Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-52-927/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02504-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 16.9.4; 21.10.3; 21.10.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,
dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J.,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir Institucija) 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-112743678-17, pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje paskyrimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos pareigūnas A. T. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-112743678-17 už tai, kad A. J. 2017 m. liepos 21 d. 11.40 val. kelyje Vilnius-Minskas 17.70 kilometre išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė transporto priemonę sankryžoje su ,,Šalutiniu keliu iš kairės“, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskyrė 170 Eur baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J., atsižvelgus į jo šeimyninę padėtį (augina dvi mažametes dukras), specialiosios teisės reikalingumą darbe, prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismo nuožiūra paliko spręsti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Skunde A. J. savo kaltės neginčija ir kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas skirti švelnesnę nuobaudą nei paskirta, t. y. netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo.
Dėl švelnesnės ar mažesnės nei sankcijoje numatytas nuobaudos minimumas taikymo.
A. J. kartu su skundu pateikė teismui vaikų gimimo liudijimus, iš kurių nustatyta, kad jis su sutuoktine augina dvi mažametes dukras (b. l. 6), taip pat pateikė baudos sumokėjimo kvitą (b. l. 7), iš kurio nustatyta, jog A. J. skundžiamu nutarimu paskirtą baudą yra sumokėjęs, SEMS Technologies informacinį raštą (b. l. 5), kuris patvirtina, kad įmonė, kurioje dirba pareiškėjas direktoriumi patiria finansinius sunkumus ir pastarajam dėl klientų yra būtina važinėti ne tik po Lietuvą, bet ir į kaimynines šalis.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti šias nuostatas.
Pažymėtina, kad A. J. iš pat pradžių pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Padarytas KET pažeidimas nelaikytinas itin šiukščiu ir pavojingu. Byloje duomenų, jog dėl pareiškėjo veiksmų kam nors buvo padaryta žala, nėra. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad A. J. dirba, tačiau įmonė turi sunkumų, jis augina dvi mažametes dukras, teisme nurodė, kad specialiosios teisės atėmimas, paskirtas skundžiamu nutarimu, jo atžvilgiu faktiškai jau yra vykdomas, nors jis ir pateikė dėl jo skundą. Šią aplinkybę patvirtina pažyma apie baustumą, kurioje nurodyta kad ši nuobaudos dalis vykdoma nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 10-11).
Šios aplinkybės nepaneigia to, kad A. J. finansinė padėtis – auginant mažamečius vaikus, išlaikant šeimą, nėra gera, todėl jam paskirtos minimalios (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos sumokėjimas kartu su teisės vairuoti atėmimu, nors ir minimaliam terminui, turėtų įtakos visos šeimos gerovei ir tai akivaizdžiai varžytų asmenį labiau, nei to reikia ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ir šiuo atveju tokios nuobaudos paskyrimas nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.
Įvertinus nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, o būtent sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
A. J. skundą tenkinti dalinai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-112743678-17, pakeisti, paskiriant A. J. mažesnę nuobaudą, o būtent sumažinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones - atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Bagdonienė