Baudž. byla Nr. 1-45-478/2014

Proceso Nr. 1-03-1-00521-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.3.2.8.;1.1.4.4.5.;1.2.4.8.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei, Andriui Kiuršinui, gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Vaclovui Kaminskiui, specialistui L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              ERNESTAS ZARAUSKAS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas:

1. 2006-01-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, 2006-09-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;
2. 2007-01-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
3. 2007-04-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2007-09-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2007-04-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
4. 2008-07-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 d., 3 d.  – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
5. 2009-05-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d, 3 d. -  laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

TOMAS PETKUS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, turintis 9 klasių išsilavinimą, iki suėmimo gyv. (duomenys neskelbtini) k., Nausėdžio sen., Plungės r., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirtojoje kolonijoje II valdyboje, teistas:

1. 2008-08-26 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2. 2009-06-17 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn.; 2011-02-19 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
3. 2011-04-21 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. – laisvės atėmimu 3 metams;
4. 2012-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendis pakeistas, pagal BK 135 str. 1 d. skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011-04-21 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 8 p.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              nustatė:

E. Z. ir T. P., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I valdyboje, 2012-03-11 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.00 val., susitarę sumušti nukentėjusįjį I. P. D. už tai, kad jis paėmė ir suvalgė sriubą nuteistųjų valgykloje nuo kitos kriminalinės subkultūros nuteistųjų kastos stalo, dėl ko valgykloje kilo nuteistųjų nepasitenkinimas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-os valdybos, esančios adresu Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., šeštajame lokaliniame sektoriuje, 9-ojo būrio, 93-ios brigados gyvenamoje patalpoje, T. P. paguldžius nukentėjusįjį I. P. D. kniūbsčią tarp dviejų aukštų lovos metalinių atramų ir laikant jį už rankų taip, kad šis negalėtų pabėgti bei pasipriešinti, tuo sukeliant I. P. D. fizinį skausmą bei padarant odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais T. P. pašalinus kliūtis E. Z. smurtauti, E. Z. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. pasinaudojus menkaverte dingstimi, tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam I. P. D. per kairįjį žastą, abejus sėdmenis, abejas šlaunis ir dešinę blauzdą, tuo padarė nukentėjusiajam I. P. D. poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, taip pat poodines kraujosruvas kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kas komplikavosi trauminiu šoku, nuo ko 2012-03-11 apie 22.30 val. vežamas į ligoninę nukentėjusysis I. P. D. mirė, tai yra E. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė nukentėjusįjį I. P. D., o T. P. sukėlė nukentėjusiajam I. P. D. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir padėjo E. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudyti nukentėjusįjį I. P. D..

E. Z. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-03-11, 13 val. 6-as sektorius ėjo pietauti į valgyklą, kilo incidentas dėl paimtos lėkštės nuo kito stalo. Grįžtant prie vieno iš jų priėjo kažkuris nuteistasis, klausė, ar viskas bus gerai. Po pietų parėjo į lokalinį 6-ą sektorių, nuėjo į 8-ą būrį, išgirdo, kad jį kviečia į 9-ą būrį. Nuėjo, ten buvo daug žmonių priėję. E. S. sakė, kad rumunas turi būti sumuštas už tai, ką padarė. Buvo sekcijoje jis, E. S., T. M., A. L., M. B., dar  kažkas, daugiau nei keturi asmenys. Kiti nuteistieji, atsistoję prie durų, laukė, kol bus vykdoma tai, kas paliepta. Už juos buvo atsakingas vienas žmogus, su E. S. buvo kalbėta, kad įvykdytų paliepimą, jis nurodė M. B. I. P. D. įkišti tarp lovų. Rumunas nesipriešino, pats įlindo į lovos tarpą. M. B. laikė jam rankas, E. S. sudavė keletą smūgių. Vėliau užėjo T. P., pasižiūrėjo, kaip vyksta, E. S. pasiūlė jam smūgiuoti. T. P. pasiėmė savo televizorių, apsisukęs išėjo. Tada E. S. liepė jam šluota suduoti keletą smūgių. Kadangi buvo pasakyta: „jei nedarysi, nukentėsi pats“, nieko blogo negalvodamas, paėmęs šluotą, sudavė keletą smūgių, nemanė ir negalvojo, kad sukels tokias pasekmes. Sudavė dėl to, kad bijojo, jei ne, būtų atėję iš kitos kastos, juos sumušę. K. J. nuvedė rumuną į 8-ą būrį, paguldė, klausė, ar viskas gerai, jis tik sakė, kad skauda, vakarienės atsisakė. Per vakarinį patikrinimą matė, kad rumunui blogai, jis buvo išneštas į medicinos dalį, o jie visi buvo izoliuoti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 3-4 kartus, jam VDS, Pravieniškių PN darbuotojai liepė sakyti taip, kaip davė parodymus, darė psichologinį spaudimą, izoliavo nuo visų, kad niekas neprieitų, pareigūnų pavardžių nežino. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip jis pradžioje nesiorientavo, pareigūnai nurodė kaip, kur rodyti. Visus paleido, išskyrus jį ir T. P. izoliavo, kiti susitarė, kaip kalbėti. 2012-03-13 moteris apklausė, dar kažkas buvo, kaip jam liepė sakyti, taip sakė. Negalėjo duoti išsamių parodymų, kol buvo tose įstaigose, negalėjo keisti anksčiau duotų parodymų. Atsisako ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad E. B. mušė. Iš tikro, tai M. B. įgrūdo rumuną tarp lovų ir laikė, ne E. B.. Asmeniškai priežasties smurtauti prieš rumuną neturėjo, mušė dėl to, kad buvo nurodyta. Pamena laišką, rašytą T. P.. Pasivaikščiojimo kieme metu sutiko T. M., klausė, kodėl davė tokius parodymus. T. M. atsakė, kad viską sugalvojo „Kirvis“ – E. S., kuris kitiems nuteistiesiems liepė sakyti, kad mušė E. Z., o T. P. laikė. Parodymai, esantys t. 2, b. l. 114-115, neteisingi, tokių parodymų nedavė, buvo jau surašyti, jo tik parašas, jam neleido skaityti. Advokatas apklausoje lyg buvo, tik nueidavo kavos atsigerti su darbuotojais, toks buvo jo dalyvavimas. Įtariamojo apklausos protokole t. 2, b. l. 119-120 vietoje E. B. turėjo būti kitas asmuo, šių parodymų netvirtina. Neteisingai nurodė asmenį, taip liepė nurodyti VDS darbuotoja, moteris šviesiais plaukais. Nežino, kodėl E. B. nurodyti liepė, turėjo būti E. S., nes E. S. su VDS tarnyba bendradarbiauja, telefonus atneša, suteikia daug informacijos apie lokalinio sektoriaus gyvenimą. Parodymus, esančius t. 2, b. l. 124-125, patvirtina iš dalies, tik pavardę reikėtų pakeisti vietoje E. B.. Pats priklauso ,,nuskriaustųjų“ kastai, už nieką nebuvo atsakingas. Jį vadina „Vania“.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 68-72, t. 2) nustatyta, kad E. Z. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino nusikaltimo vietoje – 9 būrio, 93 brigados gyvenamosiose patalpose, nurodydamas prie lango esančią lovą, kurios galūgalyje kniūbsčias gulėjo nuteistasis I. P. D., jį kažkas laikė, kas ir kaip laikė, nurodyti negali, nurodė vietą ant palangės, kurioje sėdėjo kažkas iš nuteistųjų, nurodė vietą, kur buvo D. J., vietą prie durų esančiame kampe, kur buvo šluota, kurią paėmęs E. Z. parodė, kaip smūgiavo I. P. D. apie keturis smūgius per sėdmenis, du – per šlaunis, vėl kelis smūgius per sėdmenis.

T. P. kaltu nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną visi ėjo į valgyklą, parėjus, prasidėjo neramumai. Pas E. S. atėjo „bachūrai“, kiek girdėjo, pasakė rumuną sumušti. Pats buvo lauke, parėjo pasiimti televizoriaus, buvo pilna „bachūrų“. E. B. sakė: „imk šluotą, muši“, jam atsakė, kad nemuš. Liepė E. Z., jis paėmė šluotą, tuo metu jis  išėjo su televizoriumi. Po kiek laiko nuėjo į 8-ą būrį, ten jau buvo rumunas. Paklausė, ar viskas gerai, nes buvo gaila, sakė, kad truputį skauda. Jam tyrėja irgi liepė duoti parodymus apie „Kirvį“ – E. S., apie E. Z., apie M. B.. Pirmos apklausos metu sakė tiesą, kad M. B. laikė nukentėjusįjį. E. B. su E. S. organizavo rumuno mušimą, liepė E. Z. mušti. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad E. S. organizavo ar buvo atsakingas. E. S. prie kitų nuteistųjų nesakydavo sumušti, nusivesdavo į virtuvę, pakalbėdavo. E. S. duodavo nurodymus, jis dirbdavo „bachūrams“, aukštesnis už kitus, į VDS eidavo. E. S. pasportavęs, jo bijojo, visi žmonės jį palaikė. Girdėjo E. B. ir E. Z. pokalbį apie tai, kokius duos parodymus. E. B. sakė duos parodymus apie tuos, kurie turi didesnę bausmę. Tuo metu jis turėjo didžiausią bausmę. I. P. D. tarp lovų nekišo, jo nelaikė ir nemušė. Patvirtina savo parodymus, esančius t. 2, b. l. 66-67, kuriuose nurodė, kad viskas kilo dėl to, kad nuteistasis I. P. D., būdamas ,,nuskriaustasis“, pietų metu paėmė maisto porciją nuo kito stalo, kai jis atėjo į 93-ą patalpą, joje E. Z., kurį kiti nuteistieji vadina ,,Vania“, šluotos kotu mušė rumuną per sėdmenis, nuteistasis M. B. sėdėjo ant lovos ir laikė I. P. D., kuris buvo įkištas lovos gale tarp joje esančių grotų, suėmęs už pečių, matė, kaip E. Z. sudavė kokius tris, keturis smūgius.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 68-72, t. 2) nustatyta, kad T. P. savo parodymus patvirtino nusikaltimo vietoje – 9 būrio, 93 brigados gyvenamosiose patalpose, nurodydamas patalpos kairėje pusėje arčiausiai lango stovinčią lovą, kurioje tarp grotų veidu žemyn buvo įkištas nuteistasis I. P. D., ant šios lovos sėdėjo nuteistasis M. B. ir laikė I. P. D., suėmęs už pečių, nurodė vietą, kur prie lovos stovėjo E. Z., kuris rankoje lakė šluotos kotą, su kuriuo smūgiavo tris ar keturis smūgius I. P. D. per sėdmenis, nurodė vietas, kuriose netoli tos lovos stovėjo nuteistieji E. B., T. M., tuo metu, kai jis pasiėmė televizorių ir išėjo iš patalpos.

Liudytojas T. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kartu bausmę atliko, santykiai draugiški. Nukentėjusysis irgi kartu atlikinėjo bausmę. Pietų metu I. P. D. paėmė lėkštę ne nuo to stalo, kur jam priklauso, įvyko konfliktas, nes negalima, pagal nerašytus įstatymus, taip elgtis, nuobauda už tai priklauso. Po pietų išėjo į lauką pasivaikščioti, paskui gal po 20 min. atėjo į savo būrį, į 93 brigadą. Matė prie durų daug žmonių, įėjęs į vidų pamatė T. P., E. Z., buvo ir I. P. D.. I. P. D. buvo įkištas tarp dviejų aukštų lovų, jo galva buvo į lovos vidų, rankos buvo sukištos per lovą į apačią, R. P. buvo iš išorės ir laikė nukentėjusiojo kojas. E. Z. kelis kartus trenkė pagaliu I. P. D. per užpakalį, ne daugiau kaip 3 kartus trenkė pagaliu - šluotos kotu. Pats išėjo į lauką. Vakare nunešė I. P. D. pas medikus, sužinojo, kad mirė. Kai atėjo į 93 brigadą, nepamena, ar buvo daugiau asmenų sekcijoje ir kurie nuteistieji ten buvo, nes buvo užėjęs trumpam. Nežino, kas nuobaudas vykdo, kodėl būtent kaltinamieji mušė. Prie durų kažkas iš aukštesniųjų buvo, nepažįsta jų.

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu nusikaltimo vietoje – 9 būrio, 93 brigados gyvenamosiose patalpose (b. l. 95-100, t. 1) parodydamas, kaip T. P. nukentėjusįjį grūdo į lovos galvūgalį, paaiškindamas, kad tolesnių T. P. veiksmų nematė. Taip pat nurodė vietą, kurioje jis buvo pats, kai T. P. kišo nukentėjusįjį tarp lovos grotų, vietą, kurioje stovėjo E. Z., kuris mušė nukentėjusįjį pagaliu per sėdmenis, suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius, taip pat nurodė, kad ant palangės tuo metu sėdėjo vienas iš nuteistųjų, tačiau kuris, neprisimena, bei nurodė vietą netoli durų, kurioje buvo E. S., kuris išeidamas E. Z. ir T. P. pasakė, kad jie nepersistengtų ir stipriai nemuštų.

Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, vienuose pataisos namuose atlieka bausmę, ne piktuoju. Įvykio dieną nuteistasis, užsienio pilietis, rumunas, nuteistiesiems skirtu laiku pietauti, pagal kalinių statusą nuo „bachūrų“ stalo paėmė maisto davinį. Pagal kalinių subkultūrą negalima maisto davinio imti, jis turėjo už tai atsakyti. Grįžo iš valgyklos į gyvenamąjį pastatą, ten stovėjo daug „bachūrų“, jie sakė, kad rumunas turi už tai atsakyti. Pats nuėjo į 82 patalpą, kas toliau vyko, nežino. 93-oji patalpa yra vienu aukštu aukščiau, nei 82-oji. Kai grįžo po pietų, maždaug pusė „nuskriaustųjų“ ėjo į viršų, tarp jų ir nukentėjusysis. Po pietų 82 patalpoje buvo iki vakarienės, kuri yra 19 val., po vakarienės buvo toje pat patalpoje. Nukentėjusįjį ten matė maždaug nuo 15 val. iki vakarinio patikrinimo, jis visą laiką gulėjo lovoje. 82 patalpoje buvo daug nuteistųjų: K. J., E. B., G. Š.. Ar toje patalpoje buvo kaltinamieji, nepamena. Kai grįžo į 82 patalpą, kol atėjo nukentėjusysis, girdėjo kažkokius garsus – beldimą, riksmus, pagalvojo, kad tai gali būti atsiskaitymas, kad nukentėjusysis paėmė „bachūrų“ maisto davinį. Nukentėjusysis kai sugrįžo, buvo išblyškęs, jis buvo apsirengęs megztiniu, kelnėmis, batais, sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. Jis atėjo, atsigulė į lovą, iki vakarinio patikrinimo gulėjo, vakarieniauti nėjo, nors jį kvietė. Kad jam būtų reikalinga pagalba, nesimatė. Prižiūrėtojai į gyvenamąją patalpą užėję buvo vieną kartą, po vakarienės, nukentėjusysis tuo metu gulėjo lovoje, jį pakėlė, bet nepaklausė, kas jam yra. Vakarinis patikrinimas būna 21 val. Nukentėjusiajam į patikrinimą padėjo išeiti K. J. ir K. S., nes jam buvo sunku eiti, jis buvo išblyškęs. Rikiuotėje jį prilaikė tie patys nuteistieji. Per patikrinimą visi „barako“ nuteistieji susirenka lauke, sustoja išilgai, turi savo numerius, pareigūnas eina, skaičiuoja, pasižiūri į savo kortelę, į nuteistojo numerį, pavardės neklausia. Prižiūrėtojai pastebėjo, kad nukentėjusiajam blogai, klausė, kas jam yra, sakė, kad nežino, jo vieninteliai žodžiai buvo „no nyd“. Po patikrinimo nukentėjusįjį iš pradžių nuvedė į 101 gyvenamąją patalpą, kurioje jis miegodavo, paskui - į medicininį punktą. Į medicinos dalį nukentėjusįjį apie 21.15-21.20 val. nešė nuteistieji E. B., E. S., T. P., T. M.. Kas turi nubausti prasižengusįjį, nežino, bet kažkuris iš nuteistųjų turėjo bausti. „Bachūrai“ gyvena tame pačiame pastate, reikalui esant, jie užeina, galėjo užeiti į 93 patalpą, įėjimas laisvas. Mano, kad kažkas iš „nuskriaustųjų“ turi bausmes vykdyti, „bachūrams“, galimas dalykas, per žema tai daryti. ,,Nuskriaustųjų“ vyresniais niekas nepaskiria, dažniausiai ateina „bachūrai“, jie pasako: jūs ir jūs atsakysit už tvarką. Kas liepė iš „bachūrų“ nubausti, negali pasakyti, nes jų daug stovėjo. ,,Nuskriaustųjų“ yra apie 30, „bachūrų“ – daugiau nei 200. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po pietų matė į viršų lipančius M. B., E. Z., T. P., K. S., E. S., T. L., I. P. D., dar kažką iš nuteistųjų, iš viršaus sklido pliaukšėjimo garsas, suprato, kad kažkas kažką muša, po I. P. D. mirties girdėjo kalbas, kad jį mušė T. P., E. Z., M. B..

Liudytojas T. L. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, ne piktuoju. Apie užsienio piliečio žūtį nieko nežino. Kada tai atsitiko, neprisimena, galėjo būti 2012-03-11. Tas užsienietis nuo kito stalo paėmė lėkštę su sriuba, pamatė kažkas, pradėjo šaukti, jis nespėjo pavalgyti, numetė. Kadangi nuo kito stalo negalima imti, už tai, pagal nuteistųjų taisykles, skiriama nuobauda, jis turėjo būti nuteistųjų nubaustas, turėjo bausti tas, kuris prižiūri. Būna ne vienas prižiūrėtojas, tada E. S., E. Z., jis, visi turėjo prižiūrėti „nuskriaustuosius“. Pats priklauso „nuskriaustųjų“ grupei, nukentėjusysis ir kaltinamieji taip pat priklausė „nuskriaustųjų“ grupei. E. Z. ir E. S. buvo atsakingi už „nuskriaustuosius“. Pavalgęs nuėjo į 101 gyvenamąją patalpą, 93 patalpoje nebuvo. Būdamas savo patalpoje girdėjo plakimo, mušimo garsą, kuris sklido iš 93 patalpos. Nukentėjusįjį matė po 21 val. rikiuotėje, jis blogai atrodė - stovėjo, svirduliavo. Po patikrinimo į patalpą nukentėjusysis užėjo vienas. Suprato, kad jam reikia medicininės pagalbos. T. P., pareigūnai sakė, kad reikia nukentėjusįjį vesti į medicinos punktą. Nukentėjusįjį į medicinos punktą nunešė T. P., E. Z., E. S.. Lyg tą pačią dieną pareigūnai pasakė, kad jis mirė, nuo ko mirė, nežino. Po to buvo sutikęs E. Z., ką su juo kalbėjo, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, geriau prisiminė. „Stumti“ – reiškia kalbėti. Nežino, kas sužalojo nukentėjusįjį, kalbėjo, kad „Vania“, t. y. E. Z. sužalojo. 2012-03-11 nuo pietų iki vakarinio patikrinimo su T. P. pas save 101 patalpoje bendravo. Kad jis bausmes būtų taikęs, neatsimena, kalbų visokių buvo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pagal nerašytas nuteistųjų taisykles, ,,nuskriaustasis“, paėmęs nuo ,,bachūrų“ stalo lėkštę, už tai gali būti nuplaktas, t. y. turėjo būti mušamas per užpakalį, nuplakti, pagal tas pačias taisykles, turi tas nuteistasis, kuris jį prižiūri, o I. P. D., kiek žino, prižiūrėjo E. Z., po įvykio praėjus mėnesiui, matė E. Z., kuris klausė, kodėl ,,stumia“, ką jis tuo norėjo pasakyti, nežino, ką veikė dieną 101 patalpoje, neprisimena, šioje patalpoje dar buvo nuteistieji G. G., D. J..

Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamąjį T. P. pažįsta, atlikinėjo bausmę su juo viename lokaliniame sektoriuje, dažnai bendraudavo, E. Z. nepažįsta. Pats priklauso, pagal subkultūrą, „nuskriaustųjų“ grupei. 2012-03-11 su T. P. matėsi, bendravo, T. P. apie tai, kas įvyko sektoriuje, nieko nepasakojo. Tą dieną su T. P. gal 5-6 kartus buvo susitikę, kalbėjosi. Kiekvieną dieną, po daug kartų susitikdavo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su T. P. kartu rūkė prie lokalinio sektoriaus vartų apie 21 val., nes netrukus vyko patikrinimas, neatsimena, ar tą dieną, t. y. 2012-03-11 kalbėjo su T. P. iš karto po pietų apie 14.15 val., todėl apie tai nieko pasakyti negali, apie I. P. D. sumušimo aplinkybes nieko nežino.

Liudytojas E. B. parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta, kartu atlikinėjo bausmę, su jais nėra piktuoju. Nukentėjusysis I. P. D. su jais bausmę atlikinėjo, žino, kad jis mirė nuo sumušimo. I. P. D., būdamas ,,nuskriaustuoju“, paėmė nuo kito stalo, kur negalėjo imti, maistą ir suvalgė. Kai nukentėjusysis paėmė tą sriubą, „bachūrai“ sureagavo, kažką rėkė: „ką čia gaidys daro“. Grįžo į būrius, grįžtant nebuvo kalbos apie bausmę. Pats grįžo į 8-ą būrį, 82 sekciją 2-ame aukšte. Buvo prie lango, girdėjo, kad kaip pagaliu per orą eitų garsai, švilpimas, garsai sklido iš lauko, galėjo garsai sklisti iš 93 brigados, kuri yra virš 82-os patalpos. Smūgio garsai buvo duslūs, riksmų, aimanų negirdėjo. Tai girdėjo grįžus iš valgyklos po pietų. Vakarinio patikrinimo metu nukentėjusiojo nematė, nes jis stovėjo jam už nugaros. Po patikrinimo grįžo į gyvenamąsias patalpas. Pareigūnai pašaukė, kad nuneštų nukentėjusįjį į medicinos dalį. Nešė su E. Z., E. S., ketvirto nepamena, pats nukentėjusysis negalėjo paeiti, nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Dienos metu po pietų iki pat vakarienės miegojo. Nukentėjusysis nebuvo vakarienės atėjęs. Vakarienė 19 val., po vakarienės iki patikrinimo nematė nukentėjusiojo. Tarp „nuskriaustųjų“ yra gradacija. Kaltinamieji priklauso „nuskriaustiesiems“. „Nuskriaustieji“ vieni dirba būriuose, šluoja, plauna, kiti - prižiūri. Prižiūrėtojai priskiriami prie aukštesniųjų ,,nuskriaustųjų“. Nepamena, kuriems priklausė kaltinamieji. Pats nemušė nukentėjusiojo, E. Z., T. P. neliepė mušti. Su E. Z. vienoje patalpoje gyveno. Iki įvykio su kaltinamaisiais bendravo, santykiai normalūs, valgykloje, visur susitikdavo. Kai girdėjo tuos garsus, nepamena, kur T. P. buvo, patalpoje jo lyg nebuvo. Nežino, kas smurtavo, niekas atvirai apie įvykį nekalbėjo. Nukentėjusįjį paėmė iš 101-os patalpos, 10 būrio. Ten irgi „nuskriaustieji“ gyvena. „Bachūrai“ gyvena atkirai, už sienos, gali laisvai užeiti į jų patalpas.

Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kartu atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-uose PN, nepamena, kokiame sektoriuje gyveno. I. P. D. nepažinojo, kaip jis buvo mušamas, nematė. Pietavo su savo būriu, nežino, kur buvo kaltinamieji, ne visi kartu eina pietauti. Tuo metu tik buvo pradėjęs atlikinėti bausmę, todėl, pagal tarpusavio bendravimo taisykles, jam kai kur nebuvo galima vaikščioti, pvz., po kambarius. Priklausė, kaip ir kiti nuteistieji, tai pačiai ,,nuskriaustųjų“ kastai. Su kaltinamaisiais jokių konfliktų neturėjo, nemano, kad kaltinamieji ant jo galėjo dėl ko nors pykti. Pats nukentėjusiojo nemušė, už rankų nelaikė, nebuvo šalia tuo momentu, kai nukentėjusysis buvo mušamas. Nesidomėjo, kas buvo nukentėjusiojo mušimo vykdytojai, iniciatoriai. Su ,,Kirviu“ mažai bendravo, ,,Kirvis“ - Edgaras, pavardės nepamena, jis taip pat „nuskriaustasis“. E. S. įtakos kitiems galėjo turėti, jų būryje jis buvo vyresnis, kaip jų, „nuskriaustųjų“, prižiūrėtojas. Su E. S. apie įvykį nebendravo, su E. B. mažai bendravo, apie įvykį irgi nekalbėjo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 114, 115, t. 1), kad visą tą dieną po pietų praleido 8-jo būrio koridoriuje.

Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, ne piktuoju. 2012 m. kovo mėn. Pravieniškių PN atlikinėjo bausmę. 2012-03-11 valgykloje buvo incidentas su Rumunijos piliečiu, jis paėmė svetimą maisto davinį nuo kito – ,,bachūrų“ stalo, pagal nerašytas taisykles to negalėjo daryti, nuteistieji supyko. Grįžus į bendrabutį, gal po pusės valandos buvo savo sekcijoje, 93 brigadoje, užėjo kažkas iš aukštesnės kastos nuteistųjų, liepė rumuną sumušti, tuo metu jų buvo apie 7-8 nuteistieji. Matė, kaip E. Z. sudavė kelis smūgius rumunui per užpakalį su lazda, rumunas mušimo metu buvo įkištas tarp dviejų lovų, jį laikė T. P., pats tuo metu išėjo iš sekcijos. T. P. buvo ant lovos, laikė rumuną už rankų, E. Z. stovėjo I. P. D. iš nugaros. Matė du smūgius, kai išėjo, tikriausiai, smūgiai tęsėsi. Grįžo po 20 min., rado rumuną sėdintį ant žemės, pakėlė jį su kitu nuteistuoju, į lovą paguldė. Klausė, ar viskas gerai, sakė, užpakalį skauda. Vakare matė, kad jam blogai, į medicinos dalį nunešė. Paskui juos sulaikė už rumuno sužalojimą. Žino, kad rumunas mirė. Nežino, kodėl būtent E. Z. mušė. Pasiskirstymas tarp nuteistųjų buvo, bet dėl mušimo, kuris atsakingas, konkrečiai nebuvo paskirtas. Tuo metu jis buvo atsakingas tarp ,,nuskriaustųjų“. Ne jis organizavo rumuno sumušimą, neliepė sumušti. Kaltinamiesiems jokio poveikio nedarė, kokius parodymus duos, nesitarė. T. M. pažįsta, apie įvykį tikriausiai su juo kalbėjo. Kad kaltinamieji muštų neįtakojo, tuo momentu nieko negalėjo pakeisti, nes, pagal nerašytas taisykles, buvo niekas. Kai rumunas buvo mušamas, niekas iš vyresnių nuteistųjų nedalyvavo, pagal nerašytas taisykles jiems negalima užeiti į patalpą. Pasakė sumušti ir žiūrėjo pro pravertas duris, ar bus vykdoma. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1 b. l. 78-79, kad sumušti rumuną liepė ,,Duchas“, kuris priklausė „bachūrų“ kastai, jam pačiam iki bausmės pabaigos buvo likę du mėnesiai, todėl nieko nesiėmė, niekur nenorėjo kišti rankų, T. P. per prievartą įgrūdo rumuną į tarpą tarp pirmo ir antro aukštų lovų, E. Z. pasiėmė šluotos kotą ir juo pradėjo mušti rumuną per užpakalį, sudavė gana stiprius du smūgius, smūgiavo stipriai užsimojęs, tuo metu jis išėjo iš patalpos. Tiek jis pats, tiek rumunas, tiek kaltinamieji priklausė „nuskriaustiesiems“. Kadangi iš karto davė parodymus apie įvykį, apie tai sužinojo kiti nuteistieji, todėl jautė savo atžvilgiu grėsmę, negalėjo būti būryje, jį atskyrė.

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu nusikaltimo vietoje – 9 būrio, 93 brigados gyvenamosiose patalpose (b. l. 81-83, t. 1) nurodydamas savo, nuteistųjų T. P., E. Z., T. M. ir nuteistojo I. P. D. buvimo vietas patalpoje prieš nusikaltimą, parodė, kaip T. P. nukentėjusįjį įkišo į lovos grotų tarpą ir po to, atsisėdęs ant lovos krašto, laikė nukentėjusiojo rankas, o nuteistasis E. Z., pasiėmęs šluotą, jos kotu smūgiavo per nukentėjusiojo sėdmenis du smūgius, po to E. S. nurodė išėjęs iš patalpos. E. S. patvirtino, kad visi jo išvardinti nuteistieji patalpoje buvo tuomet, kai E. Z. žalojo nukentėjusįjį.  

Liudytojas E. L. parodė, kad dirba priežiūros skyriaus pamainos vyresniuoju. 2012 m. kovo mėn. dirbo Pravieniškių pataisos namuose. Vaikščiojo po lokalinius sektorius, valgyklą kiti pareigūnai prižiūrėjo. Asmeniškai užėjęs į sektorių buvo gal 18.15 val., I. P. D. matė, atrodė normaliai, jis kaip visada arba sėdėjo, arba gulėjo, nekalbėjo lietuviškai. Tada lyg sėdėjo ant lovos apsirengęs marškinėliais. Jo pasikeitimus pamatė skaičiuotės metu. Vakarinis patikrinimas būna 21 val. kieme, išsirikiuojama pagal brigadas ir būrius. Ėjo per būrius, skaičiavo, nuteistųjų veidus matė. I. P. D. pastebėjo prie 101 brigados pasirėmusį į kitą nuteistąjį. Priėjo, paklausė jo, ar viskas tvarkoje, jis nieko neatsakė. Kiti nuteistieji pasakė, kad jis, turbūt, turi temperatūros. Baigus skaičiuotę, įtardamas, kad jam negerai, apie 21.10 val. nuėjo į 101 brigadą, pastebėjo nukentėjusįjį nusiėmusį kelnes, pamatė kraujosruvas ant blauzdos. Paklausus, ar viskas tvarkoje, I. P. D. vėl nieko neatsakė. Pranešė direktoriaus budinčiam padėjėjui, kad nuteistajam kažkas negerai. Budintis padėjėjas pasakė skubiai vesti jį į sveikatos priežiūros tarnybą tolimesnei apžiūrai. Paprašė kitų nuteistųjų padėti jam nueiti į sveikatos priežiūros tarnybą, pats į medicinos punktą nebuvo nuėjęs, kas ten vyko, nežino. Medicinos slaugytoja 21.20 val. jau suteikinėjo jam pagalbą, budintis sakė skubiai organizuoti neplaninį etapą, 21.25 val. nukentėjusįjį išvežė į Klinikas. Apie incidentą, kad nuteistasis I. P. D., suvalgęs savo maisto davinį, paėmė maisto davinį nuo kito stalo ir suvalgė, sužinojo iš R. R.. R. R. sakė, kad kai kurie nuteistieji tuo pasipiktino. Tą dieną po būrius vaikščiojo, 4-5 kartus apėjo gal kas dvi valandas, nieko nepastebėjo. Kas sumušė nukentėjusįjį, nežino. Jam yra žinoma, kad nuteistieji turi pravardes, „Kirvis“ yra E. S..

Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba Pravieniškių pataisos namuose prižiūrėtoju. Datos nepamena, buvo pietų maitinimo metas, nuteistasis I. P. D. paėmė nuo kito stalo maisto davinį. Jis priklausė „nuskriaustųjų“ kastai, o paėmė davinį nuo „normalių“ stalo. Žodinis konfliktas kilo, paskui pasibaigė. Nuteistųjų buvo apie 150, konfliktavo gal 20 asmenų, kas tokie, nepamena, kaltinamieji tarp tų ar buvo, nežino. Kaltinamieji taip pat priklauso „nuskriaustiesiems“. Po pietų nukentėjusysis nuėjo į savo lokalinį sektorių. Per vakarinį patikrinimą buvo pasakyta, kad nukentėjusysis nuneštas į medicinos punktą. Į visas patalpas ėjo vakare patikrinti, lyg su R. D. tą vakarą tikrino, laiko, kada ėjo, nepamena. Į 93 patalpą buvo užėję gal du kartus, vieną kartą matė nukentėjusįjį sėdintį ant lovos, paskutinį kartą galėjo būti apie 18 val., nukentėjusysis tuo metu miegojo, pažadino, klausė, ar kas negerai, jis nieko nesakė, jokių sužalojimų, ant veido sumušimų nesimatė. Jis buvo apsirengęs kelnėmis ir bliuzonu, nurenginėti nuteistųjų neturi teisės. Jis būdavo „nuskriaustųjų“ patalpose 93, 81, 100, kurioje tada jis buvo, nepamena. Kaltinamuosius apie 18 val. per patikrinimą matė, ką jie veikė, nepamena, kur matė, taip pat nepamena. Po 18 val. neteko užeiti, vyko vakarinis maitinimas. Vakarinis patikrinimas vyksta nuo 21 val. iki 21.15 val., ten dalyvavo kiti prižiūrėtojai. Pats buvo trečiame kontrolės punkte, matė, kad nuteistieji su paklodėmis nukentėjusįjį išnešė iš 6-ojo lokalinio sektoriaus, tarp nešusių nuteistųjų lyg buvo T. P., bet tiksliai nepamena. Buvo nuėjęs į medicinos dalį, matėsi, kad sumuštas nukentėjusysis, jis buvo išblyškęs, nelabai orientavosi aplinkoje, sėdmenys buvo sumušti, pajuodę, tamsūs. Spėja, kad buvo sumuštas su lazdomis. Apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Pietūs pataisos namuose 12-14 val., vakarienė – 17.20 – 19 val. Nukentėjusysis per vakarienę nebuvo atėjęs, neprivaloma eiti vakarieniauti. Nukentėjusysis niekada nebūdavo žvalus, visada išblyškęs, nelabai valgydavo, nusekęs. Ateidavo, pasėdėdavo, apsisukdavo, išeidavo. Kai jį atvežė į pataisos namus, buvo karantine, ten nieko nevalgė dvi savaites. Paskui kas antrą dieną pradėjo valgyti. Dienos metu nuteistieji po lokalinį sektorių gali vaikščioti per visus tris būrius. Per patikrinimą nuteistieji turi būti pagal savo gyvenamąsias vietas sustoję lauke, juos skaičiuoja. Dienos metu, nuo 14 iki 21 val. tikrinant gyvenamosiose patalpose, tą dieną didelio triukšmo, sambrūzdžio nebuvo.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba Pravieniškių PN 1-oje valdyboje apsaugos skyriaus prižiūrėtoju, kaltinamuosius pažįsta darbo reikalais. 2012-03-11 – 12 dirbo pamainoje, nuteistųjų pietų maitinimo metu valgė to būrio, I. P. D. būrio, nuteistieji. Valgykloje per pietų maitinimą buvo su R. D. ir R. P.. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis nesinaudojo šaukštu. Kai jį atvežė į pataisos namus, jis atsisakė paimti šaukštą iš sandėlio. Maitinimas vyko kaip kasdien, be konfliktų. Kai kurie nuteistieji neateina valgyti, lieka jų maistas. Nukentėjusysis paėmė nuo kito stalo sriubą ir išgėrė. Kažkuris iš nuteistųjų užrėkė: „ką darai“, nukentėjusysis numetė dubenėlį, nuėjo į savo sektorių. Apie tai, kad I. P. D. paėmė sriubą nuo kito stalo, pasakė pamainos vyresniajam. Pagal savo darbo instrukcijas po būrius vaikšto, prižiūri. Tą pamainą dirbo su kolega G. V.. Apėjo, nieko įtartino nepastebėjo. Dienos metu matė I. P. D., negali pasakyti, kurioje sekcijoje, gali būti, kad 82 sekcijoje jį matė. Apžiūrėjo patalpas bendra tvarka, tuo momentu jo būklė nesukėlė įtarimų. Jis nesiskundė, kiti nuteistieji nieko neminėjo. Dieną ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nebuvo, ant kūno nematė, neišrenginėjo. Vakare, apie 21 val., vyksta nuteistųjų skaičiuotė. Pamainos vyresnysis sakė, kad I. P. D. vaizdas kelia įtarimą. Atėjus rado jį gyvenamojoje patalpoje, lovoje, ruošėsi gultis, nors dar valanda iki patikrinimo buvo likusi, buvo apsirengęs su marškinėliais. Ant kojų matėsi kraujosruvos, kaip sergantis žmogus atrodė, apdujęs, įtartinas, nusprendė, kad jį pas medikus reikia vesti. Nuvedė, medicinos darbuotoja priėmė sprendimą, kad reikia vežti į Klinikas, kiek žino, vakarais Kaišiadoryse negali peršviesti, nėra pilnos pagalbos, negali suteikti tokios pagalbos, kiek Klinikos gali. Buvo paruošta speciali mašina, išvežė nukentėjusįjį į Klinikas, jis taip pat važiavo. Važiavo vairuotojas, viršininkas D. A., du konvojaus pareigūnai ir budinti medicinos seselė. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jis buvo sumuštas, neštuvais reikėjo nešti. Vežant nematė, kad jį reanimuotų. Negali teigti, kad nukentėjusiajam buvo daromas širdies masažas, to nematė, deguonies kaukės nematė. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Klinikas, į skubios pagalbos skyrių. Atvykus į Klinikas, Klinikų darbuotojas priėjo prie neštuvų, pasižiūrėjo pulsą, pasakė, kad miręs, Klinikos nukentėjusiojo nepriėmė. Pagal nuteistųjų subkultūrą, „nuskriaustieji“ negali sėdėti už bendrų stalų su aukštesnės kastos nariais, sėdi prie atskirų stalų. Gali būti, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dėl to, kad paėmė sriubą nuo aukštesnės kastos stalo. Su nukentėjusiuoju neteko kalbėti, pats anglų kalbos nemoka, nukentėjusysis nei rusiškai, nei lietuviškai nekalbėjo, angliškai kažką kalbėjo, bet paklausti nieko negalima. Pamainos vyresnysis E. L. lyg klausė apie sumušimą, nukentėjusiojo atsakymas būdavo „no“, jokių skundų neturėjo. Subkultūra - normalus reiškinys tarp nuteistųjų. Už bendrų stalų jei susodintų, jo nuomone, prie kiekvieno nuteistojo reikėtų po vieną prižiūrėtoją. Subkultūros taisyklės daugmaž žinomos, I. P. D. priklausė „nuskriaustųjų“ kastai. Nežino, ar jam tas taisykles, kaip elgtis, kas nors paaiškino. Tarpusavyje nuteistieji išsiaiškina, yra socialinės reabilitacijos skyrius, ar jam buvo paaiškinta, negali teigti. Pagal subkultūrą, kiek žino, buvo padarytas neatleidžiamas pažeidimas. Kiek žino iš kalbų, nukentėjusįjį sužalojo kaltinamieji. Nukentėjusysis buvo „nuskriaustasis“, pagal jų taisykles, kiek žino, egzekucijas vykdo patys „nuskriaustieji“, vadinami „bachūrai“ prie to reikalo rankų nekiša. Vykdytojus kas paskiria, negali pasakyti, jie tarpusavyje sprendžia, nėra garsinama pareigūnams. Tarp „nuskriaustųjų“ kažkokia dar yra hierarchija, apie kaltinamuosius negali pasakyti, nežino. Nuteistųjų pataisos namuose yra apie 850, viduje, t. y. gyvenamosiose patalpose, aštuoniems šimtams nuteistųjų savaitgaliais patruliuoja daugiausia 4 žmonės, pagrindiniai 3 prižiūrėtojai apeina ratą, maždaug valandos bėgyje apeina kiti.

              Liudytojas R. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, dirbo Pravieniškių 1-uose PN, apsaugos prižiūrėtoju. 2012-03-11 dirbo, prižiūrėjo tvarką valgykloje. Per pietų maitinimą prižiūrėtojas R. R. sakė atkreipti dėmesį į nuteistąjį I. P. D.. Maitinimo metu I. P. D. ėmė maisto davinį nuo kito stalo, nuo kurio negalėjo paimti. Kai paėmė nuo stalo, suvalgė ir padėjo lėkštę, įvyko konfliktas – pradėjo rėkauti nuteistieji, nuspyrė nuo stalo dubenėlį. Po pietų visi nuteistieji išėjo iš valgyklos, įleido kitą būrį. Jokio nuteistųjų susibūrimo nebuvo. Su prižiūrėtoju R. B. nuėjo į 6-ą lokalinį sektorių, apėjo, pasižiūrėjo tvarką, viskas buvo ramu. Tęsė maitinimą valgykloje. Tą dieną nukentėjusįjį matė. Vakarienės jis neatėjo valgyti, kai būrys pavalgė, nuėjo patikrinti, jis sėdėjo ant lovos savo būryje, 6-me lokaliniame sektoriuje, nieko įtartino nepastebėjo. I. P. D. nebuvo pasikeitęs, atrodė normaliai, sėdėjo kaip ir visi, nesiskundė. Vakarinio patikrinimo metu buvo 3-oje KPP. Ėjo tikrinti tų, kurie negali išeiti į rikiuotę. I. P. D. stovėjo rikiuotėje, buvo išbalęs, netvirtai stovėjo, kažkurie nuteistieji laikė jį dviese. Po rikiuotės nukentėjusysis grįžo į savo gyvenamąją patalpą. R. B., R. R., E. L. ir jis nuėjo pažiūrėti, matė ant antrojo lovos aukšto sėdintį nuteistąjį I. P. D., jis jau buvo nusirengęs, pamatė ant jo šlaunų kraujosruvas, jis buvo pabalęs. Liepė nukentėjusiajam apsirengti, sakė, kad reikia į medicinos dalį jį pristatyti. Iš karto buvo informuotas pamainos budintis, liepė nuteistiesiems nukentėjusįjį nunešti į medicinos dalį. Jį nunešė, sesutė liepė iškart vežti į Klinikas, buvo surastas automobilis, išvežė jį į ligoninę. Vėliau pranešė, kad mirė.

              Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba Pravieniškių pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. Buvo pas juos į medicinos dalį atneštas nukentėjusysis, pavardės nepamena, pirmą kartą jį matė. Apžiūrėjo, įvertino būklę, ji buvo labai sunki, todėl buvo vežamas į artimiausią ligoninę. Nukentėjusysis buvo apsirengęs trumpomis kelnėmis, kūnas nusėtas mėlynėmis, šviežiomis kraujosruvomis, sumuštas visas kūnas. Atvirų žaizdų nebuvo, kraujosruvos daugiausia matėsi ant sėdmenų, rankų, šlaunų. Įtarė vidinį kraujavimą, todėl vežė į ligoninę. Kaip seselė, iš pulso, spaudimo nustatė, kad būklė buvo kritinė, dar gyvybės ženklų buvo. Nukentėjusysis bandė kažką sakyti, bet nebuvo galima suprasti. Bevežant į ligoninę, būklė buvo visai sunki. Kauno klinikose į reanimaciją pristatė, gydytojas konstatavo mirtį. Mirti galėjo tarp Pravieniškių ir Kauno. 21.15 val. nukentėjusysis buvo pristatytas į medicinos dalį, po 22 val. išneštas. Nukentėjusiajam buvo leidžiami analgetikai, statoma lašelinė, kelyje buvo reanimuojamas, suteikiama medicinos pagalba, kiek iš jų pusės įmanoma. Matėsi, kad pulsas eina žemyn, būklė kritinė: pulsas vos apčiuopiamas, spaudimas žemas. Į ligoninę vežė patys, greitosios medicinos pagalbos automobilio nekvietė, vežė su etapo automobiliu, nepritaikytu vežti ligonį. Nėra tokios praktikos kviesti greitosios medicinos pagalbos. Instrukcijos tokios yra, kad reikia vežti į artimiausią ligoninę, jei normalios būklės asmuo, veža į Lukiškių ligoninę, jei blogesnės – į artimiausią ligoninę. Vežė nukentėjusįjį į Kauno klinikas, Kaišiadorių ligoninėje pagal tokią būklę nebūtų padėję. Kol važiavo iki Klinikų, darė širdies masažą, kvėpavimo kaukę buvo uždėjusi. Medicinos dalyje dienos metu dirba viena terapeutė, vyr. medicinos sesuo ir slaugytoja, viena procedūriniame kabinete dirba. Po darbo laiko, nuo 17 val. lieka po vieną seselę, slaugytojų yra 6 – 7, dirba paromis.             

Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo. 2012 m. kovo mėn. dirbo Pravieniškių PN 1-oje valdyboje. 2012-03-11 nuteistasis I. P. D. buvo etapuojamas į Kauno klinikas, konstatuota mirtis, jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamieji T. P. ir E. Z. sumušė I. P. D., T. P. laikė, o E. Z. I. P. D. mušė medine lazda. Lazda, kuria mušė, buvo rasta. Tas aplinkybes nurodė liudytojai E. S., T. M., po kurio laiko - A. L., ir įtariamasis E. Z. pirminėse apklausose prisipažino. A. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu surašė iš liudytojo žodžių, prisimena, kad po akistatos su E. Z., kurioje dalyvavo ir E. Z. advokatas, A. L. pakeitė parodymus. Pradžioje aplinkybės buvo gana aiškios, E. S. ir T. M. davė iškart nuoseklius parodymus, o kai įtariamasis E. Z. pradėjo laiškais kalbinti, kad kitaip kalbėtų, prasidėjo naujų aplinkybių aiškinimas, pradėjo versti kaltę vieni ant kitų. E. S. pirmiausia apklausė kitas pareigūnas. E. S. nurodė, nuo ko viskas prasidėjo valgykloje, kad buvo nuteistųjų sprendžiama, ką daryti, arba vieni, arba kiti bus sumušti, nutarė patys nubausti. Už I. P. D., pagal jų nerašytas taisykles, buvo atsakingas E. Z., su T. P. sugalvojo sumušti. T. P. laikė, o E. Z. smūgiavo. Liudytojo E. S. parodymai apklausos protokoluose buvo surašyti iš liudytojo žodžių, liudytojas aplinkybes nurodė niekieno neverčiamas. Liudytojas E. S. bijojo, kad įtariamieji nesužinotų apie jo parodymus. Kad E. Z. buvo atsakingas už I. P. D., jis pats buvo pripažinęs. E. S. buvo atsakingas už gyvenamąją patalpą, jis buvo paskirtas pačių nuteistųjų, nes seniausiai buvo atliekantis bausmę, prižiūrėjo švarą, tvarką. Kadangi E. Z. žinojo anglų kalbą, E. S. jam priskyrė prižiūrėti I. P. D., jie kartu eidavo į valgyklą, sveikatos priežiūros punktą. T. P. iškart išsisukinėjo, neprisipažino, vertė kaltę E. Z. ir kitam nuteistajam, lyg E. B.. T. P. sunkiai adaptavosi, turėjo nesutarimų su kitais nuteistaisiais dėl savo asmeninių charakterio savybių, tik atėjęs į PN bandė užimti lyderio pozicijas.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad 2012 m. kovo mėn. dirbo Pravieniškių PN vyr. tyrėju. Teko pradėti tyrimą dėl Rumunijos piliečio nužudymo. Buvo iškviestas į 1-ą valdybą, pranešta, kad miręs žmogus – Rumunijos pilietis, galimai nužudytas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, vyko į įvykio vietą. Įvykio vietą parodė ten dirbę pareigūnai, jie žinojo, kaip viskas įvyko. Nufotografavo, galimai kažkuris nuteistasis davė parodymus apie įvykį. Apklausė vieną iš nuteistųjų – E. S., jis parodė, kad matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis. Liudytojo E. S. parodymai buvo surašyti iš liudytojo žodžių, liudytojas pats savanoriškai davė parodymus. Kuris nuteistasis yra „Duchas“, neišsiaiškino, toliau kitiems buvo pavesta tirti.

Liudytojas L. Z. parodė, kad jis dirba Pravieniškių PN, vyresniuoju inspektoriumi. 2012-03-12 atvykęs į tarnybą sužinojo, kad vienas nuteistasis buvo išvežtas į ligoninę ir numirė, padėjo pareigūnams atlikti tolimesnius veiksmus. Buvo žinomi galimi įtariamieji, jiems suorganizavo teisinę pagalbą, prasidėjo apklausa. Nepamena, kuriuos asmenis apklausė, įtariamųjų neapklausinėjo. Gali būti, kad apklausė M. B., tuo metu neturėjo informacijos, kad M. B. buvo toje patalpoje, kai buvo mušamas nukentėjusysis. Kiek pamena, M. B. buvo greitai paleistas į laisvę.

Specialistas L. G. paaiškino, kad savo išvadas tvirtina. Padaryti mirusiajam sužalojimai, esant gyvam, atitinka kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi iš tų sužalojimų išsivystė sunkaus laipsnio trauminis šokas. Trauminis šokas pasireiškia atitinkamais klinikiniais požymiais – pulso padažnėjimu, kraujospūdžio kritimu bei kitais požymiais. Laikotarpyje nuo keliolikos minučių iki kelių valandų gali išsivystyti trauminis šokas. Jei laiku būtų suteikta atitinkama medicininė pagalba, daug šansų, kad būtų išgelbėtas. Jei nesuteikė pagalbos laiku, kaip šiuo konkrečiu atveju, baigėsi mirtimi. Kraujosruvų juodos spalvos ant nukentėjusiojo kūno nematė, tamsiai mėlynos buvo. Kraujosruvos atsiranda labai greitai, gali atsirasti net kelių minučių laikotarpiu, kadangi plyšta kraujagyslės, išsilieja kraujas. Priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių, kaip greitai atsiranda kraujosruvos, kadangi plyšta kraujagyslės, yra skausminis momentas, kiek tas skausminis momentas trunka, kiekvienam žmogui skirtingai, nenustatysi. Buvo preliminari išvada atlikus tyrimą, kadangi neturėjo papildomų tyrimo duomenų. Esant tokiems sužalojimams, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam, įvyksta mirtis. Pirma parašė preliminariai išvadą, po to, kai gavo visus duomenis, parašė kitą išvadą. Preliminari išvada buvo parašyta atlikus skrodimą. Antrą tokį atvejį per savo praktiką turėjo. Kai turėjo visus duomenis, surašė galutinę išvadą. Sėdmenys – nėra gyvybei pavojingos vietos, yra atitinkami taškai pavojingi. Atliktas histologinis tyrimas, kad nukentėjusysis galėjo narkotikais apsinuodyti, ar sirgo diabetu, atmesti variantai. Sunkus trauminis šokas išsivystė dėl patirtų sužalojimų - kraujosruvų. Nebuvo jokių vidinių sužalojimų. Trauminio šoko atveju koreguojamas kraujo, skysčio kiekis, suleidžiami nuskausminantys vaistai. Nuo skausminių dirgiklių išsivysto trauminis šokas, dėl sumažėjusio kraujo kiekio. Vizualiai medicinos darbuotojas nustatyti trauminį šoką pulsą pažiūrėjus, kraujo spaudimą pamatavus, pagal būklę mato, jei šaltas prakaitas išpila, pagal tai sprendžiama. 

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., perskaičius liudytojo A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 106, 107, 108, t. 1) nustatyta, kad jis 2012-03-11 nuteistųjų valgykloje pietų metu matė, kaip nuteistasis I. P. D. padėjo ant „bachūrų“ stalo lėkštę. Pagal nerašytas nuteistųjų taisykles nuskriaustieji negali imti indų nuo kitų stalų, gali valgyti tik prie jų stalo iš jų indų. Kažkas iš ,,bachūrų“ I. P. D. padėtą lėkštę nuo stalo nuspyrė, šaukė žiūrėti, kas ką daro. Po pietų į nuteistųjų bendrabutį nuskriaustieji nėjo, nes ,,bachūrai“ sprendė, ką daryti už tai, ką padarė valgykloje I. P. D.. Po kurio laiko grįžo į bendrabutį, užėjo į savo 93 gyvenamąją patalpą, kurioje buvo nuteistasis Ž. U., M. B., kitų nežino, nes tuo metu jų dar nepažinojo, nes neseniai buvo šioje patalpoje apsigyvenęs. Taip pat buvo nuteistasis I. P. D., jis ant kažkurios lovos aimanavo, po to jį kažkas iš nuteistųjų nuvedė į 8-ąjį būrį. Ant I. P. D. jokių sužalojimų nematė, bet iš to, kaip jis dejavo, suprato, kad galėjo būti sumuštas. Kažkas iš nuteistųjų pasakojo, jog I. P. D. buvo mušamas per užpakalį dėl to, kad paėmė indą su maistu nuo „bachūrų“ stalo. Akistatos su E. Z. metu A. L. nurodė, kad tuo metu, kai buvo mušamas I. P. D., buvo toje patalpoje, matė, kaip E. Z. sudavė I. P. D. kokius 20 smūgių per užpakalį, kai I. P. D. bandė išlįsti iš lovos grotų, T. P. jam įspyrė ir prilaikė, kad I. P. D. neišlįstų, šios akistatos metu A. L. uždavė klausimą E. Z., kodėl jis prašo duoti parodymus, kad dalyvavo naujai atvežti nuteistieji, į šį klausimą E. Z. atsakė, kad jis sakė, kad nekalbėtų ant T. P., taip pat šios akistatos metu A. L. pripažino, kad jis nenorėjo kalbėti, kol nebuvo pradėta kalbėti, kad ir jis dalyvavo mušant I. P. D., todėl savo valia duoda parodymus. Apklaustas papildomai, liudytojas A. L. parodė, kad 2012-03-11 po nuteistųjų pietų, kai pavalgę visi nuteistieji grįžo į 6-ąjį lokalinį sektorių, 93 brigadoje matė ne tik Ž. U., M. B., I. P. D., bet ir nuteistuosius T. P. ir E. Z.. Jis girdėjo, kaip E. Z. liepė I. P. D. lįsti tarp lovos grotų, I. P. D. pats įlindo tarp lovos grotų, jam E. Z. sudavė porą smūgių per sėdmenis ir tada I. P. D. bandė išlįsti iš lovos grotų. Tada T. P. jį įgrūdo atgal pro tas pačias grotas, stumdamas jį koja, ir atsisėdęs ant lovos laikė I. P. D. už rankų, kad jis neišlįstų. Tada E. Z. I. P. D. vėl smūgiavo per sėdmenis ir sudavė kokius 20 smūgių su šluotos kotu. Kad dar kas nors būtų smūgiavęs I. P. D., nematė. Nuteistasis M. B. buvo prie palangės, kiek matė, jis stovėjo, nematė, ar jis laikė I. P. D., matė, kad laikė T. P.. Kiek matė, patalpoje E. B. nebuvo, dar matė nuteistuosius T. M. ir E. S., bet jie I. P. D. nieko nedarė. Kai buvo prie stomatologo susitikęs su E. Z., po įvykio praėjus daugiau nei mėnesiui, E. Z. jo klausė, kodėl ,,stumiam ant senų“, ir prašė, kad ,,stumtume ant zelionkių“, t. y. kad kalbėtų, jog nusikaltimą padarė naujai atvykę nuteistieji.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 1, t. 1) nustatyta, kad 2012-03-11 apie 21 val. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 1-oje valdyboje vakarinio patikrinimo metu bausmę atliekantis nuteistasis I. P. D. nualpo, buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, pirminės apžiūros metu medikai konstatavo įvairius kūno sumušimus, dėl to buvo etapuotas į Kauno MUK, vykstant etapu nuteistasis I. P. D. mirė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12-17, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos 1-osios valdybos 6-ojo lokalinio sektoriaus 9-ojo būrio 93 brigados gyvenamosiose patalpose, nuo įėjimo kairėje pusėje prie arčiausiai lango pusės esančios lovos, gyvenamoji patalpa rasta tvarkinga, muštynių ar smurto žymių nerasta, prie lovos Nr. 3 esančios spintelės, kampe tarp spintelės ir lango, rastas atremtas medinis šluotos kotas, kuris paimtas prijungimui prie bylos medžiagos.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 193-196, t. 1) nustatyta, kad medinis šluotos kotas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, nustatyta, kad jo ilgis 1,1 m, 3,5 cm skersmens, kotas yra ovalios formos, šluotos koto dalyje tarp 65 cm ir 80 cm yra įlūžimo žymės, t. y. kotas yra suskilęs, koto dalyje tarp 10 cm ir 55 cm matyti medžio ataugų (šakų) vietos, po apžiūros šluotos kotas pridėtas prie bylos medžiagos.

Medicininiu mirties liudijimu (b. l. 21-22, 23, t. 1) nustatyta, kad I. P. D. mirė 2012-03-11, nurodyta mirties priežastis – nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos sutrikimas.

Pažyma (b. l. 56-57, t. 1) nustatyta, kad 2012-03-11 apie 21.25 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos sveikatos priežiūros tarnyboje buvo apžiūrėtas nuteistasis I. P. D., kuris buvo atneštas su neštuvais sumuštas. Apžiūros metu nustatyti ant abejų sėdmenų sumušimai, mėlynės, kraujosruvos, taip pat sumušimai matėsi ir ant šlaunų, nugaros, ant kairės rankos mėlynė, į aplinką reagavo, AKS 60/40, pulsas silpnai apčiuopiamas. Suteikus pirmąją med. pagalbą, skubos tvarka buvo etapuojamas į KMUK. Kelyje būklei blogėjant, buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas, išorinis širdies masažas. 22.30 val. atvykus į KMUK Skubios pagalbos skyrių, gydytojai konstatavo mirtį.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 244/12(02) (b. l. 32-38, t. 1) nustatyta, kad I. P. D. mirė 2012-03-11 22.30 val. nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje. Tai komplikavosi trauminiu šoku. I. P. D. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais pailgą formą ir plokščią paviršių, paros laikotarpyje prieš mirtį. Šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, o būdingi suduodant tiesioginius smūgius. Esant I. P. D. gyvam, tokio pobūdžio poodinės kraujosruvos, lydimos sunkaus trauminio šoko, visumoje būtų vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte, padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, paros laikotarpyje prieš mirtį. Tai galėjo gautis tiek suduodant smūgį kaire plaštaka, tiek ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Esant I. P. D. gyvam, tokio pobūdžio poodinė kraujosruva būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, paros laikotarpyje prieš mirtį. Esant I. P. D. gyvam, tokio pobūdžio odos nubrozdinimas būtų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, paros laikotarpyje prie mirtį. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suspaudžiant rankų pirštais. Esant I. P. D. gyvam, tokio pobūdžio poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje būtų vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5) odos randai kairiame dilbyje susidarė sugijus pjautinėms žaizdoms. Randų lokalizacija ir pobūdis nurodo į tai, kad pjautinės žaizdos kairiame dilbyje yra būdingos savęs žalojimuisi. I. P. D. lavone konstatuoti 9 (devyni) atskiri sužalojimai, kurie buvo padaryti ne mažiau kaip 9 (devyniais) trauminiais poveikiais. Pomirtinių sužalojimų I. P. D. lavone nekonstatuota. Poodines kraujosruvas kairės plaštakos III piršte ir kairio kelio srityje, odos nubrozdinimą dešinio kelio srityje I. P. D. galėjo pasidaryti pats sau. Poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte galėjo gautis I. P. D. ginantis nuo jam suduodamų smūgių. Po padarytų sužalojimų I. P. D. buvo gyvas nuo kelių iki keliolikos valandų. Sužalojimų padarymo metu I. P. D. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai I. P. D. padaryti skirtingais daiktai ar įrankiais. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje padarytos gana didele jėga. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti vidutine jėga. I. P. D. lavono vidaus organuose žymesnių patologinių pokyčių nekonstatuota. I. P. D. lavono kraujyje amfetaminų, opijatų, benzodiazepinų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. I. P. D. lavono vidaus organuose barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino, pirazolono grupės junginių nerasta.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM16/12-M- 244/12(02) (b. l. 41-43, t. 1) nustatyta, kad remiantis I. P. D., specialisto išvados Nr. M 244/12(02) bei daiktinio įrodymo (šluotos koto) apžiūros duomenimis, sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, padaryti ne mažiau kaip keturiais (4) trauminiais poveikiais. I. P. D. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje. Tai komplikavosi trauminiu šoku. Sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį. Turint omenyje I. P. D. padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį ir lokalizaciją, trauminis šokas dėl I. P. D. padarytų sužalojimų galėjo išsivystyti 8 val. laikotarpyje. Trauminis šokas dažniausiai išsivysto keliolikos minučių-kelių valandų laikotarpyje. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, padaryti vienu ar keliais daiktais, nėra galimybės. Sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), turinčiais pailgą formą ir plokščią paviršių (pvz. lenta, plačiu diržu ir pan.). Teismo medicininiu požiūriu, sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, nebūdingi sužalojant daiktu (daiktais), turinčiais cilindrinį paviršių, kuo galėjo būti ir tyrimo metu išimtas medinis šluotkotis.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b. l. 187-190, t. 1) ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, kad vaizdo įraše matyti, kaip išeina keturi asmenys, kurie rankose už kampų suėmę paklodę neša gulintį asmenį, paskui juos išeina du pareigūnai, kurie eina paskui nešančiuosius, vėliau išeina trečias pareigūnas, dėl blogos įrašo kokybės asmenų tapatybės nėra galimybės nustatyti.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 1, t. 2) nustatyta, kad įtariamasis T. P. pateikė savo drabužius: sportines kelnes, sportinį švarką, sportinių batelių porą, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 2-4, t. 2) ir pridėti prie bylos medžiagos.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 5, t. 2) nustatyta, kad įtariamasis E. Z. pateikė savo drabužius: sportines kelnes, sportinį švarką, sportinių batelių porą, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 6-9, t. 2) ir pridėti prie bylos medžiagos.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 10, t. 2) nustatyta, kad liudytojas M. K. pateikė I. P. D. drabužius: sportines kelnes, sportinį švarką „Adidas“, marškinėlius, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 11-14, t. 2), apžiūros metu nenustatyta jokių drabužių sugadinimų, po apžiūros drabužiai pridėti prie bylos medžiagos.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 15, t. 2) nustatyta, kad iš Kauno morgo patalpų buvo paimti I. P. D. drabužiai: apatinės kelnaitės ir kojinių pora, žalsvos spalvos marškinėliai, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 16-18, t. 2), apžiūros metu nenustatyta jokių drabužių sugadinimų, po apžiūros drabužiai pridėti prie bylos medžiagos.

Specialisto išvada Nr. 11-1567(12), 11-1842(12), 11-1843(12) (b. l. 30-40, t. 2) nustatyta, kad ant tirti pateikto medinio šluotos koto rasta juodų su rusvu atspalviu poliesterinių pluoštų, vienodų su I. P. D. kojinių trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateikto medinio šluotos koto nėra pluoštų iš I. P. D. sportinio bliuzono, sportinių kelnių, dviejų marškinėlių, apatinių kelnaičių, T. P. drabužių (sportinio bliuzono, sportinių kelnių), E. Z. drabužių (sportinio švarko, sportinių kelnių). Ant tirti pateikto medinio šluotos koto nėra mikrodalelių (plastikų, pluoštų) iš T. P. sportinių batų ir iš E. Z. sportinių batų; medienos dalelės, rastos ant T. P. sportinių kelnių ir bliuzono, nuokritose nuo E. Z. drabužių ir sportinių batų, ir tirti pateikto šluotos koto mediena yra vienoda – tokio paties lapuočių medžio, gluosnio (Salix L.), mediena. Ant D. I. P. drabužių gluosnio medienos dalelių nėra.

Specialisto išvada Nr. 11-1866(12), 11-2260(12), 11-2280(12) (b. l. 42-47, t. 2) nustatyta, kad ant tirti pateiktų I. P. D. drabužių (sportinių kelnių, sportinio bliuzono, dviejų marškinėlių) nėra pluoštų iš E. Z. drabužių (sportinių kelnių, sportinio švarko), T. P. drabužių (sportinio bliuzono, sportinių kelnių). Ant tirti pateiktų E. Z. drabužių (sportinių kelnių, sportinio švarko) sportinių batų, T. P. drabužių (sportinio bliuzono, sportinių kelnių), sportinių batų nėra pluoštų iš I. P. D. drabužių (sportinių kelnių, sportinio bliuzono, dvejų marškinėlių). Ant tirti pateiktų I. P. D. drabužių (sportinių kelnių, sportinio bliuzono, dvejų marškinėlių) ir ant E. Z. drabužių (sportinių kelnių, sportinio švarko), sportinių batų, T. P. drabužių (sportinio bliuzono, sportinių kelnių), sportinių batų nėra vienodų pašalinių pluoštų (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai). Ant tirti pateiktų I. P. D. drabužių (sportinių kelnių, sportinio bliuzono, dvejų marškinėlių) nėra mikrodalelių (plastikų, pluoštų) iš tirti pateiktų T. P. sportinių batų ir E. Z. sportinių batų. Ant tirti pateiktų I. P. D. drabužių (sportinių kelnių, sportinio bliuzono, dvejų marškinėlių), ant T. P. drabužių (sportinio bliuzono, sportinių kelnių), sportinių batų, ant E. Z. drabužių (sportinių kelnių, sportinio švarko) ir sportinių batų rasta vienodų geltonai rudos spalvos dažų dangos mikrodalelių.

Specialisto išvada Nr. S 245/12(01) (b. l. 54-55, t. 2) nustatyta, kad ant medinio šluotos koto biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (b. l. 84-85, t. 1) nustatyta, kad liudytojas E. S., peržiūrėjęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos 6-jo lokalinio sektoriaus, 8-10 būrių nuteistųjų (243) fotonuotraukas, nurodė į kortelę Nr. 7799, paaiškindamas, kad šis asmuo 2012-03-11 apie 14-15 val. buvo priėjęs prie 93 brigados gyvenamųjų patalpų durų ir jas atidaręs pasakė, kad ,,bachūrai“ liepė rumuną stipriai sudaužyti.

Dosje (b. l. 86, t. 1) nustatyta, kad kortelėje Nr. 7799 yra V. K. nuotrauka.

Pareiškimais (b. l. 87, 88, t. 1) nustatyta, kad liudytojas E. S. atsisakė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pakartotinius parodymus, jį filmuojant, motyvuodamas tuo, kad dėl jo parodymų jo gyvybei ir sveikatai gresia realus pavojus, nes apie jo duotus parodymus byloje nežino įtariamieji, kurie kartu su juo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pažyma (b. l. 92, t. 1) nustatyta, kad E. S. pravardė yra ,,Kirvis“.

Pareiškimais (b. l. 101, 102, t. 1) nustatyta, kad liudytojas T. M. atsisakė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pakartotinius parodymus, jį filmuojant, motyvuodamas tuo, kad dėl jo parodymų jo gyvybei ir sveikatai gresia realus pavojus, nes įtariamieji kartu su juo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Tarnybiniais pranešimais (b. l. 65, 71, 74, t. 1) nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos prižiūrėtojas R. D., pamainos vyresnysis E. L. ir prižiūrėtojas R. R. 2012-03-11 apie 21.10 val. 10 būrio 101 brigados gyvenamojoje patalpoje matė nuteistąjį I. P. D. sėdintį ant lovos, nusirengusį viršutinius drabužius, ant jo kojų šlaunų buvo pastebėtos kraujosruvos, kitų nuteistųjų pagalba šis nuteistasis buvo skubiai pristatytas į sveikatos priežiūros tarnybą.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 77, t. 1) nustatyta, kad peržiūrėjus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos įstaigoje esančių vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad patrulinė grupė patruliavimą gyvenamojoje zonoje vykdė nuolat, 6-ame lokaliniame sektoriuje (8, 9, 10 būriuose) pareigūnai patruliavo 13.20-14.03 val., 14.12-14.25 val., 18.16-18.23 val., 19.56-20.35 val., 21.15 val., 21.20 val. pareigūnai į SPT lydi išnešamą iš lokalinio sektoriaus nuteistąjį.

Rumunijos ambasados raštu (b. l. 47, t. 1) nustatyta, kad mirusysis I. P. D. Rumunijoje neturi jokių giminaičių ir neturėjo pastovios gyvenamosios vietos.

Tarnybinio tyrimo išvada dėl budinčios pamainos veiksmų (b. l. 135-143, t. 3) nustatyta, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo pripažinta, jog 2012-03-11 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos budinčiosios priežiūros pamainos Nr. 4 pareigūnų ir medicinos specialistų veiksmai ir sprendimai, susiję su būtinosios medicininės pagalbos suteikimu nuteistajam I. P. D., buvo savalaikiai; 2012-03-11 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos budinčiosios priežiūros pamainos Nr. 4 pareigūnų, tame tarpe ir mobilaus priežiūros posto prižiūrėtojų R. R. ir G. V., tarnybinių funkcijų vykdymas smurto prieš I. P. D. panaudojimo laikotarpiu buvo tinkami.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas T. P. parodymus, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Paties T. P. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo tikėti nenuosekliais T. P. parodymais. Apklausiamas įtariamuoju, neigdamas savo kaltę (b. l. 66-67, t. 2), T. P. nurodė, kad kai jis atėjo į 93 gyvenamąją patalpą, matė, kaip E. Z. mušė rumuną su šluotos kotu, sudavė tris – keturis smūgius per sėdmenis, M. B. sėdėjo ant lovos ir laikė nuteistąjį I. P. D., kuris buvo įkištas lovos gale tarp jos gale esančių grotų veidu žemyn, kojos buvo ant žemės, suėmęs už pečių, šiuos savo parodymus T. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 68-72, t. 2). Apklausiamas papildomai įtariamuoju (b. l. 73, t. 2), T. P. nurodė, kad jam įėjus į patalpą, matė, kaip M. B. sėdėjo ant lovos ir laikė nuteistąjį I. P. D., o jam smūgius pagaliu per užpakalį sudavinėjo E. B., kuris sudavė apie 10 smūgių, po to E. B. liepė jam mušti I. P. D., bet jis atsisakė, kai ėjo iš patalpos, matė kaip E. Z. paėmė iš E. B. pagalį ir smūgiavo I. P. D. du ar tris smūgius per užpakalį. Dar kartą apklausiamas papildomai įtariamuoju (b. l. 79-80, t. 2) T. P. nurodė matęs, kaip M. B. laikė I. P. D., o jį mušė E. B. ir E. Z., šią savo apklausą papildydamas tuo, kad iš karto po pietų rūkė lauke su V. S. ir girdėjo iš 93 patalpos sklindantį mušimo garsą. Tačiau nė vienoje iš šių apklausų T. P. nenurodė, kad nukentėjusiojo mušimą organizavo E. B. ir E. S., šią versiją T. P. pateikė tik teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jis yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, todėl duoda teisingus parodymus (b. l. 73, t. 2). T. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesutampa net su kaltinamojo E. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurie taip pat nėra nuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu E. Z. parodė, kad E. S. pasakė, jog rumunas turi būti sumuštas, E. S. liepė M. B. įkišti I. P. D. tarp grotų, M. B. laikė nukentėjusiojo rankas, E. S. sudavė keletą smūgių, vėliau užėjo T. P., E. S. pasiūlė jam smūgiuoti, T. P. pasiėmė savo televizorių ir apsisukęs išėjo, tada E. S. liepė jam šluota suduoti keletą smūgių nukentėjusiajam, nieko blogo negalvodamas, paėmęs šluotą, sudavė keletą smūgių, atsisako savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad I. P. D. mušė E. B.. Apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju (b. l. 114-115, t. 2), E. Z., dalyvaujant advokatui, parodė, kad nuteistasis I. P. D. buvo įkištas tarp lovos galugalyje esančių metalinių pertvarų, jį laikė nuteistasis, kurio neįsidėmėjo, išgirdo riksmus ,,reikia nuplakti“, paėmė šluotą ir su šluotkočiu sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius I. P. D., sudavė du smūgius per šlaunis ir šešis smūgius per sėdmenis, padėjo šluotkotį prie lovos ir išėjo iš patalpos, kas dar galėjo mušti I. P. D., jis nematė. Nors teisme E. Z. paneigė savo šiuos parodymus, nurodydamas, kad jam buvo daromas spaudimas, jis tokių parodymų nedavė, jie jau buvo surašyti, parodymus pasirašė jų neskaitęs, advokatas apklausoje lyg buvo, tačiau jis nueidavo su pareigūnais gerti kavos, tačiau šiuos E. Z. parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas šios apklausos vaizdo įrašas, kuriuo nustatyta, kad advokatas dalyvavo visos apklausos metu, E. Z. pats savarankiškai davė tokius parodymus, o protokolas buvo rašomas apklausos metu, po apklausos E. Z. protokolą perskaitė ir jį pasirašė kartu su advokatu, joks poveikis E. Z. nebuvo daromas. Tokius pačius parodymus E. Z. davė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 116-118, t. 2), kurie taip pat buvo filmuojami ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti. Papildomai apklausiamas įtariamuoju (b. l. 119-120, t. 2), E. Z. nurodė naujas aplinkybes, kad E. B. nuteistajam M. B. pasakė, kad tarp lovos grotų įkištų I. P. D., M. B. grūdo I. P. D., jam padėjo grūsti ir pats E. B., M. B. laikė I. P. D. už rankų, E. B. su šluotos kotu pradėjo mušti I. P. D. per sėdmenis, sudavė ne mažiau kaip dvidešimt stiprių smūgių, tada tą patį kotą padavė jam ir liepė toliau mušti, jis tada I. P. D. sudavė ne mažiau aštuonių smūgių per sėdmenis ir šlaunis, E. B. paėmė iš jo kotą ir vėl smūgiavo, E. B. siūlė T. P. mušti I. P. D., bet T. P. nemušė. Dar kartą apklausiamas įtariamuoju (b. l. 124-125, t. 2) E. Z. nurodė, kad kažkas iš nuteistųjų liepė M. B. įkišti I. P. D. tarp lovų ir tvirtai laikyti, E. B. pasiėmė šluotos kotą ir pradėjo mušti I. P. D. per užpakalį, E. B. sudavus I. P. D. apie dešimt smūgių, užėjo T. P., po to E. B. padavė lazdą jam, kai jau buvo suduota apie 20 smūgių, ir liepė toliau mušti I. P. D.. Jam paėmus šluotą, tačiau pamačius, kad I. P. D. silpsta, jis atsisakė suduoti smūgius, tačiau kažkas iš už nugaros liepė jį mušti arba jam bus taip pat, kaip I. P. D., kas sakė, nežino, tačiau tuos pačius žodžius pasakė jam ir E. B., tada jis pradėjo smūgiuoti šluotos kotu I. P. D. per užpakalį. E. B. paėmė iš jo lazdą ir siūlė T. P. paimti šluotos kotą ir daužyti I. P. D. per užpakalį, tačiau T. P. atsisakė ir išėjo, paskui jį išėjo ir jis, E. Z., nuėjo į savo 82 sekciją, ten būdamas girdėjo, kaip 93 sekcijoje toliau daužė I. P. D.. Akistatos su E. B. metu (b. l. 111, t. 1) E. Z. atsisakė savo parodymų, kad E. B. jam ir T. P. liepė mušti I. P. D., o akistatos su A. L. metu (b. l. 107, t. 1) E. Z. pripažino, kad sudavė I. P. D. 10 smūgių, bei, atsakydamas į liudytojo A. L. klausimą, kodėl jis prašo kalbėti, jog dalyvavo naujai atvežti nuteistieji, pripažino, jog sakė kitiems nuteistiesiems nekalbėti apie T. P.. Esant tokiems nenuosekliems E. Z. parodymams, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, teismas jo parodymus vertina kaip siekimą padėti išvengti T. P. baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. Z. ir T. P. atžvilgiu vadovaujasi liudytojų T. M., E. S., E. B., M. B., E. M., V. S. parodymais, duotais tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojo A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie neprieštarauja tarpusavyje ir kuriuos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Liudytojo T. M. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip I. P. D. buvo įkištas tarp dviejų aukštų lovų, jo galva buvo į lovos vidų, rankos buvo sukištos per lovą į apačią, R. P. buvo iš išorės ir laikė nukentėjusiojo kojas, o E. Z. kelis kartus, ne daugiau kaip 3, trenkė pagaliu – šluotos kotu I. P. D. per užpakalį, pats tuo metu išėjo į lauką. Tokias pačias aplinkybes liudytojas T. M. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 93, t. 1) bei savo parodymus patvirtindamas parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 95-100, t. 1), nurodydamas, kad matė, kaip T. P. nukentėjusįjį grūdo į lovos galvūgalį, o E. S. išeidamas E. Z. ir T. P. pasakė, kad jie nepersistengtų ir stipriai nemuštų. Liudytojo E. S. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip T. P. įkišo I. P. D. tarp dviejų lovų, buvo ant lovos ir laikė rumuną už rankų, E. Z. stovėjo I. P. D. iš nugaros ir sudavė kelis stiprius smūgius rumunui per užpakalį su lazda, pats tuo metu išėjo, jis rumuno sumušimo neorganizavo, neliepė sumušti ir nemušė. Analogiškus parodymus E. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 78-79, 89, t. 1) bei patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 81-83, t. 1). Šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, liudytojai parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė iš karto po nusikaltimo, kai buvo izoliuoti vieni nuo kitų, todėl netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojų T. M. ir E. S. parodymus patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 108, t. 1), kuriais nustatyta, kad E. Z. liepė I. P. D. lįsti tarp lovos grotų, I. P. D. pats įlindo tarp lovos grotų, jam E. Z. sudavė porą smūgių per sėdmenis ir I. P. D. bandė išlįsti iš lovos grotų, tada T. P. jį įgrūdo atgal pro tas pačias grotas, stumdamas jį koja, ir atsisėdęs ant lovos laikė I. P. D. už rankų, kad jis neišlįstų, o E. Z. vėl smūgiavo I. P. D. per sėdmenis ir sudavė kokius 20 smūgių šluotos kotu, kad dar kas nors būtų smūgiavęs I. P. D., nematė, šiuos savo parodymus A. L. patvirtino ir akistatos su E. Z. metu (b. l. 107, t. 1). Liudytojų T. M., E. S., A. L. parodymai iš dalies sutampa ir su paties E. Z. pirminiais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nurodė, kad kažkuris iš nuteistųjų laikė tarp lovų įkištą nukentėjusįjį, kuriam jis šluotkočiu sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius per sėdmenis ir šlaunis. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai L. V., Ž. K. patvirtino, kad tiek liudytojai E. S. ir A. L., tiek E. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė laisvanoriškai ir niekieno neverčiami, apklausų protokolai buvo surašyti iš apklausiamų asmenų žodžių, joks poveikis jiems nebuvo daromas. Tai teismas įsitikino ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjęs E. Z. apklausos vaizdo įrašą bei E. Z., E. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašus. Liudytojų T. M., E. S., A. L. parodymus, E. Z. pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: liudytojų T. M., E. S., įtariamųjų E. Z., T. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolai (b. l. 95-100, 81-83, t. 1, b. l. 116-118, 68-72, t. 2), kuriais nustatyta, kad visi šie asmenys nurodė tą pačią įvykio vietą, t. y. gyvenamąją patalpą ir lovą, kurioje buvo laikomas nukentėjusysis, tokią pačią nukentėjusiojo ir mušančiojo padėtį, nukentėjusioji laikymo ir mušimo mechanizmą; pažyma (b. l. 56-57, t. 1), kuria nustatyta, kad 2012-03-11 apie 21.25 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-osios valdybos sveikatos priežiūros tarnyboje buvo apžiūrėtas nuteistasis I. P. D., kuris buvo atneštas su neštuvais sumuštas, apžiūros metu nustatyti ant abiejų sėdmenų, šlaunų, nugaros, kairės rankos sumušimai, mėlynės, kraujosruvos, suteikus pirmąją med. pagalbą, skubos tvarka buvo etapuojamas į KMUK, 22.30 val. atvykus į KMUK Skubios pagalbos skyrių, gydytojai konstatavo mirtį; teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 32-38, 41-43, t. 1), kuriomis nustatyta, kad I. P. D. mirė 2012-03-11 22.30 val. nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, kas komplikavosi trauminiu šoku, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais pailgą formą ir plokščią paviršių, sužalojimai būdingi suduodant tiesioginius smūgius gana didele jėga, padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9 (devyniais) trauminiais poveikiais. Turint omenyje I. P. D. padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį ir lokalizaciją, trauminis šokas dėl I. P. D. padarytų sužalojimų galėjo išsivystyti 8 val. laikotarpyje; taip pat I. P. D. nustatyti odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje ir poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, paros laikotarpyje prieš mirtį, esant I. P. D. gyvam, tokio pobūdžio odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, darytina išvada, kad liudytojų T. M., E. S., A. L. parodymai yra nuoseklūs, papildo vieni kitus bei atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ištirtus įrodymus, todėl šių liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. B., E. B. paneigė kaltinamųjų T. P. ir E. Z. parodymus apie tai, kad M. B. laikė nukentėjusįjį, E. S. ir E. B. jį mušė. Tiek liudytojas M. B., tiek liudytojas E. B. nurodė, kad įvykio metu iš viso 93 sekcijoje nebuvo, M. B. nurodė buvęs 8-jo būrio koridoriuje, o E. B. nurodė, kad jis buvo 8-o būrio 82 sekcijoje, kas vyko 93 gyvenamojoje patalpoje nematė ir nežino, E. B. nurodė, kad būnant 82 sekcijoje, kuri yra po 93-ja sekcija, girdėjo iš viršaus sklindant duslių smūgių garsus. Šiuos savo parodymus E. B. patvirtino ir akistatų su T. P. ir E. Z. metu (b. l. 111-112, t. 1, b. l. 74-75, t. 2). Šiuos liudytojo E. B. parodymus patvirtino ir liudytojo E. M. parodymai, kuriais nustatyta, kad jis po pietų grįžo į 8-ojo būrio 82 brigados gyvenamąją patalpą, sėdėjo ant palangės ir žiūrėjo, kas ateina, E. B. buvo šalia jo, praėjus maždaug 5 min., išgirdo iš 9-ojo būrio 93 brigados sklindančius pliaukšėjimų garsus, suprato, kad kažkas kažką muša. M. B. parodymus, kad jis nukentėjusiojo nemušė ir nelaikė, patvirtina aukščiau aptarti liudytojų E. S., T. M. ir A. L. parodymai. T. P. versiją, kad jis po pietų rūkė su liudytoju V. S. lauke ir girdėjo mušimo garsus, paneigia liudytojo V. S. parodymai, kad jis tikrai tą dieną matėsi su T. P. apie 5-6 kartus, tačiau rūkė su juo lauke tik apie 21 val. prieš vakarinį patikrinimą. E. Z. ir T. P. parodymų, kad E. S. nurodė sumušti nukentėjusįjį ir pats jį mušė, nepatvirtino nė vienas teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas. Teismas taip pat atmeta liudytojo T. L. parodymus, kad tą dieną nuo pietų iki vakarinio patikrinimo su T. P. bendravo pas save 101 patalpoje, nes šiuos jo parodymus paneigia liudytojų T. M., E. S., A. L. parodymai, kad po pietų T. P. buvo 93-je gyvenamojoje patalpoje ir laikė nukentėjusįjį I. P. D., kol E. Z. jį mušė, o taip pat liudytojas šios aplinkybės nenurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 133, t. 1), kuriuose jis nurodė, jog neprisimena, ką veikė 101-je patalpoje nuo pietų iki vakarinio patikrinimo, toje patalpoje dar buvo nuteistieji G. G., D. J..

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2012-03-11 pietų metu nuteistasis I. P. D., pagal nuteistųjų subkultūrą, nuo aukštesnės kastos nuteistųjų stalo pasiėmė lėkštę su maistu, kurį suvalgęs, padėjo tuščią lėkštę atgal, iš kur ją buvo paėmęs, kažkas iš aukštesnės kastos nuteistųjų I. P. D. padėtą lėkštę nuo stalo nuspyrė, šaukė žiūrėti, kas ką daro. Po pietų nuteistiesiems T. M., E. S., E. Z., T. P., A. L., I. P. D. grįžus iš valgyklos po ten įvykusio incidento į 93 gyvenamąją patalpą, kažkas iš aukštesnės kastos nuteistųjų nurodė I. P. D. nubausti. Pagal nerašytas nuteistųjų taisykles, jis turėjo būti nuplaktas, t. y. turėjo būti mušamas per užpakalį. Kaip nustatyta liudytojo T. L. parodymais, nuplakti, pagal tas pačias taisykles, turi tas nuteistasis, kuris prižiūri nusižengusįjį, o I. P. D., kiek žino, prižiūrėjo E. Z.. Tai, kad E. Z. prižiūrėjo I. P. D., patvirtino ir liudytoja L. V., kuri nurodė, kad šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu sužinojo iš paties E. Z. ir kitų nuteistųjų, kurie buvo apklausti liudytojais. E. Z. liepė I. P. D. lįsti tarp lovos grotų, I. P. D. pats įlindo tarp lovos grotų, jam E. Z. sudavė porą smūgių per sėdmenis šluotos kotu, I. P. D. bandė išlįsti iš lovos grotų, tačiau T. P. jį įgrūdo atgal pro tas pačias grotas, stumdamas jį koja, I. P. D. gulėjo ant lovos kniūbščias, jo galva buvo į lovos vidų, rankos buvo sukištos per lovą į apačią, kojos buvo ant grindų, R. P. buvo iš išorės ir atsisėdęs ant lovos laikė I. P. D. už rankų, kad jis neišlįstų ir negalėtų pabėgti bei pasipriešinti, taip sukeliant I. P. D. fizinį skausmą bei padarant odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu pašalinus kliūtis E. Z. smurtauti, E. Z. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. pasinaudojus menkaverte dingstimi, tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam I. P. D. per kairįjį žastą, abu sėdmenis, abi šlaunis ir dešinę blauzdą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, poodines kraujosruvas kairiame žaste, abejuose sėdmenyse, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kas komplikavosi trauminiu šoku, nuo ko tą pačią dieną apie 22.30 val. vežamas į ligoninę nukentėjusysis I. P. D. mirė. Tokiais veiksmais E. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė nukentėjusįjį I. P. D., o T. P. sukėlė nukentėjusiajam I. P. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, ir padėjo E. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudyti nukentėjusįjį I. P. D.. Tarp šių kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir I. P. D. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, kadangi teismo medicinos specialisto išvadomis ir specialisto L. G. paaiškinimu nustatyta, kad būtent šie E. Z. ir T. P. smurtiniai veiksmai, dėl kurių išsivystė sunkaus laipsnio trauminis šokas, tapo I. J. D. mirties priežastimi.

E. Z. ir T. P. tyčia nužudė I. P. D. sudėtinga bendrininkavimo forma, kai E. Z. tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos - nužudymo sudėties objektyviuosius požymius, o T. P. neatliko nužudymo veiksmų, tačiau atliko kitus veiksmus, kurie sąlygojo vykdytojo veiką ir yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstama veika bei kilusiais padariniais. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad po valgykloje kilusio incidento, aukštesnės kastos nuteistiesiems reikalaujant nubausti I. P. D., E. Z. ėmėsi vykdyti nuobaudą, t. y. nuplakimą, liepė I. P. D. lįsti tarp lovos grotų, pastarajam įlindus, pradėjo smūgiuoti mediniu pagaliu jam per sėdmenis, I. P. D. bandant išlįsti, T. P. koja jį įstūmė atgal ir laikė už rankų, kol E. Z. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi, byloje nustatyta, kad E. Z. ir T. P. konkliudentiniais veiksmais susitarė bendrai tyčia nužudyti I. P. D..

E. Z. veiksmai suduodant smūgius nukentėjusiajam I. P. D. mediniu pagaliu didele jėga per sėdmenis ir šlaunis yra traktuotini kaip nužudymas, o T. P. veiksmai – nukentėjusiojo I. P. D. įstūmimas koja tarp lovų grotų ir jo, gulinčio kniūbsčiomis, laikymas už rankų, kol E. Z. vartojo fizinį smurtą, - kaip padėjimas nužudyti. E. Z. ir T. P. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. juos būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. E. Z., suduodamas stiprius smūgius mediniu pagaliu nukentėjusiajam per sėdmenis, šlaunis, blauzdas suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, toliau intensyviai vartojo fizinį smurtą, tuo parodydamas, kad jam nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Tiek E. Z., tiek T. P. žinojo, kad nukentėjusysis yra užsienietis, nekalbantis ne tik lietuviškai, bet silpnai kalbantis ir angliškai, jam nuteistųjų subkultūros reikalavimai nėra žinomi, todėl jo atžvilgiu pavartotas smurtas dėl nežinomybės galėjo sukelti didesnę baimę ar stresą, bei galėjo padidinti trauminio šoko apimtį. Kadangi kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, todėl jų veika yra kvalifikuotina pagal padarinius kaip tyčinis nužudymas. Byloje taip pat yra įrodyta, kad T. P. savo smurtiniais veiksmais padėjo E. Z. padaryti šį nusikaltimą. E. Z. ir T. P. susitarimas apėmė intensyvaus smurto panaudojimą, numatant sunkaus kūno sužalojimo padarymą, ir tokio pobūdžio smurtą panaudojo E. Z., o T. P., laikydamas gulintį kniūbsčią I. P. D. už rankų, tai suprato. T. P., kaip ir E. Z. žinojo, kad I. P. D. yra išsekęs, nes mažai ir retai maitinosi, taigi, jis suprato, kad intensyvaus smurto panaudojimas sukels pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta sunkių padarinių, taip sąmoningai leisdamas, nors to ir nenorėdamas, kad I. P. D. būtų nužudytas. Tokiu atveju, jis atsako ir už padarinius, atsiradusius dėl E. Z. panaudoto fizinio smurto. T. P. pats smurto, sukėlusio I. P. D. mirtį, nenaudojo, tačiau pagal susitarimą tai padarė E. Z., o jis padėjo E. Z. tai padaryti, laikydamas I. P. D. kniūbsčią ant lovos už rankų taip, kad šis negalėtų pabėgti bei pasipriešinti, kol E. Z. vartojo fizinį smurtą, t. y. T. P. veikė kaip nužudymo bendrininkas padėjėjas.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad I. P. D. tyčia nužudytas iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. E. Z. ir T. P. tyčinį nužudymą padarė neformaliąsias nuteistųjų subkultūros tradicijas priešpastatydami bendražmogiškoms vertybėms, elementarioms elgesio ir moralės normoms, savo smurtiniams veiksmams kaip pretekstą panaudodami menkavertę dingstį, t. y. laikydamiesi neformaliųjų nuteistųjų subkultūros tradicijų taikė ,,nuobaudą“ - nuplakimą už tai, kad nukentėjusysis I. P. D. paėmė dubenėlį sriubos ir suvalgė maisto davinį ne nuo to stalo, o suvalgęs padėjo dubenėlį ant to paties stalo. E. Z. ir T. P. savo brutalius smurtinius veiksmus padarė dėl aiškaus žmogaus negerbimo, demonstruodami niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, tai rodo, kad jie smurtinius veiksmus prieš I. P. D. padarė ne dėl asmeninių santykių, bet dėl chuliganiškų paskatų, todėl E. Z. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., o T. P. - pagal BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 8 p.

Iš kaltinimo E. Z. šalintina penkių smūgių mediniu pagaliu sudavimas nukentėjusiajam I. P. D., kadangi specialisto išvada (b. l. 41-43, t. 1) nustatyta, kad sužalojimai, dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis, padaryti ne mažiau kaip keturiais (4) trauminiais poveikiais.

Be to, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad laikydamas nukentėjusįjį I. P. D. gulintį kniūbsčią už rankų, T. P. ne tik padėjo E. Z. jį nužudyti, bet ir sukėlė I. P. D. fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą , todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

E. Z. ir T. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

E. Z. padarė tyčinį recidyvinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, T. P. padarė du tyčinius recidyvinius nusikaltimus: vieną nesunkų nusikaltimą ir padėjo E. Z. padaryti labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Taipogi atsižvelgtina ir į kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis.

E. Z. teisiamas šeštą kartą (b. l. 153-181, t. 2), nusikalto neišnykus teistumams ir ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 2 kartus skatintas (b. l. 182, 182-184, 185-186, t. 2), į sergančiųjų psichinėmis ligomis ir narkotikų priklausomybe įskaitą įtrauktas nebuvo (b. l. 187, t. 2).

T. P. teisiamas penktą kartą už tyčinius smurtinius nusikaltimus (b. l. 83-85, 86-103, t. 2), nusikalto neišnykus teistumams ir ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, charakterizuojamas neigiamai (b. l. 104, t. 2), bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 1 kartą skatintas (b. l. 105, t. 2), į sergančiųjų psichinėmis ligomis ir narkotikų priklausomybe įskaitą įtrauktas nebuvo (b. l. 106, t. 2).

Nusikaltimo padarymo būdas, priežastys, motyvai, bendrininkavimo forma taip pat rodo kaltinamųjų padidintą pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių  nebuvimą, jiems skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu neviršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, o T. P., atsižvelgiant į tai, kad jis buvo padėjėjas padarant labai sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės trukmė mažintina sankcijos ribose. E. Z. šiuo metu jau yra atlikęs 2009-05-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2009-05-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. T. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 str. 9 d. subendrintina su 2012-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes šiuos nusikaltimus T. P. padarė prieš priimant 2012-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Kadangi E. Z. ir T. P., būdami recidyvistai, neišnykus teistumams padarė naują labai sunkų nusikaltimą, jie, vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 2 p., pripažintini pavojingais recidyvistais.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: kompaktinis diskas su E. Z. apklausos, E. Z. parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, pataisos namų vaizdo kamerų įrašu bei kompaktinis diskas su įvykio vietos, daiktų fotonuotraukomis paliktini prie bylos medžiagos, E. Z. ir T. P. drabužiai grąžintini E. Z. ir T. P., medinis pagalys ir I. P. D. drabužiai sunaikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,

              nusprendžia: 

              E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., pripažinti E. Z. pavojingu recidyvistu ir paskirti pirmus 4 (ketverius) laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, likusią laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-02-13.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, E. Z. išbūtą suėmime nuo 2012-06-15 iki 2014-02-13.

Kardomąją priemonę E. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 8 p., ir skirti bausmę:

pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę T. P. skirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., pripažinti T. P. pavojingu recidyvistu ir paskirti pirmus 4 (ketverius) laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, likusią laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-02-13.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, T. P. atliktą pagal 2012-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę T. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su E. Z. apklausos, E. Z. parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, pataisos namų vaizdo kamerų įrašu bei kompaktinį diską su įvykio vietos, daiktų fotonuotraukomis palikti prie bylos medžiagos, E. Z. drabužius ir avalynę: sportines kelnes, sportinį švarką, sportinių batelių porą, saugomus Pravieniškių PN AK VTS, grąžinti E. Z., T. P. drabužius ir avalynę: sportines kelnes, sportinį švarką, sportinių batelių porą, saugomus Pravieniškių PN AK VTS, grąžinti T. P., medinį pagalį ir I. P. D. drabužius: sportines kelnes, sportinį švarką „Adidas“, margus marškinėlius, apatines kelnaites, porą kojinių, žalsvos spalvos marškinėlius, saugomus Pravieniškių PN AK VTS, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d., suimtiems nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                    Jūratė Jakubonienė

Teisėjai                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas

       Gytis Večerskas