Civilinė byla Nr. e2-859-433/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11291-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.; 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1.

 (S)

                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                             S P R E N D I M A S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                           2021 m. gegužės 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

ieškovo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

atsakovės atstovui Andriui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo

nustatė:

            Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovas sudarė su atsakove akcine draudimo bendrove „Gjensidige“ (toliau - Draudimo bendrovė) savanoriškojo transporto priemonės transporto priemonės JEEP COMPASS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Automobilis), draudimo sutartį (toliau - ir Sutartis) Nr. GJELT 2969751. Pagal Sutartį draudiminiais įvykiais pripažįstami - autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika ir plėšimas ir draudžiamos transporto priemonės draudimo suma - tai yra jos rinkos vertė draudžiamojo įvykio diena. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Automobilis pateko į autoavariją. Autoįvykio metu Automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Iš karto po autoįvykio ieškovas pranešė atsakovei apie autoavariją. Vėliau Automobilis buvo apžiūrėtas Draudimo bendrovės darbuotojo, ieškovas buvo patikintas, jog jam bus išmokėta draudimo išmoka ir leista Automobilį realizuoti. Ieškovas, atsižvelgdamas į autoavarijos metu rinkoje buvusias kainas, Automobilį įvertino 7000,00 EUR suma ir mano, kad tokio pat dydžio draudimo išmoką turi sumokėti atsakovė jam kaip transporto priemonės savininkui. Ieškovas nerinko duomenų apie Automobilio rinkos vertę autoįvykio dienai, nes manė, jog jam nereikės ginčytis su atsakove, todėl siekdamas pagrįsti transporto priemonės įvertinimą teikia duomenis apie panašių transporto priemonių vertė šiuo metu rinkoje - skelbimai atrinkti tinklalapyje www.mobile.de 2020 m. balandžio 10 d. 2019 m. rugsėjo 12 d. Draudimo bendrovė raštu „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ pranešė, kad žalos byloje (Nr. CLT1938392) dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvykio metu nukentėjusio Automobilio, priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju bei draudimo išmokos nemokėjimo (toliau - ir Sprendimas). Sprendime Draudimo bendrovė nurodė, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada Nr. MV 2019-55 (toliau - ir Eksperto išvada), priėmėme sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Sprendime Draudimo bendrovė nurodė, kad eismo įvykio dalyvis Draudimo bendrovei teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, taip siekdamas neteisėtai gauti draudimo išmoką, o tokiais atvejais kaip numato Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - ir Taisyklės) 5.6 p., draudimo išmoka yra nemokama. Ieškovas, nesutikęs su tokiomis Draudimo bendrovės daromomis išvadomis ir sprendimu nemokėti draudimo išmokos už Automobilio sugadinimus pateikė Draudimo bendrovei pretenziją. 2019 m. lapkričio 6 d. raštu „Atsakymas į 2019-10-25 pretenziją“ Draudimo bendrovė iš esmės atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją ir keisti Sprendimą. Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 19 d. draudimo išmoka tai pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Sprendimą nemokėti draudimo išmokos Draudimo bendrovė priėmė vadovaudamasi Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punktu, kuriame nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama trimis atvejais: 1) jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius; 2) jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius. 3) antrajame punkte nurodyti asmenys kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Draudimo bendrovė nurodė, kad nedraudžiamuoju įvykis pripažintas - „kadangi eismo įvykis įvyko ne A. B. parteiktomis aplinkybėmis, o kitomis ir ne visi sugadinimai buvo padaryti deklaruojamo įvykio metu“. Tačiau Sprendime nėra jokių duomenų, kad ieškovas padarė veiksmus, kurie atitiktų Taisyklių 049 5.6 p. nurodytus požymius, tai yra, kad jis patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ar suklastojo duomenis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ieškovas, laikydamasis Taisyklių reikalavimų ir bendradarbiaudamas su Draudimo bendrove, pateikė jai visus turimus dokumentus, paaiškinimus. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 2 p. reikalauja, kad Draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, o pagal šio įstatymo 98 str. 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nepaisydama šių reikalavimų, Draudimo bendrovė savo Sprendimą grindžia iš esmės vieninteliu dokumentu - Eksperto išvada kuri yra ginčytina. Eksperto išvadoje nurodyta, jog: 1) Automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų (detalizavimas - 2.3-2.4 p.), tai yra, ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) Techniniu požiūriu negalima pagrįsti Automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį (detalizavimas - 2.5 p.). Visų pirma, yra akivaizdu, kad šias išvadas ekspertas padarė įvertinęs tik dalį informacijos apie eismo įvykį. Kaip matyti iš Eksperto išvados 1 dalies, ekspertiniam tyrimui buvo pateikti ADB „Gjensidige“ žalos bylos CLT 1938392 dėl 2019-08-09 eismo įvykio dokumentų kopijos (nėra aišku kokių būtent) bei skaitmeninės nuotraukos. Be to, galima daryti prielaidą, kad Ekspertas, darydamas išvadą disponavo tik viena eismo įvykio nuotrauka, kuri nėra informatyvi ir blogos kokybės, bei dalimi Draudėjo paaiškinimų. Antra. Ekspertui buvo perduotos tirti nuotraukos medžio, į kurį galimai atsitrenkė Draudėjo vairuojamas Automobilis, tačiau jokių duomenų kaip šis medis buvo identifikuotas, kaip tas į kurį atsitrenkė Automobilis, medžiagoje perduotoje ekspertui nėra. Vien šios aplinkybės leidžia suabejoti Eksperto išvados patikimumu, o tai reiškia, kad Draudimo bendrovė privalėjo tikrinti daugiau jai prieinamos informacijos (pvz., kelių policijos duomenys). Iš ieškovui perduotos susipažinti medžiagos nėra aišku ar buvo gautos visos eismo įvykio nuotraukos, kurias darė į eismo įvykį atvykę pareigūnai. Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti Draudimo bendrovės priimto Sprendimo teisingumu. Eksperto išvadoje yra nurodyta, kad dėl kontakto su medžiu eismo įvykio vietoje galėjo susidaryti pažeidimai, detalizuoti 2.3.2. p. kuriame nurodyta, jog kitas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras - ties priekinio bamperio tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono (13 nuotrauka): dėl šio poveikio buvo deformuotos šios detalės (priekinio bamperio stiprintuvas ir priekinis dešinys lonžeronas), sulaužyta ir subraižyta priekinio bamperio apdaila bei buvo pažeisti variklio ir kiti priklausiniai (esantys po šia apdaila). Šiuo poveikiu taipogi paaiškinamas radiatoriaus grotelių pažeidimas. Tai reiškia, jog ir ekspertas pripažįsta, kad eismo įvykis buvo ir todėl Draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovas neklastojo duomenų apie įvykį ar jo padarinius, nurodė tikrąsias, o neišgalvotas, ar jam palankias įvykio aplinkybes, laiku pranešė apie įvykį ir nesiekė gauti draudimo išmokos nesąžiningais būdais, todėl atsakovė be pagrindo pripažino įvykį nedraudiminiu ir tai reiškia, kad jis negali būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7000,00 EUR draudimo išmoką bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

              Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2019-07-19 A. B. su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2969751, kuria apdraudė transporto priemonę JEEP COMPASS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų. Neatsiejama šios draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau - Taisyklės). 2019-08-12 buvo gautas A. B. pranešimas telefonu dėl 2019-08-09 apgadinto automobilio JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) priklausančio A. B. ir pradėtas žalos sureguliavimas (žalos bylos Nr. CLT1938392). 2019-08-13 klientas pranešimą apie įvykį patvirtino raštu, buvo atlikta automobilio apžiūra. 2019-08-26 gauta Vilniaus apskrities VPK pažyma. 2019-08-27 A. B. pateikė paaiškinimus susitikimo metu, bei nurodė įvykio vietą. 2019-08-28 įvertintas nuostolio dydis ir apie tai informuotas draudėjas. 2019-08-28 iš Vilniaus apskrities VPK gauta įvykio vietos nuotrauka (fotografuota po įvykio). 2019-08-30 kilus abejonėms dėl deklaruoto įvykio tikrumo buvo kreiptasi į UAB ,,Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo. 2019-09-09 gauta UAB ,,Impulsana“ Eksperto išvada MV 2019-55, kurioje specialistas nurodė, kad: 1) automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį. 2019-09-12 vadovaujantis žalos bylos administravimo metu surinkta informacija ir Eksperto išvada MV 2019-55 buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. 2019-12-03 ieškovas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui pateikė skundą dėl 2019-09-12 ADB „Gjensidige“ sprendimo. 2020-01-15 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius priėmė sprendimą „Dėl A. B. ir ADB „Gjensidige“ ginčo nagrinėjimo“ Nr. 242-18, kuriuo skundą atmetė. Atsakovas laiko, kad 2019-08-09 įvykis yra nedraudžiamasis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti - draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. LR Draudimo įstatymo 98 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6. punkte numatyta: „Nemokėsime draudimo išmokos šiais atvejais: jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, Jūs ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.“ Teisės doktrinoje pripažįstama, kad apgaulės atvejų ypač gausu transporto draudimo srityje: asmenys įsigudrina gauti keletą draudimo išmokų už tą patį įvykį, gauti nepriklausančią draudimo išmoką (pavyzdžiui, dėl to, kad automobilis jau buvo apgadintas, arba inscenizavus vagystę). Neteisėtai įgyti pinigai sumokami kaip draudimo įmoka ir „išplaunami" draudimo išmokos arba draudimo įmokų, grąžinamų nutraukus draudimo sutartį, pavidalu. Taip pat pripažįstama, kad draudimo sritis pagal kriminalizacijos tempus sparčiai lenkia kitas ekonomines veiklos sritis, nusikalstamumui draudimo srityje būdinga padaroma didelė žala, bei prognozuojamas draudiminių nusikaltimų lygio kilimas. Apgaulė pasireiškia tokiu tiesos iškraipymu, kuris paveikia nukentėjusiojo psichinę būklę suformuodamas kaltininkui naudingą elgesį. Prielaida apie pareikštos pretenzijos įtartinumą daroma iš tam tikrų su draudiminiu įvykiu arba draudimo sutartimi susijusių požymių (angl. red flags arba fraud indicators), kurie išskirti remiantis ilgamete įvykių bylų administravimo patirtimi bei draudiminių nusikaltimų baudžiamųjų bylų analize. Žinoma, šių požymių nustatymas konkrečioje draudiminio įvykio administravimo byloje dar nereiškia, kad pareikšta nepagrįsta (neteisėta) pretenzija - tiesiog požymiai rodo didesnę tokio pretenzijos pobūdžio tikimybę. Dažnai išskiriami šie požymiai: 1) patirti nuostoliai neatitinka nukentėjusiojo pajamų, profesijos, gyvenimo būdo; 2) su nukentėjusiuoju yra neįmanoma susisiekti arba jis vengia bendrauti su draudimo įmonės atstovais; 3) nėra patirto draudiminio įvykio liudininkų; 4) patirti sugadinimai (sužalojimai) neatitinka įvykio aprašymo ir/ar jo numanomu padariniu; 5) įvykio vieta nebūdinga įprastam transporto priemonės valdytojo važinėjimo maršrutui; 6) transporto priemonę, priklausančią juridiniam asmeniui, vairavo ne jo darbuotojas ir kt. Teismų praktikoje taip pat taikoma contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Nagrinėjamu atveju ieškovas draudikui nurodė, kad visi sugadinimai Automobilio sugadinimai atsirado deklaruoto įvykio metu. Be to, ieškovas nurodė, kad į medį atsitrenkė nestabdydamas, važiuodamas apie 45 km/h greičiu. Tačiau, šie ieškovo parodymai buvo paneigti specialisto išvada. Eksperto išvadoje MV 2019-55 specialistas nurodė, kad: pirma, automobilio „Jeep Compass", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje. Antra, Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį. Kadangi ieškovas nuslėpė nuo draudiko reikšmingą informaciją dėl įvykio metu padarytų sugadinimų bei įvykio mechanizmo, tai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista. Be to, draudimo liudijime eismo įvykiui numatyta 120 Eur dydžio besąlyginė išskaita. Taisyklių 11.2.1 punkte nustatyta, kad Transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75% jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną arba daugiau nei 75% sutartyje nurodytos draudimo sumos. Taisyklių 11.2.2 punkte nustatyta, kad Nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas. Taisyklių 11.2.3 punkte nustatyta, kad Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Liekanų vertė skaičiuojama nuo transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną. Po draudžiamojo įvykio transporto priemonės, jos įrangos, liekanos lieka Jums. Jei, mūsų sutikimu, liekanos perduodamos mums, tuomet nuostoliai liekanų verte nemažinami. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas Taisyklių nuostatas, draudikas apskaičiavo, kad Automobilio rinkos vertė Lietuvoje buvo 3719 Eur, liekanų vertė 1000 Eur, o nuostolio suma - 2719 Eur (3719 Eur - 1000 Eur). Atėmus 120 Eur besąlyginę išskaitą, draudimo išmoką sudarytų 2599 Eur. Pažymi, kad ieškovo pateikiamos palyginamųjų objektų kainos yra Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl neturėtų būti taikomos. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.   

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais.

Ieškinys atmestinas. 

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovas A. B. su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2969751), kurios pagrindu, laikotarpiu 2019 m. liepos 19 val. iki 2020 m. liepos 18 d., buvo apdraudsta transporto priemonė JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo draudžiamųjų įvykių (autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika, vagystė ir plėšimas. Šiai sutarčiai buvo taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau – Taisyklės). 2019 m. rugpjūčio 9 d. vyr. patrulės M. K. surašytu eismo įvykio fiksavimo protokolu užfiksuota, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės JEPP COMPASS: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu apie 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvykį (įvykio Nr. CLT1938392) ieškovas pranešė atsakovui apie įvykį. 2019 m. rugpjūčio 13 d. draudimo įmonės atstovas, apžiūrėjęs sugadintą transporto priemonę, surašė Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą. Byloje yra pateikta 2019 m. rugsėjo 9 d. UAB ,,Impulsana“ Eksperto išvada MV 2019-55, kurioje ekspertas dr. V.Mitunevičius darė išvadą, jo: „1) Automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų (detalizavimas – 2.3-2.4 p.), t. y., ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį (detalizavimas – 2.5 p.). ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ informavo ieškovą, jog eismo įvykis, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada, pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Byloje ginčas kilo iš esmės dėl specialisto parengtos išvados pagrįstumo – dėl draudžiamojo eismo įvykio fakto įrodytumo.

CK

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Lietuvos respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dikumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžaimojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dlayje draudikui nustatyta pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartyse (KASCO) draudėjas gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga. Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėčiami draudiko sudarant sutartį prisiimti įsipareigojimai. Draudimo sutartį sudarančiose taisyklėse turi būti nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju, aptariamos draudimo išmokos mokėjimo sąlygos. 

Taisyklių I dalies 5 skyriuje pateiktas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, pagal kurio 6 punktą draudikas nemoka draudimo išmokos, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius; jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius; ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. 

Nagrinėjamu atveju draudikas, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada, įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovui grindė eksperto išvada.

Pagal kasacinio teismo pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Ciovilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Teismas sprendžia, jog specialisto išvados, kuriomis remiantis atsakovas pripažino eismo įvykį nedraudiminiu, yra parengtos specialiųjų žinių ir ilgametę eksperto darbo patirtį turinčio specialisto (ekspertas – technikos mokslų daktaras, turintis praktinę patirtį nuo 1993 m., tyriant eismo įvykius). Be to, specialistas yra susipažinęs su atsakobybe už melagingos išvados ir paaškinimų pateikimą. Specialisto kvalifikacija byloje nėra nuginčyta. Teismo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti specialisto kompetencija bei jo pateikta išvada, ją vertinti kritiškai.

Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas nepateikė jokių prieštaringų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti specialisto pateikta išvada, be to, ieškovas neprašė skirti ekspertizės, todėl atsakovas įrodė savo pagrįstą atsisakymą išmokėti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

   Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos.

  Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

    Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                          Edvardas Juozėnas