad nuteistoji negalėjo konkrečiai nurodyti jokių išlaidų, kur panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus tauriuosius metalus, be to, nuteistoji paaiškino, kad pragyveno iš (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, jokių ypatingų išlaidų neturėjo, iš ko seka, kad gavus (duomenys neskelbtini) eurų, nuteistajai poreikis padaryti naują vagystę negalėjo iškilti, todėl jos prisipažinimas yra formalus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

17.       BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų.

18.       Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-49-693/2019).

19.       Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nuteistoji K. B. viso proceso metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. B. patvirtino, kad abiejų vagysčių atvejais ji 4 (keturis) vnt. aukso plokštelių ir 2 (du) vnt. sidabro monetų bei 3 (tris) vnt. aukso plokštelių ir 3 (tris) vnt. sidabro monetų pardavė tam pačiam (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) eurų, kuriuos ji išleido savo reikmėms, jokių daiktų neįsigijo. S. K. ją pasikvietus pokalbiui į (duomenys neskelbtini) pripažino, kad iš jo pavogė aukso ir sidabro, jo atsiprašė. Nukentėjusiajam ji nurodė, jog susigundė vogti auksą ir sidabrą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Be to, apklausta 2021 m. rugsėjo 8 d. nuteistoji patikslino pagrobtą turtą (aukso ir sidabro kiekius, aukso svorį), parodė, jog abi vagystes įvykdė atsitiktinai (jų neplanavo), t. y. pirmą vagystę įvykdė atsitiktinai, nežinojo, kad seife yra aukso ir sidabro, o antrą vagystę ji įvykdė neplanuotai – (duomenys neskelbtini). Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų vagysčių (1 t., b. l. 175-177, 182-183, 191). Apklausta teisiamojo posėdžio metu nuteistoji K. B. davė analogiškus parodymus nurodydama, kad ji prisipažįsta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Patvirtino anksčiau savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus tuo, jog abiejų vagysčių atvejais ji (duomenys neskelbtini) du kartus pardavė aukso ir sidabro už tą pačią sumą – (duomenys neskelbtini) eurų. Patikslino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus tuo, jog gautus pinigus pardavus auksą ir sidabrą ji išleido ant (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo (duomenys neskelbtini) eurus atlyginimo, kad turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tik kartais prisidėdavo prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Patvirtino aplinkybę, jog pirmą kartą padavus auksą ir sidabrą ji neplanavo dar kartą vogti. Pažymėjo, jog antrą kartą jai reikėjo pinigų ir sugalvojo vogti, t. y. mintis vogti jai kilo spontaniškai, neplanuotai. Nuteistoji atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų (2 t., b. l. 96-97, 104). Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji dalyvaudama apeliacinės instancijos teisme taip pat pripažino savo kaltę padariusi dvi nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailėjosi (2 t., b. l. 130). Taigi kaip jau ir buvo minėta, šie nuteistosios duoti parodymai viso proceso metu, yra nuoširdūs, patvirtinantys jos galėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuteistoji apklausta viso proceso metu dėl vagysčių įvykdymo aplinkybių davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, apylinkės teisme patikslino kur išleido už parduotą auksą ir sidabrą gautus pinigus, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistosios prisipažinimą ir gailėjimąsi pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

20.       Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo nuteistajai skirti laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nukentėjusysis prašo nuteistajai paskirti griežtesnę bausmę, teisėjų kolegija papildomai patikrina nuteistajai apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą.

21.       Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. B. bausmes už jos padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas K. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, byloje nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji yra neteista (teisiama pirmą kartą – BK 55 straipsnis) (1 t., b. l. 156), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 155), augina ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) N. Z., gim. (duomenys neskelbtini)  (2 t., b. l. 89), su kuriuo kartu gyvena (2 t., b. l. 88),  nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį (2 t., b. l. 90). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 151), bylos duomenimis yra registruota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152). Taigi nagrinėjamoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis nuteistajai K. B. yra pirmasis, nuteistoji nusikalto atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai iš esmės nuteistąją charakterizuoja teigiamai, nuteistoji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajai K. B. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą ir pagrįstai skyrė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės mėnesio viduryje) mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d.) artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui bausmę – 1 (vienerius) metus. Pirmosios instancijos teismas papildomai atsižvelgė į nuteistosios šeimyninę padėtį, į tai, jog ji (duomenys neskelbtini) išlaiko (duomenys neskelbtini), todėl motyvuotai neskyrė nuteistajai intensyvios priežiūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, nuteistajai parinko įpareigojimus, padėsiančius nuteistajai pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

22.       Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės rūšį ir jų dydžius, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) taikydamas nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą, tikslus ir motyvus, nuteistosios asmenybę, prie 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridėdamas už BK 178 straipsnio 2 dalyje paskirtą mažiausią bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis) paskyrė teisingą galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas paskirta bausmė bei paskirta galutinė subendrinta bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistosios asmenybei, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti K. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

23.       Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nukentėjusiojo S. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Teisėjai                                                                                Nerijus Masiulis

                                                                                Ernesta Montvidienė

                                                                                Laisvydas Zederštremas